- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- 2S-2619-656/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14444-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- I. G., V. K., O. K., D. N., V. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, I. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos (apeliantės) I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. prašymą atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-2135-779/2013 pagal pareiškėjų V. K. (M. K. teisių perėmėjas), O. K., D. N., V. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, I. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013.
Žemesnės instancijos teismas
2. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t.y. naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėja procesą byloje prašo atnaujinti tuo pagrindu, jog paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėja nurodo, jog apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo gavusi 2018 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pažymą Nr. (14-5) –D8-1699, 2018 m. gegužės 8 d. VĮ „Registrų centras“ pažymą Nr. VILIN(12.5.13)-1652 ir 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymą Nr. A-104-896/18(3.11.1-TD3). Pareiškėja nurodo, kad iš gautų pažymų yra matyti, kad suinteresuoti asmenys savavališkai naudojasi pareiškėjos nuosavybes teise priklausančio pastato sudėtinėmis dalimis, taip pat paaiškina, kad teismas netinkamai vertino bylos medžiagą bei taikė teisės normas.
5. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2018 m. kovo 22 d. rašte Nr. (14-5)-D8-1699 pateikta bendro pobūdžio informacija dėl įstatyminio reglamentavimo, joks konkretus atvejis konkrečioje situacijoje nevertintas. Pažymėjo, jog minėtą atsakymą pareiškėja buvo pateikus byloje anksčiau kartu su prašymu dėl sprendimo išaiškinimo, todėl teismas šio dokumento vertinimą jau atlikęs.
6. VĮ „Registrų centras“ 2018 m. gegužės 8 d. rašte Nr. VILIN(12.5.13)-1652 yra išdėstyta bendro pobūdžio informacija, kuri negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, kadangi visi VĮ „Registrų centras“ esantys duomenys, susiję su nagrinėjama byla, buvo vertinami priimant teismo sprendimą byloje.
7. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 2 d. raštas Nr. A104-896/18(3.11.1-TD3) jokių naujų byloje paaiškėjusių aplinkybių neįrodo. Iš pateikto rašto teismas nustatė, kad tarp pareiškėjos ir dokumento rengėjo vyko susirašinėjimas, kurio viso turinio teismui nors nėra pateikta, tačiau iš pateiktos dalies matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl lingvistinio žodžių vertinimo.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teikia jau trečią prašymą dėl proceso atnaujinimo ir iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartį ir perduoti klausimo nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
9.1. Teismas apsiribojo tik paviršutinišku ir formaliu pareiškėjos argumentų vertinimu, neįsigilino į bylos esmę, todėl tokia nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
9.2. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto normoje teigiama, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjos tvirtinimu, esminė informacija, kurios ji nežinojo civilinės bylos nagrinėjimo metu jai paaiškėjo iš teismui pateiktų institucijų raštų. Iš 2018 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašto Nr.(14-5)-D8-1699 pareiškėjai paaiškėjo aplinkybė, kad „kai statinys padalintas į patalpas, kurios suformuotos kaip nekilnojamieji daiktai, į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi duomenys apie statinį ir apie jo sudėtines dalis - patalpas. „Taip pat minėtame rašte buvo konstatuota, kad „jei pastatas nepadalintas į atskirus kadastrinius vienetus ir Nekilnojamojo turto kadastre neįrašyti duomenys apie juos, laikytina, kad pastate nėra tokių atskirų dalių, priklausančių atskiriems savininkams.“ 2018 m. gegužės 8 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo rašte Nr.VILIN(12.5.13)-1652 taip pat patvirtinta, kad Nekilnojamojo turto registre duomenų apie nekilnojamojo daikto-garažo performavimą, padalijant minėtą pastatą į atskirus nekilnojamojo turto objektus, nėra. Šios aplinkybės pareiškėjai nebuvo žinomos ir nebuvo jos suvoktos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
9.3. Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo teismas turėtų įvertinti ne tik privačių asmenų interesus, bet ir apginti viešąjį interesą, ištaisant įsiteisėjusiame teismo sprendime padarytas klaidas.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
10.1. Vienas esminių teisinės valstybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, suponuojantis, kad įsiteisėję teismų sprendimai gali būti peržiūrėti tik esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams ir taikant juos neformaliai, laikantis teisingumo ir protingumo kriterijų. Pareiškėjos teiginys, kad ji neteisingai suvokė civilinėje byloje pateiktus dokumentus nėra pagrįstas ir teisėtas pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Net pareiškėjai ir anksčiau suvokus jos nurodytuose raštuose nurodytas aplinkybes, jos neturėtų esminės reikšmės išnagrinėtai bylai ir joje priimtam sprendimui, kadangi raštuose yra bendro pobūdžio informacija, be to, juose pateikti faktai buvo nagrinėjami byloje ir išvados suformuluotos priimtuose sprendimuose.
10.2. Pareiškėja jau 2015-11-17, 2017-02-20, 2018-06-05 yra kreipusis dėl proceso atnaujinimo, tačiau prašymai teismų buvo atmesti. Manytina, kad ketvirtą kartą kreipiantis dėl to paties proceso atnaujinimo (kiekvieną kartą remiamasi iš esmės identiškomis arba panašiomis, perfrazuotomis aplinkybėmis), tariamai pareiškėjai dėl žinių trūkumo nesuvokus pateiktų dokumentų, yra piktnaudžiaujama savo teisėmis, pažeidžiami proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas kaip išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Res judicata galią įgijęs bei vykdytinas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant akivaizdžiam, neabejotinam ir įrodytam proceso atnaujinimo pagrindui. Šiuo atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.
14. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu pareiškėjas turi įrodyti, kad tokios nurodomos aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi naujai paaiškėjusios aplinkybės privalo turėti esminę reikšmę bylai. Tokios aplinkybės turėtų fiksuoti žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
15. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja siekia atnaujinti išnagrinėtą civilinę bylą, iškeltą pagal D. N., V. N., O. K. ir M. K. pareiškimą, kuriuo buvo prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į po garažu esantį rūsį, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu K, turintį 9 kv. m. bendro ploto.
Žemesnės instancijos teismas
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai, o Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
17. Pareiškėja naujai paaiškėjusias aplinkybes sieja su 2018 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pažyma Nr. (14-5)–D8-1699 dėl jai priklausančio asmeninės nuosavybės teises atskiro pagrindinio pastato/garažo paskirties sudėtinių pastato dalių, 2018 m. gegužės 8 d. VĮ „Registrų centras“ pažyma Nr. VILIN(12.5.13)-1652 ir 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažyma Nr. A-104-896/18(3.11.1-TD3). Pažymi, jog minėti dokumentai įrodo, jog nuosavybės teisė pareiškėjams buvo pripažinta į patalpą, kuri kaip paaiškėjo iš gautų pažymų yra jai nuosavybės teise priklausančio pagrindinio pastato požeminė dalis.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjos pateiktuose raštuose išdėstyta informacija yra bendro pobūdžio, todėl nelaikytina turinčia esminės reikšmės bylai. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėja neįrodė ir kitos būtinos sąlygos proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes nepagrindė, kad jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos raštuose nurodytos aplinkybės sprendimo priėmimo metu. Pareiškėja tvirtina, kad iš gautų raštų sužinojo, kad ieškovai įgyjamąją senatimi įgijo rūsį, kuris yra jai nuosavybės teise priklausančio pagrindinio pastato požeminė dalis. Tačiau ši aplinkybė nelaikytina nauja, kurios nebūtų vertinę teismai priimant procesinius sprendimus. Juo labiau, ši aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia pareiškėjai. Pareiškėja teismams teikė procesinius dokumentus, kuriuose ji akcentavo, kad patalpa, į kurią ieškovai siekia nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą, yra po jai nuosavybės teise priklausančiu garažu, kuriam priklauso laikančios konstrukcijos, pamatai, taigi yra statinio požeminėje dalyje (I t., b.l. 80-81, 169).
19. Teismai, neatsižvelgiant į tai, kad ginčo patalpos yra po pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu garažu, ginčo patalpų (sandėliukų) nepripažino garažo priklausiniu. Teismai pabrėžė, kad pareiškėja nepagrįstai tapatino jai nuosavybės teise priklausantį garažą su po juo esančiu rūsiu / sandėliu, nes garažas pastatytas vėliau nei ginčo statiniai ir nei vienas iš rašytinių įrodymų nepatvirtina garažo priklausinių – kaip rūsys ar sandėlis – buvimą. Taip pat šiuo aspektu teismai pažymėjo, jog pati apeliantė, 2009 m. birželio 18 d. pasirašiusi sutartį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pripažino pareiškėjų valdomiems statiniams tenkančias žemė sklypo dalis ir susitarė dėl jų naudojimosi tvarkos, t.y. pripažino, jog toje žemės sklypo dalyje, kurioje stovi jos garažas, pareiškėjai taip pat turi teisę naudotis šia žemės sklypo dalimi, t.y. pripažino aplinkybę, jog pareiškėjai naudojasi ir toliau gali naudotis rūsiu/sandėliu, esančiu po garažu, ir jis apeliantei nuosavybės teise nepriklauso (II t., b.l. 119-120). Taigi, pareiškėjos nurodyta kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė neturi esminės reikšmės bylai, buvo žinoma tiek pareiškėjai, tiek teismams.
20. Darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė esant pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (CPK 178 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo momento.