Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotųjų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir I. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. K., O. K., D. N., V. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir I. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai prašė išspręsti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjams. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi suinteresuotų asmenų I. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliaciniai skundai buvo atmesti. Taip pat nurodyta, jog bylos medžiagoje nebuvo rasti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinantys dokumentai, todėl nebuvo išspręstas klausimas dėl pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Susipažinus su šios civilinė bylos medžiaga bei priedu prie bylos – voku, ant kurio užrašyta „2A-1073-781/14 procesiniai dokumentai“, paaiškėjo, kad minėtame voke tarp didelio kiekio kitų procesinių dokumentų buvo rasti 2 egzemplioriai pareiškėjų pateiktų prašymų dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Todėl paaiškėjus, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai per klaidą nebuvo įsiūti į bylą, turi būti išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Suinteresuotas asmuo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesutiko su prašymu pateikė. Nurodė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos apeliacinės instancijos teisme, todėl toks prašymas pirmosios instancijos teisme nespręstinas. Dėl šių išlaidų atlyginimo pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrindimo. Kartu su prašymu pareiškėjai nepateikė detalaus patirtų išlaidų pagrindimo. Pareiškėjų nurodyta 2.735 Lt atstovavimo išlaidų suma aiškiai per didelė, viršijanti rekomendacijoje nustatytus dydžius. Civilinė byla buvo nagrinėjama ypatingąja teisena, kurioje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl dar ir dėl to jos neturi būti priteisiamos. Aplinkybė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija šioje byloje teikė apeliacinį skundą, savaime nereiškia suinteresuoto asmens priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi, o byloje nesant priešingų interesų, bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteisiamos.

Suinteresuotas asmuo, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjų prašymui neprieštaravo ir nebuvo suinteresuota bylos baigtimi. Valstybinė mokesčių inspekcija bylinėjimosi išlaidų paskirstyme jokiu būdu dalyvauti negali.

Suinteresuotas asmuo, I. G., nesutiko su prašymu. Nurodė, kad pareiškėjų prašymas yra visiškai nepagrįstas, ir pateiktas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, todėl atmestinas taikant pareiškėjams procesinę atsakomybę, numatytą CPK 95 straipsnyje. Pareiškėjai savo prašymą grindžia dviem CPK institutais, t. y. CPK 93 straipsnio 5 dalies norma bei papildomo sprendimo institutu. Tačiau nėra nei vienos iš minėtose CPK normose nurodytų sąlygas, kad šios normos galėtų būti taikomos. Be to, bylinėjimosi išlaidų klausimas, 2014 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, išspręstas, t. y. pareiškėjų prašymas priteisti išlaidas atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 30 d. papildomu sprendimu pareiškėjų D. N., V. N., O. K. ir M. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies. Priteisė lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų I. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjams D. N., V. N., O. K. ir M. K. lygiomis dalimis 600 € bylinėjimosi išlaidų.

Suinteresuoto asmens I. G. prašymo dėl baudos pareiškėjams skyrimo netenkino.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi suinteresuotų asmenų I. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliaciniai skundai buvo atmesti bei nurodyta, jog bylos medžiagoje nebuvo rasti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinantys dokumentai, todėl nebuvo išspręstas klausimas dėl pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjų atstovas, susipažinęs su bylos medžiaga nustatė, kad pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo įsiūti į bylą, todėl 2014 m. gruodžio 12 d. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl šių dokumentų kopijų išdavimo ir 2014 m. gruodžio 23 d. pareiškėjų atstovui buvo išduoti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų originalai. Pareiškėjai 2014 m. gruodžio 29 d. pateikė teismui prašymą dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo bei šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, kurie per klaidą buvo palikti prie perteklinių dokumentų ir neįsiūti į bylą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepriteisė šių išlaidų, kadangi bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo įsiūti į bylą dėl pirmosios instancijos teismo klaidos. Teismas atmetė kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodytus argumentai, jog pareiškėjams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteisiamos dėl to, jog byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka byloje nesant priešingo intereso dėl bylos baigties. Priešingai, suinteresuoto asmens pateiktas apeliacinis skundas tik patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo priešingą suinteresuotumą byloje, todėl, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, bylinėjimosi išlaidos priteistinos. Teismas atmetė kaip nepagrįstą suinteresuoto asmens prašymą nepriteisti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl jų nepagrįstumo. Byloje yra šių išlaidų pagrindimą patvirtinantys dokumentai bei jų aprašymas. Teismas taip pat nesutiko su suinteresuoto asmens I. G. apeliavimu į CPK nuostatas ir jų taikymo negalimumą. Teismas pripažino, kad šiuo atveju pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas.

Teismas mažino bylinėjimosi išlaidų dydį, kadangi atsiliepimai teikti į apeliacinius skundus dėl to paties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013, todėl tiek teisinio, tiek faktinio pobūdžio klausimai nebuvo nauji. Be to, pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą priteistinos sumos neturėtų viršyti 1, 5 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Todėl teismas iš suinteresuotų asmenų I. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjų naudai lygiomis dalimis priteisė 600 € (2.071, 68 Lt) išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. II, b.l. 130-133). Pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl suinteresuoto asmens I. G. prašymo dėl baudos skyrimo teismas netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. papildomą sprendimą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmesti. Netenkinus prašymo, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. papildomą sprendimą ir sumažinti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde suinteresuotasis asmuo nurodė, kad teismas nepagrįstai atsakovo priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi grindžia tuo, jog suinteresuotasis asmuo teikė apeliacinį skundą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos interesas tokiose bylose yra viešasis interesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad nuosavybės teisė į faktiškai valdomą turtą būtų įgyta teisėtai ir pagrįstai. Todėl netoleruotinas yra teismo sprendimas, turintis teisinių trūkumų, kuriame neatsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes arba nenustatytos visos privalomos įstatymų numatytos sąlygos, tačiau konstatuojamas nuosavybės teisės į turtą įgijimas įgyjamosios senaties būdu. Todėl apeliacinis skundas buvo pateiktas, siekiant apsaugoti viešąjį interesą, ir tokių veiksmų negalima pripažinti priešingu pareiškėjų interesams. Pareiškėjai šioje byloje siekė įrodyti, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į po garažu esantį rūsį, kuris nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau buvo įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės užbalansinę apskaitą. Todėl suinteresuotasis asmuo neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjai būtų priversti kreiptis į teismą. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį net skirtingo suinteresuotumo bylos baigtimi atvejais įstatymas suteikia teismui teisę, o ne pareigą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmos instancijos teismas, neatsižvelgdamas nei į viešojo intereso svarbą, nei į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, konstatavo, kad yra priešingas suinteresuotumas bylos baigtimi ir nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuotojo asmens. Pareiškėjai prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau toks prašymas pirmosios instancijos teisme laikytinas nespręstinu, išskyrus atvejį, kai apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi konstatavo, kad nesat bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių įrodymų, pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį. Taigi, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme buvo išspręstas. Todėl negalima teigti, kad apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė. Kartu negalima taikyti ir CPK 93 straipsnio 5 dalies ir 277 straipsnio nuostatų. Nors pirmos instancijos teismas sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį iki 600 €, jis turėtų būti dar mažinamas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo metu (2013 m.) minimali mėnesinė alga buvo 1.000,00 Lt, todėl maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis šiuo atveju yra 1.500 Lt (434,43 €). Pareiškėjus viso proceso metu atstovavo tas pats advokatas, taigi jam rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nereikėjo iš naujo susipažinti su bylos medžiaga, analizuoti bylos aplinkybes.

Suinteresuotasis asmuo I. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2015 m. sausio 30 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, skirti pareiškėjams baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nėra sąlygų priimti papildomo sprendimo, kadangi apeliacinės instancijos teismas yra išsprendęs bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, panaikino aukštesnės instancijos nutartį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai prašo suinteresuotųjų asmenų skundus atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. papildomą sprendimą. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė procese pasirinko priešingą pareiškėjams procesinę padėtį, siekė pareiškėjų pareiškimo atmetimo, taip pat siekė faktinės materialinės naudos – įgyti pareiškėjų valdomą turtą. Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo pareikšti du savarankiški apeliaciniai skundai, todėl pareiškėjai turėjo teikti du atsiliepimus į pareikštus apeliacinius skundus. Todėl pagal Rekomendacijų nuostatas bylinėjimosi išlaidų suma yra 3.000,00 Lt (868,86 €).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei dėl teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu išnagrinėjo pareiškėjų M. K., O. K., D. N. ir V. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant Valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir I. G., ir tenkino pareiškėjų prašymą, tai yra nustatė faktą, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į po garažu esantį rūsį. Suinteresuotieji asmenys I. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinius skundus (t II, b.l. 56-64; 68-72). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetė suinteresuotųjų asmenų skundus ir paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė patyrę 2.735,00 Lt atstovavimo išlaidų, tačiau, susipažinus su byloje esančia medžiaga, bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų byloje nerasta, todėl nesant jokių įrodymų, pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese todėl, kad nebuvo pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Tačiau, iš tikrųjų, šie įrodymai buvo pateikti pirmos instancijos teismui, kuris pagal CPK 317 straipsnio 2 dalį ir 318 straipsnio 2 dalį turėjo išspręsti atsiliepimų į apeliacinius skundus priėmimo klausimą ir persiųsti bylą su visais procesiniais dokumentais apeliacinės instancijos teismui. Prie bylos esančiame priede – voke su užrašu „procesiniai dokumentai“ – yra pareiškėjų atsiliepimas į suinteresuotojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą bei prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas su PVM sąskaita-faktūra ir mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo sumokėtos atstovui. Minėti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjai pateikė kartu su atsiliepimais į apeliacinius skundus įrodymus, pagrindžiančius jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau pirmos instancijos teismas per klaidą šių dokumentų neįsiuvo į bylą, bet pateikė atskirame voke, todėl Vilniaus apygardos teismas su jais tinkamai nesusipažino. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės neleidžia pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo iš esmės išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šiuo atveju reikėtų vadovautis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir ištaisyti teismo padarytą klaidą, dėl kurios pareiškėjų realiai patirtos ir tinkamai įrodytos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai liko neatlygintos. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai priėmė papildomą sprendimą, kuriuo išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose ypatingosios teisenos tvarka, nėra atlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuotasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutiko su pareiškėjų prašymu, nurodydamas, kad nekilnojamasis turtas, kurį siekia įgyjamąja senatimi įgyti pareiškėjai, yra savivaldybės nuosavybė. Pažymėtina, kad pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalį valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Suinteresuotasis asmuo apeliaciniame skunde nepagrindė, kodėl byloje spręstas privataus namo rūsio priklausomybės klausimas turėtų būti pripažįstamas viešo intereso gynimu. Suinteresuotasis asmuo remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartimis, priimtose bylose, kurių aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo nagrinėjamos. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teisme pareiškėjai nereikalavo iš suinteresuotųjų asmenų jokių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tačiau apeliacinių skundų pateikimas lėmė tai, jog pareiškėjai turėjo teikti atsiliepimus, kurių surašymui reikėjo teisinių žinių, todėl jie patyrė bylinėjimosi išlaidas. Konstatuotina, kad apeliacinio skundo padavimas dėl nuosavybės teisių į privačiam naudojimui skirtą nekilnojamojo turto objektą ginčijimo visada reiškia priešingą kitai šaliai teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Byloje buvo pateiktas prašymas dėl 4.235,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo, PVM sąskaita-faktūra ir prašomos priteisti sumos sumokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas (t. II, b.l.130-133). Prašyme taip pat nurodyta, jog 4.235,00 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro 2.735,00 Lt suma už susipažinimą su kliento pateiktais dokumentais ir atsiliepimo į I. G. apeliacinį skundą rengimą ir 1.500,00 Lt suma už atsiliepimo į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą rengimą.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktą maksimalus bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jų pateikimo metu, iki 2014 m. spalio 1 d. esant nustatytai 1000,00 Lt minimaliai mėnesiniai algai, buvo 1.500,00 Lt. Pareiškėjai byloje teikė du atsiliepimus: į suinteresuotojo asmens I. G. apeliacinį skundą (t. II, b.l. 83-95) ir atsiliepimą į suinteresuotojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (civilinės bylos priedas – procesiniai dokumentai). Taigi, maksimali jiems priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti 3.000,00 Lt (868,86 €). Pirmos instancijos teismas sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 600,00 €. Suinteresuotasis asmuo apeliaciniame skunde, pateikdamas galimą pareiškėjų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą, neatsižvelgė, jog pareiškėjai turėjo teikti du skirtingus atsiliepimus į dviejų suinteresuotųjų asmenų apeliacinius skundus, kurie buvo grindžiami skirtingomis bylos aplinkybėmis bei teisiniais argumentais. Konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrindė savo reikalavimo dar sumažinti bylinėjimosi išlaidas.

Suinteresuotasis asmuo I. G. prašė skirti pareiškėjams baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau nepagrindė šio savo reikalavimo. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas papildomu sprendimu nustatė, jog pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo, nenurodė jokių argumentų, kodėl ši pirmos instancijos teismo išvada turėtų būti pripažinta nepagrįsta. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad I. G. prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjams atmestinas. Suinteresuotasis asmuo apeliacinių skundų nagrinėjimo dieną taip pat pateikė teismui papildomų dokumentų, patvirtinančių, kad I. G. siekia nagrinėjamos bylos proceso atnaujinimo. Pažymėtina, kad galimas proceso atnaujinimas neturi įtakos šiuo metu sprendžiamam klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teismas papildomų įrodymų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pareiškėjai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Pareiškėjai sumokėjo 363,00 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 928,07 € dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl prašo bylinėjimosi išlaidų suma priteistina lygiomis dalimis iš suinteresuotųjų asmenų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš suinteresuotųjų asmenų I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j.a.k. 188710061, pareiškėjams D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 363,00 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.