Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei G. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – S. G., uždaroji akcinė bendrovė „IG Trans LT“, uždaroji akcinė bendrovė Laidojimo namai „Saulėlydis“, žemės ūkio bendrovė „Tekėlas“, išvadą duodanti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Marijampolės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei G. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – S. G., UAB „IG Trans LT“, UAB Laidojimo namai „Saulėlydis“, ŽŪB „Tekėlas“, išvadą duodanti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS).

Atsakovas pateikė teismui prašymą pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečio vaiko I. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nelinkusi pozityviai spręsti kylančių nesutarimų dėl vaikų auklėjimo ir atsakovo bendravimo su jais. Atsakovas ne tik deda visas pastangas siekdamas pats auginti nepilnametį sūnų, bet ir turi tam tinkamos visapusiškos patirties. Šiuo metu atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Ieškovė nuomojasi būstą, todėl patiria papildomų išlaidų. Gyvenamosios vietos pakeitimas šalių nepilnamečiam vaikui turėjo neigiamos įtakos – jam prireikė psichologų konsultacijos. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, būtina kuo skubiau grąžinti jį į įprastines gyvenimo sąlygas, kurias jis turėjo iki motinos išėjimo iš namų. Tai sąlygotų vaiko emocinės būsenos atsistatymą. Ieškovės namuose tvyro emocinė įtampa, ieškovė neleidžia atsakovui pasimatyti su sūnumi. Šalių nepilnamečio vaiko telefone instaliuota garso įrašymo programa. Tokiu būdu kontroliuojamas šalių nepilnametis vaikas yra žalojamas. Šalių nepilnamečiam vaikui reikia rodyti tinkamą vyrišką pavyzdį kaip elgtis konkrečiose situacijose, padėti susiorientuoti gyvenime. Serganti depresija ieškovė negali tinkamai pasirūpinti sūnumi. Šalių sūnus ne kartą yra išreiškęs norą gyventi su atsakovu name, kuriame anksčiau gyveno. Ieškovės nuomos santykių neapibrėžtumas įtvirtina netikrumą ir nežinomybę dėl vaiko ateities, o tai yra nesuderinama su būtinybe užtikrinti pilnavertišką ir visapusiškai saugią vaiko aplinką, kurioje jis auga. Ieškovė nesirūpina visapusišku sūnaus ugdymu, neskiria tam lėšų, nors jai yra mokamas išlaikymas vaikui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Nepagrįstai spręsta, kad sutuoktiniai neieško būdų mažinti ginčą. 2017 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pareiškė, kad nesutinka dėl mediacijos, nors ieškovė ir atsakovas pageidavo mediacijos. 2018 m. kovo 23 d. buvo pateiktas pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo. Taigi atsakovas siekė ginčą išspręsti taikiai.

Teismo argumentai, susiję su nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, yra prieštaringi.

Kyla pagrįstų abejonių, ar teismas išvadas daro visiškai susipažinęs su bylos medžiaga, galbūt jis yra šališkas. Teismas konstatavo, kad šalių sūnui labai patinka psichologinės konsultacijos, jis jų laukia, tačiau VTAS specialisto, 2018 m. gegužės 15 d. apklaususio šalių nepilnametį vaiką duomenimis, vaikui nepatinka eiti pas mokyklos psichologę. Vaikas atviravo, kad mokytoja palaiko mamą, o jis nori palaikyti tėtį. Taigi šalių sūnaus ryšys su tėvu yra artimesnis, nes jis drįsta tėvui prisipažinti, kad nenori bendrauti su psichologe. Teismas tai turėtų tinkamai įvertinti.

Nepagrįstai netenkintas šalių prašymas išklausyti vaiko nuomonę. Kadangi yra priimta teismo nutartis sustabdyti bylos nagrinėjimą, kuri yra apskųsta atskiruoju skundu, vaiko interesų, tapatinamų viešajam interesui, gynimas gali būti atidėtas neapibrėžtam laikui. Klausimas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo turėtų būti išspręstas kiek galima skubiau, nedarant neigiamos įtakos vaiko psichologinei ir psichinei būsenai, atsižvelgiant į jo norus ir interesus.

Nepagrįstai akcentuotos atsakovo komandiruotės ir išvykos į užsienį. Atsakovas nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio nebuvo išvykęs į komandiruotes, jis, kaip įmonės vadovas, gali komandiruoti ir kitus asmenis. Tokias aplinkybes netiesiogiai patvirtina ieškovės pateikti įrodymai apie daug intensyvesnį, nei numato šiuo metu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, vaiko ir atsakovo bendravimą.

Neįvertintos VTAS 2018 m. gegužės 15 d. išvadoje nurodytos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – su atsiliepimu į atskirąjį skundą ji pateikė (duomenys neskelbtini) raštą su priedais, o su 2018 m. rugpjūčio 27 d. rašytiniais paaiškinimais – atsakovo nuotraukas, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2018 m. liepos 25 d. nutarimo kopiją, atsakovo susirašinėjimą su sūnumi. Kadangi ieškovė neargumentuoja prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtų naujų įrodymų priėmimo būtinybės, nenurodo, kokias nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti prašomi prijungti nauji įrodymai, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės 2018 m. rugpjūčio 27 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėtus naujus įrodymus, kadangi šie buvo pateikti vieną dieną prieš teismo posėdį, nesudarant galimybės atsakovui su jais susipažinti ir pareikšti dėl jų savo nuomonę.

Dėl atsakovo atskirojo skundo

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: nustatė laikiną nepilnamečių vaikų S. G. ir I. G. gyvenamąją vietą su ieškove, kol įsiteisės teismo sprendimas byloje; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Šalių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, motyvuojant tuo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina šiuo metu geriausia atitinka jų interesus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tokią išvadą jis padarė atsižvelgdamas į S. G. paaiškinimus teismo posėdžio metu, jog nori gyventi su motina, I. G. nuomonę, išsakytą per išvadą byloje duodančios institucijos atstovą, nurodęs, kad bylos duomenys patvirtina, jog vaikai saugesni jaučiasi su motina, atsakovas yra ūmesnio ir kategoriško charakterio, dažnai konfliktuoja su vaikais, atsakovo darbas ir visuomeninė veikla susijusi su dažnomis komandiruotėmis ir išvykimu į užsienį kitais tikslais. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi atmetė atsakovo atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį.

Atsakovas pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus I. G. laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, kol įsiteisės teismo sprendimas byloje. Šis atsakovo prašymas buvo atmestas, pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad šalių nepilnamečio vaiko valia bus išsiaiškinta nagrinėjant bylą iš esmės, byloje nenustatyta, jog vaikui tapo nesaugu gyventi su motina ar tai prieštarauja vaiko interesams, geresnės buitinės sąlygos nėra pagrindinis kriterijus nustatant vaiko gyvenamąją vietą, atsakovas nenurodė, kas rūpintųsi vaiku, kai jis būna išvykęs. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendė tinkamai nesusipažinęs su bylos medžiaga, nurodęs prieštaringus argumentus dėl laikinos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, nepagrįstai neišklausęs vaiko nuomonės, neįvertinęs atsakovo argumentų dėl ieškovei diagnozuotos depresijos, VTAS 2018 m. gegužės 15 d. išvados, nepagrįstai akcentavęs atsakovo komandiruotes į užsienį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Vadovaudamasis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad šalių nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu dėl ieškovei diagnozuotos depresijos ar kitų psichikos ligų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina atsakovo teiginio dėl ieškovei diagnozuotos depresijos, kitų psichikos ligų. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl jos turėtų psichologinių problemų nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, tokių atsakovas taip pat nepateikia. Byloje nesant duomenų, kad ieškovė serga kokia nors psichikos liga, dėl to jos elgesys šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra netinkamas, vien atsakovo objektyviais įrodymais nepagrįsti teiginiai negali būti vertinami kaip įrodantys būtinybę nustatyti šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu. Pažymėtina, kad dėl šalių konfliktiškų santykių ir priešingų interesų nagrinėjamoje byloje vien atsakovo paaiškinimai negali būti vertinami kaip objektyvūs įrodymai, pagrindžiantys jo nurodomas aplinkybes.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas negalėjo būti išspręstas, neišklausius šalių nepilnamečio vaiko nuomonės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atsakovo teiginiu, nes paminėtos teisinės nuostatos taikytinos teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo). Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio, priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių taikymo (pakeitimo) reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Dėl to šalių nepilnamečio vaiko nuomonės dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neišklausymas nesudarė kliūčių pirmosios instancijos teismui išspręsti šį klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad VTAS, siekdamas pateikti išvadą byloje dėl atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, apklausė šalių nepilnametį vaiką ir 2018 m. gegužės 15 d. išvadoje nurodė, kad vaikas išreiškė norą gyventi vieną mėnesį pas vieną iš tėvų, kitą mėnesį – pas kitą. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vaikas kategoriškos nuomonės dėl gyvenimo su vienu iš tėvų neišreiškė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad VTAS 2018 m. gegužės 15 d. išvadoje nenurodytos aplinkybės, sudarančios prielaidas ieškovės elgesį šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu vertinti kaip netinkamą. Nepaisant to, minimoje išvadoje nurodoma, kad beveik metus laiko nustatytos laikinosios apsaugos priemonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu neatitinka augančio, besikeičiančio vaiko poreikių ir yra keistinos. Pažymėtina, kad atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku klausimas nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas, tuo labiau, kad abi šalys patvirtino, jog šalių nepilnametis vaikas su atsakovu bendrauja dažniau nei yra numatyta laikinojoje atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkoje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad VTAS 2018 m. gegužės 15 d. išvada nesudaro pagrindo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartimi nustatytą laikiną šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, kadangi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje situacijoje prioritetas teiktinas šalių nepilnamečio vaiko interesus atitinkančios ir šiuo metu jam įprastos gyvenamosios vietos stabilumo užtikrinimui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartimi nustačius šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovė netinkamai rūpinasi šalių nepilnamečio vaiko sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, daro žalingą įtaką vaikui savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaiką. Byloje nesant tokių duomenų, atsakovo galimybių pasirūpinti šalių nepilnamečiu vaiku vertinimas nėra atliekamas, kadangi jis nesudarytų pagrindo pakeisti teismo procesinį sprendimą dėl laikinos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tinkamai šalių nepilnamečiu besirūpinančia ieškove. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo pastangų ginčą nagrinėjamoje byloje išspręsti taikiai, atsakovo, kaip įmonės vadovo, galimybės į komandiruotes išleisti kitus asmenis nėra susiję su ieškovės galimybių užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas ir saugią aplinką šalių nepilnamečiam vaikui vertinimu, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo klausimas, todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai nevertintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.