Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-04-13 · Civilinė byla Nr. 2S-377-553/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-13
Bylos Nr.
2S-377-553/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35562-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Atsakovas
V. Z.
Ieškovas
L. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-377-553/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35562-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.; 3.3.2.2.; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Z. (apelianto) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-21 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-43215-862/2015 pagal ieškovės L. Z. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pareikštą atsakovui V. Z..

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; padalinti santuokos metu įgytą turtą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai kompensaciją už atsakovo parduotas transporto priemones.

Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

uždrausti atsakovui lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas teismo sprendimas;

areštuoti atsakovui priklausančias turtines teises – jo turimas 1010 vnt. UAV „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, uždraudžiant atsakovui mažinti nurodytos įmonės įstatinį kapitalą, disponuoti turimomis akcijomis, t.y. jas parduoti, įkeisti, išnuomoti, jomis laiduoti bei garantuoti kitų subjektų prievolių vykdymą ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims;

uždrausti atsakovui įkeisti, dovanoti, parduoti ar kitaip perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamus, nekilnojamus daiktus bei pinigines lėšas tretiesiems asmenims;

uždrausti atsakovui įkeisti, dovanoti, parduoti ar kitaip perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamus, nekilnojamus daiktus bei pinigines lėšas tretiesiems asmenims.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo 2014-11-23 yra palikęs šeimą ir gyvena nuolat adresu (duomenys neskelbtini), tačiau vieną ar kelis kartus per mėnesį atsakovas lankosi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sukeldamas konfliktus, keikdamas ieškovę necenzūriniais žodžiais, kartais naudodamas ir fizinę prievartą. Ieškovė nurodo, jog atsakovas, sužinojęs apie iškeltą bylą, galimai pasidarys agresyvus ir gali bandyti įgyvendinti savo grasinimus susidoroti su ieškove.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-21 nutartimi nutarė ieškovės L. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies. Areštavo atsakovui V. Z. priklausančias turtines teises – jo turimas 1010 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, uždraudžiant atsakovui mažinti nurodytos įmonės įstatinį kapitalą, disponuoti turimomis akcijomis, t.y. jas parduoti, įkeisti, išnuomoti, jomis laiduoti bei garantuoti kitų subjektų prievolių vykdymą ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims. Kitoje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti 2014-11-25, 2015-03-06, 2015-03-26 nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neleidžia daryti išvados, jog tarp sutuoktinių kylantys konfliktai vienareikšmiškai kyla dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovės pateiktus argumentus vertino kaip deklaratyvūs ir, nesant pakankamo pagrindo, atmetė ieškovės prašymą uždrausti atsakovui lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovui priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų arešto ir uždraudimo atsakovui mažinti nurodytos įmonės įstatinį kapitalą, disponuoti turimomis akcijomis, t.y. jas parduoti, įkeisti, išnuomoti, jomis laiduoti bei garantuoti kitų subjektų prievolių vykdymą ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl, siekdamas apginti ieškovės turtinius interesus, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, priklausančių atsakovui, arešto, uždraudžiant atsakovui mažinti nurodytos įmonės įstatinį kapitalą, disponuoti turimomis akcijomis, t.y. jas parduoti, įkeisti, išnuomoti, jomis laiduoti bei garantuoti kitų subjektų prievolių vykdymą ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims, tenkino. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų ar nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas, todėl ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl uždraudimo atsakovui įkeisti, dovanoti, parduoti ar kitaip perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamus, nekilnojamus daiktus bei pinigines lėšas tretiesiems asmenims, uždraudimo atsakovui įkeisti, dovanoti, parduoti ar kitaip perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamus, nekilnojamus daiktus bei pinigines lėšas tretiesiems asmenims, atmetė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-21 nutarties dalį dėl areštavimo atsakovui priklausančias turtines teises – jo turimas 1 010 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.

Nurodo, kad teismas rėmėsi tik formaliu teiginį, jog teismo nuomone toks turto areštas yra reikalingas, tačiau absoliučiai nėra aišku, kuo toks teismo manymas yra pagrįstas. Manytina, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, nesant jokių jos taikymo pagrindų. Nei ieškovė prašyme, nei teismas nutartyje nenurodė jokių aplinkybių ir/ar atsakovo veiksmų/neveikimo, kas galėtų leisti teismui daryti išvadą, dėl grėsmės galimo teismo įvykdymo pasunkėjimui ar įmanomumui. Ieškovė nebuvo pateikusi jokių įrodymų ir jokio paaiškinimo, kuris leistų manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų areštas yra būtinas teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos yra sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, todėl disponuoti šiuo turtu yra reikalingas abiejų sutuoktinių sutikimas, t.y. atsakovas negali perleisti šio turto be ieškovės parašo. Atkreipia dėmesį, kad sutuoktiniams priklauso kitos įmonės akcijos, tačiau jos nėra areštuotos.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-21 nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad nepagrįstai apeliantas teigia, jog teismas nenurodė jokių motyvų. Teismas nurodė, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgia į aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo įgytos santuokos metu, jos registruotos atsakovo vardu, o ieškovė ieškinyje yra pareiškusi reikalavimą akcijas padalinti per pusę. Areštuotas turtas yra įgytas santuokos metu, tačiau yra registruotas atsakovo vardu, todėl svarbu iki bylos dėl santuokos nutraukimo pabaigos turtinę padėtį išlaikyti nepakitusią. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra du akcininkai, t.y. abu sutuoktiniai, kurių kiekvieno vardu yra registruota po 5 vnt. šių akcijų, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – šių akcijų arešto ir nebuvo teiktas. Argumentas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos yra sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, todėl bet koks disponavimas šiuo turtu yra galimas esant abiejų sutuoktinių išreikštai valiai, yra abstraktus bei formalus, kadangi galimybių be kito sutuoktinio sutikimo disponuoti šiomis turtinėmis teisėmis yra, o areštas šiuo atveju apsaugo vieną iš sutuoktinių nuo tokių grėsmių. Pastebėjo, kad atsakovas padidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą, išleidžiant 2 356 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kartu į įmonę įsileidžiant naują akcininką – atsakovo brolį S. Z., kuris po įstatinio kapitalo padidinimo tapo didžiausiu šios įmonės akcininku. Sprendimas priimtas be ieškovės žinios ir galimai siekiant ateityje visiškai apriboti ieškovės galimybes dalyvauti šios įmonės valdyme ir pelno iš įmonės veiklos gavime.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-10-21 nutartimi nutarė areštuoti atsakovui priklausančio įmonės akcijas.. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-10-21 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be jau nurodytųjų, yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti pagrįstą išvadą kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti. Todėl, skiriant laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti.

Bylos duomenimis, ieškovė yra pateikusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kuriame, be kitų klausimų, siekiama išspręsti ir bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir areštavo atsakovui priklausančias turtines teises – jo turimas 1 010 vnt. UAV „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, uždraudžiant atsakovui mažinti įstatinį kapitalą, disponuoti turimomis akcijomis, konstatavęs jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, be to siekiant apginti ieškovės turtinius interesus. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka ir pažymi, kad vien teismo įsitikinimas, jog egzistuoja reali grėsmė, kad šalis gali ginčo objektą perleisti ar kitaip suvaržyti, yra pakankamas pagrindas tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad teismas be pagrindo ir nesant jokių įrodymų, tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti, koks šalių santuokoje įgytas turtas bus dalijamas ir kokiu būdu. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, tačiau jau šioje proceso stadijoje yra svarbu užtikrinti, kad to turto kiekis, vertė ir pan. nepakistų iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kokia dalis santuokoje įgytų piniginių lėšų bus skirta kiekvienai iš šalių, nuspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bylos esmės. Todėl akivaizdu ir teisinga, kad teismas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu yra nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla, kurioje bus dalinamas sutuoktinių turtas, ir kad atsakovas įmonės akcijas gali parduoti, kokiu nors būdu apsunkinti jas ar sumažinti jų vertę, taikė šių akcijų areštą.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė