Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-1773/2019 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14444-2012-8 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.2.6.12.1; 3.2.6.13; 3.2.6.14 (S)

2019 m. lapkričio 7 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apeliantės) I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 pagal pareiškėjų M. K. (M. K.), O. K., D. N., V. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, I. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai M. K. (M. K.), O. K., D. N. ir V. N. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, prašydami nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į po garažu esantį rūsį, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu K, turintį 9 kv. m. bendro ploto.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą tenkino ir nustatė faktą, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į po garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį rūsį, kurio adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „K“, turintį 9 kv. m. bendro ploto.

3. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-1073-781/2014), išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų I. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

4. 2019 m. rugsėjo 13 d. suinteresuotas asmuo I. G. pateikė prašymą ištaisyti civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 padarytą rašymo apsirikimą ir vietoj sakinio „pareiškėjų esančią patalpą/rūsį, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „K“ (toliau – indeksas „K“ t. y. žemės sklypo dalies žymėjimas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)konstatuota byloje) <...> pažymėta vientisu pastato garažų paskirties žymėjimu 9G1/p, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)“ įrašyti sakinį „pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į ginčo naujos statybos 1956 m. pastato/garažų paskirties dalį (t. y. esančią patalpą konkrečiame pastate, garažų paskirties žymėjimu 9G1/p, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl klaidos ištaisymo netenkino.

6. Teismas konstatavo, kad pareiškėja su prašymu dėl rašymo apsirikimo ištaisymo teismo sprendime kreipiasi pakartotinai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjai jau buvo išaiškinęs, kad tiek iš teismo sprendimo motyvuojamosios, tiek iš rezoliucinės dalies matyti, kad objektas, unikalus Nr. 10/956-0116-01-04, nebuvo įvardintas pastatu ar statiniu. Sprendime nurodytas objektas apibūdintas kaip garažas. Taip pat nurodė, kad pareiškėja pakartotinai teikdama prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo teismo sprendime, pareiškėja siekia iš esmės pakeisti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo turinį. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo nulemtų teismo sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų turinio keitimą, todėl negali būti laikomas tik neesminių klaidų ištaisymu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Apeliantė I. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, ištaisyti rašymo apsirikimo klaidas pagal faktines bylos aplinkybes.

8. Atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismo sprendime padaryta klaida, dėl to teismo sprendime būtina pataisyti sakinį, nurodant, kad pagal įgyjamąją senatį pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę į I. G. priklausančio asmeninės nuosavybės teisę pastato garažų paskirties dalį unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. į patalpą, esančią po grindimis konkrečiame pastate, (duomenys neskelbtini) mieste.

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl rašymo apsirikimo klaidos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime ištaisymo CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. CPK 276 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, negali pats jo panaikinti ar pakeisti. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

13. Tai reiškia, kad klaidų ištaisymo institutu negalima pakeisti sprendimo esmės, t. y. draudžiama keisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų. Taisomos gali būti tik neesminės klaidos, kurios ateityje gali trukdyti įvykdyti sprendimą. Taisytinais rašymo apsirikimais gali būti laikomi dalyvaujančių byloje asmenų vardų, pavardžių, pavadinimų iškraipymai, klaidos nurodant valiutą, banko sąskaitos numerį, civilinės būklės akto įrašo numerį bei kiti panašaus pobūdžio netikslumai.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu nustatytas faktas, kad pareiškėjai D. N., V. N., O. K. ir M. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į po garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį rūsį, kurio adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „K“, turintį 9 kv. m. bendro ploto.

15. Pareiškėja (byloje suinteresuotas asmuo) I. G. prašydama ištaisyti klaidą, iš esmės siekia pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies sakinį konkretus objektas žemės sklype, jo dalis „K“ ir šį sakinį pakeisti į pareiškėjos nurodomus sakinius. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma konkreti rūsio vieta, kurį teismo sprendimu pagal įgyjamąją senatį įgijo pareiškėjai D. N., V. N., O. K. ir M. K.. Todėl nurodyti kitokią nei šiame sprendime rūsio vietą nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų pakeistas teismo sprendimas, o tai nelaikytina rašymo apsirikimu, kuris taisytinas vadovaujantis CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka.

16. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 2, 3, 7, 276, 330, 336, 337, 338 straipsniai).

17. Papildomai teismas atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 EUR baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

18. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Tai objektyvus elgesys, nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Siekiant nustatyti, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, vertintini ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007).

19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bei įvertinęs nagrinėjamos bylos eigą (pakartotinis analogiškas prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, kuris jau buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi) vertina, jog tokie apeliantės veiksmai nesuderinami su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, todėl teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad ji privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, procesinius dokumentus teismui teikti laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų, į teismą kreiptis siekiant apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o ne kitų tikslų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.