Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-186-273/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-03
Bylos Nr.: e2S-186-273/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-02684-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Izolda Nėnienė (pirm.)
Atsakovas: A. G.
Ieškovas: G. G.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinė apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo: " Turto bankas ", Kauno teritorinės muitinė, IG Trans LT, Tekėlas, Laidojimo namai Saulėlydis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-186-273/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02684-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.1.18.2.13; 3.3.2.5. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-115-399/2019 pagal ieškovės G. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, neturtinės žalos, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir atsakovo A. G. priešieškinį G. G. dėl santuokos nutraukimo esant kaltei ir kitų su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės G. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašė:

Žemesnės instancijos teismas

pakeisti Marijampolės apylinkės 2017 m. liepos 24 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4226-399/2017 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl nepilnamečio sūnaus I. G. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo I. G. laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu;

pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-505-399/2018 nustatytą bendravimo su sūnumi I. G. tvarką ir iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje nustatyti tokią laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. G. bendravimo tvarką:

Neporinėmis savaitėmis, pradedant nuo nutarties priėmimo dienos, vaikas gyvena su ieškove, o porinėmis savaitėmis gyvena su atsakovu. Pirmadieniais ryte ne vėliau kaip iki 7.50 val. tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyveno praeitą savaitę, pristato vaiką į mokyklinio ugdymo įstaigą, kurią jis lanko, jei tai yra darbo diena, arba 9.00 val. kitam iš tėvų, jei tai yra nedarbo diena.

Tam iš tėvų, su kuriuo tą savaitę gyvena vaikas, šalims nesusitarus kitaip, tenka pareiga užtikrinti visų vaiko lankomų papildomo ugdymo priemonių lankymą.

Į vaiko mokyklinio ugdymo įstaigą iki 7.50 val. ryto (išskyrus pirmadienį) vaiką nuveda ir pasiima jį iš vaiko mokyklinio ugdymo įstaigos tas iš tėvų, su kuriuo tą savaitę gyvena vaikas.

Šalys susitaria skubiai informuoti vienas kitą apie vaiko ligas ir negalavimus.

Vaiko ligos atveju nesikeičia bendravimo ir gyvenimo su vienu iš tėvų šiame susitarime nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko nuomonę ir norą, kiek tai neprieštarauja jo interesams, sūnus I. G. nustatytos bendravimo tvarkos metu turi teisę laisvai lankytis pas kitą iš tėvų, nei nustatyta bendravimo tvarkoje, ir su juo bendrauti. Nei vienas iš tėvų savo bendravimo su sūnumi laiku, neturi teisės drausti vaikui bendrauti su kitu tėvu. Tokiu atveju, tėvas arba motina turi teisę reikalauti sumažėjusio bendravimo laiko kompensavimo.

Tas iš tėvų, su kuriuo atitinkamą savaitę gyvena vaikas, privalo sudaryti sąlygas kitam iš tėvų susisiekti su sūnumi mobilaus ryšio priemonėmis. Paskutinis pokalbis su sūnumi turi būti ne vėliau nei 22.00 val.

Nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, sūnus I. G. motinos dieną bei mamos gimtadienį praleidžia su ieškove, tėvo dieną ir tėvo gimtadienį praleidžia su atsakovu;

Poriniais metais, gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios), gruodžio 25 – 26 dienos (Šv. Kalėdų pirma ir antra dienos), nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus I. G. praleidžia su atsakovu.

Neporiniais metais, gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios), gruodžio 25 – 26 dienos (Šv. Kalėdų pirma ir antra dienos), nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus I. G. praleidžia su motina ieškove.

Neporiniais metais, gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės), sausio 1 d. (Naujųjų metų pirmoji diena), nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus I. G. praleidžia su atsakovu.

Poriniais metais, gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės), nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus I. G. praleidžia su ieškove.

Neporiniais metais Šv. Velykas (Šv. Velykų išvakarės (šeštadienis) ir Šv. Velykų pirma ir antra dienos (sekmadienis ir pirmadienis)), nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus I. G. praleidžia su atsakovu.

Poriniais metais Šv. Velykas (Šv. Velykų išvakarės (šeštadienis) ir Šv. Velykų pirma ir antra dienos (sekmadienis ir pirmadienis)), nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus I. G. praleidžia su ieškove.

Neporinių metų pirmas dvi liepos mėnesio savaites iš eilės, nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus I. G. praleidžia su atsakovu.

Neporinių metų liepos mėnesio 3 ir 4 savaites, einančias po pirmos ir antros liepos mėnesio savaitės, kurias su sūnumi praleido atsakovas, nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus I. G. praleidžia su ieškove.

Porinių metų pirmas dvi liepos mėnesio savaites iš eilės, nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, pradedant nuo liepos mėnesio pirmosios savaitės pirmadienio, sūnus I. G. praleidžia su ieškove.

Porinių metų liepos mėnesio 3 ir 4 savaites, einančias po pirmos ir antros liepos mėnesio savaitės, kurias su sūnumi praleido ieškove, nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus I. G. praleidžia su atsakovu.

Šalys I. G. mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu nepertraukiamai bendrauja lygiomis dalimis. Poriniais metais pirmąją dalį atostogų su sūnumi I. G. bendrauja atsakovas, antrąją dalį – ieškovė.

Rašytiniu I. G. tėvų susitarimu bei atsižvelgiant į I. G. nuomonę, bendravimo su vaiku tvarka gali būti laikinai iš dalies keičiama, visapusiškai atsižvelgiant į sūnaus I. G. interesus.

Šalies argumentai

2. Prašyme nurodė, kad 2019 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis šalių sūnus I. G. aiškiai bei konkrečiai nurodė, kad norėtų, jog nuolatinė jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, o bendrauti norėtų su ieškove ir atsakovu per pusę, t. y. vieną savaitę su ieškove, kita savaitę - su atsakovu, norėtų daugiau laiko praleisti su atsakovu. Atsakovo vertinimu tokia vaiko, kuriam yra daugiau nei 12 metų, pareikšta nuomonė neabejotinai patvirtina faktą, kad šiuo metu pritaikytos teismo laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja vaiko interesams bei poreikiams.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ieškovė prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad atsakovas įvairiomis dingstimis pažeidinėjo teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir bendraudavo su sūnumi daug dažniau. Nors ieškovė tam ir nepritarė, tačiau dėl bręstančio sūnaus psichologinio komforto išsaugojimo nenorėjo konfliktų su atsakovu, tai darė savo atostogų ir kito laiko, skirto bendravimui su sūnumi, sąskaita. Nurodė, kad neatsirado jokių faktinių ar teisinių aplinkybių, kurios leistų keisti tiek nusistovėjusią laikiną vaiko gyvenamąją vietą, tiek ir nusistovėjusią bendravimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. nutartimi atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.

5. Dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo. Teismas nustatė, kad 2017 m liepos 17 d. nutartimi vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta ieškove. Nurodė, kad vaiko laikina gyvenamoji vieta gali būti keičiama, nustačius jog aplinkybės pasikeitė iš esmės. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad vaikas nori, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Teismas nurodė, kad vaikas išsakė kitokią nuomonę, t. y., kad jam nėra labai svarbu su kuriuo iš tėvų bus nustatyta jo gyvenamoji vieta, jam svarbu su abiem tėvais bendrauti po lygiai laiko. Teismo vertinimu byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad aplinkybės pasikeitė tiek, kad reikėtų vaiko laikinąją gyvenamąją vietą keisti ir ją nustatyti su atsakovu, o aplinkybė, kad vaikas nori daugiau bendrauti su tėvu, ar kad skiriasi vaiko tėvo ir motinos požiūriai dėl bendravimo apimties, nėra pagrindu keisti vaiko gyvenamąją vietą, nes vaiko gyvenamosios vietos kaitaliojimas neatitiktų vaiko interesų.

Šalies argumentai

6. Dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo. Teismas nustatė, kad reikalavimus dėl vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo yra pareiškusi ieškovė patikslintame ieškinyje ir atsakovas patikslintame priešieškinyje. Abiejuose procesiniuose dokumentuose prašoma nustatyti bendravimo tvarką vaiko su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismas nurodė, kad bendravimo tvarka nustatoma vaiko su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o ne su tuo su kuriuo gyvena nuolat ar laikinai vaikas, kilus ginčui, nustatoma tik skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, o ne abiejų tėvų. Teismas nustatė, kad vaikas bendrauja su atsakovu daugiau ir intensyviau nei numatyta teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi. Teismas nenustatė, kad vaiko bendravimas su tėvu kenkia vaiko interesams, vaikui gali kenkti pati iki šiol besitęsianti tėvų konfliktinė situacija ir tai, jog jie negeba susitarti nei vienu klausimu nei dėl to kiek vaikas laiko turi skirti pamokų ruošai, kiek fiziniam lavinimuisi ar kitiems pomėgiams, nei dėl vaiko lankymosi pas mokyklos psichologę ir pan. Teismas nurodė, kad tokios bendravimo tvarkos kai nepilnametis vaikas pusę laiko, tai yra šiuo atveju faktiškai kas antrą savaitę gyventų su atsakovu su kuriuo nenustatyta gyvenamoji vieta gali būti sprendžiamas ištyrus visus įrodymus, priimant sprendimą byloje, o ne kaip laikinoji apsaugos priemonė, nes šiuo atveju nėra galimybės pagal esamus duomenis nustatyti kokiu grafiku dirba atsakovas , tai yra ar jis užtikrintų vaiko priežiūrą ir auklėjimą kas antrą savaitę nepertraukiamai. Pagal bylos duomenis be tiesioginio darbo atsakovas dalyvauja visuomeninėje veikloje, išvyksta į kitą miestą, nebūna ne tik Marijampolėje, bet ir Lietuvoje, todėl neaišku kieno prižiūrimas būtų vaikas. Teismas sprendė, kad situacija nepasikeitė tiek, jog reikėtų keisti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatinėti kitokią vaiko bendravimo su tėvu tvarką nei nustatyta 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi, todėl atsakovo prašymo netenkino kaip nepagrįsto ir neįrodyto. Teismas pažymėjo, kad pagal 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį, šalių rašytiniu susitarimu vaiko bendravimo tvarka gali būti laikinai iš dalies keičiama arba šalys gali atsižvelgiant į vaiko poreikius susitarti ir dėl kitokios (papildomos) bendravimo tvarkos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskirajame skunde atsakovas prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl nepilnamečio sūnaus I. G. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo I. G. laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; 2) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su sūnumi I. G. tvarką ir iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje nustatyti tokią laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. G. bendravimo tvarką:

Žemesnės instancijos teismas

Tam iš tėvų, su kuriuo tą savaitę gyvena vaikas, šalims nesusitarus kitaip, tenka pareiga užtikrinti visų vaiko lankomų papildomo ugdymo priemonių lankymą.

Šalys susitaria skubiai informuoti vienas kitą apie vaiko ligas ir negalavimus.

Vaiko ligos atveju nesikeičia bendravimo ir gyvenimo su vienu iš tėvų šiame susitarime nustatyta tvarka.

Nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, sūnus I. G. motinos dieną bei mamos gimtadienį praleidžia su ieškove, tėvo dieną ir tėvo gimtadienį praleidžia su atsakovu;

Poriniais metais, gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės), nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus I. G. praleidžia su ieškove.

Neporinių metų pirmas dvi liepos mėnesio savaites iš eilės, nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus I. G. praleidžia su atsakovu.

Rašytiniu I. G. tėvų susitarimu bei atsižvelgiant į I. G. nuomonę, bendravimo su vaiku tvarka gali būti laikinai iš dalies keičiama, visapusiškai bei prioritetiškai atsižvelgiant į sūnaus I. G. interesus.

Prašė priteisti atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, vaiko nuomonę, psichologo išvadą apie vaiko apklausą bei vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo;

1.2. Apklausiamas vaikas nurodė, jog norėtų gyventi laisvu pasirinkimu ir be nutarčių, jei ne laisvu pasirinkimu, tai pas tėtį, nes jis jam leis kada nori matytis su mama. Kadangi ieškovė nori, kad vaikas bendrautų su atsakovu tik taip, kaip nustatyta įsiteisėjusia nutartimi, todėl toks ieškovės noras nesuderinamas su vaiko interesais;

1.3. Teismas nesivadovavo psichologo išvada;

1.4. Teismas nevertino vaiko teisių apsaugos institucijos išvados, kurioje ši institucija sutiko, kad būtų keičiama laikina vaiko gyvenamoji vieta;

1.5. Teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principus, nes išanalizavo atsakovo galimybę prižiūrėti vaiką, kai tuo dėl ieškovės darbo grafiko visiškai nepasisakė;

1.6. Teismas ignoravo aplinkybę, jog tarp šalių nepavyksta geranoriškai susitarti dėl bendravimo tvarkos, ieškovė praktiškai draudžia vaikui bendrauti su atsakovu kitokiu grafiku, nei nustatyta nutartyje;

1.7. Teismas ir ieškovė pripažįsta, kad pagal nutartį, kurioje atsakovas siekia pakeisti bendravimo tvarką, bendravimas nustatyta tvarka nevyksta, nes jis gerokai yra intensyvesnis. Teismas verčia atsakovą iš esmės pažeidinėti įsiteisėjusią nutartį ir jos nesilaikyti.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime ieškovė nurodė, kad teismas visiškai pagrįstai ir teisingai atmetė atsakovo prašymą, nes atsakovas jokių iš esmės pasikeitusių aplinkybių nenurodė. Nurodė, kad teismas visiškai teisingai ir pagrįstai atkreipė dėmesį į neaišku kokiais motyvais ar pagrindais remiantis pasikeitusią vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonę, kurios 2019 m. lapkričio 5 d. išvada neprieštaravo atsakovo prašymui, o 2019 m. rugpjūčio 22 d. išvada ir pirmoji išvada, kuriomis tarnyba pritarė, jog šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, yra tinkamas jo teisių ir interesų užtikrinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Atsakovas pateikė prašymą prijungti šiuos papildomus rašytinius įrodymus: antstolės S. Ž. 2019 m. gruodžio 6 d. reikalavimą Nr. 0076/19/01560/S-01074529, Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2019 m. gruodžio 30 d. raštą Nr. 3949 ir 2020 m. sausio 9 d. raštą Nr. 12SD-94, 2019 m. gruodžio 9 d. skundą Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Atsakovo nuomone, pateikti papildomi rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės trukdymą kiek įmanoma intensyviau atsakovui bendrauti su vaiku, siekį apriboti vaiko galimybę kuo intensyviau bendrauti su atsakovu bei nustatyti minimalią bendravimo tvarką, iš esmės pažeidžiančią tiek vaiko, tiek atsakovo teisėtus interesus. Ieškovė pateikė prašymą prijungti šiuos papildomus rašytinius įrodymus: 2019 m. gruodžio 23 d. atsakovo prašymą antstolei; 2019 m. gruodžio 30 d. antstolės reikalavimą ieškovei, 2020 m. sausio 27 d. patvarkymą grąžinti vykdomąjį dokumentą atsakovui, vykdant jo 2020 m. sausio 24 d. prašymą, 2019 m. gruodžio 17 d. ieškovės prašymą antstolei, 2020 m. sausio 17 d. ieškovės prašymą antstolei, 2020 m. sausio 16 (18) d. šalių susirašinėjimą SMS, 2020 m. sausio 27 d. antstolės patvarkymą, aktą ir pareiškimą teismui, 2018-2020 m. atsakovo realaus bendravimo su sūnumi grafiką. Ieškovės nuomone, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, kad gyvenamosios vietos su apeliantu nustatymas neigiamai paveiktų ne tik bendravimo tvarką, bet ir šalių sūnaus mokymosi procesą.

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

12. Apeliacinės instancijos teismo nuomone atsakovo su atskiruoju skundu ir ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, o jų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismui šalių pateikti įrodymai prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais įrodymais.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo / neteisėtumo

13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartimi šalių nepilnamečio vaiko I. G., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Atsakovo laikina bendravimo tvarka su vaiku tvarka nustatyta Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. teismo nutartimi, kuri pakeista 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi.

15. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atmestas atsakovo prašymas dėl vaiko I. G. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, kurį atsakovas grindė 2019 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu apklausto I. G. pareikštu noru, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovo prašymą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo, nurodė, kad atsakovas klaidingai įvertino vaiko pareiškimą. Vaikas išsakė kitokią nuomonę, t. y., kad jam nėra labai svarbu su kuriuo iš tėvų bus nustatyta jo gyvenamoji vieta, jam svarbu su abiem tėvais bendrauti po lygiai laiko. Atskirajame skunde nesutikimas su skundžiama nutartimi yra grindžiamas netinkamu pirmosios instancijos teismo vaiko pareikštos nuomonės vertinimu bei papildomai - netinkamu vaiko teisių apsaugos institucijos išvados, kurioje ši institucija sutiko, kad būtų keičiama laikina vaiko gyvenamoji vieta, ir psichologo išvados, kurioje taip pat pritarta vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su atsakovu, vertinimu.

16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. lapkričio 6 d. išvadoje (toliau – VTAS išvada) dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra nurodyta, kad tenkinus atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, vaiko I. G. teisės ir interesai nebus pažeisti. 2019 m. lapkričio 6 d. pateikta teismo psichologo nuomonė (išvada) raštu apie išklausytą vaiko nuomonę.

17. Pagal CK 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Paminėtos teisinės nuostatos taikytinos teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo). Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio, priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių taikymo (pakeitimo) reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Pažymėtina, kad į vaiko nuomonę atsižvelgiama, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CK 3.164 str. 1 d.).

18. CK 3.178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 str. 2 d.). Taigi kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiami su vaikais susiję klausimai, vaiko teisių apsaugos institucijos išvada turi būti pateikiama, tačiau joje esančios informacijos įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Pažymėtina, kad ne tik tarnybos išvada, bet nagrinėjamu atveju ir psichologo išvada, teismo yra vertinama kartu su visais byloje surinktais įrodymais pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

19. Apeliacinės instancijos teismas išklausęs 2019 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu I. G. apklausos dalyvaujant teismo psichologei įrašą nustatė, kad I. G. išsakė nuomonę jog jam nėra labai svarbu su kuriuo iš tėvų bus nustatyta jo gyvenamoji vieta, jam svarbu su abiem tėvais bendrauti po lygiai laiko. Atskirojo skundo teiginys, kad vaikas pareiškė, jog nori gyventi su atsakovu yra nepagrįstas ir prieštarauja bylos medžiagai.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kad I. G. aplinka jam gyvenant pas ieškovę tapo nesaugi. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2019 m. lapkričio 6 d. VTAS išvada nesudaro pagrindo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartimi nustatytą laikiną šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, kadangi, šioje situacijoje prioritetas teiktinas šalių nepilnamečio vaiko interesus atitinkančios ir šiuo metu jam įprastos gyvenamosios vietos stabilumo užtikrinimui.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas spręsdamas klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, visų bylos įrodymų netiria ir nevertina. Konstatuotina, kad vaiko gyvenamosios vietos kaitaliojimas neatitinka vaiko interesų. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.

22. Iš atsakovo prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo matyti, kad atsakovas prašo nustatyti, jog šalių vaikas neporinėmis savaitės dienomis gyventų su ieškove, o porinėmis savaitės dienomis – su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai nėra laikinos bendravimo tvarkos pakeitimas, o iš esmės vaiko laikinos gyvenamosios vietos pakeitimas. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, grindžiamai teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 99-969/2016), kad tokia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka („50:50 procentų laiko“) teismo gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais, kai: 1) dėl jos sutaria abu tėvai, 2) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, ir 3) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aukščiau nustatytų sąlygų minėtai bendravimo tvarkai taikyti. Šalių pateikti apeliacinės instancijos teismui įrodymai patvirtina, kad nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nesilaikoma, ieškovė kreipėsi dėl teismo nutarties, kuria yra nustatyta minėta bendravimo tvarka, vykdymo priverstine tvarka, dėl laikinos bendravimo tvarkos nesilaikymo gali nukentėti vaiko mokymosi procesas.

23. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad situacija pasikeitė tiek, jog reikėtų keisti nustatytą vaiko laikiną gyvenamąją vietą ir laikiną bendravimo su vaiku tvarką.

24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose. Teisėtos ir pagrįstos nutarties naikinti ar keisti remiantis atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė