Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų, institucija, teikianti išvadą byloje – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė G. G. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo A. G. kaltės, palikti santuokines pavardes, priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, padalinti šalių kilnojamąjį turtą, padalinti ir ieškovės asmenine nuosavybe priteisti individualią įmonę G. G. stomatologijos kabinetas, lygiomis dalimis šalims priteisti UAB „IG Trans LT“ 300 000 vnt. vardinių paprastųjų akcijų bei UAB Laidojimai namai „Saulėlydis“ 10 000 vnt. vardinių akcijų, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą.Ieškovė 2017 m. rugsėjo 4 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti šalims priklausančias bendrovių UAB Laidojimo namai „Saulėlydis“ ir UAB „IG Trans LT“ akcijas, apribojant disponavimo jomis teisę, uždrausti atsakovui vienasmeniškai priimti akcininko sprendimus minėtose bendrovėse be ieškovės rašytinio pritarimo ir išreikalauti iš atsakovo prašyme nurodytus duomenis, dokumentus ir informaciją. Nurodė, kad atsakovas slepia dalintino turto vertės duomenis ir kitą svarbią informaciją, ieškovei po pirmųjų teismo posėdžių buvo paminėta, kad šios įmonės bus specialiai žlugdomos, kad netektų savo esamos vertės, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar atsakovas nešvaisto bendro šalių turto, ar jo sąmoningai nemažina ir/ar neapsunkina, ar neiškelia verslo į kitas įmones.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovės G. G. prašymą tenkino iš dalies, areštavo atsakovui A. G. priklausančias 300 000 vnt. vardines paprastąsias UAB „IG Trans LT“ akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 Eur, apribojant disponavimo teisę jomis, kitoje dalyje prašymo netenkino.Teismas nustatė, kad ieškovė yra pateikusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kuriame be kitų reikalavimų ji prašo padalinti lygiomis dalimis UAB „IG Trans LT“ ir UAB Laidojimai namai „Saulėlydis“ akcijas. Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad atsakovas yra UAB „IG Trans LT“ vienintelis akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso 300 000 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 0,29 Eur, bei šiuo metu jis yra šios įmonės vadovas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ieškiniu prašo teismo minėtos įmonės akcijas padalinti lygiomis dalimis, pagrįstu laikė ieškovės prašymą taikyti minėtų akcijų areštą, kadangi preziumuojama, kad įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas, įvertinęs ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu perleidus minėtas akcijas ar jų suteikiamas teises tretiesiems asmenims, būsimo teismo sprendimo įvykdymas galimai būtų apsunkintas arba pasidarytų neįmanomas, todėl šioje dalyje ieškovės prašymą laikė pagrįstu ir tenkino. Teismo vertinimu, tokios apimties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas įmonės veiklos nesustabdys, įmonė galės tęsti įprastą veiklą, bei nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. G. prašo iš dalies panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotos atsakovui A. G. priklausančios 300 000 vnt. vardinės paprastosios UAB „IG Trans LT“ akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 Eur, apribojant disponavimo teisę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė prašymo dėl turto arešto visiškai nemotyvavo, nenurodė jo pagrindo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui. Ieškovei tikėtinai šio prašymo nepagrindus, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikyti turto areštą turėjo būti atmestas. Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ieškovė įrodinėja iš esmės vien didelės ieškinio sumos atsakovui kriterijumi, vadovaudamasi teismų praktikos išaiškinimais, kurie jau nebeaktualūs. Aktualioje teismų formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties. Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ieškovė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėja atsakovo nesąžiningumo, nenurodo konkrečių duomenų apie jo ketinimus turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, ar kaip nors kitaip apsunkinti turtinę padėtį, siekiant išvengti galbūt atsakovui nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.Akcijų areštas yra perteklinė priemonė ir tik apsunkins įmonės veiklą, kadangi įregistravus areštą Turto areštų registre, tokiu būdu įmonė praranda pasitikėjimą prieš užsakovus, patiria niekuo nepagrįstus nuostolius. Įmonės turto arešto išviešinimas kenkia įmonės reputacijai, taigi būtent įmonės akcijų areštas veikia priešingai įmonės interesams ir tokiu būdu savaime gali būti akcijų nuvertėjimo priežastimi, nesusijusi su atsakovo veiksmais.Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien tik ieškovės kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas neteikia jai pranašumo antrosios ginčo šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo areštuoti atsakovo turtą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams.Ieškovė G. G. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė priedus apie atsakovo elgesį, kuris neduoda pagrindo tikėtis, jog ir ateityje su atsakovu bus įmanoma produktyviai bendradarbiauti procese, analizuojant areštuotino turto sudėtį ir jo vertę. Ieškovei jau po pirmųjų teismo posėdžių buvo paminėta, kad įmonės bus specialiai žlugdomos, kad netektų savo esamos vertės. Todėl kyla pagrįsta abejonė, ar atsakovas nešvaisto bendro šalių turto, ar jo sąmoningai nemažina ir/ar neapsunkina, ar neiškelia verslo į kitas įmones. Atsakovas šių abejonių niekaip nepaneigė. Nors ieškovės nuosavybės teisės įgijimo į ginčo akcijas atsakovas ir neneigia, tačiau neatskleidžia ieškovei jokių duomenų nei apie šalių turimą, jo valdomą įmonę ir joje sudaromus sandorius, nei apie bendrovės visų įvykusių akcininkų susirinkimus, nei kitos prašytos informacijos apie bendrovę. Byloje nėra paneigta, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas ir toliau nevykdys ne tik Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnyje nustatytos pareigos teikti informaciją ieškovei ar elementarios bendradarbiavimo pareigos, bet ir nemažins įmonės turto, neperleis jos akcijų kitam asmeniui ar pan.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė G. G. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus naujus rašytinius įrodymus – VĮ Regitra raštą dėl UAB „IG Trans LT“ registruotų transporto priemonių, VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išrašą (apie UAB „Garata“, kurioje A. G. buvo akcininkas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės G. G. pateiktus naujus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atsakovo A. G. atskirojo skundo ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, jie gauti jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, kita šalis turėjo galimybę su jais susipažinti ir pateikti savo atsikirtimus, be to, pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos. Tačiau teismas, įvertinęs jų reikšmę nagrinėjamo ginčo aspektu, sprendžia, kad jie nei patvirtina, nei paneigia įrodinėtinų aplinkybių, ir todėl jais, spręsdamas dėl atskirojo skundo, nesivadovauja.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovės G. G. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuotos atsakovui A. G. nuosavybės teise priklausančios turtinės teisės – bendrovės akcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas yra vienintelis UAB „IG Trans LT“ akcininkas ir vadovas, šioje civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto (tame tarpe ir akcijų) padalinimo, perleidus minėtas akcijas ar jų suteikiamas teises tretiesiems asmenims, būsimo teismo sprendimo įvykdymas galimai būtų apsunkintas arba pasidarytų neįmanomas, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikė pagrįstu ir tenkino. Apeliantas (atsakovas) A. G., nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina įmonės veiklą, daro žalą įmonei.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis ir teismas gali skirti kitas laikinąsias apsaugos priemones – tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja, kokias laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti teismas santuokos nutraukimo bylose. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas.Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurias teismas gali taikyti santuokos nutraukimo byloje – areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas. Šių priemonių taikymo tikslas yra užtikrinamasis, siekiant užtikrinti, kad sutuoktinių turimas turtas išliks tokios pačios sudėties, kokios yra šiuo metu, kad po jo padalijimo nepasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas ir būtų galimybė realiai įvykdyti teismo sprendimą. Pažymėtina, kad teismas gali areštuoti tam tikrą turtą, jeigu yra reali grėsmė, kad vienas sutuoktinis jį perleis kitiems asmenims, suvaržys, sunaudos ar sunaikins.Apeliantas (atsakovas) A. G. atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. jam priklausančių UAB „IG Trans LT“ akcijų areštu ir atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, jog ieškovė G. G. neįrodė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, atsakovo nesąžiningumo, taip pat neįvertino aplinkybės, kad akcijų areštas apsunkina įmonės veiklą, kenkia įmonės reputacijai, daro žalą įmonei, mažina akcijų vertę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto (atsakovo) A. G. argumentais, jog skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neįsitikinus jų būtinumu.Pažymėtina, kad vien teismo įsitikinimas, jog egzistuoja reali grėsmė, kad šalis gali ginčo objektą perleisti ar kitaip suvaržyti, yra pakankamas pagrindas tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė G. G. yra pateikusi teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių taikymo, kuriame, be kitų klausimų, siekiama išspręsti ir bendro sutuoktinių turto padalinimo klausimą (tame tarpe ir UAB „IG Trans LT“ akcijų). Ieškovė ieškinyje prašo lygiomis dalimis padalinti UAB „IG Trans LT“ akcijas. Tuo tarpu atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka ir priešieškinyje prašo UAB ,,IG Trans LT“ akcijas priteisti jam asmeninės nuosavybės teise. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuosavybės teisės į UAB ,,IG Trans LT“ akcijas yra įregistruotos tik atsakovo vardu (atsakovas yra vienintelis UAB „IG Trans LT“ akcininkas ir įmonės vadovas), tačiau pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą preziumuojama, kad įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Šioje byloje ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto (akcijų) teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Taigi atsižvelgiant į ieškinio materialinius reikalavimus, spręstina, jog galimai patenkinus ieškinį, turtas (dalis akcijų) pereitų ieškovės G. G. nuosavybėn, todėl svarbu jį išsaugoti atsakovo A. G. nuosavybėje, taip pat išsaugoti šio turto vertę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti ieškovės interesai, kadangi atsakovas galėtų perleisti ginčo turtą (akcijas) kitiems tretiesiems asmenims, o tai apsunkintų arba padarytų neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, taip pat netaikius nurodytų apribojimų akcijų vertė, o tuo pačiu ir šalių dalintino turto vertė, gali sumažėti, todėl ieškovės teisių apgynimui šiuo atveju yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios leistų išsaugoti ginčo objektą toje pačioje teisinėje padėtyje. Pažymėtina, kad jau vien ta aplinkybė, jog ginčo turtas, kuris (jo dalis) palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju galėtų būti perduotas ieškovės nuosavybėn, yra atsakovo dispozicijoje, kuris turi teisę laisvai disponuoti ginčo objektu (akcijomis), pripažįstama kaip aplinkybė, patvirtinanti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčo turtui (akcijoms) poreikį taip pat nulemia ir tai, kad atsakovas A. G. vengia ieškovei suteikti duomenis apie jo valdomą įmonę ir joje sudaromus sandorius, apie bendrovės visų įvykusių akcininkų susirinkimus, kitą informaciją apie bendrovę. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovas elgiasi sąžiningai ir nešvaisto bendro šalių turto, nemažina jo vertės ir pan. Atsakovas šių abejonių nepaneigė jokiais objektyviais duomenimis (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti, koks šalių santuokoje įgytas turtas bus dalinamas ir kokiu būdu. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, tačiau jau šioje proceso stadijoje yra svarbu užtikrinti, kad to turto kiekis, vertė ir pan. nepakistų iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kokia dalis santuokoje įgyto turto bus skirta kiekvienai iš šalių, nuspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bylos esmės. Todėl akivaizdu ir teisinga, kad teismas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu yra nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla, kurioje bus dalinamas sutuoktinių turtas, ir kad atsakovas įmonės akcijas gali parduoti, kokiu nors kitu būdu apsunkinti jas ar sumažinti jų vertę, taikė šių akcijų areštą. Apelianto (atsakovo) A. G. atskirojo skundo teiginiai, jog areštas apsunkina įmonės veiklą, kenkia įmonės reputacijai, daro žalą įmonei, mažina akcijų vertę, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokios apimties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas įmonės veiklos nesustabdys, įmonė galės tęsti įprastą veiklą bei nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1404-619/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-377-553/2016, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-168-278/2011). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.