- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- 2S-1404-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01012-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- L. D.
- Atsakovas
- G. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovei G. D. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių bei pagal atsakovės G. D. priešieškinį ieškovui L. D. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybė ir nustatė :
Aprašomoji dalis
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp L. D. ir G. D. dėl atsakovės kaltės, padalinti sutuoktinių turtą ir prievoles ieškovo nurodytu būdu, priteisti iš atsakovės 10 000,00 EUR dydžio kompensaciją, 10 000,00 EUR neturtinei žalai atlyginti, nepilnametės dukters D. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės nepilnametės dukters išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 162,50 EUR iki jos pilnametystės, taip pat priteisti iš atsakovės pilnamečio sūnaus T. D. išlaikymui 162,50 EUR kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnus baigs mokyklą, nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus bei priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.
Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę, nustatyti nepilnametės dukters D. D. gyvenamąją vietą su jos motina G. D., priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 175,00 EUR dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas iki dukters pilnametystės, padalinti šalių turimą turtą pagal atsakovės nurodytą tvarką, priteisti atsakovei iš ieškovo 32 701,00 EUR kompensaciją už jam priteistą didesnės vertės turtą, atlyginti 3 000,00 EUR neturtinę žalą bei priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - priteisti iš ieškovo L. D. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai D. D. po 175,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat areštuoti UAB „AMBER“ ieškovui L. D. priklausančias 5 paprastąsias vardines akcijas, UAB „MOTOSTILIUS“ visas akcijas, areštuoti UAB „AMBER“ ir UAB „MOTOSTILIUS“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant juos parduoti, įkeisti, išnuomoti ir/ar kitaip apsunkinti, taip pat areštuoti UAB „MOTOSTILIUS“ bankų sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant įnešti pinigus į banko sąskaitas bei iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas bei uždrausti L. D. balsuoti UAB „MOTOSTILIUS“ akcininkų susirinkime iki bus padalintos akcijos arba priimtas teismo sprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi atsakovės G. D. priešieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš ieškovo L. D. laikiną išlaikymą dukrai D. D. po 120,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. kovo 15 d. iki bus priimtas teismo sprendimas byloje. Paskyrė atsakovę G. D. dukrai D. D. priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja. Areštavo ieškovui priklausančias 100 (vieną šimtą) vienetų vardinių paprastųjų UAB „MOTOSTILIUS“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 28,96 EUR ir kurios sudaro 100 procentų bendrovės įstatinio kapitalo, uždraudžiant jas perleisti tretiesiems asmenims. Areštavo ieškovui priklausančius 5 (penkis) vienetus vardinių paprastųjų UAB „AMBER“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 144,81 EUR ir kurios sudaro 25 procentus bendrovės įstatinio kapitalo, uždraudžiant jas perleisti tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą neturi duomenų apie abiejų tėvų galimybes teikti konkretaus dydžio išlaikymą bei įvertinęs šalių ginčo pobūdį atsakovės reikalaujamą 175 EUR išlaikymo dydį laikė neproporcingu, todėl preliminariai įvertinęs tikėtinai pagrįstus priešieškinio reikalavimus, prašymą tenkino iš dalies nustatydamas 120 EUR išlaikymo dydį. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė priešieškiniu kelia UAB „Amber“ ir UAB „Motostilius“ priklausomybės vienam iš šalių klausimą ir prašo jas padalinti, pagrįstu laikė atsakovės prašymą pritaikyti minėtoms akcijoms areštą. Bylos nagrinėjimo metu perleidus minėtas akcijas tretiesiems asmenims galimai būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovės prašymą areštuoti UAB „Amber“ ir UAB „Motostilius“ turtą, pirmosios instancijos teismas laikė nesusijusiu su pareikšto priešieškinio reikalavimais. Nepagrįstu laikė atsakovės prašymą uždrausti ieškovui balsuoti UAB „Amber“ ir UAB „Motostilius“ akcininkų susirinkime, kadangi atsakovė priešieškinėje nekelia jokių prievolinių teisinių reikalavimų susijusių su įmonės neteisėta veikla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas L. D. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – iš ieškovo priteistas laikinas išlaikymas dukrai D. D. po 120 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. kovo 15 d. iki bus priimtas teismo sprendimas, paskiriant atsakovę lėšų tvarkytoja, bei nutarties dalį, kuria areštuotos ieškovui priklausančios 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Motostilius“ ir 5 vnt. UAB „Amber“ akcijų, uždraudžiant jas perleisti tretiesiems asmenims bei išpręsti klausimą iš esmės atmetant šiuos atsakovės reikalavimus. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas areštuodamas apeliantui priklausančias akcijas neįsitikino ar nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas realiai pasunkėtų ar taptų neįmanomas, t.y. nemotyvavo išvadų dėl būtinumo taikyti laikinąją apsaugos priemonę (CPK 291 str.), kas laikytina absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 str.). Duomenys apie įmonės akcijų areštą yra prieinami viešai ir tokią informaciją gali sužinoti potencialūs įmonių klientai, tiekėjai, investuotojai, o tai kenkia dalykinei reputacijai. Tačiau teismas nevertino šių aplinkybių. Be to sprendė klausimą nepranešęs atsakovui, kas užkirto kelią ieškovui pateikti savo poziciją ir teisingai išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Pažymėjo, kad ieškovė teikdama prašymą areštuoti ieškovui priklausančias akcijas nepateikė jokių argumentų kodėl šios akcijos laikytinos bendru ir dalintinu sutuoktinių turtu. Iš ieškovės prašymo formuluotės matyti, jog ji siekia gauti ne dalį akcijų, o įmonių turto dalį, kas yra visiškai nepagrįsta. Apelianto nuomone, teismas priteisė laikiną išlaikymą iš ieškovo atsižvelgdamas išimtinai tik į atsakovės nurodytas aplinkybes, kad neva ji viena išlaiko šalių nepilnametę dukrą. Tačiau byloje nėra pateiktų įrodymų, kad ji pati teikia išlaikymą ir kokio dydžio. Vilniaus miesto apylinkės teismo visiškai neanalizavo šių aplinkybių nei šalių turtinės padėties ir realių atsakovės galimybių išlaikyti vaiką. Ieškovas rūpinasi abiem šalių nepilnamečiais vaikais, ką patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai. Atsakovė pateikusi šį prašymą siekia naudos sau, kadangi pati neturi lėšų išlaikyti vaikus ir dukros išlaikymui skiria lėšas gautas iš ieškovo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskriąjį skundą atsakovė G. D. prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžia nedelsdamas, šeimos bylose teismas yra aktyvus, o nagrinėjamoje byloje nenustačius tam būtinumo, teismas sprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nepranešęs atsakovui. Juolab, kad ir atskiruoju skundu dėl akcijų arešto taikymo ieškovas nurodė tik abejones galint pažeisti trečiujų asmenų interesus, tačiau teismas nustatęs, kad atsakovė kelia klausimą dėl akcijų priklausomybės vienai iš šalių, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas areštuoti akcijas. Šiuo atveju akcijos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, kadangi verslu pradėta verstis po santuokos sudarymo. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu perleidus minėtas akcijas tretiesiems asmenims būsimo teismo sprendimo įvykdymas passunkėtų. Tuo tarpu tokios apimties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas įmonių veiklos nesustabdys. Pažymėjo, kad priteisdamas laikiną išlaikymą teismas preliminariai vertino vaiko poreikius ir atsakovės argumentus, kad ji viena išlaiko nepilnametę šalių dukrą, o ieškovas savo noru nemoka išlaikymo. Apeliantas tokių išvadų atskiruoju skundu nepaneigė. Priešingai, jo pateikti banko išrašai patvirtina, kad jis dukros kasdieių būtiniausių poreikių patenkinimui jokio išlaikymo neteikia. Tuo tarpu atsakovė ne tik tenkina būtiniausius dukros poreikius, bet žymiai daugiau prisideda ir prie prie kitų dukros kasdienių poreikių tenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl akcijų arešto
Apeliatas nesutinka su skundžiama nutartimi pritaikytu atsakovui priklausančių UAB „Amber“ ir UAB „Motostilius“ areštu. Apeliantas skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo nutarties ir neįsitikino ar egzistuoja būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, taip pat neįvertino aplinkybės, kad akcijų areštas kenkia įmonės reputacijai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis ir teismas gali skirti kitas laikinąsias apsaugos priemones – tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja, kokias laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti teismas santuokos nutraukimo bylose. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas.
Bylos duomenimis, ieškovė yra pateikusi priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, kuriame, be kitų klausimų, siekiama išspręsti ir bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimą.
Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurias teismas gali taikyti santuokos nutraukimo byloje, – areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės teise vienam sutuoktiniui klausimas. Šių priemonių taikymo tikslas yra užtikrinamasis, siekiant užtikrinti, kad sutuoktinių turimas turtas išliks tokios pačios sudėties, kokios yra šiuo metu, kad po jo padalijimo nepasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas ir būtų galimybė realiai įvykdyti teismo sprendimą. Pažymėtina, kad teismas gali areštuoti tam tikrą turtą, jeigu yra reali grėsmė, kad vienas sutuoktinis jį perleis kitiems asmenims, suvaržys, sunaudos ar sunaikins.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir areštavo atsakovui priklausančias turtines teises – jo turimas 100 vnt. UAB „Motositilius“ paprastąsias vardines akcijas, bei 5 vnt. UAB „Amber“ paprastąsias vardines akcijas uždraudžiant disponuoti turimomis akcijomis, konstatavęs jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad tokios apimties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas įmonės veiklos nesustabdys.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog skundžiama nutartis nėra motyvuota ir laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neįsitikinus jų būtinumu. Pažymėtina, kad vien teismo įsitikinimas, jog egzistuoja reali grėsmė, kad šalis gali ginčo objektą perleisti ar kitaip suvaržyti, yra pakankamas pagrindas tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nustatyta, kad be kito turto ieškovė prašo teismą padalinti ir UAB „Motositilius“ ir UAB „Amber“ akcijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeisti ieškovės interesai, todėl uždraudimas atsakovui disponuoti akcijomis yra pagrįstas, nes netaikius nurodytų apribojimų akcijų vertė, o tuo pačiu ir šalių dalintino turto vertė, gali sumažėti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti, koks šalių santuokoje įgytas turtas bus dalijamas ir kokiu būdu. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, tačiau jau šioje proceso stadijoje yra svarbu užtikrinti, kad to turto kiekis, vertė ir pan. nepakistų iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kokia dalis santuokoje įgytų piniginių lėšų bus skirta kiekvienai iš šalių, nuspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bylos esmės. Todėl akivaizdu ir teisinga, kad teismas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu yra nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla, kurioje bus dalinamas sutuoktinių turtas, ir kad atsakovas įmonės akcijas gali parduoti, kokiu nors būdu apsunkinti jas ar sumažinti jų vertę, taikė šių akcijų areštą. Apelianto teiginiai, jog areštas apsunkina įmonės veiklą ir mažina užsakovų pasitikėjimą įmone, jokiais įrodymais nepagrįsti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonių akcijų areštas įmonės ūkinei veiklai netrukdo.
Dėl laikino išlaikymo
Apeliantas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė laikiną išlaikymą po 120 EUR per mėnesį šalių nepilnametei dukrai.
Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš ieškovo L. D. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui mokamą po 120 EUR per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas priteisdamas laikiną išlaikymą atsižvelgė tik į atsakovės argumentus, kad tik ji viena išlaiko šalių nepilnametę dukrą, nors ji nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų ir nevertino realių atsakovės galimybių jį teikti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip neįtakojančius pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu apelianto argumentai, kad jis teikia vaikui išlaikymą gera valia bei pateiktos altiktų mokėjimų kopijos, neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą dėstoma pozicija, jog apelianto pateikti bankinai pavedimai įrodo tik tai, kad apeliantas prisideda prie šalių nepilnametės dukros papildomo ugdymo. Tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas teikia nuolatinį išlaikymą būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Taip pat pažymėtina ir tai, jog teismo nustatyta laikino išlaikymo suma, neužkerta kelio atsakovui mokėti ir didesnį išlaikymą.
Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sprendžiant klausimą tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.