Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 tenkino pareiškėjų M. K., O. K., D. N. ir V. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgyjamąją senatį, t. y. nustatė faktą, jog pareiškėjai įgijo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisę į po garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esantį rūsį, kurio adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini), turinčiu 9 kv. m bendro plotą. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1073-781/2014 atmetė suinteresuotų asmenų I. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo. Suinteresuotas asmuo I. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi suinteresuoto asmens (pareiškėjos) I. G. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-3389-820/2020 atmestas suinteresuoto asmens (pareiškėjos) I. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013. Teismas priteisė suinteresuotam asmeniui D. N. iš pareiškėjos I. G. 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atmetė suinteresuotų asmenų D. N. ir V. N. prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjai I. G. skyrimo.

3. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė vienu proceso atnaujinimo pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios pareiškėjai nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir gali turėti įtakos teismo sprendimui.

4. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja nurodo, jog apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo, kai 2019 m. lapkričio 25 d. gavo Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – VĮ Registrų centras) raštą, tačiau tiek iš bylos medžiagos, tiek iš suinteresuotų asmenų D. N. ir V. N. pateikto 2020 m. sausio 28 d. rašto nustatyta, kad su visa nekilnojamųjų daiktų – statinių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų byla, pareiškėja susipažino 2013 m. rugpjūčio 26 d. ir 2013 m. rugpjūčio 29 d., tuomet jai kartu buvo išduotos prašytų dokumentų kopijos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

5. Teismas, vertindamas pareiškėjos nurodytą bylos atnaujinimo pagrindą, nustatė, kad pareiškėjos, kaip naujai paaiškėjusios nurodytos aplinkybės, jau buvo išnagrinėtos anksčiau. Pažymėjo, kad pareiškėja atsiliepime į pareiškimą jau buvo nurodžiusi, jog patalpa (rūsys) žymimas žemės sklypo plane pastato garažų paskirties vientisu žymėjimu 1G1/p, dėl to patalpa nepagrįstai tapo juridiniu vienetu ir pareiškėjai įgijo nuosavybės teises į jiems nepriklausiusį daiktą. Visos šios aplinkybės jau buvo nagrinėjamos tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Be to, pareiškėjos argumentai dėl VĮ Registrų centro pateiktų dokumentų, kurie neva įrodo, jog paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, jau buvo nagrinėti ir atmesti, nagrinėjant ankstesnį pareiškėjos pareiškimą dėl šios civilinės bylos proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr. A2-23146-863/2018, Nr. 2S-2619-656/2018).

6. Teismas vertino ir padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodomą naują aplinkybę dėl patalpų žymėjimo, pareiškėja žinojo tiek proceso metu, tiek teismui priimant sprendimą. Teismai, nagrinėdami bylą dėl įgyjamosios senaties, vertino pareiškėjos nurodytą aplinkybę susijusią su žymėjimu 1G1/p, ir padarė išvadas, kad to paties objekto skirtingas žymėjimas skirtingai nekeičia paties objekto, jo priklausomumo ar nuosavybės teisių, o dėl patalpos vertinimo kaip atskiro juridinio vieneto yra išsamiai pasisakyta sprendime, dėl to pareiškėjos nurodytos aplinkybės, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir nėra pagrindas atnaujinti procesą.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai dėl loginės klaidos taip pat buvo nagrinėti tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tiek nagrinėjant kitus ankstesnius pareiškėjos prašymus dėl proceso atnaujinimo (civilinės bylos Nr. 2S-1283-590/2016; Nr. 2S-438-653/2018), todėl pareiškėjos nurodoma teismo padaryta loginė klaida taip pat nėra ir negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą ir šiuo aspektu. Teismas konstatavo, jog pareiškėja nenurodė aplinkybių, kurios nebūtų buvę ar neturėtų būti buvę žinomos pareiškėjai, t. y. pareiškėja neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo, nustatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

8. Teismas, atmetęs pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui D. N. 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į pareiškimą parengimą. Pažymėjo, kad šias bylinėjimosi išlaidas suinteresuotas asmuo patyrė dėl pareiškėjos iškelto proceso, šių bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, būtinas, atitinka rekomendacinius dydžius, dėl to priteistinas iš pareiškėjos suinteresuoto asmens naudai.

9. Teismas atmetė suinteresuotų asmenų prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kadangi CPK 365 straipsnyje įtvirtinta šalių teisė teikti prašymus dėl proceso atnaujinimo. Pabrėžė, tai, kad pareiškėja, naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, pareiškė prašymus dėl proceso atnaujinimo, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nenustačius pareiškėjos akivaizdaus nesąžiningumo, teikiant prašymus dėl proceso atnaujinimo, nėra pagrindo pripažinti pareiškėją piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir taikyti jai CPK 95 straipsnyje nurodytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Apeliantė I. G. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3389-820/2020, prašydama panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 ir atnaujinus bylos nagrinėjimą priimti sprendimą: atmesti pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į I. G. priklausančio turto dalį. Netenkinus šio reikalavimo, prašo pakeisti nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo – sumažinant suinteresuoto asmens D. N. prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį. Prašo skirti pareiškėjams CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytą baudą už pateiktą nepagrįstą pareiškimą nustatyti nuosavybės teises pareiškėjams į tariamą atskirą juridinį vienetą, t. y. į pareiškėjos turto dalį, pažymėtą vientisu pastato garažų paskirties žymėjimu 1G1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

11. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjos prašyme nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės neva jau buvo išnagrinėtos teisme, kadangi teismai nenagrinėjo aplinkybių, jog pareiškėjos turto, daikto, pastato dalis patalpa (rūsys) pažymėta vientisu pastato garažų paskirties žymėjimu 1G1/p buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) dar 1974 metais. Teismai taip pat nenagrinėjo aplinkybių, ar pareiškėjos turtas galėjo būti atskiru juridiniu vienetu.

12. Teigia, kad 2019 m. lapkričio 25 d. gautas VĮ Registrų centras raštas įrodo, jog teismai netinkamai išnagrinėjo prašomą atnaujinti civilinę bylą, neįsigilino į bylos aplinkybes, kad ginčo objektas buvo pareiškėjos turto sudėtinė dalis, o ne pareiškėjų tariamas savarankiškas nekilnojamas daiktas (pastatas) ir (ar) statinys, ir šios aplinkybės yra naujai paaiškėjusios. Pareiškėjos įsitikinimu, visas garažų paskirties pastatas ir jo sudėtinės dalys priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, kurį pareiškėja įsigijo pagal notarinį sandorį.

13. Pažymi, kad pareiškėja kreipėsi papildomai į VĮ Registrų centras, siekdama išsiaiškinti savo asmeninio turto (pastato) ir jo sudėtinių dalių garažų paskirties statybos raidės 1G1/p kilmę, ir buvo gautas atsakymas, jog ginčo patalpa (rūsys) nėra savarankiškas nekilnojamas daiktas, tačiau yra pareiškėjos asmeninio turto (pastato) garažo 1G1/p sudėtinė dalis. Tokiu būdu, apeliantei paaiškėjo, kad pareiškėjai buvo pateikę teismui nepagrįstą prašymą dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, klaidino teismą ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjos įsitikinimu, 2019 m. lapkričio 25 d. VĮ Registrų centras raštas patvirtina visai naujas esmines aplinkybes, kurios nebuvo įvertintos bylą nagrinėjusių teismų. Šių aplinkybių pareiškėja nebuvo nurodžiusi ir ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose.

14. Nesutinka, kad su minėta dokumentacija pareiškėja buvo susipažinusi jau anksčiau, nes dėl šių aplinkybių teismą suklaidino pareiškėjai, kurie ne tik klaidino teismą, bet ir nuolat teikė melagingus parodymus teismo posėdžio metu. Pareiškėjos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjų advokatas veikė neteisingai ir nuolat piktybiškai klaidino teismus, nors žinojo, jog patalpa (rūsys) yra pastato garažo dalis, o ne atskiras nekilnojamas daiktas.

15. Pabrėžia, kad esminis pareiškėjos argumentas prašant atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 buvo visai kitos aplinkybės nei buvo aiškinama ir taikoma įsiteisėjusiame teismo sprendime, o naujai paaiškėjusi aplinkybė 2019 m. lapkričio 25 d. rašte patvirtina, kad 1998 m. suformuotame žemės sklype nebuvo pareiškėjų tariamo nekilnojamojo daikto juridinio vieneto, nes jų prašomas tariamas daiktas buvo pareiškėjos asmeninio turto sudėtinė dalis. Pažymėjo, kad teisme taip pat nebuvo nagrinėta aplinkybė, jog pareiškėjai remontavo apeliantės garažų paskirties pastatą ar jo sudėtinę dalį, tačiau pastato garažų paskirties raidė 1G1/p įrodo, kad tai yra vienas daiktas, kuris suformuotas pagrindiniu daiktu ir turi vieną unikalų numerį, o ne du, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu negalėjo nustatyti nuosavybės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto pareiškėjų nurodytoje vietoje.

16. Nesutinka, kad pareiškėja buvo teikusi analogiškus argumentus ankstesniuose prašymuose dėl proceso atnaujinimo, kadangi kitose bylose buvo teikiami (nurodomi) visai kiti argumentai dėl proceso atnaujinimo nei šiuo atveju nagrinėjamame prašyme. Pažymi, kad 2019 m. lapkričio 15 d. VĮ Registrų centro rašte paaiškėjusios aplinkybės nėra tapačios ankstesnėms aplinkybėms, kuriomis pareiškėja rėmėsi anksčiau pateiktuose prašymuose.

17. Nesutinka, kad buvo praleistas 3 mėnesių prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, nes šios naujos aplinkybės pareiškėjai paaiškėjo tik iš minimo 2019 m. lapkričio 15 d. rašto.

18. Nesutinka su skundžiamoje teismo nutartyje iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu (508,20 Eur), nurodydama, jog šių bylinėjimosi išlaidų dydis yra neprotingai didelis, nes pareiškėjų advokatas atstovavo visus 3 pareiškėjus ir kitose bylose, atsiliepimo argumentai ir motyvai nesiskyrė, taip pat šis advokatas atstovavo pareiškėjus nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2135-779/2013 iš esmės, taip pat kitose tarp I. G. ir pareiškėjų buvusiuose ir esamuose teismo procesuose, dėl to advokatui nereikėjo papildomai susipažinti su bylos medžiaga, nes visos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės jam buvo žinomos. Pažymėjo, kad pats procesas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo buvo trumpas, įrodinėjimo pagrindai ir apimtis buvo aiškiai nustatytos, dėl to tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra neprotingas, nesąžiningas ir neteisingas. Atsižvelgiant į tai, jeigu teismas nuspręstų netenkinti atskirojo skundo ir neatnaujinti proceso, apeliantė prašo sumažinti bylinėjimosi išlaidų dydį iki protingo dydžio.

19. Pareiškėjai D. N. ir V. N. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjos I. G. pareikštą atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti iš apeliantės pareiškėjų patirtas 242 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

20. Nurodo, kad, kaip ir anksčiau nurodė 2020 m. vasario 17 d. atsiliepime į prašymą, pareiškėjos I. G. nurodomos tariamai naujai paaiškėjusios aplinkybės ir dokumentai pareiškėjai buvo gerai žinomos dar bylos nagrinėjimo teisme metu, jokios naujai paaiškėjusios aplinkybės faktiškai neegzistuoja, o pareiškėja eilinį kartą siekia suklaidinti ginčą nagrinėjantį teismą.

21. Pažymi, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodomos aplinkybės (dėl pastato žymėjimo „1G1/p“ indeksu), pareiškėjos buvo nurodomos dar bylos nagrinėjimo teisme metu, o pareiškėja eilinį kartą siekia suklaidinti ginčą nagrinėjantį teismą. Šios aplinkybės buvo nurodytos tiek pradiniame pareiškėjos 2013 m. vasario 21 d. atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą, tiek suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde dėl priimto sprendimo, tiek ir ankstesniuose pareiškėjos prašymuose dėl proceso atnaujinimo ir kituose procesiniuose dokumentuose. Taigi, pareiškėjos nurodytos tariamai naujai paaiškėjusios aplinkybės, nėra naujos ir jos jau išnagrinėtos. Vien aplinkybės, kad pareiškėja pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl jau turimų dokumentų kopijų pakartotinio išdavimo ir informacijos pateikimo, neįrodo, jog paaiškėjo naujos aplinkybės. Pažymi, kad patis pareiškėjai kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir 2020 m. vasario 12 d. gavo atsakymą, kuriame nurodyta, jog su minėta dokumentacija pareiškėja jau buvo susipažinusi dar 2013 m. rugpjūčio 26 d. ir 2015 m. liepos 29 d., kas patvirtina, jog visi minėti duomenys ir dokumentai ne tik, kad nėra naujai paaiškėję, tačiau pareiškėjai buvo žinomi dar bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, visa ši dokumentacija buvo prijungta prie bylos medžiagos ir buvo įvertinta bylą nagrinėjusių teismų.

22. Pareiškėjų manymu, apeliantė nenurodė ir neįrodė byloje jokių naujų paaiškėjusių aplinkybių, tačiau išimtinai nesąžiningai siekia pakartotinio bylos išnagrinėjimo tų pačių motyvų pagrindų, atsižvelgiant į pareiškėjai nepalankią proceso baigtį. Be to, ginčo atveju apeliantė neabejotinai praleido 3 mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, dėl to šios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti ir pareikštą atskirąjį skundą atmesti.

23. Teigia, kad sandėliuko, į kurį nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu prašė nustatyti pareiškėjai, nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre, kas ir sudarė pareiškėjams teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių įgyjamosios senaties pagrindu nustatymo, dėl to pareiškėjai priklausančio garažo žymėjimas inventorinėse bylose visiškai jokios reikšmės bylos išsprendimui neturi. Visos šios aplinkybės buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos bylą nagrinėjusių teismų, dėl to nėra jokio pagrindo atnaujinti procesą tinkamai išnagrinėtoje byloje, siekiant tik pakartotinio bylos nagrinėjimo.

24. Nesutinka su apeliantės skundo prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo, kadangi tam nėra faktinio ar teisinio pagrindo. Pažymi, kad patirtų ir pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka rekomendacinius dydžius, o dėl apeliantės nepagrįstai inicijuotų procesų, pareiškėjai su atstovu buvo priversti vykti ir susipažinti su didelės apimties (pagrindine byla ir su ja susijusiomis bylomis) ir parengti motyvuotą atsiliepimą į pareikštą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjų manymu, pareiškėjų naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio mažinimas neabejotinai šiurkščiai pažeistų pareiškėjų teises ir teisėtus interesus ir reikštų, jog dėl apeliantės nuolatinių ir akivaizdžiai nepagrįstų prašymų, pareiškėjai patirs ne tik nepatogumus, tačiau taip pat ir finansinius nuostolius.

25. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

26. Nurodo, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo tinkamai nepagrįstas ir pareiškėja atskirajame skunde nepateikia ir nepagrindžia aplinkybių, kodėl praėjus beveik 5 metams po Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo, pareiškėja pateikia kelis dokumentus, kurie tariamai turi esminę reikšmę bylos atnaujinimui ir išnagrinėjimui iš naujo.

27. Pažymi, kad vien dėl formalaus aspekto (praleisto 3 mėn. termino praleidimo) apeliantės prašymas atnaujinti procesą negali būti patenkintas, tačiau ir pats prašymas nėra pagrįstas, nes vien pateikti dokumentai nesudaro pagrįsto būtinumo iš naujo nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-2135-779/2013. Suinteresuoto asmens manymu, patenkinus apeliantės prašymą, būtų pažeistas teisinio apibrėžtumo principas, nes šiuo atveju pareiškėja be teisinio pagrindo abejoja teismų priimtais sprendimais, nes tiek pareiškime, tiek atskirajame skunde analizuojami ne pridėti dokumentai, tačiau keliamas klausimas dėl įgyjamosios senaties sampratos, kuris buvo išnagrinėtas.

28. Papildomi pažymi, kad apeliantė I. G. prašymą atnaujinti procesą teikia jau penktą kartą, du kartus teikė prašymus dėl sprendimo (nutarties) išaiškinimo, apsirikimo ištaisymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Visi prašymai buvo atmetami tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų, dėl to, suinteresuoto asmens manymu, ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir išskirtinai detaliai, išsamiai, visapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingas išvadas. Tuo tarpu atskirojo skundo turi būti atmesti, kadangi nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

30. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

31. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

32. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3389-820/2020, kuria atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

33. 2020 m. balandžio 15 d. apeliantė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Pažymėtina, kad CPK įtvirtina ribotos apeliacijos modelį, pagal kurį ginčijamo teismo procesinio sprendimo teisėtumas tikrinamas pagal byloje esančius, ir tik išimtinais atvejais – pagal naujai pateiktus, įrodymus (CPK 314 straipsnis). Apeliacijos ribas apibrėžia atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-65-460/2018). Apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, pagal savo turinį yra atskirojo skundo papildymas, tuo tarpu terminas, per kurį galima keisti (pildyti) atskirąjį skundą, šio dokumento pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų kartu su rašytinių paaiškinimų priedais nepriima ir grąžina juos apeliantei, kaip pateiktus nesavalaikiai (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis).

34. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 tenkino pareiškėjų M. K., O. K., D. N. ir V. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgyjamąją senatį, t. y. nustatė faktą, jog pareiškėjai įgijo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisę į po garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esantį rūsį, kurio adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), turintis 9 kv. m bendro plotą. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1073-781/2014 buvo atmesti suinteresuotų asmenų I. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliaciniai skundai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo. 2019 m. gruodžio 5 d. suinteresuotas asmuo (pareiškėja) I. G. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2711-294/2016 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi suinteresuoto asmens (pareiškėjos) I. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo netenkino. Pažymėtina, kad suinteresuotas (pareiškėja) I. G. jau anksčiau kelis kartus kreipėsi su prašymais dėl tos pačios išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2135-779/2013 atnaujinimo, tačiau visi prašymai buvo atmetami kaip nepagrįsti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-48000-545/2015; 2016 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-10688-545/2016; 2017 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-13504-294/2017; 2018 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-23146-863/2018; 2019 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-13493-918/2019; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-128-590/2016; 2018 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-438-653/2018; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2619-656/2018; 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1420-232/2019).

35. Proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. instancinės patikros tvarka, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Kasacinio teismo pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; kt.).

36. Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

37. Be to, proceso atnaujinimas, kaip ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikomas tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, jis galimas tik esant įstatyme įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

38. Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

39. Be to, CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015). Kasacinis teismas taip pat išaiškinęs, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, užtikrina teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, ir įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

40. Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

41. Nagrinėjamoje byloje prašymą atnaujinti procesą pateikusi pareiškėja I. G. kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodė tai, kad iš 2019 m. lapkričio 25 d. VĮ Registrų centras rašto ir gautų dokumentų sužinojo, jog patalpa (rūsys) žymimas žemės sklypo plane pastato garažų paskirties vientisu žymėjimu 1G1/p, o ne indeksu „K“, kuriuo žymima žemės sklypo dalis, bet ne konkreti patalpa ar juo labiau pastatas. Pareiškėjos nuomone faktas, kad teismas, priimdamas sprendimą negalėjo patalpos (t. y. pastato dalies) buvimo grįsti žemės sklypo planu, kadangi patalpa nėra atspindima žemės sklypo plane. Pareiškėjos nuomone, neatnaujinus proceso liks pažeistos pareiškėjos nuosavybės teisės, nepagrįstai jai priklausantį daiktą (t. y. garažą) padalinus į du atskirus vienetus ir pripažinus pareiškėjų nuosavybės teise į niekada jiems nepriklausantį daiktą. Be to, priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose matoma esminė loginė klaida, kurios ištaisyti, neatnaujinus proceso neįmanoma – t. y. kad rūsio patalpa, esanti pareiškėjai priklausančiame konkrečiame garažų paskirties pastate, po grindimis, buvo atitverta 1946 m., tuo tarpu pats pastatas buvo pastatytas gerokai vėliau. Pareiškėjos teigimu, aplinkybės apie patalpos ir žemės sklypo dalies negalimumą žymėti tuo pačiu indeksu ir akivaizdi teismo padaryta loginė klaida, jog patalpa atsiranda anksčiau nei pats statinys, kuriame ji yra, yra esminės, todėl turi būti atnaujintas šios bylos procesas. Pareiškimas dėl proceso atnaujinimo paduotas pirmosios instancijos teismui 2020 m. gruodžio 5 d.

42. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, civilinėje byloje esančius duomenis ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, sprendžia, jog apeliantės (pareiškėjos) I. G. pareiškimo dėl proceso atnaujinimo ir atskirojo skundo argumentai dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės yra nepagrįsti, be to, pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą, per kurį turėjo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo ir dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.

43. Pirmiausia pažymėtina, kad nors pareiškėja teigia, jog apie naujas esmines aplinkybes sužinojo tik gavusi 2019 m. lapkričio 25 d. VĮ Registrų centras raštą ir prie jo pridėtas dokumentų kopijas, tačiau šias aplinkybes paneigia byloje pateiktas kitas VĮ Registrų centro 2020 m. sausio 28 d. raštas (atsakymas pareiškėjų advokatui), kuriame nurodyta, jog su šiais dokumentais (Registrų centro Archyvo medžiaga) apeliantė I. G. buvo susipažinusi archyve jau anksčiau, t. y. 2013 m. rugpjūčio 26 d. ir rugpjūčio 29 d., tuomet jai buvo išduotos prašytų dokumentų kopijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šios aplinkybės rodo, kad šios aplinkybės, kurias pareiškėja nurodo kaip naujas, pareiškėjai buvo žinomos dar bylą dėl įgyjamosios senaties nagrinėjant iš esmės. Pareiškėja neprašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti praleistą terminą, be to, tiek prašyme atnaujint procesą, tiek atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, nesudaro pagrindo daryti išvadas, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, dėl to šios aplinkybės buvo atskiras pagrindas atmesti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.

44. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, visos pareiškėjos prašyme nurodomos aplinkybės apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, jau buvo nagrinėjamos tiek pirmosios instancijos (civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013, tiek apeliacinės instancijos (civilinėje byloje Nr. 2A-1073-781/2014), tiek sprendžiant kitus pareiškėjos prašymus dėl proceso atnaujinimo (pvz., civilinėje byloje Nr. A2-23146-863/2018, Nr. 2S-2619-656/2018). Apeliantė ne kartą savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose (tarp jų atsiliepime į pareiškimą, nagrinėjant bylą dėl įgyjamosios senaties) buvo nurodžiusi iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y. jog patalpa (rūsys) žymimas žemės sklypo plane pastato garažų paskirties vientisu žymėjimu 1G1/p, kad patalpa nepagrįstai tapo juridiniu vienetu ir pareiškėjai įgijo nuosavybės teises į jiems nepriklausiusį daiktą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl loginės klaidos sprendime taip pat jau buvo nagrinėtos tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tiek nagrinėjant kitus pareiškėjos prašymus dėl proceso atnaujinimo (pvz., civilinėse bylose Nr. 2S-1283-590/2016 ir Nr. 2S-438-653/2018). Visos šios aplinkybės buvo įvertintos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų, pareiškėjos argumentai atmesti, dėl to pareiškėjos naujame prašyme nurodytos neva naujos paaiškėjusios aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir nėra pagrindo atnaujinti procesą pareiškėjos nurodytu pagrindu ir aplinkybėmis, t. y. pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo pagrįstai atmestas ne tik, kad buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas pateikti tokį prašymą (CPK 368 straipsnio 1 dalis), bet ir tai, kad apeliantės nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Dėl šių priežasčių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.

45. Apeliantė, atskirojo skundo atmetimo atveju, prašė sumažinti suinteresuotam asmeniui D. N. iš pareiškėjos I. G. priteistų 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų dydį. Šias bylinėjimosi išlaidas suinteresuotas asmuo patyrė už advokato teisinę pagalbą, susipažįstant su pareiškėjos prašymu ir surašant į jį atsiliepimą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neturi viršyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos), nurodytų dydžių. Nagrinėjamu atveju, iš apeliantės I. G. suinteresuotam asmeniui D. N. priteista 508,20 Eur suma už advokato pagalbą neviršija rekomendacijose nustatyto dydžio, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus ir yra proporcinga suteiktų teisinių paslaugų mastui, dėl to nėra pagrindo jos mažinti.

46. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, nėra pagrindo spręsti skunde nurodyto apeliantės prašymo dėl pareiškėjų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

47. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje atliktu byloje esančių įrodymų ir aplinkybių vertinimu, padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad kiti šioje nutartyje atskirai neaptarti atskirojo skundo ar atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to atskirai dėl jų nepasisako.

48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir, nenustatęs proceso atnaujinimo pagrindų ir nustačius, jog pareiškėja praleido terminą tokiam prašymui pateikti, pareiškėjos prašymo netenkino. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Suinteresuotas asmuo D. N. pateikė prašymą priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 242 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius nurodytų išlaidų patyrimo faktą ir jų dydį ir vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistomis 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, sprendžia, kad suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos protingos, realios ir pagrįstos, dėl to priteistinos, t. y. visa 242 Eur bylinėjimosi išlaidų suma suinteresuoto asmens D. N. naudai iš apeliantės.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (pareiškėjos) I. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.