Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-29 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-13504-294/2017 pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskirajame skunde nurodoma, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtas nevisapusiškai, nebuvo įvertinti byloje dėl proceso atnaujinimo pateikti naujai paaiškėjusias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, pareiškėjos atstovės 2017-05-22 teismo posėdyje dėl proceso atnaujinimo išdėstyti argumentai, neatsižvelgta į naujai paaiškėjusių aplinkybių pobūdį bei jų reikšmę priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013.

9. Esminis apeliantės (pareiškėjos) I. G. argumentas prašant atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 buvo naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė, jog 1940 m. sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo nei vieno rūsio, o žymėjimu 1I ir 2I buvo ūkiniai antžeminiai pastatai su stogu, pastatyti ant medinių stulpelių, be rūsio. Šias aplinkybes apeliantė I. G. sužinojo 2016-11-16 nuvykusi į Vilniaus miesto apylinkės teismą susipažinti su civiline byla Nr. 2-13987-912/2016, kurioje ji tuo metu nebuvo įtraukta dalyvaujančiu asmeniu ir apie užvestą susijusią bylą sužinojo atsitiktinai. Šioje byloje apeliantė aptiko naujus dokumentus ir sužinojo aplinkybes, reikšmingas ir jos atžvilgiu išnagrinėtai civilinei bylai Nr. 2-2135-779/2013. Apeliantės I. G. sužinotą naują reikšmingą aplinkybę kaip pirminis dokumentas patvirtina šioje byloje dėl proceso atnaujinimo pateikta VĮ Registrų centro 2017-03-15 pažyma Nr. VILIN(12.5.13.)-7104, kurioje nustatyta, kad „patikrinus nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų ir registro duomenų byloje Nr. 13/59 saugomus dokumentus, nustatyta, jog ūkio pastatai, pažymėti 1I, 2I, 3I, užfiksuoti be rūsių, taip pat nustatyta, jog „byloje saugomi dokumentai apie tai, jog Dzeržinskio rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1949-04-19 sprendimu namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), valstybė perėmė iš V. M. valdymo“ (civilinės bylos dėl proceso atnaujinimo Nr. A2-13504-294/2017 b.l. 94). Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės ir jų esminė reikšmė bylai buvo akcentuojamos viso 2017-05-22 teismo posėdžio metu. Tačiau ginčijamoje 2017-05-29 nutartyje teismas nepagrįstai dėl jų nepasisakė ir nevertino.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas neįsigilino, kad teikdama ankstesnį 2015-11-04 pareiškimą dėl proceso atnaujinimo byloje, I. G. pagrindiniu atnaujinimo pagrindu nurodė po teismo sprendimo įsiteisėjimo paaiškėjusią aplinkybę, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 pareiškėjai M. K., O. K., D. N. ir V. N. VĮ Registrų centre įtvirtino kitokią teisinę padėtį, nei nuspręsta sprendime, o tokią situaciją lėmė iš esmės ydingas teismo sprendimas. Tačiau dabar pareiškėja prašo atnaujinti procesą kitu pagrindu.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-29 nutartimi ir jos sudėtine dalimi laikoma 2017-05-31 nutartimi priteisė iš I. G. D. N. naudai 600 Eur išlaidų, patirtų teisinėms paslaugoms apmokėti už atsiliepimo parengimą, nors toks išlaidų dydis yra neprotingai didelis. Advokatas atstovavo visus tris suinteresuotus asmenis. Atsiliepimo argumentai dėl suinteresuotų asmenų skaičiaus nesiskyrė. Taip pat tas pats advokatas atstovavo tiek D. N., tiek V. N. ir O. K. viso proceso metu nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2135-779/2013 iš esmės, taip pat kituose tarp I. G. ir šių asmenų buvusiuose ir esamuose teismo procesuose.

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog prašomoje atnaujinti byloje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl ūkio pastatų, pažymėtų 1I, 2I ir 3I, kurie kadastro ir registro duomenimis buvo užfiksuoti be rūsių, o dėl nuosavybės teisės į po garažu esantį rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „K“ įgijimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

13. Atskirasis skundas atmestinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

16. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 straipsnis).

17. Proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėja buvo nurodžiusi 2017-03-15 naujai paaiškėjusią aplinkybę – iš 2017-03-05 VĮ „Registrų centro“ pažymos sužinojo, kad iki 1946 m. toje vietoje, kurioje dabar stovi jai priklausantis garažas, rūsio patalpų ar rūsio kaip atskiro statinio niekada nebuvo, o buvo tik antžeminiai pastatai be rūsių. Kadangi toje vietoje, kurioje stovi pareiškėjai priklausantis garažas rūsio niekada nebuvo, teismas negalėjo nustatyti nuosavybės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto pareiškėjų nurodytoje vietoje.

18. Civilinėje byloje, kurios procesą pareiškėja siekia atnaujinti, pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo teisme gautas 2012-10-11; pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2013-08-05, o 2014-12-05 Vilniaus apygardos teismas nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantė I. G. civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo iš esmės metu kėlė klausimą dėl ginčo rūsių buvimo vietos, pati nurodė aplinkybę apie sugriautus iš lentų buvusius pastatytus antžeminius sandėlius; apeliantė nurodė ir apeliaciniame skunde dėl 2013-08-05 teismo sprendimo, jog jai priklausantis garažas negalėjo būti pastatytas ant žemės paviršiaus stovinčių medinių sandėlių (2 t. b.l. 47-64). Tai, kad rūsiai buvo visiškai sugriauti iki remonto (t.y. sandėlių atstatymo) buvo nurodyta ir Vilniaus miesto Dzeržinskio rajono Vykdomojo komiteto Namų Valdybos pažymoje (1 t. b.l. 13). Kaip matyti iš 2015-11-17 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikto pareiškimo dėl proceso atnaujinimo (c.b. A2-10688-545/20016 l. 1-4), pareiškėja ir tuo metu teigė, kad po jai priklausančiu garažu nėra ir nebuvo rūsių. Taigi, apeliantės nurodyta aplinkybė ir naujai pateikti įrodymai ( 2017-03-15 VĮ Registro centro pažyma) apie tai, kad mediniai sandėliai, kurie iki remonto buvo visiškai sugriauti, neva buvo be rūsių, nepripažintina naujai paaiškėjusia aplinkybe. Kita vertus, Vilniaus apygardos teismas 2014-12-05 nutartyje konstatavo, jog apeliantė nepagrįstai jai nuosavybės teise priklausantį garažą tapatina su visu statiniu, t.y. garažu ir po juo esančiu rūsiu/sandėliu; teismas konstatavo, kad garažas buvo pastatytas vėliau nei ginčo statiniai ir nei vienas iš rašytinių įrodymų nepatvirtina garažo priklausinių – kaip rūsys ar sandėlis – buvimą. Taip pat šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog pati apeliantė, 2009 m. birželio 18 d. pasirašiusi sutartį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pripažino pareiškėjų valdomiems statiniams tenkančias žemė sklypo dalis ir susitarė dėl jų naudojimosi tvarkos, t.y. pripažino, jog toje žemė sklypo dalyje, kurioje stovi jos garažas, pareiškėjai taip pat turi teisę naudotis šia žemės sklypo dalimi, t.y. pripažino aplinkybę, jog pareiškėjai naudojasi ir toliau gali naudotis rūsiu/sandėliu, esančiu po garažu, ir jis apeliantei nuosavybės teise nepriklauso. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-05 sprendime, kaip minėta, nuspręsta nustatyti faktą, kad D. N., V. N., O. K. ir M. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į po garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį rūsį, kurio adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „K“, o ne į apeliantės garažą. Taigi, pareiškėjos nurodyta kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė neturi esminės reikšmės bylai ir neturi jokios įtakos apeliantės teisėmis ir pareigoms.

19. Nors pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyti motyvai nėra pakankamai išsamūs, tačiau iš esmės teismas priėmė teisingą sprendimą ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio

20. Atskiruoju skundu taip pat prašoma pakeisti skundžiamą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo – sumažinti D. N. prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, jis yra neprotingai didelis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad advokato padėjėjas atstovavo D. N., V. N. ir O. K. viso proceso metu nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2135-779/2013 iš esmės, taip pat kituose tarp I. G. ir šių asmenų teismo procesuose, nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo D. N. naudai priteistų 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų teisinėms paslaugoms apmokėti už atsiliepimo į pareiškimą dėl proceso atnaujinimą parengimą. Šios išlaidos pagrįstos, jų dydis neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 rekomenduojamo civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.

21. Kiti apeliantės argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-29 ir jos sudėtine dalimi esančią 2017-05-31 nutartį palikti nepakeistas.