Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir sutuoktinei priteisimo, neturtinės žalos priteisimo, turto, įgyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, padalinimo, kompensacijos už patirtus nuostolius priteisimo bei atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei G. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto, įgyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, padalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – S. G., uždaroji akcinė bendrovė „Ig Trans LT“, uždaroji akcinė bendrovė Laidojimo namai „Saulėlydis“, žemės ūkio bendrovė „Tekėlas“, išvadą teikianti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. kovo 30 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį ir atsakovo A. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo (Nr. e2-505-399/2018), kol įsiteisės teismo sprendimas, priimtas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1074-480/2018 dėl sandorių nuginčijimo, bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo.Teismas nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo turi būti išspręstas ir turto, sutuoktinių įgyto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalinimo klausimas. Teismas, dalindamas sutuoktinių turtą, priklausantį jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, turi sudaryti turto balansą, tai yra pirmiausia nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninį turtą. Teismas, dalindamas turtą, priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, taip pat turi nustatyti, kiek tokio turto sutuoktiniai turi, tai yra nustatyti jo kiekį (mastą) bei vertę, kad galėtų jį padalinti. Nežinant viso turto, teismas negali jo padalinti, tai yra nurodyti, koks turtas skiriamas natūra ar kompensuojant pinigais kuriam sutuoktiniui.Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1074-480/2018 nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Minėtoje civilinėje byloje nustatyti faktai, įsiteisėjus sprendimui, bus laikytini prejudiciniais nagrinėjamoje byloje dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo. Be to, įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1074-480/2018 gali būti reikalavimų pagrindu nagrinėjamoje byloje dėl santuokos nutraukimo.Teismo vertinimu, nagrinėjamoje civilinėje byloje, sprendžiant klausimus dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, neturtinės žalos, išlaikymo ieškovei priteisimo, yra aktuali bylos šalių turtinė padėtis, taigi teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1074-480/2018 gali turėti reikšmę sprendžiant ne tik turto padalinimo, bet ir kitus minėtus klausimus.Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra priteistas laikinas išlaikymas, nustatyta laikina vaikų gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka, taigi bylos stabdymas nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. G. prašo priimti vieną iš CPK 337 straipsnyje nustatytų procesinių sprendimų, išskyrus numatytą 1 dalies 1 punkte. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, sustabdydamas bylą, nenagrinėjo galimybės priimti dalinį sprendimą ir dėl tokio sprendimo galimybės nepasisakė.Be turtinių klausimų byloje yra sprendžiami ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su jais tvarkos nustatymo bei išlaikymo klausimai. Laikinoji bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais nors ir nustatyta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys siekia, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta būtent su ja, vaikų interesais, taip pat ir šalių – klausimus, liečiančius būtent vaikų gyvenamąją vietą, bendravimo su jais tvarką bei jų išlaikymą, būtina iš esmės išspręsti neatidėliotinai, o kitus klausimus – tame tarpe santuokos nutraukimo bei turto padalinimo, galima išspręsti ir įsiteisėjus sprendimui dėl sandorių nuginčijimo, bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo.Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Šiuo metu šalių nepilnametis sūnus I. G. ypatingai nori gyventi su tėčiu. Net ir esant nustatytai laikinajai bendravimo tvarkai abi šalys yra skirtingose, tai yra nelygiavertėse galimybių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pozicijose. Taigi šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad nepriėmus dalinio sprendimo atsakovo teisės liks neapgintos ir atitinkamai bus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės.Ieškovė G. G. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad CPK 385 straipsnio 1 dalis numato, jog priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus. Atsižvelgiant į tai, teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, kadangi atskirai išnagrinėti visus šios sudėtingos bylos reikalavimus yra negalima.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės G. G. ieškinį ir atsakovo A. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, kol įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1074-480/2018 dėl sandorių nuginčijimo, bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1074-480/2018 nustatyti faktai, įsiteisėjus sprendimui, bus laikomi prejudiciniais nagrinėjamoje byloje dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo, be to, įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1074-480/2018 gali būti reikalavimų pagrindu šioje civilinėje byloje, sprendė, jog yra privalomasis civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo sustabdymo pagrindas, numatytas CPK 163 straipsnio 3 punkte.Apeliantas (atsakovas) A. G., nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas, sustabdydamas bylą, nenagrinėjo galimybės priimti dalinį sprendimą, o nepriėmus dalinio sprendimo neapginamos atsakovo teisės ir pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai.

Dėl privalomojo bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu

Pagal CPK 162³ straipsnį bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK pateikti tiek privalomo, tiek teismo diskrecijai priskirto bylos sustabdymo atvejai (nebaigtiniai sąrašai) (CPK 163, 164 straipsniai). Bylos sustabdymą reglamentuojančiose CPK normose tiesiogiai nėra nustatyta galimybė stabdyti bylos dalį, t. y. esant įstatyme nustatytiems pagrindams laikinai nespręsti tam tikrų byloje pareikštų reikalavimų, tačiau toks procesinis veiksmas iš esmės galimas, o kai kuriais atvejais, siekiant operatyviai apginti asmens teises ar teisėtus interesus, kai bylą dėl kitų reikalavimų reikia stabdyti, – tikslingas ir skatintinas. Tokia procesinė situacija įmanoma dėl civiliniame procese egzistuojančio dalinio sprendimo instituto (CPK 261 straipsnis), kai galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Taigi dalies bylos sustabdymas neatskiriamai susijęs su galimybe priimti dalinį sprendimą – sustabdyti dalį bylos galima tik tokiu atveju, jei dėl kitos bylos dalies galimas dalinio sprendimo priėmimas. CPK 261 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, jog teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinio sprendimo priėmimas taikytinas tokiais atvejais, kai dalis byloje pareikštų reikalavimų faktinių aplinkybių aspektu yra itin sudėtingi, ir dėl kitos reikalavimų dalies išsprendimo netikslinga laukti, kol bus surinkti visi įrodymai, reikalingi visiems pareikštiems reikalavimams išspręsti. Taip sudaroma galimybė bent dėl dalies reikalavimų pagreitinti teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą. Dalinis sprendimas neturėtų būti priimamas, jei tai prieštarauja ginčo pobūdžiui. Daliniu sprendimu išsprendžiami reikalavimai turi būti pakankamai savarankiški, ši aplinkybė nustatytina, be kita ko, įvertinant, ar reikalavimas galėtų būti nagrinėjamas atskiroje byloje. Tokio nagrinėjimo galimybė priklauso tiek nuo to, ar galiojantys įstatymai vieno iš reikalavimų sprendimą teisme sieja su kito reikalavimo išsprendimu, tiek nuo pareikštų reikalavimų esmės bei tarpusavio ryšio.Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 362 straipsnio 3 dalis). Šie reikalavimai koreliuoja su procesinėmis normomis – pagal CPK 385 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą. Taigi, bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu.Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/09; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/11). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija šį aiškinimą išplėtė ir dalinio sprendimo atžvilgiu, nurodydama, kad dalinio teismo sprendimo (CPK 261 straipsnis) ar reikalavimų padalyti bendrą turtą išskyrimas į atskirą bylą (CPK 136 straipsnis) taikomas tik išimtiniais atvejais siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos, parenkant turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių būdą; parenkant turto padalijimo būdą ar nukrypstant nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo gali būti atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), todėl tokiais atvejais dalijant turtą svarbu, su kuriuo iš tėvų lieka gyventi vaikai, ir pan. Bylos stabdymui pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą būtina nustatyti, kad vienos bylos negalima išnagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta kita civilinė byla. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1074-480/2018 yra tenkintas ieškovės G. G. ieškinys ir nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių G. G. ir A. G. nuosavybe.Pagal bendrąją taisyklę nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). CK 3.118 straipsnis numato, jog dalijant sutuoktinių nuosavybę turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas bei kiekvieno sutuoktinio asmeninis turtas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje paduotuose ieškinyje bei priešieškinyje sutuoktiniai (G. G. ir A. G.), be kita ko, reiškia reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1074-480/2018 nustatyti faktai, įsiteisėjus priimtam sprendimui, bus laikytini prejudiciniais nagrinėjamoje byloje dėl santuokos nutraukimo bei turto padalinimo ir įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1074-480/2018 bus naujų reikalavimų pagrindu šioje civilinėje byloje (dėl turto, pripažinto bendrąja jungtine nuosavybe civilinėje byloje Nr. e2-1074-480/2018, padalinimo). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog santuokos nutraukimo byloje nėra galima tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus padalinti santuokoje įgytą turtą iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1074-480/2018, o tai atitinka CPK 163 straipsnio 3 punkto numatytą privalomą bylos sustabdymo pagrindą.Atskirajame skunde apeliantas A. G. kelia dalinio teismo sprendimo priėmimo klausimą, tačiau aukščiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog dalinis sprendimas santuokos nutraukimo byloje galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms. Tokiomis aplinkybėmis atskirajame skunde nurodomos atsakovo teisių neapgynimas ir prioritetinė vaikų teisių ir interesų apsauga. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nepriėmus dalinio sprendimo atsakovo teisės liks neapgintos ar bus pažeistos kitų asmenų (nepilnamečių vaikų) teisės. Atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1074-480/2018 yra išnagrinėta, tik sprendimas dar neįsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka), taigi prognozuotina proceso trukmė nebus ilga, o užtrukus bylos nagrinėjimui ir susidarius išimtinėms aplinkybėms, šalys gali pateikti prašymus dėl dalinio bylos atnaujinimo. Tuo tarpu vaikų prioritetiniai interesai gali būti užtikrinami byloje dėl santuokos nutraukimo eigoje taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą (šiuo atveju byloje ir yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas, nustatyta laikina vaikų gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-357-248/2015 išaiškinta, kad CK trečiosios knygos („Šeimos teisė“) normos, reglamentuojančios santuokos nutraukimą, nustato specialias laikinąsias apsaugos priemones, skirtas vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesams apginti, kol bus priimtas teismo sprendimas: įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai) ir kt. Tai rodo, kad santuokos nutraukimo bylose egzistuoja teisinis instrumentas, leidžiantis operatyviai apginti teises bei teisėtus interesus, kuriems reikalinga skubi apsauga, ir patvirtina, kad paprastai neegzistuoja poreikis tam tikrus reikalavimus nagrinėti atskiroje byloje ar priimti dėl jų dalinį sprendimą. Asmens teisė nutraukti santuoką taip pat neturi prioritetinės apsaugos, tam tikri apribojimai naudotis šia teise esminių teisių nepažeidžia. CK 3.127 straipsnio 2 dalis nurodo, jog vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (pažymėtina, kad atsakovas priešieškinyje ir prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. sausio 1 d.). Tai sudaro pagrindą užtikrinti turtines sutuoktinių teises. Jokių kitų išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą priimti byloje dalinį sprendimą, apeliantas atskirajame skunde nenurodė.Tokios pat praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-902-580/2018).Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.