Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. prašymą dėl klaidos ištaisymo teismo priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėja prašė ištaisyti, jos manymu, teismo 2013-08-05 sprendime padarytą rašymo apsirikimą ir sprendime vietoje žodžių „statinys“, „pastatai“ ištaisyti ir įrašyti į žodžius „nesuformuota ginčo patalpa – pastato/garažų paskirties – pastato apatinė dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“; pataisyti rezoliucinės dalies sakinį „pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į po garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, esantį rūsį, kurio adresas Treniotos g. 27, Vilnius, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „K“, turintį 9 kv. m. bendro ploto“. Nurodė, kad ne ginčo patalpa pažymėta indeksu „K“, o žemės sklypo dalis. Nesuformuoti daiktai, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, neturi unikalaus numerio ir jokių žymėjimų, nes nėra objekto.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjos I. G. prašymo dėl klaidos ištaisymo netenkino.

3. Teismas nurodė, kad tiek iš teismo sprendimo motyvuojamosios, tiek iš rezoliucinės dalies matyti, kad objektas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo įvardintas pastatu ar statiniu. Sprendime nurodytas objektas apibūdintas kaip garažas. Toks objekto apibūdinimas ir atitinka šio objekto funkcinę paskirtį. Sprendimo rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta, kad „K“ indeksu pažymėta ne ginčo patalpa, kaip teigia paraiškėja, tačiau žemės sklypo dalis, kurioje stovi konkretus objektas (rūsys).

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo ištaisyti rašymo apsirikimo klaidas Vilniaus miesto apylinkės teismo rezoliucinėje dalyje, t. y. iš sakinio stovi konkretus objektas žemės sklype, jo dalis „K“, pataisyti į ginčo pastatas/garažų paskirties (jo dalis patalpa/rūsys pastate), kurios nurodyta konkreti buvimo vieta, esanti konkrečiame ginčo pastate/garažų paskirties unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, tai įrodo byloje esanti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013.

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta.

6. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2135-779/2013, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl rašymo apsirikimo klaidos teismo 2013-08-05 sprendime ištaisymo.

7. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu gali ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės, t. y. nekeičia sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų. Taisomos gali būti tik neesminės klaidos, kurios ateityje gali trukdyti įvykdyti sprendimą. Taisytinais rašymo apsirikimais gali būti laikomi dalyvaujančių byloje asmenų vardų, pavardžių, pavadinimų iškraipymai, klaidos nurodant valiutą, banko sąskaitos numerį, civilinės būklės akto įrašo numerį bei kiti panašaus pobūdžio netikslumai.

8. Taikant CPK 276 straipsnio 2 dalį ir taisant rašymo (techninius) apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas negali būti iš esmės keičiamas ar papildomas teismo procesinio sprendimo turinys. Tai reiškia, kad ištaisant rašymo apsirikimus negalima pakeisti teismo procesiniame sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio ar realizavimo sąlygų. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu nustatytas faktas, kad D. N., V. N., O. K. ir M. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į po garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį rūsį, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „K“, turintį 9 kv. m. bendro ploto.

9. Nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padarytas rašymo apsirikimas teismo sprendime, o pirmosios instancijos teismas 2019-01-14 nutartyje motyvuodamas, kodėl nėra tikslinga ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-05 sprendime tinkamai motyvavo nutartį. Kaip matyti pareiškėja siekia pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies sakinį konkretus objektas žemės sklype, jo dalis „K“ ir šį sakinį pakeisti į pareiškėjos nurodomus sakinius. Tačiau 2013-08-05 sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma konkreti rūsio vieta, kurį teismo sprendimu pagal įgyjamąją senatį įgijo D. N., V. N., O. K. ir M. K.. Sprendime nurodoma, kad rūsys yra po garažu nurodant ir šio garažo unikalų numerį, rūsio adresas ir vieta žemės sklypo plane. Todėl nurodyti kitokią nei šiame sprendime rūsio vietą nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų pakeistas teismo sprendimas, o tai daryti per klaidų ištaisymo institutą, numatytą CPK 276 straipsnyje, yra draudžiama.

10. Taigi teismo sprendimo rezoliucinė yra aiški ir konkreti, todėl nėra pagrindo pareiškėjos nurodytų rašymo apsirikimų vertinti kaip teismo padarytos klaidos rašant sprendimo rezoliucinę dalį.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.