- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- eA2-3389-820/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14444-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atsisakyta atnaujinti procesą.
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K., O. K., D. N., V. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, I. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo proceso atnaujinimo klausimą civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. (M. K. teisių perėmėjas), O. K., D. N. ir V. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir I. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. G. (toliau tekste - pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013.
Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 pareiškėjų prašymą tenkino ir nustatė faktą, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į po garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, esantį rūsį, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą nepakeistu. Pareiškėjos teigimu iš 2019 m. lapkričio 25 d. VĮ Registrų centro raštų bei pateiktų originalių archyvinių dokumentų patalpa/rūsys yra žymimas žemės sklypo plane pastato garažų paskirties vientisu žymėjimu 1G1/p pastato dalys, o ne indeksu „K“, kuriuo žymima žemės sklypo dalis, bet ne konkreti patalpa ar juo labiau pastatas. Pareiškėjos nuomone faktas, kad teismas, priimdamas sprendimą negalėjo patalpos (t. y. pastato dalies) buvimo grįsti žemės sklypo planu, kadangi patalpa nėra atspindima žemės sklypo plane. Ši aplinkybė yra esminė bylos aplinkybė, kuriuos netirti nėra galima, nes tai suponuotų neteisėto ir neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Pareiškėjos nuomone neatnaujinus proceso liks pažeistos pareiškėjos nuosavybės teisės, nepagrįstai jai priklausantį daiktą (t. y. garažą) padalinus į du atskirus vienetus ir pripažinus M. K., O. K., D. N. ir V. N. nuosavybės teise į niekada jiems nepriklausantį daiktą. Be to, priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose matoma esminė loginė klaida, kurios ištaisyti neatnaujinus proceso neįmanoma – t. y. kad rūsio patalpa, esanti pareiškėjai priklausančiame konkrečiame pastate, po grindimis, garažų paskirties buvo atitverta atitvara 1946 m., tuo tarpu pats pastatas garažų paskirties buvo pastatytas gerokai vėliau. Pareiškėjos teigimu aplinkybės apie patalpos ir žemės sklypo dalies negalimumą žymėti tuo pačiu indeksu bei akivaizdi teismo padaryta loginė klaida, jog patalpa atsiranda anksčiau nei pats statinys, kuriame ji yra, yra esminės. Pareiškėjos teigimu pateiktų dokumentų vertinimas iš esmės pakeis iki šiol esamus teismų sprendimus ir išeliminuos šiais dienai esamus nuosavybės teisės pažeidimus, todėl pareiškėja teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo pareiškėjos prašymo netenkinti. Nurodo, jog pareiškėja jau penktą kartą kreipiasi į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje. Suinteresuoto asmens nuomone pareiškėjos pateikiami dokumentai neturi reikšmės prieš 5 metus išnagrinėtai bylai, be to, buvo bylos nagrinėjimo metu nesunkiai gaunami. Pareiškėja neanalizuoja kaip pateikti jos nauji dokumentai gali turėti esminę reikšmę išnagrinėtai bylai, o kelia klausimus dėl įgyjamosios senaties sampratos. Suinteresuoto asmens teigimu pareiškėjos pateikti dokumentai jokios esminės reikšmės civilinei bylai Nr. 2-2135-779/2013 nedaro, pareiškėja nepateikė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, todėl nėra pagrindo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo.
Suinteresuoti asmenys (pareiškėjai) D. N. ir V. N.) pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos prašymą. Suinteresuotų asmenų teigimu pareiškėja su pateiktais VĮ Registrų centro dokumentais susipažinusi buvo jau pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, šie duomenys buvo vertinami ir nagrinėjami teismų. Taip pat pareiškėja nenurodė jokių naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos priimam sprendimui. Išdėstytos aplinkybės suinteresuotų asmenų teigimu, leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo ir atnaujinti procesą civilinėje byloje. Taip pat atsiliepime prašoma skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant suinteresuotiems asmenims bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Tretysis asmuo I. G. pateikė rašytinius paaiškinimus į byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimus. Nurodė, jog jos pastatas garažas ir jo dalis, t. y. patalpa esanti po grindimis yra įregistruota dar 1974 metais nekilnojamojo turto registre, kuri pažymėta vientisu pastato garažų paskirties žymėjimu 1G1/p. tai nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje. Nutartyje nustatyta, kad pareiškėjų prašomos tariamos patalpos nėra žemės sklype, ji nėra sujungta su sklypu, todėl nėra savarankiškas nekilnojamasis daiktas. Tai asmeninis suinteresuoto asmens daikto sudėtinė dalis.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 tenkino pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 straipsnio nuostatomis bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Sutinkamai su CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. CPK 368 straipsnis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-127/2006; 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. K., J. N. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2007).
Žemesnės instancijos teismas
Proceso atnaujinimo pagrindu byloje gali būti ne tik naujos paaiškėjusios faktinės bylos aplinkybės, bet ir naujai paaiškėję esmines faktines bylos aplinkybes pagrindžiantys ar paneigiantys įrodymai. Kai procesui atnaujinti pagrįsti pateikiami nauji įrodymai apie esmines bylos aplinkybes, CPK 368 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas skaičiuojamas nuo naujų įrodymų gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pagrindu procesui atnaujinti nurodo naujai paaiškėjusias naujas esmines aplinkybes, kurios pareiškėjai nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir gali turėti įtakos teismo sprendimui.
Terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, skaičiuotinas nuo momento, kada pareiškėja sužinojo ar turėjo sužinoti naujas aplinkybes. Pareiškėja prašyme nurodo, kad apie naujas aplinkybes, galinčias turėti įtakos išnagrinėtai bylai, ji sužinojo gavusi 2019 m. lapkričio 25 d. VĮ Registrų centro raštą. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja teismui pateikė 2019 m. gruodžio 5 d.
CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, esant svarbioms priežastims, gali būti atnaujintas. Tuo tarpu CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atnaujinimo institutas paprastai netaikomas, vis dėlto, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. prašymą, bylos Nr. 3K-3-514/2013).
Byloje, nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimus, svarbu nustatyti, kada apie naujai paaiškėjusią aplinkybę sužinojo pareiškėjas, nes įstatymas sieja sužinojimą su konkrečiu subjektu – pareiškėju. Nors pareiškėja teigia, kad apie naujas esmines aplinkybes sužinojo tik gavusi 2019 m. lapkričio 25 d. VĮ Registrų centro raštą bei prie jo pridėtas dokumentų kopijas. Tačiau tiek iš bylos medžiagos, tiek iš suinteresuotų asmenų D. N. ir V. N. pateikto 2020 m. sausio 28 d. VĮ Registrų centro rašto nustatyta, kad su visa nekilnojamųjų daiktų – statinių, Treniotos g. 27, Vilniuje, kadastro ir registro dokumentų byla pareiškėja susipažino 2013 m. rugpjūčio 26 d. ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. jai buvo išduotos prašytų dokumentų kopijos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėja yra praleidusi nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja neprašė šio termino atnaujinti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog yra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (CPK 368 straipsnis).
Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-131/2012).
Kasacinis teismas, aiškindamas proceso atnaujinimo paskirtį ir tikslus, yra pabrėžęs, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant ne formaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-514/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-817-381/2015).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą šioje byloje grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, kada procesas gali būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Teisminėje teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuotos nuostatos, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog: 1) aplinkybės egzistavo tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant sprendimą; 2) aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos po to, kai teismo sprendimas įsiteisėjo; 4) aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, t. y. jei jos būtų žinomos nagrinėjant bylą ir atskleistos teismui bei pasitvirtintų, būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010, 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005). Tik įrodžius šių pripažintų aplinkybių visumos buvimą galima konstatuoti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas.
Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą šiuo pagrindu remiasi VĮ Registrų centro pateiktų dokumentų vertinimu apie patalpos ir žemės sklypo dalies negalimumą žymėti tuo pačiu indeksu bei akivaizdžia teismo padaryta logine klaida, jog patalpa atsiranda anksčiau nei pats statinys, todėl mano, jog šių aplinkybių neištyrimas lemtų neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimą.
Iš pareiškėjų M. K., O. K., D. N. ir V. N. pareiškimo matyti, jog pareiškėjai prašė nustatyti faktą, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į po garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, esantį rūsį, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo matyti, jog teismas įvertino rūsio patalpų atstatymo bei garažo pastatymo aplinkybes ir konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti pareiškėjų prašomą faktą, kad jie pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į po garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, esantį rūsį, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pritarė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui ir paliko jį nepakeistą. Pareiškėja atsiliepime į pareiškimą nurodė teismui, kad patalpa/rūsys yra žymimas žemės sklypo plane pastato garažų paskirties vientisu žymėjimu 1G1/p, kad patalpa nepagrįstai tapo juridiniu vienetu ir pareiškėjai įgijo nuosavybės teises į jiems nepriklausiusį daiktą. Visos pareiškėjos nurodomos aplinkybės buvo pateiktos jau jos atsiliepime, buvo nagrinėjamos tiek pirmosios instancijos (civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013), tiek apeliacinės instancijos (civilinėje byloje Nr. 2A-1073-781/2014) teismų. Pareiškėjos argumentai dėl VĮ Registrų centro pateiktų dokumentų, neva įrodančių, naujas esmines byloje aplinkybes taip pat atmestini, nes jau buvo nagrinėti ne tik nagrinėjant bylą Nr. 2-2135-779/2013, bet ir sprendžiant klausimus dėl šios civilinės bylos proceso atnaujinimo (pvz., civilinė byla Nr. A2-23146-863/2018, Nr. 2S-2619-656/2018). Taigi apie pareiškėjos nurodomą aplinkybę dėl patalpų žymėjimo pareiškėja žinojo tiek proceso metu, tiek teismui priimant sprendimą ir teismai vertino aplinkybę susijusią su žymėjimu 1G1/p, to paties objekto skirtingas žymėjimas skirtinguose nekeičia paties objekto, jo priklausomumo ar nuosavybės teisių. Dėl patalpos vertinimo kaip atskiro juridinio vieneto yra išsamiai pasisakyta sprendime. Todėl šios, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir nėra pagrindo atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Naujai paaiškėjusios aplinkybės, pareiškėjos teigimu, jai nebuvo žinomos nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos. Su šiais pareiškėjos teiginiais nesutiktina. Pareiškėja nurodo, jog nagrinėjant bylą buvo teismo padaryta akivaizdi loginė klaida, jog patalpa atsiranda anksčiau nei pats statinys, kuriame ji yra. Šios aplinkybė egzistavo tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant sprendimą, nes jos buvo nustatinėjamos ir vertinamos, pareiškėja rėmėsi šiais argumentais nagrinėjant bylą. Pareiškėjos argumentai dėl loginės klaidos sprendime jau buvo nagrinėti tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tiek nagrinėjant pareiškėjos prašymus dėl proceso atnaujinimo (pvz., civilinė byla Nr. 2S-1283-590/2016, Nr. 2S-438-653/2018). Taigi pareiškėjos nurodoma teismo padaryta loginė klaida nėra ir negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe ir todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą ir šiuo aspektu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rūsio patalpų atsiradimo ir jų remonto, jų žymėjimo bei jų valdymo nuosavybės teise aplinkybės detaliai išnagrinėtos teismų sprendimuose, todėl pareiškėjos nurodomos aplinkybės nepripažintinos naujomis ar naujai paaiškėjusiomis. Konstatuotina, jog pareiškėja nenurodė aplinkybių, kurios nebūtų buvę ar neturėtų būti buvę žinomos pareiškėjai, bet būtų buvusios nagrinėjant bylą, būtų esminės bylai. Be to, nėra pagrindo teigti, kad joms esant teismas būtų priėmęs iš esmės kitokį teismo sprendimą, t. y. pareiškėjas neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pirmenybė tiektina vienam esminių teisinio stabilumo principui ir konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, pareiškėjos subjektyvus vertinimas negali būti pripažįstamas tinkamu pagrindu proceso atnaujinimui išnagrinėtoje byloje, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl procesas neatnaujintinas.
Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo kitai šaliai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Suinteresuotas asmuo (D. N.) pateikė teismui prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašydamas priteisti jo naudai iš pareiškėjos 508,20 EUR už atsiliepimo parengimą. Suinteresuotas asmuo pateikė duomenis apie jam suteiktų paslaugų apimtį ir duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiam pagalbą maksimalių dydžių. Turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, buvo būtinos ir todėl suinteresuoto asmens prašymas tenkintinas priteisiant jam iš pareiškėjos 508,20 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Suinteresuoti asmenys (D. N. ir V. N.) atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo skirti pareiškėjai I. G. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusė jos skiriant pareiškėjams. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo (nagrinėjamu atveju prašymo dėl proceso atnaujinimo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėja akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis siekdama klaidinti teismą ir suinteresuotus asmenis. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi CPK 365 straipsnyje įtvirtinta šalių teisė teikti prašymus dėl proceso atnaujinimo. Tai, kad pareiškėja, naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, pareiškė prašymus dėl proceso atnaujinimo, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nenustačius pareiškėjos akivaizdaus nesąžiningumo, teikiant prašymus dėl proceso atnaujinimo, nėra pagrindo pripažinti pareiškėją piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje nurodytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjos I. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013.
Atmesti suinteresuotų asmenų D. N. ir V. N. prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.
Priteisti suinteresuotam asmeniui D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 508,20 EUR (penkis šimtus aštuonis eurus ir 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.