Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. K., O. K., D. N., V. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų M. K., O. K., D. N., V. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

2. Vilniaus mesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu nustatytas faktas, kad D. N., V. N., O. K. ir M. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į po garažu (duomenys neskelbtini), esantį rūsį, kurio adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „K“, turintį 9 kv. m. bendro ploto.

3. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi Vilniaus mesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

4. Pareiškėja I. G. kreipėsi su prašymu dėl sprendimo išaiškinimo, prašydama teismo išaiškinti, kokiame gylyje (nurodant konkrečius patalpos duomenis, koks konkretus jos tūris, užstatymo plotas, ilgis, plotis, aukštis ir iš kokių medžiagų yra jos perdanga, adresu (duomenys neskelbtini)) randasi pareiškėjams teismo pripažinta požeminė patalpa po pareiškėjos I. G. pagrindiniu pastatu, t.y. jo pamatais (mūriniu garažu) plane pažymėtu pastatų žymėjimu 1G1/p, adresu (duomenys neskelbtini).

5. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 patenkino pareiškėjų D. N., V. N., O. K., M. K. pareiškimą ir nusprendė, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į 1940 – 1946 m. viešąją nuosavybę – valstybinėje žemėje nesamą požeminę patalpą, todėl yra neaiški sprendimo rezoliucinė dalis, nes nenurodytas požeminis gylis, užstatymo plotas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos I. G. prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo išaiškinimo.

7. Teismas nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas nekilnojamojo turto objektas, dėl kurio įgijimo pagal įgyjamą senatį nuspręsta teismo sprendimu, jis konkrečiai identifikuotas, nurodytas jo buvimo vietos adresas, vieta konkrečiame statinyje, žemės sklypo plane (pažymėtas indeksu „K“), bendrasis plotas (9 kv. m.). Duomenų, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytoje vietoje (duomenys neskelbtini) būtų rūsys su analogiškais kaip aukščiau nurodyti identifikavimo duomenimis (adresu, vieta konkrečiame statinyje, žemės sklypo, plane, plotu) byloje nėra, pareiškėja tokių duomenų kartu su prašymu nepateikė. Taigi, nenustatyta, kad teismo 2013-08-05 sprendimas būtų suformuluotas nesuprantamai arba nevienareikšmiškai.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Pareiškėja I. G. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį bei priimti naują sprendimą.

9. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes nėra aiški sprendimo rezoliucinė dalis, kadangi patalpa/rūsys esanti po pareiškėjai priklausančiu pagrindiniu pastatu (garažu) yra garažo sudėtinė dalis. Nutartis priimta teismui nevisapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos aplinkybes pareiškėjos argumentus bei pateiktus įrodymus (esančius byloje).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

10. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

11. Kaip matyti iš atskirojo skundo, pareiškėja jame nurodo ne tik argumentus dėl 2018 m. balandžio 19 d. nutarties nepagrįstumo, bet ir dėl ko, jos nuomone, visa civilinė byla Nr. 2-2135-779/2013 yra išnagrinėta netinkamai ir joje priimtas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nagrinėtini tik tokie klausimai – ar buvo pagrindas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo išaiškinimui ir ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl sprendimo išaiškinimo. Visi kiti pareiškėjos nurodomi klausimai jau buvo išspręsti tiek nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2135-779/2013 pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tiek nagrinėjant pareiškėjos prašymus dėl proceso minėtoje byloje atnaujinimo (pareiškėja dėl proceso atnaujinimo kreipėsi net du kartus ir abu kartus prašymai buvo atmesti).

12. CPK 278 str. 1 d. yra nurodyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009 ir kt.).

14. Taigi, teismo sprendimo aiškinimo paskirtis - pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas. Todėl vadovaujantis CPK 278 str. 1 d., sprendimą priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą tik tuo atveju, jeigu sprendimas yra neaiškus, pvz. jo motyvai ar rezoliucinė dalis išdėstyti painiai, šalys nesupranta kaip vykdyti sprendimą ir pan. Jeigu teismo sprendimas yra aiškus, jo aiškinti nėra pagrindo.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu nustatytas faktas, kad D. N., V. N., O. K. ir M. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į po garažu (duomenys neskelbtini), esantį rūsį, kurio adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „K“, turintį 9 kv. m. bendro ploto.

16. Įvertinus 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį, negalima teigti, kad ji yra neaiški. Minėto sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas nekilnojamojo turto objektas, dėl kurio įgijimo pagal įgyjamą senatį nuspręsta teismo sprendimu, jis konkrečiai identifikuotas, nurodytas jo buvimo vietos adresas, vieta konkrečiame statinyje (t.y. po garažu, (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo plane (pažymėtas indeksu „K“), bendrasis plotas (9 kv. m.). Taigi, 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas yra aiškus, todėl vien tik dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išaiškinti 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą.

17. Kaip matyti iš pareiškėjos atskirojo skundo, ji apskritai nesutinka su 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ir toje byloje (c. b. Nr. 2-2135-779/2013 ) nustatytomis aplinkybėmis ir nurodo panašius argumentus, kaip ir teismų išnagrinėtuose prašymuose dėl proceso atnaujinimo. Tačiau, kaip nurodyta čia pacituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismas, aiškindamas sprendimą negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų.

18. Jeigu būtų iš naujo analizuojami pareiškėjos prašyme dėl sprendimo išaiškinimo nurodyti argumentai, tai būtų pažeista minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota taisyklė – teismas būtų išėjęs už 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu išspręstų klausimų ribų, t. y. siekiant vėl išsiaiškinti visas pareiškėjos nurodomas aplinkybes, realiai būtų iš naujo išnagrinėta byla. Taigi, ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl sprendimo išaiškinimo.

19. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 278 str. 1 d. bei su ja susijusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.