- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-579-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- N. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei N. Š. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 121,55 Eur skolą už šilumos energiją už 2017 m. lapkričio mėn., 4,46 Eur delspinigių, iš viso 126,01 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 121,55 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovės 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Įvertinęs pateiktus įrodymus teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Nustatęs, kad atsakovė pažeidė prievolę sumokėti už patiektą šilumos energiją, reikalavimą priteisti skolą tenkino visiškai – ieškovei iš atsakovės priteisė 121,55 Eur.
5. Netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 4,46 Eur delspinigius. Nurodė, kad nėra duomenų, jog tarp šalių būtų sudaryta rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Taip pat pažymėjo, jog iš ieškovės pateiktų mokesčių apskaičiavimo pažymų matyti, kad 4,46 Eur delspinigių / palūkanų apskaičiuota nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio, ir atkreipė dėmesį, kad jei ieškovė skaičiavo palūkanas, ji nepateikė duomenų apie taikytų palūkanų dydį, teisinį pagrindą.
6. Teismas taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo praktikoje nurodyti išaiškinimai, jog 1995 m. sausio 26 d. Įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ reglamentuoja savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančios gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčių delspinigius, bet ne komunalinių paslaugų, nėra paneigti vėlesnėse nutartyse. Nurodė ir tai, kad teismui nėra pateikta duomenų, jog ieškovė būtų įvykdžiusi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus ir būtų nustatyta tvarka informavusi atsakovę apie delspinigių susidarymą, jų dydį ir susidarymo priežastį.
7. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ieškovei iš atsakovės priteisė įstatymo nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. lapkričio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Įvertinęs, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti viešąsias paslaugas visuomenės poreikių tenkinimui, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių, padarė išvadą, kad 90 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje byloje nebuvo būtinos ir pagrįstos. Atsižvelgęs, kad patenkinta apie 96 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteisė 14,40 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, panaikinti ir dėl šio ieškinio reikalavimo priimti naują sprendimą – priteisti AB „Klaipėdos energija“ iš N. Š. 4,46 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų delspinigių nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei padidinti AB „Klaipėdos energija“ iš N. Š. priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 105 Eur. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo vartojimo santykiai. Todėl laikoma, kad sutartis sudaryta pagal standartines sąlygas, nustatytas bei viešai paskelbtas LR energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintame „Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše“. Atsižvelgiant į tai, AB „Klaipėdos energija“ turi teisę reikalauti priteisti delspinigius.
9.2. Pagal mokesčių skaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. priskaičiuota 4,46 Eur delspinigių skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną. Pažymėtina, kad nors mokesčių skaičiavimo pažymose delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. (už 6 mėnesius) nuo konkrečios neapmokėtos sąskaitos, bet nuo tų pačių skolos sumų už šilumos energiją skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius gautųsi tos pačios delspinigių sumos.
9.3. Teismas netinkamai interpretavo įstatymą, kadangi teismui suteikta ne diskrecijos teisė priteisti ar nepriteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bet diskrecijos teisė mažinti išlaidas atsižvelgiant į patvirtintas rekomendacijas. Ieškovės advokatui sumokėta 90 Eur suma neviršija LR teisingumo ministro rekomendacijų, todėl nėra pagrindo jų nepriteisti.
9.4. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016.
10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės nepriteista 4,46 Eur delspinigių ir 90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad butas, esantis Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, nuosavybės teise laikotarpiu nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. priklausė atsakovei. Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ butui tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas nemokėjo. Ieškovė taip pat reikalavo priteisti iš atsakovės 4,46 Eur dydžio delspinigius. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, taip pat nepriteisė ieškovės turėtų 90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ši sprendimo už akių dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
Dėl delspinigių priteisimo
15. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
16. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos (6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (toliau – ŠŪĮ) ir jį įgyvendinantys teisės aktai – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas – naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.
17. Pagal ŠŪĮ 19 straipsnio 1 dalį, šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia Teisės aktų registre. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir paskelbia Teisės aktų registre (ŠŪĮ 19 straipsnio 4 dalis). Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas (ŠŪĮ 19 straipsnio 5 dalis).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Tokį energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo būdą nustato ir įstatymas (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad buvo sudaryta rašytinė sutartis, tačiau pripažintina, kad sudarius sutartį konkliudentiniais veiksmais šalims visos teisės ir pareigos kyla ir įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų pagrindu pagal šių norminių aktų nustatytą tvarką bei tarifus.
19. Ieškovė delspinigius priteisti prašė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550) 2 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 proc. delspinigius. Remiantis viešai skelbiamais duomenimis (www.klenergija.lt) nustatyta, jog ieškovės didžioji dalis akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, taigi ji yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl taikytinas nurodytas 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775.
20. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996 m. spalio 4 d. redakcija) 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Taigi šilumos energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė, kuri yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė ir tiekia Klaipėdos miesto savivaldybės šilumos energiją (šildymą ir karštą vandenį), neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės delspinigių už vėlavimą įvykdyti pagrindinę prievolę, t. y. laiku atsiskaityti už patiektą šilumos energiją. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra ginčo, jog ieškovė savo pareigą tiekti šilumos energiją atsakovės butui įvykdė tinkamai, tačiau atsakovei nevykdė savo pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją, konstatuotina, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės tiek sumokėti skolą už suteiktas paslaugas, tiek delspinigius už vėlavimą atsiskaityti įvykdyti pagrindinę prievolę.
22. Remdamasi mokesčių apskaičiavimo pažymomis ieškovė prašė priteisti 4,46 Eur delspinigių.
23. Pagal mokesčių skaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. priskaičiuota 4,46 Eur delspinigių skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė pažymėjo, kad nors mokesčių skaičiavimo pažymose delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. (už 6 mėnesius) nuo konkrečios neapmokėtos sąskaitos, bet nuo tų pačių skolos sumų už šilumos energiją skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius, gautųsi tos pačios delspinigių sumos (121,55 Eur x 0,02 proc. x 180 dienų = 4,47 Eur).
24. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad apeliantės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagrįstas ir apeliantės apskaičiuoti 4,46 Eur delspinigiai priteistini.
25. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad analogiškos pozicijos dėl delspinigių priteisimo naujausioje ir aktualiausioje savo praktikoje laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-835-796/2019; 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-730/2019, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-408-459/2018, 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-360-524/2018, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-796/2018, 2017 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1368-163/2017, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1369-613/2017, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1365-826/2017, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1364-253/2017 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
26. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo šiuo klausimu teismų formuojamos praktikos ir nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės 90 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Teisėjų kolegija sutinka su šia apeliacinio skundo nuostata.
27. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti iš atsakovės 90 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2018 m. vasario 9 d. atstovavimo sutartis, 2019 m. spalio 24 d. sąskaita už teisines paslaugas, serija SČ, Nr. 919, ir 2019 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymas.
29. Pirmosios instancijos teismas sprendimą nepriteisti 90 Eur bylinėjimosi išlaidų motyvavo argumentais, jog nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti viešąsias paslaugas visuomenės poreikiams tenkinti ir privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą bei nepažeisti vartotojo teisių. Teisėjų kolegija su šiuo vertinimu nesutinka.
30. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).
31. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą). Šioje nutartyje jau minėta, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog ji turėjo 90 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimui, ir 2019 m. spalio 28 d. ji atsiskaitė su advokatu.
32. Vertindama, ar ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidų buvo būtinos, kolegija pažymi, kad civilinio proceso teisės normos nenumato draudimo juridiniams asmenims, tarp jų ir savivaldybės kontroliuojamai įmonei, naudotis advokato pagalba. Šiuo atveju taip pat pastebėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).
33. Įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą bei minėtą kasacinio teismo praktiką, kolegija mano, kad ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti šiuo atveju, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, gali būti vertinamos kaip būtinos. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, lėmę sprendimą apskritai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, laikytini nepagrįstais.
34. Spręsdamas klausimą dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas klausimą dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).
35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantės šioje byloje sumokėtas atlyginimas advokatui ne tik neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, bet yra daugiau nei 20 kartų mažesnis nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas. Šiuo atveju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byla nėra sudėtinga, paruoštas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, tačiau taip pat mano, kad ginčo situacijos faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų analizė ir įvertinimas, jų kvalifikavimas, ieškinio parengimas pareikalavo atitinkamų advokato laiko ir darbo sąnaudų. Todėl teisėjų kolegija mano, jog 90 Eur suma už advokato teisinę pagalbą nėra per didelė, todėl nėra pagrindo jų nepriteisti.
36. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme visiškai patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai ir dėl to keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, ieškovei priteistina visa bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, suma, kurią sudaro 105 Eur (15 Eur žyminis mokestis ir 90 Eur už advokato paslaugas).
37. Kolegija pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismo formuojamoje praktikoje nagrinėjamu klausimu analogiškose bylose ieškovei yra priteisiamas išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, atlyginimas (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-363-642/2020, 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1015-513/2019, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-721-777/2019, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-722-777/2019, 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-427-642/2019, 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-128-826/2019, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-730/2019, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-408-459/2018, 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-360-524/2018, 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1653-613/2017, 2017 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1368-163/2017, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1365-826/2017, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1364-253/2017, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1356-460/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-594-777/2017, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-567-479/2017, 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-163-826/2017, 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-190-460/2017 ir kt.).
38. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016 pateiktais išaiškinimais. Kaip teisingai pažymėjo apeliantė, minėtoje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas baudos skolininkei vykdymo procese paskyrimo klausimas pagal antstolės teismui pateiktą pareiškimą. Taip pat minėtoje byloje abiejų proceso šalių skundai buvo atmesti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šios ir kasacine tvarka išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl šioje byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016 pateiktais išaiškinimais.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias delspinigių priteisimą, ir nepagrįstai nepriteisė apeliantei iš atsakovės 4,46 Eur delspinigių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas visiškai patenkinti ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, taip pat iki 105 Eur padidintinos ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos; kita sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 15 Eur. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės apeliantei turi būti priteista 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies.
Sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, panaikinti ir dėl šio ieškinio reikalavimo priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės N. Š. 4,46 Eur (keturis eurus 46 ct) delspinigių.
Padidinti apeliantei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės N. Š. priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 105 Eur (vieno šimto penkių eurų).
Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės N. Š. 15 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.