Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. K., O. K., D. N., V. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja I. G. kreipėsi į teismą su prašymu, nurodydama, kad jai visiškai neaiškus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013, o taip pat neaiški šioje civilinėje byloje 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis. Prašo išaiškinti į kokį konkrečiai tariamą nekilnojamąjį daiktą/pastatą su stogu, esantį jos konkrečiame pastate su stogu garažų paskirties, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pareiškėjams pripažino nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį, ar į jos asmeninį visą pastatą garažą (nekilnojamojo daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jos nuomone nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo bei 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013, išaiškinimo atmetė.

3. Teismas nurodė, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas nekilnojamojo turto objektas, dėl kurio įgijimo pagal įgyjamą senatį nuspręsta teismo sprendimu, jis konkrečiai identifikuotas, nurodytas jo buvimo vietos adresas, vieta konkrečiame statinyje (t. y. po garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo plane (pažymėtas indeksu „K“), bendrasis plotas (9 kv. m.). Duomenų, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytoje vietoje būtų rūsys su analogiškais anksčiau nurodytais identifikavimo duomenimis byloje nėra, pareiškėja tokių duomenų kartu su prašymu nepateikė. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog nėra aišku dėl kokio konkretaus nekilnojamojo turto objekto įgijimo pagal įgyjamąją senatį teismo sprendimu buvo nuspręsta.

4. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos I. G. prašymą dėl 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013, išaiškinimo, netenkino pareiškėjos I. G. prašymo dėl sprendimo išaiškinimo. Minėtos nutarties aprašomojoje bei motyvuojamojoje dalyse aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta koks prašymas yra nagrinėjamas dėl kokių motyvų ir argumentų prašymas negali būti patenkintas. Minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat aiškiai nurodyta, jog netenkinamas pareiškėjos I. G. prašymas dėl teismo 2013-08-05 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013, išaiškinimo. Kadangi 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški, teismas sprendė, jog nėra pagrindo ją aiškinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėja (apeliantė) I. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013, 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį. Nurodo, kad prašo išaiškinti į kokį konkrečiai tariamą nekilnojamąjį daiktą pastatą su stogu, esantį jos konkrečiame nekilnojamajame daikte/pastate su stogu garažų paskirties, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pareiškėjams pripažino nuosavybės teises ir dar pagal įgyjamąją senatį, nesant jų prašyme nurodyto jokio nekilnojamo daikto/pastato ir/ar statinio, kurį galėtų pripažinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai savo prašyme nenurodė jokio nekilnojamojo daikto/pastato, todėl teismo ir neprašė jiems nustatyti nuosavybes teises pagal įgyjamąją senatį į jokį nekilnojamąjį daiktą /pastatą ir/ar inžinierinį statinį. Aiškiai parašyta, kad prašė pripažinti jiems nuosavybes teises tik į apeliantės asmenio turto nekilnojamojo daikto/pastato garažų paskirties sudėtinę dalį - pastato garažo erdvę/ patalpą, esančią konkrečiame pastate garažų paskirties unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (o ne žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą pastatą ir/ar statinį, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas - statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl teismo sprendimo ir nutarties išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

9. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013, nustatė faktą, kad pareiškėjai D. N., V. N., O. K., ir M. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į po garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį rūsį, kurio adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „K“, turintį 9 kv. m. bendro ploto.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra aiškus. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas nekilnojamojo turto objektas dėl kurio įgijimo pagal įgyjamą senatį nuspręsta teismo sprendimu, jis konkrečiai identifikuotas, nurodytas jo buvimo vietos adresas, vieta konkrečiame statinyje, žemės sklypo plane, bendrasis plotas. Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su teismo išvada, jog ginčo sandėlis / rūsys nėra jai nuosavybės teise priklausiančio garažo dalis, nesudaro pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas nėra aiškus. Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo pagrįstai neaiškino, nes jis yra visiškai aiškus ir suprantamas.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo išaiškinimo. Šios nutarties aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse aiškiai nurodyta koks prašymas nagrinėjamas, dėl kokių motyvų ir argumentų prašymas negali būti tenkintinas, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo ją aiškinti.

12. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties ir išaiškinti teismo sprendimą ir nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.