- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- e2S-404-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02684-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- G. G.
- Trečiasis asmuo
- S. G., ŽŪB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Vidas Adomaitis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje ieškovės G. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, neturtinės žalos, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys S. G., ŽŪB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo bei pagal atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo.
Šalies argumentai
2. Atsakovas A. G. (toliau - atsakovas) pateikė prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti 2017 m. liepos 24 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo tvarkos su sūnumi I. G. ir iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje nustatyti laikiną ieškovės G. G. ir atsakovo A. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. G. bendravimo tvarką taip:
2.1. Atsakovas A. G. su nepilnamečiu sūnumi I. G. bendrauja kiekvieną mėnesio pirmadienį, paimdamas sūnų pirmadienį iš jo laikinosios gyvenamosios vietos 18 val. ir/arba po futbolo treniruotės (19 arba 20 val., priklausomai nuo treniruotės laiko) bei gražindamas sūnų I. G. antradienį į mokyklą iki 8 val. arba jo laikinąją gyvenamąją vietą iki 12 val. (jei tai laisva nuo mokyklinio ugdymo diena).
2.2. Atsakovas A. G. su nepilnamečiu sūnumi I. G. bendrauja kiekvieną mėnesio ketvirtadienį (išskyrus ketvirtosios mėnesio savaitės ketvirtadienį), paimdamas sūnų ketvirtadienį iš jo laikinosios gyvenamosios vietos 18 val. arba po futbolo treniruotės 18 val. (priklausomai nuo treniruotės laiko) bei gražindamas sūnų I. G. penktadienį į mokyklą iki 8 val. ar jo laikinąją gyvenamąją vietą iki 12 val. (jei tai laisva nuo mokyklinio ugdymo diena).
2.3. Atsakovas A. G. prieš ketvirtąjį mėnesio savaitgalį su nepilnamečiu sūnumi I. G. bendrauja nuo ketvirtadienio 18 val. iki šeštadienio 12 val. A. G. paima sūnų I. G. ketvirtadienį iš jo laikinosios gyvenamosios vietos 18 val. arba po futbolo treniruotės 18 val. (priklausomai nuo treniruotės laiko) bei gražina sūnų I. G. į jo laikinąją gyvenamąją vietą iki šeštadienio 12 val.
2.4. Ketvirtą mėnesio savaitgalį sūnus I. G. bendrauja su mama G. G..
2.5. Atsakovas A. G. su nepilnamečiu sūnumi I. G. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmus tris savaitgalius (nelyginiais savaitgaliais ir vieną lyginį) iš eilės, paimdamas sūnų I. G. iš mokyklos ar jo laikinosios gyvenamosios vietos penktadienį 16 val. bei gražindamas sūnų I. G. į jo laikinąją gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 valandos.
2.6. Atsakovas A. G. su sūnumi I. G. bendrauja antrą pusę mokyklinių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu nepertraukiamai.
2.7. Poriniais metais, gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios), sūnus I. G. praleidžia su mama G. G., o gruodžio 25 - 26 dienos (Šv. Kalėdų pirma ir antra dienos), nepilnametis sūnus I. G. praleidžia su tėvu A. G.. Tėvas A. G. sūnų I. G. pasiima iš jo laikinosios gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 22 val. arba gruodžio 25 d., 10 val., o pristato atgal gruodžio 26 d. (antrą Šv. Kalėdų dieną), iki 20 valandos. Neporiniais metais bendraujama priešingai.
2.8. Neporiniais metais, gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės) sūnus I. G. bendrauja su mama G. G., o sausio 1 d. (Naujųjų metų pirmoji diena), nepilnametis sūnus I. G. praleidžia su tėvu A. G.. Tėvas A. G. sūnų I. G. pasiima iš jo laikinosios gyvenamosios vietos sausio 1 d., 10 val., o pristato atgal sausio 1 d. iki 20 valandos. Poriniais metais bendraujama priešingai.
2.9. Neporiniais metais Šv. Velykas (Šv. Velykų išvakarės (šeštadienis) ir Šv. Velykų pirmą dieną sekmadienį sūnus I. G. bendrauja su mama G. G., o antrą Šv. Velykų antrą dieną (pirmadienį) nepilnametis sūnus I. G. bendrauja su tėvu A. G.. Tėvas A. G. nepilnametį sūnų I. G. pasiima iš jo laikinosios gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmos dienos (sekmadienį) vakare 16 val. o pristato atgal Šv. Velykų antrą dieną, iki 20 valandos. Poriniais metais bendraujama priešingai.
2.10. Nežiūrint nustatytos bendravimo tvarkos, tėvas A. G. su nepilnamečiu sūnumi I. G. bendrauja Tėvo A. G. gimimo dieną (birželio 1 d.) ir Tėvo dieną nuo 12 val. iki 20 valandos.
2.11. Nežiūrint nustatytos bendravimo tvarkos, sūnus I. G. su motina G. G. bendrauja jos gimimo dieną, tai yra lapkričio 30 d. ir Motinos dieną.
2.12. Bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. G. tvarka gali būti laikinai iš dalies keičiama tik šalių tarpusavio rašytiniu susitarimu. Jei bendravimo tvarkos pakeitimai yra nuolatinio pobūdžio, turi būti sudaryta nauja sutartis ir teikiama tvirtinti teismui.
2.13. Jei vienas iš tėvų išvyksta, suserga ar dėl kokios kitos priežasties pats betarpiškai negali pasirūpinti sūnumi I. G., tuomet nedelsiant turi sūnų I. G. perduoti kitam iš tėvų. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių vienas iš tėvų negalėjo pats pasirūpinti sūnumi I. G., savo šioje tvarkoje nustatytu bendravimo laiku, sūnus grąžinamas tam iš tėvų, laikantis šios nustatytos bendravimo tvarkos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nurodė, kad jo su sūnumi bendravimo tvarka, nustatyta teismo procesiniu sprendimu, iš esmės yra per mažai intensyvi, todėl nukenčia tiek sūnaus I. G., tiek atsakovo interesai. Šios aplinkybės sąlygojo būtinybę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nustatant intensyvesnę atsakovo bendravimo su sūnumi I. G. tvarką. Šiuo metu nepilnametis I. G. (toliau – sūnus) lanko muzikos mokyklą ir fortepijono pamokos jam vyksta antradienį bei penktadienį, vienintelė galimybė pasiruošti šioms pamokoms yra pirmadienio bei ketvirtadienio vakaras. Pianinas, kuriuo yra paruošiamos pamokos muzikos mokyklai, yra atsakovo gyvenamojoje vietoje ir tik tenai sūnus ruošia pamokas, nes kitokios galimybės, t. y. groti pianinu kitur, nėra. Todėl sūnui patogiausia būtų iš pirmadienio į antradienį bei iš ketvirtadienio į penktadienį nakvoti atsakovo gyvenamojoje vietoje ir iš ten iš karto vykti į mokyklą. Atitinkamai nustatytina tuo klausimu nauja bendravimo tvarka, nes tokiu atveju būtų užtikrinta intensyvesnė bendravimo tarp sūnaus ir atsakovo tvarka bei išlaikytas tamprus tėvo ir vaiko ryšys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsakovo A. G. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi I. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), nustatytos 2017 m. liepos 24 d. teismo nutartimi, pakeitimo, tenkino iš dalies, pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi I. G. tvarką ir nustatė, kad nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos atsakovas A. G. su nepilnamečiu sūnumi I. G. bendrauja tokia tvarka:
4.1. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 valandos iki sekmadienio 18 valandos.
4.2. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 valandos iki 20 valandos.
4.3. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio kas antros savaitės trečiadienį nuo 17 valandos iki tos savaitės ketvirtadienio 8 valandos, užtikrindamas vaiko nuvykimą į mokyklą iki pamokų mokykloje pradžios.
4.4. Atsakovas su vaiku bendrauja antrą pusę mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu nepertraukiamai.
4.5. Atsakovas su vaiku bendrauja visų vasaros atostogų metu intervalais po dvi savaites nepertraukiamai, tai yra atsakovas su vaiku bendrauja pirmąsias dvi vasaros atostogų savaites, penktą – šeštą vasaros atostogų savaitę, devintą–dešimtą ir tryliktą (paskutinę) vasaros atostogų savaitę.
4.6. Atsakovas su vaiku bendrauja porinių metų Šv. Velykų pirmąją dieną ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, o neporiniais metais atitinkamai šių švenčių antrąją dieną nuo 10 iki 20 valandos.
4.7. Atsakovas per Kūčias (gruodžio 24 d.) bendrauja su vaiku neporiniais metais nuo 10 val. iki 20 valandos.
4.8. Atsakovas bendrauja su vaiku neporiniais metais nuo gruodžio 31 d. 18 val. a iki sausio 1 d. 17 val.
4.9. Atsakovas su vaiku bendrauja, nežiūrint nustatytos tvarkos atsakovo gimimo dieną (birželio 1 dieną) ir Tėvo dieną nuo 12 val. iki 20 val.
4.10. Nežiūrint nustatytos tvarkos nepilnametis I. G. savo mamos G. G. gimimo dieną (lapkričio 30 d.) ir Motinos dieną praleidžia (bendrauja) su motina G. G..
4.11. Rašytiniu I. G. tėvų susitarimu atsakovo bendravimo su vaiku tvarka gali būti laikinai iš dalies keičiama.
5. Teismas nustatė, kad nepilnametis sūnus I. yra išklausytas per institucijos atstovą ir išreiškęs norą bendrauti su tėvu ir motina vienodai, nori bendrauti su tėvu daugiau nei numatyta 2017 m. liepos 24 d. nutartyje ir faktiškai bendrauja daugiau nei yra nustatyta minėta nutartimi. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo bendravimas su sūnumi labiau orientuotas į pramogas, o motinos – į pamokų ruošą, bendrojo lavinimo ugdymą.
6. Teismas, atsižvelgęs į vaiko nuomonę ir į tai, kad faktiškai vaikas su tėvu bendrauja intensyviau nei nustatyta 2017 m. liepos 24 d. teismo nutartyje, nenustatęs pagrindų riboti tėvo bendravimą su vaiku, sprendė, kad nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka keistina. Teismas nurodė, kad, tenkinus atsakovo prašymą visiškai ir nustačius tokią bendravimo tvarką kaip prašo atsakovas, bus pažeisti paties nepilnamečio vaiko interesai įgyti tinkamą bendrojo ugdymo išsilavinimą, kadangi vaikui beveik visą savaitę keliaujant iš vieno tėvo pas kitą, neliks laiko ruošti pamokas. I. G. lanko meno mokykloje fortepijono dalyko klasę, pamokos vyksta 5 kartus per savaitę, be to lanko futbolo treniruotes, todėl nustačius, kad vaikas su tėvu bendrauja ir pirmadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais (1, 2, 3 prašymo punktai), bendravimo tvarka neatitiktų vaiko interesų. Teismas sprendė, kad keistina ir bendravimo tvarka vasaros atostogų metu, kadangi bylos nagrinėjimas užsitęsė, vaiko tėvai išliko nepakantūs vienas kito nuomonei, todėl vaikui leidžiant pusę vasaros atostogų (kurių trukmė 2019 metais numatyta 13 savaičių), jo emociniai ryšiai su kitu iš tėvų (atitinkamai tėvu, ar motina) gali susilpnėti ir būtų sunkiau bendrauti, todėl bendravimo trukmė nustatoma ilgesnė ir intensyvesnė atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas A. G., atstovaujamas advokato Vido Adomaičio, prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-505-399/2018, išsprendžiant klausimą iš esmės - nustatyti bendravimo tvarką atsižvelgiant į skunde atsakovo identifikuotą ir kiek modifikuotą bendravimo tvarką arba, teismui nusprendus priešingai, nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi I. G. nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui svarstyti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas visiškai nepagrįstai nurodo, kad neva atsakovas nesirūpina sūnaus mokslais, o rūpinasi tik pramogomis. Pati ieškovė yra pateikusi į bylą garso įrašą, kuriame girdisi, kaip atsakovas tikrina vaiko mokyklos kuprinę ir dėl to kyla triukšmas. Be to, sūnus Vaiko teisių apsaugos specialistams pasakoja, kad su tėte ruošia matematiką, o su mama tik garsiai skaito pasakas. Tai paneigia pirmosios instancijos teismo argumentus, kad neva atsakovas iš esmės rūpinasi tiktai vaiko pramogomis.
7.2. Sūnus su atsakovu ir su ieškove nori bendrauti per pusę – dvi naktis per savaitę nakvoti pas atsakovą namuose, groti pianinu. Sūnus ne kartą išreiškė pageidavimą, kad nori laisvo bendravimo su tėčiu, ne tik tada, kada mama leis. Taigi sūnus nori daugiau bendrauti su tėčiu, tačiau tą tiek ieškovė, tiek teismas skundžiama nutartimi riboja, tuo pažeisdami vaiko interesus.
7.3. Nutartyje nustatyta bendravimo tvarka antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 val. iki 20 val. prieštarauja ne tik vaiko, bet ir atsakovo interesams, nes sūnus objektyviai negalės daugiau laiko praleisti su atsakovu. Sūnaus vežimas į treniruotę ir atgal savo esme neprilygsta bendravimui tarp atsakovo ir jo sūnaus. Treniruotės metu atsakovas taip pat neturi galimybės bendrauti su sūnumi.
7.4. Teismas neišsiaiškino visų bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių. Atsakovas prašyme dėl bendravimo tvarkos nepageidavo ir nenurodė trečiadienio kaip dienos, kurią jis galėtų bendrauti su sūnumi ir kad šią dieną atsakovo sūnus galėtų likti nakvoti, kadangi atsakovas trečiadieniais lanko choro repeticijas. Teismas, neišsiaiškinęs jokių svarbių aplinkybių, nutarė suteikti galimybę neva sūnui bendrauti su atsakovu trečiadieniais. Todėl nustatyta tvarka nėra objektyviai įgyvendinama.
7.5. Iš teismo nutarties visiškai neaišku, kurį savaitgalį su sūnumi bendrauja atsakovas, todėl ši nutarties dalis turėtų būti patikslinta, nurodant, kad atsakovas su sūnumi bendrauja pradedant mėnesio pirmuoju savaitgaliu.
7.6. Griežtas bendravimo tvarkos taisyklių nustatymas kaip tik neigiamai atsiliepia sūnui, nes kiekvieną kartą sūnus, įtikintas ieškovės, bendravimo su sūnumi metu akcentuoja valandas ir minutes. Sūnus dėl to patiria stresą ir įtampą, kuri neigiamai atsiliepia jo savijautai, sąlygoja blogos nuotaikos atsiradimą.
Atsiliepimas
8. Ieškovė G. G., atstovaujama advokato Dominyko Varno, atsiliepimu į atsakovo A. G. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
8.1. Atsakovas už skundą nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl teismas turėtų nustatyti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, o trūkumų nepašalinus, laikyti skundą nepaduoti.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai tenkino tik dalį atsakovo reikalavimų iš esmės pagerindamas atsakovo galimybes bendrauti su sūnumi. Teismas nustatė naują, papildomą dieną, jog šalių sūnus su atsakovu praleidžia vakarą ir naktį viduryje kas antros savaitės, iš trečiadienio į ketvirtadienį, nuo 17 val. iki 8 val., t. y. plius 15 valandų kas antrą savaitę; paliko galioti buvusius 2 savaitgalius abiem šalims (t. y. kaip ir buvo, tik atsakovo naudai padidindamas savaitgalius dar puse paros ir traktuodamas savaitgalius prasidedant jau penktadienio popiete iki sekmadienio vakaro, t. y. po 49 valandas, o ne 30 val.), t. y. plius 19 valandų kas antrą savaitę; nustatė atsakovui teisę po 4 valandas be nakvynės su sūnumi bendrauti ne trečiadieniais ir penktadieniais kas antrą savaitę, o antradieniais ir ketvirtadieniais kiekvieną savaitę (plius 8 valandos per savaitę).
8.3. Pakeisdamas bendravimo tvarką, teismas padidino jos trukmę atsakovo naudai vienu šimtu (100) valandų per 4 savaites, teismas atsižvelgė į atsakovo pageidavimus maksimaliai įmanomai šioje situacijoje. Teismo pakeista tvarka atspindi nusistovėjusią šalių bendravimo su sūnumi praktiką, išskyrus pakeitimą - šalių sūnus su atsakovu praleidžia vakarą ir naktį viduryje kas antros savaitės, iš trečiadienio į ketvirtadienį, nuo 17 val. iki 8 val., o kiti atsakovo pageidavimai yra pertekliniai, nepagrįsti ir neįrodyti, be to, neatitinka šalių sūnaus I. (11 m.) interesų, nurodytų ir Institucijos 2018 m. lapkričio 13 d. Išvadoje dėl atsakovo 2018 m. spalio 31 d. prašymo. Sūnaus bendravimas per mėnesį 3 savaitgalius su tėvu atitolintų vaiką nuo mamos, nes būtent savaitgaliais stiprinami vaikų ir tėvų emociniai ryšiai, tarpusavio santykiai. Institucija pritarė vienos darbo dienos vakarui ir nakvynei pas atsakovą per savaitę. Reikalavimas leisti atsakovui bendrauti su sūnumi likusių penktadienių vakarais su nakvyne (ar be jos) pažeistų ieškovės teisę praleisti savo pilnus 2 savaitgalius su sūnumi ir visą bendravimo tvarką padarytų neproporcinga. Be to, tam nėra jokios protingos būtinybės, atsakovas jos nenurodo ir neįrodinėja.
8.4. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad įtikintas ieškovės, bendravimo su sūnumi metu akcentuoja valandas ir minutes, sūnus dėl to patiria stresą ir įtampą, kuri neigiamai atsiliepia jo savijautai, sąlygoja blogos nuotaikos atsiradimą. Byloje nėra duomenų, kad šalių sūnus dėl ieškovės elgesio patirtų stresą ar įtampą. Sūnus išsakė nuomone, kad nori bendrauti su tėčiu, tačiau aiškios ir tvirtos nuomonės dėl bendravimo su tėvu dažnumo, intensyvumo ir būdo neišsakė, kadangi dėl amžiaus jis negali įvertinti įvykių ir situacijos perspektyvoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė atsakovo prašymą dėl laikinosios atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi, nustatytos teismo nutartimi, pakeitimo.
11. Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
12. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
13. Atsakovas prašė teismo pakeisti 2017 m. liepos 24 d. teismo nutartimi nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendrautų tris savaitgalius iš eilės paimdamas sūnų penktadienį 16 val. ir grąžindamas sūnų į ieškovės gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val. (nutarties 2.5 punktas); kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį atsakovas su sūnumi bendrauja paimdamas sūnų pirmadienio ir ketvirtadienio vakarą iš jo laikinosios gyvenamosios vietos 18 val. arba po futbolo treniruotės 18 val. (priklausomai nuo treniruotės laiko) bei gražindamas sūnų antradienį ir penktadienį į mokyklą iki 8 val. ar jo laikinąją gyvenamąją vietą iki 12 val. (jei tai laisva nuo mokyklinio ugdymo diena) (nutarties 2.1–2.2 punktai); prieš ketvirtąjį mėnesio savaitgalį (prieš savaitgalį, kurį sūnus praleidžia su ieškove) su nepilnamečiu sūnumi atsakovas bendrauja nuo ketvirtadienio 18 val. iki šeštadienio 12 val. paimdamas sūnų ketvirtadienį iš jo laikinosios gyvenamosios vietos 18 val. arba po futbolo treniruotės 18 val. (priklausomai nuo treniruotės laiko) bei gražindamas sūnų į jo laikinąją gyvenamąją vietą iki šeštadienio 12 val. Taigi atsakovas norėtų bendrauti tris savaitgalius su nakvyne; dvi savaitės dienas su nakvyne ir su viena papildoma nakvyne tą savaitę, kurią ieškovė bendrauja su sūnumi savaitgaliu.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tenkinus atsakovo prašymą visiškai ir nustačius tokią bendravimo tvarką kaip prašo atsakovas, butų pažeisti paties nepilnamečio vaiko interesai įgyti tinkamą bendrojo ugdymo išsilavinimą, kadangi vaikui beveik visą savaitę keliaujant iš vieno tėvo pas kitą, neliks laiko ruošti pamokas. Teismas nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. (nutarties 4.1 punktas); atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 val. iki 20 val. (nutarties 4.2. punktas); atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio kas antros savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki tos savaitės ketvirtadienio 8 val., užtikrindamas vaiko nuvykimą į mokyklą iki pamokų mokykloje pradžios. Teismas nustatė atsakovo ir sūnaus bendravimą su nakvyne savaitgaliais, kas antrą savaitgalį, t. y. tiek su atsakovu, tiek su ieškove, bei vieną nakvynę kas antrą savaitę.
15. Apelianto teigimu, skundžiama nutartis pažeidžia vaiko interesus, kadangi ribojamas sūnaus bendravimas su atsakovu. Sūnus su atsakovu ir su ieškove nori bendrauti per pusę – dvi naktis per savaitę nakvoti pas atsakovą namuose, groti pianinu. Sūnus ne kartą išreiškė pageidavimą, kad nori laisvo bendravimo su tėčiu, ne tik tada, kada mama leis.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus ir nustatant tokią bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaikas turėtų kas antrą savaitę pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Taigi tik teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės gali būti įvertintos visos minėtos aplinkybės ir nustatyta vaiko interesus geriausiai atitinkanti bendravimo su atsakovu tvarka.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatyta (pakeista) atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka neriboja sūnaus bendravimo su tėvu, tokia tvarka nustatyta teismui įvertinus tiek faktinį atsakovo bendravimą su sūnumi, tiek atsižvelgus į nepilnamečio interesus. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kai jis su sūnumi bendrauja tris savaitgalius iš eilės, galimai atitolintų vaiką nuo mamos, kadangi savaitgaliai yra patogiausias laikas tėvų betarpiškam ir ilgesniam bendravimui su vaiku, mėgstamoms veikloms, vaikui rūpimų klausimų aptarimui, t. y. veikloms, kurios palaiko ir stiprina tėvų ir vaikų emocinius ryšius, gerina tarpusavio santykius. Taigi, nustatytas sūnaus bendravimas su atsakovu kas antrą savaitgalį su dviem nakvynėmis yra nustatytas abiem tėvams vienodai. Sutiktina su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos pateikta išvada, kad dėl bendravimo kiekvienos savaitės darbo dienomis iš pirmadienio į antradienį ir iš ketvirtadienio į penktadienį, tėvui iš ryto pristatant sūnų į mokyklą, kyla abejonių, ar tai neatsilieptų I. pamokų ruošai, dienos režimui, disciplinai, ar nesukeltų chaoso vaiko gyvenimo ritme (pvz. vaikas po savaitgalio, praleisto pas tėtį, sekmadienį grįžtų į mamos namus, juose nakvotų, ryte vyktų į mokyklą, po pamokų ir būrelio trumpam grįžtų į mamos namus ir jau 18 val. vėl vyktų nakvoti į tėčio namus). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nepilnamečio I. užimtumą (lanko muzikos mokyklą, lanko futbolo treniruotes) darbo dienomis, siekiant nepakenkti normaliam vaiko režimui, pagrįstai netenkino atsakovo prašymo nustatyti atsakovo bendravimą su nakvyne iš pirmadienio į antradienį ir iš trečiadienio į ketvirtadienį, bei nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 val. iki 20 val., nes atsakovas vežioja sūnų į futbolo treniruotes. Nors atsakovas savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, kad sūnus lanko muzikos mokyklą ir fortepijono pamokos jam vyksta antradienį bei penktadienį, todėl vienintelė galimybė pasiruošti šioms pamokoms yra pirmadienio bei ketvirtadienio vakaras, o pianinas yra atsakovo gyvenamojoje vietoje ir tik tenai sūnus ruošia pamokas, nes kitokios galimybės neturi, teismo vertinimu, tai nėra pakankamas argumentas pagrįsti sūnaus nakvynes pas atsakovą darbo dienomis, kadangi instrumentą galimą pervežti į ieškovės gyvenamąją vietą ir sūnus galėtų ruoštis pamokoms jam tinkamiausiu laiku. Atsakovo argumentai, jog nustatyta bendravimo tvarka, kai sūnus nakvoja iš trečiadienio į ketvirtadienį kas antrą savaitę, nėra objektyviai įgyvendinama dėl atsakovo choro repeticijų, nepagrįsti jokiais įrodymais.
18. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
19. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose ir bendravimo tvarką tarp skyrium gyvenančių tėvų ir vaikų, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.