- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-201-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02684-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Advokatai
- Dominykas Varnas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teisme priimtas ieškovės G. G. ieškinys atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo A. G. kaltės, 5 000 Eur neturtinės žalos iš atsakovo priteisimo, dėl šalių kilnojamojo turto padalijimo ieškovei asmenine nuosavybe teise priteisiant individualią įmonę G. G. stomatologijos kabinetas, lygiomis dalimis šalims priteisiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 000 vnt. vardinių paprastųjų akcijų bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 000 vnt. vardinių akcijų.Ieškovė pateikė 2017 m. lapkričio 10 d. ir 2017 m. lapkričio 13 d. patikslintus ieškinius, prašydama atleisti ieškovę nuo likusios 2 191 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Ieškovė teikdama pradinį ieškinį ir tikslindama jį yra sumokėjusi 492 Eur žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatė ieškovei G. G. 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos 2017 m. lapkričio 13 d. patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, tai yra apmokėti patikslintą ieškinį 200 Eur žyminiu mokesčiu, likusios žyminio mokesčio dalies (1 991 Eur) sumokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo byloje priėmimo.Teismas nurodė, kad ieškovė yra dalies bendrovių akcininkė, turi turto, gauna pajamas iš jų bei dirbdama stomatologijos kabinete, todėl nėra pagrindo visiškai atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė G. G., atstovaujama advokato Dominyko Varno, prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį dėl 1 991 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovę nuo 1 991 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė gauna pajamas iš bendrovių (akcijų), kadangi visas šalių bendrai turimas bendrovių akcijas vienasmeniškai valdo išimtinai atsakovas ir dar be to aktyviai mažina jų vertę, prieš ieškovės valią prisiimdamas naujus įsipareigojimus bei akcininkus į šalių santuokos metu vienasmeniškai įsteigtą bendrovę. Ieškovė gauna apie 380 Eur atlyginimą per mėnesį dirbdama stomatologijos kabinete, kurio aiškiai neužtenka išlaikyti 2 vaikus, save ir nuomojamą butą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovė įpareigota sumokėti dalį žyminio mokesčio, o likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovei atidėtas iki civilinės bylos išnagrinėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, nustatyta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016 ir kt.).Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK 83 ir 84 straipsniai. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl ko jis negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010). Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178, 179 straipsniai).Ieškovė yra sumokėjusi 492 Eur ir 200 Eur žyminį mokestį, kurį teismas įpareigojo sumokėti skundžiama 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi. Nuo likusios žyminio mokesčio dalies (1 991 Eur) sumokėjimo ieškovė prašė ją atleisti, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo netenkino, žyminio mokesčio 1 991 Eur dalies sumokėjimą už patikslintą ieškinį atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patikslintu ieškiniu (t. VI, b. l. 5–16) dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalijimo reiškia reikalavimus priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos, 19 099 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį, atsakovo asmeninės nuosavybės teise priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 000 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, o ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 58 000 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnės vertės šio turto dalį, iš atsakovo priteisti ieškovės naudai 49 173,91 Eur kompensaciją už nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės, aplaidžiai, neprotingai ir nerūpestingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardines paprastąsias akcijas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė yra pateikusi teismui duomenis, kad savo vardu neturi registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, nuomojasi butą, dirba odontologe ir gauna apie 380 Eur atlyginimą per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad išlaiko du nepilnamečius vaikus, jos turtinė padėtis yra sunki, todėl neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo iš dalies atleisti ieškovę nuo likusios 1 991 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, kadangi po bylos išnagrinėjimo, t. y. padalijus santuokoje įgytą turtą, ieškovės turtinė padėtis pagerėtų. Kaip matyti iš patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų, byloje bus dalijamas didelės vertės turtas, todėl teismui galimai patenkinus patikslintą ieškinį, ieškovei iš atsakovo būtų priteista kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Nors ieškovė nurodė, kad jos gaunamos pajamos yra tik 380 Eur darbo užmokestis, nepateikė duomenų, jog apie jos turimas pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose (su istorija), o pateikti įrodymai nepatvirtinta, jog ieškovė neturi kitų pajamų, indėlių, santaupų. Be to, ieškovė bylą veda per advokatą, todėl darytina išvada, kad turi lėšų atsiskaityti už teikiamas teisines paslaugas ir valstybės garantuojama teisinė pagalba jai nereikalinga.Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio, ir jų nepažeidė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.