- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-18
- Bylos Nr.
- 2S-168-278/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Romualdas Januška
- Atsakovas
- J. Š.
- Ieškovas
- J. Š.
- Trečiasis asmuo
- AB DnB NORD bankas
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-168-278/2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9628-223/2010 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui J. Š., trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. Š. pateikė teismui ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti UAB „Asirinta“ 60 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, registruotų J. Š. vardu, taip pat uždrausti atsakovui balsuoti, priimti bet kokius sprendimus ir kitaip naudotis turtinėmis ir neturtinėmis UAB „Asirinta“ akcininko teisėmis bei areštuoti J. Š. individualios įmonės kilnojamąjį turtą. Ieškovė nurodė, jog yra duomenų, kad J. Š. siekia sužlugdyti UAB „Asirinta“, nes atsakovas įregistravo UAB „Etaktas“, į kurią perkeliama UAB „Asirinta“ veikla ir turtas, tokiu būdu sąmoningai žlugdoma UAB „Asirinta“ veikla, priimami bendrovei nepalankūs sprendimai.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies - areštavo UAB „Asirinta“ 60 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, registruotų J. Š. vardu, uždraudžiant disponuoti akcijomis, jas parduoti, įkeisti, jomis laiduoti, garantuoti kitų subjektų prievolių įvykdymą ar kitaip perleisti teises į akcijas. Kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad UAB „Asirinta“ 60 vnt. paprastųjų vardinių akcijų yra registruotos atsakovo J. Š. vardu, o ieškinys pareikštas dėl sutuoktinių turto padalijimo, todėl nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių yra galimas dalintino bendro turto sumažėjimas ir sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Teismas darė išvadą, kad ieškovės prašymas dalyje dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių: balsavimo teisės apribojimo, t.y. taikymo atsakovui draudimo priimti bet kokius sprendimus ir kitaip naudotis turtinėmis ir neturtinėmis UAB „Asirinta“ akcininko teisėmis bei J. Š. individualios įmonės kilnojamojo turto arešto taikymas, netenkintinas, nes prašymas dėl ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo šioje dalyje nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas. Be to, konstatavo, jog prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pernelyg apsunkintų įmonių veiklą. Nurodė, jog areštuoti J. Š. įmonės kilnojamąjį turtą nėra pagrindo, nes iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė J. Š. individualią įmonę prašo priteisti atsakovui J. Š..
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas J. Š. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, dalyje dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, panaikinti. Nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu ar kad jis bando turtą parduoti, perleisti ar kitaip jo netekti. Mano, jog vien tik ieškinio pareiškimas dėl turto padalijimo nėra pagrindas taikyti laikinąsias ieškinio užtikrinimo priemones. Teigia, jog CK 3.122 str. nesuponuoja tokio turto arešto taikymo būtinumo, o reikalauja, kad tai būtų daroma tik tuo atveju, jeigu tai būtina sutuoktinių teisėmis apsaugoti. Nurodo, jog UAB „Asirinta“ 60 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl vienas atsakovas šio turto perleisti ar kitaip jį apsunkinti prievolėmis negali be sutuoktinės sutikimo ir toks perleidimas būtų niekinis. Teigia, jog akcijų areštas yra perteklinė priemonė ir tik apsunkins UAB „Asirinta“ veiklą, kadangi įmonė dalyvauja daugelyje statybos rangos konkursų ir jų negali laimėti, nes yra areštuotos jos akcijos, apie ką yra viešai žinoma, įregistravus areštą Turto areštų registre. Teigia, jog įmonė praranda pasitikėjimą prieš užsakovus, patiria niekuo nepagrįstus nuostolius. Be to, nurodo, jog UAB „Asirinta“ akcijų areštas apsunkina 299 000 Lt išieškojimą UAB „Asirinta“ naudai iš M. Š. pagal Panevėžio apygardos teismo 2010-04-22 sprendimą. Nurodo, jog M. Š. yra šalių sūnus jam priklauso 40 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Asirinta“ akcijų ir jis yra šios bylos dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo iniciatorius. Padalijus sutuoktinių santuokoje įgytą turtą, tame tarpe ir UAB „Asirinta“ akcijas, atsakovas nebeturėtų šios įmonės akcijų daugumos ir M. Š. įsiskolinimas įmonei liktų neišieškotas. Teigia, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, nes ieškovė prašo jai priteisti tik 30 vnt. UAB „Asirinta“ akcijų, todėl be pagrindo areštuota 60 vnt bendrovės akcijų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo J. Š. atskirąjį skundą ieškovė J. Š. prašo skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad neareštavus santuokinio turto, tame tarpe santuokos metu įsteigtos UAB „Asirinta“ akcijų, atsakovas gali akcijas perleisti tretiesiems asmenims ir tokiu būdu sąmoningai sumažinti santuokoje įgyto turto dalį. Akcijų areštas nėra perteklinė laikinoji apsaugos priemonė, nes netaikius akcijų arešto, jas gali įgyti sąžiningi tretieji asmenys, kurių interesai gali būti pažeisti, vėliau ginčijant akcijų perleidimo sandorius. Nurodo, jog atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų apie tai, kad akcijų arešto taikymas kenkia įmonės interesams, nes nėra duomenų apie tai, kad įmonė dalyvauja įvairiuose konkursuose ir dėl arešto taikymo negali jų laimėti. Teismas nepažeidė CPK 145 str. numatyto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo principo. Šalių interesų pusiausvyra reikalauja, kad tiek ieškovo teisėti interesai, tiek atsakovo teisės nebūtų pernelyg suvaržytos. Teismas areštavo 60 paprastųjų vardinių UAB „Asirinta“ akcijų, nors ieškovė reiškia reikalavimą į 30 paprastųjų vardinių akcijų priteisimą tuo pagrindu, kad dalinant santuokoje įgytą turtą, turto pasiskirstymas galimas tiek turtą priteisiant natūra, tiek įpareigojant šalį kitai šaliai sumokėti kompensaciją. Todėl, ieškovė mano, kad šiuo atveju tikslinga areštuoti visas 60 paprastųjų vardinių UAB „Asirinta“ akcijų.
Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepime į atsakovo J. Š. atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovo atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesiogiai nesusijęs su AB DnB NORD banko, kaip šalių kreditoriaus interesais, todėl prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas - atsakovui nepalankaus sprendimo įgyvendinimo užtikrinimas apribojant atsakovo veiksmų laisvę ginčo objekto ar atsakovui priklausančio turto ar turtinių teisių, į kuriuos gali būti nukreipiamas sprendimo vykdymas, atžvilgiu. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė, o konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Iš bylos dokumentų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui J. Š. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tuomet kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės (CK 6.65 str.). Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.119 str. nurodyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Todėl civilinėje byloje pareiškus reikalavimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto padalijimo, vienas esminių klausimų yra bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto apimties, t.y. turto objektų ir jų vertės nustatymas. CK 3.122 str. nurodyta, kad teismas gali areštuoti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu tai būtina sutuoktinių teisėms į bendrą turtą ar kreditorių teisėms apsaugoti. Dėl šių priežasčių, atsižvelgiant į priešingus šalių interesus, prašymas apriboti kitos šalies galimybes siekiant savanaudiškų tikslų vienasmeniškai mažinti dalintino turto vertę iš esmės vertintinas kaip pagrįstas. Byloje nustatyta, kad be kito turto ieškovė prašo teismą padalinti ir santuokoje įgytas UAB „Asirinta“ akcijas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeisti ieškovės interesai, todėl uždraudimas atsakovui disponuoti akcijomis, jas parduoti, įkeisti, jomis laiduoti bei garantuoti kitų subjektų prievolių įvykdymą ar kitaip perleisti teises į akcijas yra pagrįstas, nes netaikius nurodytų apribojimų akcijų vertė, o tuo pačiu ir šalių dalintino turto vertė, gali sumažėti. Ta aplinkybė, jog ieškovė prašo priteisti jai tik 30 vnt. įmonės akcijų, nesudaro pagrindo atmesti prašymą areštuoti visas atsakovo vardu esančias įmonės akcijas, nes ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, teismas šeimos bylose turi būti aktyvus ir gali viršyti ieškinyje pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d., 377 str.). Apelianto teiginiai jog areštas apsunkina įmonės galimybes dalyvauti konkursuose, mažina užsakovų pasitikėjimą įmone, jokiais įrodymais nepagrįsti. Kaip areštas įtakoja skolų išieškojimą iš įmonės skolininkų, tame tarpe ir šalių sūnaus M. Š., taip pat nėra aišku, nes atsakovas yra įmonės vadovas ir privalo veikti įmonės interesais, o jam ir ieškovei priklausančių akcijų areštas įmonės ūkinei veiklai netrukdo. Aplinkybė, jog ieškinio patenkinimo atveju, jo, kaip akcininko įtaka įmonės priimamiems sprendimams gali pasikeisti, svarstant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiama.
Dėl paminėtų motyvų, naikinti ar keisti teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija
N utarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2010m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, palikti nepakeistą.