Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja E. Š. (toliau – ir pareiškėja) skundu prašo pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo ir: 1) neskirti administracinio poveikio priemonės paliekant tik byloje paskirtą 800 Eur dydžio baudą; 2) nusprendus skirti administracinio poveikio priemonę – sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę ir paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 6 (šešiems) mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

7. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 10 d. 22.43 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad E. Š. 2023 m. lapkričio 10 d. 22.14 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas 1,24 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimu už šį protokole nurodytą nusižengimą E. Š. paskirta 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylika) mėnesių nurodant, kad nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pažeidėjas pažeidimą pripažįsta, nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išsiaiškinti, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėja E. Š., prašydama pakeisti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo, šios administracinio poveikio priemonės neskiriant, o nusprendus ją skirti sutrumpinant jos terminą.

9. Visų pirma, teismas pažymi, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, ji buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant E. Š., kuri institucijai teikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, institucija buvo informavusi pareiškėją apie paskirtą kitą datą, tačiau byla išnagrinėta anksčiau paskirto laiko. Nors į pareiškėjos prašymą nebuvo atsižvelgta, byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant, kas laikytina procesinio pobūdžio pažeidimu, tačiau vien tai nesudaro pagrindo šį nutarimą laikyti neteisėtu, juo labiau, kad bylą nagrinėjant teisme šis procesinis pažeidimas ištaisytas, pareiškėja buvo išklausyta, jai buvo suteikta teisė pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad teisė būti išklausytam pareiškėjos atžvilgiu yra realizuota tinkamai (Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-50-876/2023). Be to, institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pareiškėjos pateiktą prašymą skirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, o teismui pateiktu skundu ir teismo posėdžio metu pareiškėja iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir institucijai teiktame prašyme, pateikė dokumentus, į kuriuos atsižvelgiant buvo priimtas skundžiamas nutarimas.

10. Pareiškėja, pripažindama patį nusižengimą ir teismo prašydama švelninti jai paskirtą administracinio poveikio priemonę, argumentuoja tai asmeninėmis aplinkybėmis – dėl darbo, dėl šeimyninės padėties, tačiau, sutiktina su Institucijos nurodyta pozicija, jog šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis.

11. Asmuo, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1100 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Konstatuotina, jog įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,4 promilės, bet nedidesnis nei 1,5 promilės, yra privalu skirti baudą bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kartu darytina išvada, jog įstatymų leidėjo pozicija, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, reiškia ir tai, jog įprastai būtent taikant šias abi teisines priemones bus efektyviausiai užtikrintas ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų bei teisės principų reikalavimų įgyvendinimas, vien baudos paskyrimas nėra pakankamas minėtiems tikslams įgyvendinti.

12. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

13. Pareiškėjos prašomos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio ATPK 30-1 straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-33-489/2020, Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje Nr. N62-7254/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-35-485/2022 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, jog išskirtinėmis ir pakankamomis minėtos teisės normos taikymui nelaikytinos tokios aplinkybės, kaip asmuo darbe apibūdinamas teigiamai (administracinio nusižengimo bylos Nr. N16-536/2006, Nr. N16-597/2006, Nr. N16-949/2006, Nr. AN2-49-1121/2022); KET pažeidimą padarė pirmą kartą (administracinės bylos Nr. N16-949/2006, Nr. N17-1874/2006); transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikros šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, administracinė byla Nr. N16-595/2006, Šiaulių apygardos teismo nutartys Nr. AN2-30-300/2022, AN2-26-309/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartys: Nr. AN2-400-606/2021, Nr. AN2-50-557/2022, Kauno apygardos teismo nutartys: AN2-636-593/2021, Nr. AN2-35-485/2022, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2-27-397/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-32-935/2022 ir kt.).

14. Vadovaujantis išdėstyta teismų praktika, įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, tai, kad buvo padarytas itin šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas, vairavimas esant neblaiviai, kuomet pirmu tikrinimu nustatytas net 1,35 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu nustatytas 1,27 promilių neblaivumas (artimas tai ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė), kas sukėlė pavojų ne tik pačiai pažeidėjai, bet ir kitų asmenų sveikatai, turtui ar net gyvybei, įvertinus tai, kad pareiškėja pirmą kartą padarė tokio pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau ne kartą bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, inkriminuotas nusižengimas dėl kurio pritaikyta administracinio poveikio priemonė padarytas be jokio gyvybiškai svarbaus, pateisinamo tikslo, todėl pareiškėjos nurodomos vien asmeninio pobūdžio aplinkybės (vairavimo reikalingumas darbui, šeimyninė padėtis) nelaikytinos išskirtinėmis taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

15. Pabrėžtina, kad asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymas gali pakenkti jo asmeniniams interesams turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymą, juolab šiuo atveju nusižengimas padarytas kaip minėta nesant jokių rimtų priežasčių, todėl pareiškėja galėjo pasirinkti nevairuoti pati būdama neblaivi. Sutiktina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria buitinių nepatogumų, tačiau tai nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobauda ir/ar poveikio priemonė yra per griežta. Pabrėžtina, kad darydama administracinį nusižengimą, pareiškėja prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Konstatuotina, kad pareiškėjos argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo išskirtinai susiję su pažeidėjos asmeniniais interesais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą, išvengiant neįprastų nepatogumų, taip pat ir susijusių su padaryto nusižengimo pasekmėmis, kurias, vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, pareiškėja turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką (žr. pvz., kasacinė nutartis Nr. 2AT-28-303/2020, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN-2-498/2017, Nr. AN2-485-498/2017, Nr. AN2-510-317/2017, Nr. AN2-251-593/2018, Nr. AN2-260-348/2021, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2-27-397/2022, Nr. II-499-1023/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-32-935/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-34-354/2022 ir kt.).

16. Pareiškėjos skundo argumentai, jog ji išgėrė tik vieną taurę vyno ir negali suprasti, dėl kokių priežasčių nuo tokio mažo kiekio alkoholio galėjo būti nustatytas neblaivumas, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Vien savęs įtikinimas, kad ji yra blaivi, nėra patikimi duomenys, kuriais asmuo turėtų remtis prieš pradėdamas vairuoti transporto priemonę, nes šie vertinimai yra subjektyvūs, be to alkoholis, vis dar esantis organizme, vairuotojui gali sudaryti klaidingą įspūdį apie savo būseną (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-225-844/2022). Teismo manymu, pažeidėjai nustatytas 1,27 (neįvertinus paklaidos) promilės girtumas buvo pakankamas jai suprasti, jog ji negali vairuoti transporto priemonės, kas parodo pareiškėjos lengvabūdišką elgesį.

17. Priimant sprendimą, kokią administracinio poveikio priemonę yra tikslinga taikyti asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, įvertinus tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis, taip pat turi būti įvertinamos visos administracinio nusižengimo bylos aplinkybės: padaryto nusižengimo pobūdis, pažeidėjo elgesys iki administracinio nusižengimo padarymo, jo darymo metu ir po jo padarymo, taip pat pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys (Klaipėdos apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-113-360/2020, Kauno apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-260-348/2021). Šiuo atveju pareiškėja padarė šiurkštų ir labai pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo neblaivi dėl mažareikšmės priežasties. Atsižvelgiant į pareiškėjai nustatytą neblaivumo laipsnį ir į jos paties paaiškinimus, kad gėrė tik vieną taurę vyno ir nesitikėjo, kad dėl to gali būti nustatytas 1,27 promilių neblaivumas, teismas neabejoja, kad neteisėti asmens veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties pareiškėjos sveikatai ir gyvybei, o skaudžių pasekmių išvengta tiesiog dėl atsitiktinumo. Nors pareiškėja už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą – vairavimą esant neblaiviai, baudžiama pirmą kartą, tačiau iš Administracinių nusižengimo registro duomenų matyti, kad pareiškėja yra ne kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimus (AN b.l. 25, 27-31). Tai rodo, kad pareiškėja nėra pavyzdinga vairuotoja, besilaikanti KET, nedaranti teisės pažeidimų, pasimokanti iš jau padarytų nusižengimų. Todėl šiuo atveju teismas jos anksčiau padarytus KET pažeidimus negali vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio, nes akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos jai neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skiriamos nuobaudos jai pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jos apsisprendimo būti pareiginga vairuotoja (ANK 22 straipsnis). Konstatuotina, kad pareiškėja nėra pavyzdinga vairuotoja, o nagrinėjamas nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Dabartinis nusižengimas yra neatsakingo pareiškėjos požiūrio į eismo saugumą pasekmė.

18. Tiek protokolo surašymo metu, tiek teismo posėdžio metu pareiškėja pripažino nusižengimą dėl vairavimo neblaiviai, dėl to gailėjosi, kas laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjos padarytas nusižengimas vertintinas kaip pavojingas ir šiurkštus KET pažeidimas, vairavimas esant neblaiviu kelia pavojų ne tik pačiam asmeniui, bet ir kitiems asmenims, jų gyvybei, sveikatai, turtui, todėl skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jai atitinkamas neigiamas pasekmes.

19. Skunde nurodytos aukščiau minėtos asmeninio pobūdžio aplinkybės, susijusios su gyvenimo patogumų apribojimu (keliavimas dėl darbo, vaikų vežiojimas į ugdymo įstaigas) – nelaikytinos tokiomis, kurios galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, administracinio poveikio priemonės termino sumažinimą ar jos netaikymą. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą asmeniui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove bei jo poreikiais, bet su administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Būtent šių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas neįžvelgia. Tuo tarpu įvertinus tai, kad asmuo ir prieš tai buvo ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o šiuo atveju padarė dar ir vieną šiurkščiausių nusižengimų, kas suponuoja išvadą, jog jos daromi pažeidimai savo pobūdžiu sunkėja, spręsti apie išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, jog tokiam asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pagrindo. Pabrėžtina, kad nors pareiškėja teigia jog bylos narinėjimo metu nebuvo vertinti jos 2023 m. lapkričio 23 d. prašyme išdėstyti argumentai bei motyvai dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimo, tačiau minėtos pareiškėjos nurodomos asmeninio pobūdžio aplinkybės teisiškai jau buvo įvertintos, individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones bei turėjo įtakos nustatant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas dar labiau švelninti pareiškėjos atsakomybę. Įvertinęs tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju tenkinant pareiškėjos prašymą dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo arba minimalaus teisės vairuoti atėmimo termino sutrumpinimo, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Nusižengimą pareiškėja padarė naudodamasi specialia teise, todėl jos atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai tam tikram įstatymo numatytam terminui, kuris yra minimalus, įvertinus tai, kad pareiškėja anksčiau ne kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, nėra pavyzdinga vairuotoja, laikytinas adekvačia ir proporcinga padarytų nusižengimų pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų.

20. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjai specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas dydį ar jai paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą trumpinti, netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Institucija, individualizuodama pažeidėjai skirtiną bausmę, skyrė jai minimalaus termino straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, kurią dar labiau švelninti nėra pagrindo, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuotos – jos atitinka pažeidėjos padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 639 straipsniu,

nutarė:

E. Š. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.