Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. G. atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. K., O. K., D. N., V. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, I. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

suinteresuotas asmuo I. G. kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013, Vilniaus apygardos teismo 2014-12-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1073-781/2014, o būtent: į kokią 1946-1950 metų tariamą požeminę patalpą/rūsį teismas pareiškėjams pripažino įgyjamąją senatį, kodėl pripažinta pareiškėjams įgyjamoji senatis į nesamą požeminę patalpą, kodėl teismai pareiškėjams pripažino įgyjamąją senatį į viešąją nuosavybę, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjams pripažinta nuosavybės teisė į 1946-1950 metų visiškai sugriuvusių buvusių viešųjų valstybinių antžeminių iš lentų ūkinių pastatų su stogu be rūsio žymėjimus 1I, 2I valstybinėje žemėje, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjai patikslino suinteresuoto asmens I. G. mūrinio garažo duomenis ir vietoje jo įregistravo antžeminį ūkinį pastatą, o ne tariamą požeminę patalpą, kodėl įgyjamoji senatis pareiškėjams pripažinta į suinteresuoto asmens I. G. privatų mūrinį garažą, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjai tikslina jos privataus garažo duomenis, teigia, kad teismas pripažino į antžeminius ūkinius pastatus, kurie iki 1950 metų buvo pažymėti pastatų žymėjimais 1I, 2I.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi prašymą atmetė.Teismas konstatavo, kad suinteresuoto asmens prašyme nekeliama abejonių dėl prašomo išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 rezoliucinės dalies aiškumo (suprantamumo). Nurodė, kad prašyme išdėstyti argumentai, kuriais kritikuojami sprendimo konstatuojamojoje dalyje išdėstyti motyvai. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės yra teisiškai įvertintos ir dėl jų pateikti teisiniai argumentai prašomame išaiškinti sprendime. Sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo sprendimo motyvų negali būti daugiau nei jų išdėstyta konstatuojamojoje dalyje, sprendimas negali būti papildomas naujais motyvais, dėl to teismas laikė, kad negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti sprendimo motyvų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo I. G. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir įpareigoti aiškiai ir suprantamai išaiškinti teismo sprendimą: į kokią tariamą požeminę patalpą ir dar po pastatu žymėjimu pastatų 1I, 21 1940 – 1950 m. (kai teisėje patalpų nebūna po pastatu) teismas pareiškėjams M. K., O. K., D. N., V. N. pripažino pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į kokią neva esančią požeminę patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), 1940-1950 m., kurios iš vis nebuvo ir 1950 m., nuotraukoje neturinčio žymėjimo (nes jos iš vis nebuvo), neva turinčią 9 kv.m. ploto; ištaisyti klaidą, kad 9 kv.m. požeminės patalpos nėra po garažu.Nurodo, kad teismas nevertino, jog patalpos yra konkrečiame pastate, o ne po pastatu. Po dabartiniu suinteresuoto asmens pastatu-garažu nėra jokios požeminės patalpos, ūkinės požeminės patalpos teisėje neturi antžeminių pastatų ir žemės sklypo žymėjimų. Teismui suinteresuotas asmuo yra pateikęs privataus pastato garažo 9G1/p su žemės sklypu turinčio tikslinę paskirtį garažo statybai 0,36 ha, kuriuos įgijo 2002 metais pirkimo-pardavimo sandoriu iš L. D., t.y. mūrinį garažą su žemės sklypu tikslinės paskirties garažo statybai, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nėra. CPK 278 straipsnis 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-969/2015 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas. Šiuo atveju tokios aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos nebuvo nustatytos. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Suinteresuotas asmuo nenurodė jokių rezoliucinės teismo sprendimo dalies neaiškumų, savo ruožtu CPK 278 straipsnyje įtvirtintas sprendimo išaiškinimo institutas negali būti taikomas teismo sprendimui naujais teisiniais pagrindais ir (ar) argumentais (motyvais) papildyti, kaip to faktiškai siekia suinteresuotas asmuo, reikalaudamas teismo išaiškinti, dėl kokių priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 ir šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1073-781/2014 netinkamai taikė teisės aktus, priešingai nei kasacinio teismo suformuotai praktikai civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, dėl kurios nepasisakė ir jos nevertino. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl sprendimo išaiškinimo.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.