Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.2; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

2024 m. spalio 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės ir Igno Totilo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaikų atskyrimo nuo tėvo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto administratoriaus paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo atsakovams (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir ieškovas, ir Vaiko teisių apsaugos skyrius), gindamas viešąjį interesą, teismui pateiktu ieškiniu prašė: neterminuotai apriboti motinos valdžią (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; atskirti nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) nuo jų tėvo (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kiekvienam iš atsakovų mokant po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo ir globėjo skyrimo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų globėju ir gaunamų lėšų tvarkytoju skirti (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai (duomenys neskelbtini) sprendimu ir (duomenys neskelbtini) nutartimi dėl klaidos ištaisymo ieškinį tenkino visiškai – neterminuotai apribojo motinos (duomenys neskelbtini) valdžią jos nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; priteisė iš atsakovės (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė laikiną globėją – (duomenys neskelbtini); atskyrė nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) nuo tėvo (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė laikiną globėją – (duomenys neskelbtini); iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 41 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 32 Eur žyminio mokesčio valstybei, jį sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų; sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo, atskyrimo, išlaikymo iš atsakovų priteisimo nusprendė vykdyti skubiai; atsakovams išaiškino, kad vaiko atskyrimas, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

3. Teismas, spręsdamas dėl motinos valdžios ribojimo, nustatė, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečių (duomenys neskelbtini) tėvai. Byloje pateiktos vaikų situacijų vertinimo anketos, institucijų raštai, pranešimai, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, jog nepilnamečių tėvai yra nusišalinę nuo nepilnamečių kasdienės priežiūros ir auklėjimo, ugdymo. Nors nepilnamečių tėvai palaiko bendravimą tiek nuotolinėmis ryšio priemonėmis, tiek gyvu susitikimu, tačiau tėvai nesirūpina vaikų kasdienių poreikių tenkinimu, sveikatos priežiūra, ugdymu, tėvai neteikia reguliaraus pastovaus dydžio išlaikymo nepilnamečiams vaikams.

4. Teismas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenimis nustatė, (duomenys neskelbtini) nustatytas vidutinis neįgalumas iki (duomenys neskelbtini), nustatyti specialieji poreikiai – antrojo lygio priežiūros poreikis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenimis, atsakovui (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis, atsakovas (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. vykdo individualią veiklą, gauna 395,43 Eur netekto darbingumo pensiją. Posėdžio metu atsakovas nurodė sergantis (duomenys neskelbtini), nuolat turi vartoti gydytojų paskirtus vaistus. Atsakovas taip pat teigė, kad ne mažiau penkių kartų gydosi ligoninėje, ne trumpiau nei mėnesį laiko. Nepilnamečių vaikų tėvams negalint rūpintis vaikais ir atsisakius naudoti tėvų valdžia vaikų atžvilgiu, (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leista paimti nepilnamečius iš jų motinos (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa ir vaikų laikinuoju globėju paskirtas (duomenys neskelbtini).

5. Teismas konstatavo, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo nesirūpina vaikais, reguliariai neteikia jiems nuolatinio išlaikymo, bendrauja neapibrėžto pobūdžio veiksmais, nedalyvauja vaikų auginimo, priežiūros, ugdymo procesuose, nededa pastangų sustiprinti ryšį su vaikais. Atsakovė savo elgesio nekeičia, t. y. net ir prasidėjus nagrinėjamai bylai, kurioje sprendžiamas klausimas dėl motinos valdžios ribojimo, tėvo atskyrimo klausimai, atsakovė nepradėjo daugiau matytis ar rūpintis savo dukra ir sūnumi, ir byloje nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Atsakovė vengia vykdyti konstitucines bei įstatyme įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečiams vaikams: rūpintis jais, jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su jais bendrauti, auklėti, užtikrinti jiems tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, taip pat vengia atlikti įstatyme numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Toks atsakovės elgesys, kai atsakovė nesirūpina vaikais, neatlieka savo pareigų vaikams, neužtikrina jų poreikių, pažeidžia vaikų interesus ir sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą.

6. Teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikų motina jų gyvenime dalyvauja pasyviai. Nesidomi vaikų ugdymosi, auklėjimu, sveikatos priežiūra. Atsakovė nelinkusi bendradarbiauti su jos šeimai teikiančiais pagalbą specialistais, į raginimus ir motyvavimą tinkamai atlikti motinos pareigą vaikų atžvilgiu tinkamai nereaguoja. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai išklausė nepilnamečių vaikų nuomonę. Dukra nurodžiusi, kad grįžti gyventi pas tėvus nenori, taip pat išsako, kad su tėvais sutaria gerai. Sūnus išsakė, kad norėtų grįžti į namus, bet prisimena, kaip namuose nebuvo ko valgyti, tuomet nurodo, kad tėvai geriau atsikraustytų pas jį gyventi.

7. Iš byloje esančių duomenų teismas konstatavo, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) nedėjo pakankamai pastangų bei neišreiškė noro susigrąžinti ir šeimoje auginti nepilnamečius vaikus. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų darė išvadą, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) iš dalies vykdo nustatytus įpareigojimus, tačiau situacija šeimoje išliko tokia pati. Atsakovė sprendė priklausomybę alkoholiui, gydėsi reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, tačiau gydymo kurso nebaigė. Lankė viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) socialinių iniciatyvų centrą „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, lanko psichologo konsultacijas, tačiau fiksuotas atvejis, kai atsakovė į susitikimą su vaikais atėjo neblaivi. Atsakovė Sodros duomenimis nedirba, gaunamos pajamos – socialinė išmoka. Vaikams išlaikymo neteikia, tik kartais duoda po kelis eurus. Atsakovė mano, kad vaikams pakanka valstybės skiriamų – vaiko pinigų.

8. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas taip pat darė išvadą, kad atsakovė ilgą laiką nevykdo savo kaip motinos pareigų nepilnamečiams vaikams – jų neauklėja ir neprižiūri, nesirūpina sveikata, ugdymu, nesudaro saugios gyvenamosios aplinkos, sąlygų vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, nededa pastangų, kad sukurtų pastovų emocinį tėvų ir vaikų ryšį, neteikia vaikams išlaikymo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovė ketina keisti savo elgesį nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Nors atsakovė bendrauja su vaikais nuotoliniu būdu, tačiau neatlieka jokių veiksmų, kad susigrąžintų vaikus į šeimą, negali savarankiškai patenkinti vaikų poreikių, rūpintis vaikų auklėjimu, ugdymu. Nėra duomenų, jog atsakovė pradėjo nuolat rūpintis vaikais, neužtikrina vaikų poreikių ir emocinio saugumo, atsakovė dalyvauja vaikų gyvenime neapibrėžto pobūdžio veiksmais, ugdymosi pasiekimais, sveikatos priežiūra nesidomi, nekuria nuolatinio ryšio su vaikais, neatliepia vaikų poreikių. Realių pasikeitimų, kad atsakovė siektų susigrąžinti vaikus į savo šeimą, nėra. Tokiu savo elgesiu motina (duomenys neskelbtini) daro ypatingą žalą vaikų socialiniam, emociniam ir psichologiniam vystymuisi, nes vaikų ir motinos ryšys yra labai svarbus visapusiškai vaikų raidai. Atsakovė nesiima jokių ilgalaikių veiksmų, kad situacija pasikeistų ir vaikai augtų biologinių tėvų šeimoje. Teismas tokį atsakovės elgesį pripažįsta kaip kaltą vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaikus ir rūpintis jais, todėl yra pagrindas atsakovei taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą.

9. Teismas, spręsdamas dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo, nustatė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) palaiko santykius su nepilnamečiais vaikais, tačiau dėl objektyvių priežasčių – dėl diagnozuotos ligos ir dažno gydymosi ligoninėje, negali savarankiškai tinkamai jų auklėti, pasirūpinti jų sveikata, saugia jų aplinka, visokeriopai tenkinti jų poreikius. (duomenys neskelbtini) serga, įtakojanti diagnozė – (duomenys neskelbtini), nustatytas 35 procentų darbingumas, neįgalumą nusistatyti atsisakė pats atsakovas. Nuo vaikų paėmimo iš nesaugios aplinkos ir nustačius laikinąją globą bendrauja su vaikais tiek nuotolinio ryšio, tiek kontaktiniu būdu, tačiau pilnavertiškai rūpintis vaikais negali dėl sveikatos būklės. Nepilnamečiams paskirtas laikinas globėjas – (duomenys neskelbtini). Globėjas savo pareigas vykdo tinkamai.

10. Egzistuojant aptartoms aplinkybėms, teismas laikė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu negali pats rūpintis savo nepilnamečiais vaikais ir gyventi kartu su jais dėl diagnozuotos ligos, tokiu būdu jis negali tinkamai vykdyti pareigų savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, todėl tikslinga atskirti nepilnamečius vaikus nuo jų tėvo (duomenys neskelbtini), kad jie galėtų gyventi tinkamomis sąlygomis ir jais būtų rūpinamasi, todėl ieškovo prašymą atskirti nepilnamečius vaikus nuo tėvo tenkino.

11. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo, nustatė, kad duomenų apie tai, jog atsakovai teiktų pastovų išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nėra. Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis, (duomenys neskelbtini) nedirba, registruota užimtumo tarnyboje. (duomenys neskelbtini) užsiima individualia veikla. Nors ieškovas neturi duomenų apie jo gaunamas pajamas, tačiau teismas pažymėjo, kad nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Byloje nepateikti įrodymai, detalizuojantys išlaidas atsakovų vaikų išlaikymui, tačiau akivaizdu, kad nepilnamečiams reikalinga visavertė mityba, taip pat vitaminai, apranga ir avalynė, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, ligos atveju vaistai, kitos priemonės, palengvinančias ligos eigą. Natūralu, kad augant vaikams keičiasi jų poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Vaikų poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaikų poreikių tenkinimu.

12. Teismas nustatė, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, pilnai darbinga, turinti aukštąjį (neuniversitetinį) išsilavinimą, todėl vertino, kad ji turi galimybę ir yra pajėgi teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų apie atsakovės negalėjimą teikti išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, įvertinęs vaikų poreikius pagal jų amžių, teismas darė išvadą, kad atsakovė gali mokėti dukros ir sūnaus išlaikymui, kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas vertino, kad tokia suma patenkins būtinuosius vaikų poreikius, įvertinant tai, jog vaikams iš valstybės biudžeto yra mokami vaiko pinigai kas mėnesį, be to, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto turi teisę gauti pinigines išmokas už globojamus vaikus.

13. Teismas nustatė, kad atsakovas pagal bylos duomenis yra 35 procentų darbingas, įtakojanti diagnozė – (duomenys neskelbtini). Atsakovas gauna 436,54 Eur netekto darbo pensiją. Atsakovas nesutinka nusistatinėti neįgalumą, nurodydamas, kad dar norintis dirbti, jis turi individualios veiklos liudijimą, nurodo, kad kartais užsiima pavieniais darbais. Atsakovė turi nekilnojamąjį turtą – butą ir garažą kartu su atsakovu. Atsakovas posėdžio metu teigė, kad sutinkantis mokėti kiekvienam vaikui po 100 Eur, pats turintis žalingą įprotį – rūkymą, kuriam taip pat išleidžia dalį pajamų. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas gali teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą kiekvienam po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

14. Teismas, spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatė, kad ieškovas prašo nustatyti nepilnamečių gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo pas globėją (duomenys neskelbtini). Kitų asmenų prašymų, kurie norėtų ir galėtų nuolatinai rūpintis nepilnamečiais, ieškovas nėra gavęs. Ieškovo turimais duomenimis, nepilnamečiai neturi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems būtų reikalinga priežiūra. Gyvendami (duomenys neskelbtini) vaikai turi tinkamas sąlygas augti, vystytis, mokytis, rūpinamasi jų sveikata. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei siekdamas užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena nepilnamečiai vaikai, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaikų gyvenimo bei vystymosi sąlygas, teismas sprendė, kad yra tikslinga nepilnamečių gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti (duomenys neskelbtini) bendruomeniniuose vaikų globos namuose. (duomenys neskelbtini) taip pat skyrė nepilnamečiams priteisto išlaikymo ir kitų gaunamų lėšų turto administratoriumi.

15. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, teismas valstybei iš atsakovės (duomenys neskelbtini) priteisė 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, o iš atsakovo (duomenys neskelbtini) – 32 Eur žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

16. Atsakovė (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą toje dalyje, kuriuo netenkinti ieškinio reikalavimo dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir sumažinti iš jos priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dydį iki 100 Eur kiekvienam vaikui.

17. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje sutrinktus įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į jos parodymus ir išskirtinai vertino valstybės institucijų darbuotojų parodymus, kurie suinteresuoti paimti vaikus iš šeimos ir apriboti tėvų teises. Tvirtina, kad ji namuose tvarkosi, palaiko švarą, socialinių darbuotojų už tai buvo ne kartą pagirta, todėl jai keista, kodėl socialinės darbuotojos teismo posėdžio metu nurodė priešingai. Socialines paslaugas teikiančių specialistų pagalbos ji neatsisako, tačiau pastaruoju metu jai sudėtinga suderinti susitikimų su jais laiką, kurį skiria darbo paieškai, be to ji lanko atitinkamus užsiėmimus, siekdama išspręsti turimos priklausomybės klausimą.

18. Pažymi, kad vaikus bendruomeniniuose vaikų globos namuose ji sistemingai lanko, su jais bendrauja, teiraujasi apie jų poreikius, sveikatą, ugdymą, su (duomenys neskelbtini) ruošiasi pirmosios Komunijos šventei, yra baigusi pozityvios tėvystės kursus, todėl nesutinka su teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, kad ji nedėjo pakankamai pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, kad situacija šeimoje nesikeičia. Buvo pažeista vaikų teisė būti išklausytiems teisme, nors vaikai nori grįžti į šeimą.

19. Nesutinka ir su teismo priteisto išlaikymo dydžiu. Nurodo, kad ieškovas nedetalizavo vaikų poreikių, nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Tuo tarpu ji neišgali skirti kiekvienam vaikui kas mėnesį daugiau nei po 100 Eur, nes jai sunku rasti darbą, darbdaviai nenori priimti į darbą jos amžiaus darbuotojo. Jai pavyksta įsidarbinti tik gaunant minimalų darbo užmokestį, kurio dalį turi skirti mokesčiams, patenkinti bent minimalius savo poreikius ir skirti vaikams 300 Eur kas mėnesį jai per didelė našta.

20. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

21. Nurodo, kad nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis, kadangi teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo ieškinį, išsiaiškino visas nurodytas aplinkybes. Mano, kad nėra pagrindo jį tenkinti.

22. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

23. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, teismas įvertino pateiktus su ieškiniu rašytinius įrodymus, išklausė liudytojų parodymus ir pagrįstai sprendė, jog egzistuoja sąlygos motinos valdžiai apriboti. Mano, kad priteistas po 150 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos atitinka būtiniausius vaiko poreikius ir išlaikymo dydžio mažinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

25. Apeliacijos dalyką pagal atsakovės apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta neterminuotai apriboti jai motinos valdžią jos dviejų nepilnamečių vaikų atžvilgiu bei priteisti iš jos išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26. Atsakovė (duomenys neskelbtini) kartu su apeliaciniu skundu į bylą pateikė rašytinius įrodymus: (duomenys neskelbtini) dvi pažymas apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už 2024 m. balandžio – gegužės mėnesius, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2024 m. gegužės 13 d. įsakymą dėl darbo sutarties su atsakove nutraukimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat atsakovės ir (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 16 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį dėl valytojos darbo (duomenys neskelbtini) valymo padalinyje nuo 2024 m. gegužės 20 d.

27. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 314 straipsnyje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

29. Teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylą atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuoja, jog šie įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, atsakovė remiasi jais savo apeliaciniame skunde, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su pateiktais rašytiniais įrodymais bei dėl jų įrodomosios reikšmės ar pridėjimo prie bylos pasisakyti pateiktais atsiliepimais į apeliacinį skundą. Todėl atsižvelgusi į nagrinėtinos bylos pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog minėti atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai prie bylos pridėtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

30. Byloje nustatyta, kad nuo 2018 m. birželio 27 d. atsakovės (duomenys neskelbtini) šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba (duomenys neskelbtini) teikiant socialines paslaugas, šeimai buvo sudaryti ir pildomi / koreguojami pagalbos planai, atsakovams (duomenys neskelbtini) buvo numatyti įsipareigojimai ir rekomendacijos. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leista paimti nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) iš jų motinos (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams nustatyta laikinoji globa ir vaikų laikinuoju globėju paskirtas (duomenys neskelbtini). Paskutiniu pagalbos šeimai planu (2023 m. spalio 18 d.) atsakovai buvo įpareigoti: 1) gerinti psichinę ir emocinę sveikatą (du kartus per mėnesį lankyti psichologo konsultacijas, tęsti psichologo, psichiatro konsultacijas, tikslu stiprinti savivertę tėvams); 2) (duomenys neskelbtini) spręsti priklausomybės alkoholiui problemą (tęsti apsilankymus AA, konsultuotis dėl galimo atkryčio); 3) atliepti vaikų poreikius (domėtis jų ugdymu, sveikata, kasdieniais poreikiais, teikti išlaikymą, bendraujant užsiimti bendromis veiklomis, lankytis bendruomeniniuose vaikų globos namuose, kartą per savaitę praleisti su vaikais visą dieną nuo ryto iki vakaro); 5) stiprinti tėvystės įgūdžius – lankyti mokymus, įgytas žinias pritaikyti praktikoje; 6) tvarkytis namus, atsikratyti nereikalingų daiktų, palaikyti švarą ir tvarką namuose, bendradarbiauti su socialines paslaugas teikiančiais specialistais.

31. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas, be kita ko, neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei dviejų jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) nevykdo savo kaip motinos pareigos nepilnamečiams vaikams, jų neauklėja ir neprižiūri, nesirūpina jų sveikata bei mokymusi mokymo įstaigose, netenkina jų kasdienių poreikių, neugdo higienos įgūdžių, neužtikrina namuose švaros, tvarkos ir tinkamų gyvenimo sąlygų ir tokiu būdu nesudaro sąlygų vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis bei pasirengti savarankiškam gyvenimui, ji yra nusišalinusi nuo motinos pareigos turinį sudarančių teisių bei pareigų vaikų atžvilgiu ir nėra pasiruošusi tinkamai rūpintis vaikais. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad tokiu neveikimu ir abejingumu atsakovė daro ypatingą žalą vaikų harmoningai raidai ir byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovės elgesys ateityje pasikeis, todėl yra pagrindas taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą.

32. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad kreipėsi pagalbos dėl priklausomybės alkoholiui ir nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2023 m. gegužės mėnesio imtinai gydėsi priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje „(duomenys neskelbtini)“. Grįžusi į (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti VšĮ (duomenys neskelbtini), AA (duomenys neskelbtini), priklausomybių ligų centre lanko psichologo konsultacijas, lankosi pas psichiatrą. Neatsisako ir socialinių darbuotojų teikiamos pagalbos buityje. Stengiasi pagal galimybes tvarkytis namuose, palaikyti švarą. Buvo ne kartą į namus atvykusių socialinių darbuotojų pagirta už susitvarkymą, tačiau apie tai ieškinyje net neužsiminta. Tvirtino, kad vaikus ji lanko bendruomeniniuose vaikų globos namuose, visada jų teiraujuosi kaip jiems sekasi. Kiekvieną sekmadienį su dukra lanko bažnyčią, rengiamės jos pirmajai komunijai. Kad galėtų tinkamai rūpintis vaikais, juos auklėti lankė (duomenys neskelbtini) miesto bendruomeniniuose šeimos namuose pozityvios tėvystės mokymus. Taip pat tvirtino, kad gali pasirūpinti ir vaikų išlaikymu, darbo nevengia. Buvo registruota užimtumo tarnyboje, pati ieškojosi darbo. 2023 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. sausio mėnesį įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“.

33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendė, kad atsakovė ilgą laiką nevykdo savo kaip motinos pareigų nepilnamečiams vaikams – jų neauklėja ir neprižiūri, nesirūpina sveikata, ugdymu, nesudaro saugios gyvenamosios aplinkos, sąlygų vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, nededa pastangų, kad sukurtų pastovų emocinį tėvų ir vaikų ryšį, neteikia vaikams išlaikymo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovė ketina keisti savo elgesį nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nors atsakovė bendrauja su vaikais, tačiau jų gyvenime dalyvauja pasyviai, ugdymosi pasiekimais, auklėjimu, sveikatos priežiūra nesidomi, nekuria nuolatinio ryšio su vaikais, neatliepia vaikų poreikių, neužtikrina vaikų emocinio saugumo. Atsakovė taip pat nelinkusi bendradarbiauti su jos šeimai teikiančias pagalbą specialistais, į raginimus ir motyvavimą tinkamai atlikti motinos pareigą vaikų atžvilgiu tinkamai nereaguoja. Nors atsakovė iš dalies vykdo nustatytus įpareigojimus, vis tik situacija šeimoje nesikeičia, ji nededa pakankamai pastangų bei neišreiškė noro susigrąžinti ir šeimoje auginti nepilnamečius vaikus, ji negali savarankiškai patenkinti vaikų poreikių, rūpintis vaikų auklėjimu, ugdymu. Tokiu savo elgesiu atsakovė daro ypatingą žalą vaikų socialiniam, emociniam ir psichologiniam vystymuisi, nes vaikų ir motinos ryšys yra labai svarbus visapusiškai vaikų raidai. Atsakovė nesiima jokių ilgalaikių veiksmų, kad situacija pasikeistų ir vaikai augtų biologinių tėvų šeimoje. Pirmosios instancijos teismas tokį atsakovės elgesį pripažino kaip kaltą vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaikus ir rūpintis jais, todėl konstatavo esant pagrindui atsakovei taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą.

34. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, pilnai darbinga, turinti aukštąjį (neuniversitetinį) išsilavinimą, turinti nekilnojamąjį turtą – butą ir garažą kartu su atsakovu (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgęs į vaikų poreikius pagal jų amžių, konstatavo, kad atsakovė turi galimybę ir yra pajėgi teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymui kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokia suma patenkins būtinuosius vaikų poreikius, įvertinant tai, jog vaikams iš valstybės biudžeto yra mokami vaiko pinigai kas mėnesį, be to, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto turi teisę gauti pinigines išmokas už globojamus vaikus.

35. Atsakovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu, argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neobjektyviai, vienašališkai įvertino liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus, ko pasėkoje jos atžvilgiu priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą.

Dėl atsakovės motinos valdžios neterminuoto apribojimo

36. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog atsakovė nedėjo pakankamai pastangų bei neišreiškė noro susigrąžinti ir šeimoje auginti nepilnamečius vaikus, kad ji tik iš dalies vykdo nustatytus įpareigojimus, todėl situacija šeimoje išliko tokia pati, kad nededa pastangų sukurti pastovų emocinį tėvų ir vaikų ryšį, kad realių pasikeitimų, jog atsakovė siektų susigrąžinti vaikus į savo šeimą, nėra, nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, ir vadovavosi valstybės institucijų darbuotojų duotais parodymais, kurie, jos nuomone, yra suinteresuoti paimti iš šeimos vaikus ir apriboti tėvų teises. Atsakovės teigimu, šių liudytojų parodymai yra neobjektyvūs ir neatitinkantys tikrovės. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

37. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, duoti tiesiogiai ar per atstovus, liudytojų parodymai taip pat yra įrodomoji priemonė. CPK 185 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 186 straipsnio 4 dalį šalių paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo.

38. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami byloje pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas).

39. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 118 punktas).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių pateiktus paaiškinimus, liudytojų parodymus, išklausiusi pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių garso įrašus, konstatuoja, jog šioje byloje nėra teisinio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar egzistuoja CK 3.180 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios neterminuotą tėvų valdžios ribojimą, sąlygos (motina daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti), pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos.

41. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus ir išvadas padarė remdamasis įrodymų visuma. Ieškovo liudytojų (duomenys neskelbtini), dirbančių socialinėmis darbuotojomis bendruomeniniuose vaikų globos namuose, kuriuose yra arba buvo apgyvendinti atsakovės nepilnamečiai vaikai, liudytojos (duomenys neskelbtini), dirbančios socialine darbuotoja darbui su atsakovės šeima, parodymai neprieštaravo kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, juos papildė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste. Byloje nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad liudytojos būtų neobjektyvios, suinteresuotos paimti iš šeimos vaikus ir apriboti tėvų teises, todėl nėra pagrindo jų parodymus laikyti nepatikimais.

42. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje atliktu įrodymų vertinimu, išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu neterminuotai apribota atsakovės motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti kitokias išvadas.

43. Pagal kasacinio teismo praktiką tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

44. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad vaikams nustačius laikinąją globą bendruomeniniuose vaikų globos namuose, ji juos reguliariai lanko, domisi jų sveikata, lavinimu, tačiau bylos duomenys tik nedidele dalimi patvirtina tokias jos nurodomas aplinkybes ir nėra pakankami spręsti, kad atsakovė ėmėsi auginti savo nepilnamečius vaikus, tenkindama jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Kitų įrodymų atsakovė su apeliaciniu skundu taip pat nepateikė.

45. Iš vaikų lankomų ugdymo įstaigų atsiųstų vaikų charakteristikų matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties paimti nepilnamečius vaikus priėmimo atsakovė nepilnamečių vaikų ugdymu iš esmės nesidomėjo.

46. (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2022 m. gruodžio 29 d. pateiktame rašte (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nepilnamečio tėvai nesidomi vaiko ugdymosi procesu, su mokytojais nebendrauja, susirinkimuose ir kitoje veikloje nedalyvavo. 2023 m. gegužės 8 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad vaiko ugdymusi mokykloje rūpinasi vaiko globėjas. 2023 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad vaiko tėvai dalyvavo 2023 m. gegužės mėn. organizuotoje šventėje, kurioje šoko nepilnametis. Mama 2023 m. rugsėjo mėnesį telefonu domėjosi vaiko ugdymosi pasiekimais, prašė prisijungimo duomenų prie TAMO dienyno, tačiau, juos gavę, neprisijungė, tėvų susirinkime nedalyvavo. 2024 m. kovo 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad sūnaus lankomoje ugdymo įstaigoje nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. vaiko tėvai nesilankė, rugsėjo mėnesį (duomenys neskelbtini) skambino į ugdymo įstaigą ir domėjosi sūnaus pasiekimais, prašė prisijungimo prie elektroninio dienyno ir jį gavo, prisijungusi skaitė dvi žinutes, tėvų susirinkime nedalyvavo, į mokyklą dar skambino 2024 m. sausio mėnesį.

47. (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2023 m. sausio 10 d. pateiktame rašte nurodoma, kad tėvai nesidomi mergaitės pasiekimais, nerodo iniciatyvos, nebendrauja su mokytojais, klasės auklėtoja, iki šiol nedalyvavo nei viename mokyklos organizuotame renginyje ar vykdomoje veikloje. 2023 m. gegužės 4 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad vaiko ugdymusi mokykloje rūpinasi vaiko globėjas. 2023 m. lapkričio 21 d. rašte nurodoma, kad mergaitės mama dalyvavo rugsėjo 1-osios šventėje, pareiškė norą prisijungti prie TAMO dienyno, tačiau nei karto nebuvo prisijungusi prie TAMO dienyno. 2024 m. kovo 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad atsakovė į dukros lankomą progimnaziją nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. kovo 7 d. skambino du kartus, individualiuose susitikimuose ar susirinkimuose nedalyvavo, prie elektroninio dienyno buvo prisijungusi vieną kartą, dukros savijauta, poreikiais ir pasiekimais nesidomėjo.

48. Iš byloje ieškovo pateiktų medicininių pažymėjimų, kitų išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. atsakovės sūnui buvo atlikta profilaktinė moksleivio konsultacija, 2023 m. vasario 2 d. jis lankėsi gydymo įstaigoje dėl ligos, 2022 m. rugsėjo 30 d. ir 2022 m. spalio 12 d. atsakovės dukra lankėsi pas gydytojus pagal siuntimus, 2023 m. birželio 2 d. jai buvo atlikta profilaktinė moksleivio konsultacija ir visą šį laikotarpį į gydymo įstaigas juos lydėjo globėjas. Jokių duomenų apie atsakovės aktyvų dalyvavimą globėjui rūpinantis vaikų sveikata šiuo laikotarpiu nėra. Tik 2023 m. lapkričio 30 d. medicininiuose pažymėjimuose nurodoma, kad atsakovė domisi vaikų sveikata.

49. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apklausiama 2024 m. kovo 6 d. teismo posėdyje atsakovė pati nurodė, kad jai apie vaikų ugdymąsi informacijos pakanka tiek, kiek jos suteikia patys vaikai. Liudytojos (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 2 d. teismo posėdyje parodė, kad atsakovė, lankydamasi bendruomeniniuose vaikų globos namuose, apie vaikų sveikatą, ugdymąsi ar kitus poreikius socialinių darbuotojų nesiteiravo.

50. Kaip minėta, paskutiniu pagalbos šeimai planu (2023 m. spalio 18 d.) atsakovai, be kita ko, buvo įpareigoti kartą per savaitę praleisti su vaikais visą dieną nuo ryto iki vakaro, vykdyti bendras veiklas, tačiau 2023 m. gruodžio 7 d. atvejo vadybos posėdžio metu fiksuoti duomenys ir liudytojų (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad šio įpareigojimo atsakovai neįvykdė. 2023 m. gruodžio 7 d. atvejo vadybos posėdžio plane pateikiami specialistų surinkti duomenys, kad vaikai laukia, kada tėvai ateis aplankyti, tačiau jiems atvykus bendrų veiklų nevykdo; atėjusi į šeimyną, mama linkusi vykdyti darbuotojų nurodymus, t. y. kartu su dukra gaminti maistą, susitvarkyti kambarį, pasitikrinti namų darbus, tačiau reikalinga darbuotojų pagalba, pati mama susidomėjimo ir iniciatyvos nerodo; ne kartą pastebėta, kad atėjus vaikų tėvams į šeimyną, vaikai mieliau bendrauja su darbuotojais arba tarpusavyje; pastebėta, kad tėvai netinkamai suvokia vaikų auklėjimą, piktinasi, kad vaikas turi tvarkytis savo kambarį, negeba vaikui nubrėžti ribų ir esant reikalui nesudrausmina; atsakovai vaikų pomėgiais, sveikatos būkle, mokymosi pasiekimais nesidomi; palydėję vaikus iš bažnyčios, tėvai šeimynoje būna labai trumpai, nors buvo susitarimas, kad sekmadieniais visą dieną praleis su vaikais.

51. Liudytoja (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 2 d. teismo posėdyje parodė, kad atsakovų ir vaikų susitikimai būdavo labai trumpi – iki pusės valandos, nes atsakovai nuolat kažkur skubėdavo. Vaikai pribėga pasisveikinti ir daugiau nebendrauja, jie laksto sau. Atvykę pas vaikus atsakovai savo iniciatyva nepadeda vaikams paruošti namų darbų. (duomenys neskelbtini) parodė, kad atsakovai lankydavosi du – tris kartus per savaitę, po to atvykimai retėjo, skambindavo vaikams vakarais. Vaikai laukdavo tėvų, bet jiems atėjus neturėdavo, ką su jais veikti. Šeimynos darbuotojai turėdavo skatinti ir įveiklinti tėvus. Siūlydavo išeiti į kiemą, pažaisti, paruošti namų darbus, pagaminti maisto. Pastebėta, kad esant tėvams, vaikai norėjo būti su šeimynos darbuotojais.

52. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė namuose palaiko švarą ir tvarką, neatsisako ir priima socialinių darbuotojų pagalbą buityje, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir teisme apklaustos liudytojos (duomenys neskelbtini), dirbančios su atsakovės šeima apie septynerius metus, parodymai tokias jos nurodomas aplinkybes paneigia.

53. Ieškovės gautame (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 2 d. motyvuotame siūlyme nurodoma, kad vaikams namuose nesudarytos tinkamos sąlygos gyventi, sveikai augti ir vystytis – saugi, higieniška aplinka, motina pagalbos nepriima, nekeičia gyvenimo būdo. 2023 m. gruodžio 8 d. motyvuotame pasiūlyme išsamiai aprašyta situacija, stebėta socialinei darbuotojai lankantis šeimos namuose, ir nurodoma, kad nuo pat paslaugų teikimo pradžios šeimoje kartojasi tėvų negebėjimas užtikrinti vaikams saugios ir higieniškos aplinkos. Situacija šeimoje negerėja, pokyčių nėra.

54. Liudytoja (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 2 d. teismo posėdyje parodė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) priimdavo pagalbą, tačiau grįžus atsakovei po gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui, atsakovai nebėra linkę priimti siūlomą pagalbą, bendravimas ir bendradarbiavimas apsunkintas. Atsakovė ginčijasi su socialiniais darbuotojais, sutartu laiku susitikimai ne visuomet įvyksta. Patarus atsakovei, kaip tvarkytis namuose, ji nesutinka, ginčijasi, nesutinka, kad namuose netvarka ir kad reikia tvarkytis. Po Naujų Metų labai sunku tapo bendrauti su atsakovais, jie nesudaro galimybės patekti į namus. Kai nuvyksta nepranešus, jų niekada neranda, buvo, kad tyčia neįsileido į namus. Paskutinį kartą atsakovų namuose buvo 2024 m. kovo 1 d. Kol atsakovės nebuvo namuose, su atsakovu pavyko apsitvarkyti, išmesti perteklių daiktų iš namų. Šiai dienai tokio pat daiktų pertekliaus nėra, bet nereikalingų daiktų dar yra. Atsakovė ir toliau kaupia nereikalingus daiktus namuose. Rūbų spinta – kokia buvo netvarkinga, tokia ir liko. Sutvarkyta tik viena lentyna per metus. Atsakovai nesuvokia, kad reikia vaikams nukirpti plaukus, nagus, nuprausti, reikia tėvams priminti, patys savaime to nesupranta, nesuvokia. Atsakovai nesuvokia, kokio dydžio rūbų, batų jų vaikams reikia, negeba pagal sezoną aprengti. Liudytojos teigimu, teigiamų pokyčių, kuriuos būtų padarę savo iniciatyva, nėra. Atsakovai šiuo metu negeba vykdyti pagalbos plane iškeltus uždavinius ir tikslus.

55. Iš 2023 m. kovo 10 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ parengto rašto ir atsakovės psichologinės charakteristikos matyti, kad atsakovės gyvenimo ir gydymosi priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje metu taip pat buvo stebimas socialinių įgūdžių pasirūpinti savimi trūkumas, kuris pasireiškia per priešinimąsi laikytis švaros, pasirūpinti savo higiena, buvo stebimas atsakovės elgesys, pasireiškiantis šiukšlių kaupimu ir stipriu prisirišimu prie jų, abejojama atsakovės tokio elgesio pokyčiu. Nurodoma, kad su išorine pagalba atsakovė sugeba palaikyti tvarką, pasirūpinti savimi, tačiau savarankiškai nesugeba, slepia. Gydymosi metu buvo stebimas atsakovės polinkis ginčytis, meluoti, ieškoti išvedžiojimų.

56. Be atsakovės paaiškinimų, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės susitikimai su socialine darbuotoja dažnu atveju neįvykdavo dėl atsakovės vykdytos aktyvios darbo paieškos. Taip pat nėra pateikta konkrečių duomenų apie tai, kad susitikimų su socialine darbuotoja laikas sutapdavo su lankomais užsiėmimais VšĮ (duomenys neskelbtini), AA „(duomenys neskelbtini)“, priklausomybių ligų centre lankomomis psichologo konsultacijomis.

57. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad baigė pozityvios tėvystės kursus tam, kad galėtų tinkamai rūpintis vaikais, juos auklėti. Kad atsakovė kai kuriuos įpareigojimus (lankytis pas specialistus (psichiatrus, psichologus, priklausomybės konsultantus ir kitus)) vykdė neneigia ir ieškovas. Tačiau byloje surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti, minėtų specialistų lankymas buvo tik formalus, jų lankymas nekeitė situacijos šeimoje, nes atsakovė negeba gautos informacijos taikyti praktiškai, ji nėra kritiška savo gyvenimo būdui ir įpročiams.

58. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nėra išsprendusi priklausomybės alkoholiui problemos. Ieškovės gautuose (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2023 m. gruodžio 8 d. motyvuotuose siūlymuose nurodoma, kad motina nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, pagalbos nepriima, nekeičia gyvenimo būdo, kartojasi alkoholio vartojimo atvejai. Liudytoja (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 2 d. teismo posėdyje parodė, kad atsakovė buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) esančioje bendruomenėje „(duomenys neskelbtini)“, joje turėjo gydytis nuo piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau dėl drausmės pažeidimų iš bendruomenės atsakovė pasišalino nebaigusi gydymo kurso. Tik grįžusi iš bendruomenės, atsakovė sūnaus ugdymo įstaigoje organizuotoje šokių šventėje ((duomenys neskelbtini)) dalyvavo neblaivi, taip pat neblaivi ji buvo atvykusi ir į bendruomeninius vaikų globos namus aplankyti vaikų (duomenys neskelbtini), minėtą dieną jai buvo nustatytas girtumas. Byloje atsakovės nėra pateikta duomenų, liudijančių, kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde, apie pasikeitusį, blaivų atsakovės gyvenimo būdą.

59. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad yra apdraudusi dukrą kaupiamuoju studijų draudimu ir moka draudimo įmokas, tačiau iš esmės neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nepilnamečiams vaikams gyvenant bendruomeniniuose vaikų globos namuose, jokio išlaikymo vaikams neteikia, jų materialine gerove nesirūpina.

60. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors atsakovė viso socialines paslaugas teikimo laikotarpiu jai kartu su atsakovu (duomenys neskelbtini) skirtas priemones ir rekomendacijas iš dalies vykdė, vis tik teigiami pokyčiai atsakovės šeimoje iš esmės nevyko. Atsakovė neįrodė, kad yra išsprendusi alkoholio vartojimo problemą, atsakovės namuose esanti aplinka vaikams augti dėl vyraujančios nešvaros, netvarkos ir antisanitarinių sąlygų nėra saugi ir tinkama, o atsakovė nėra linkusi priimti socialines paslaugas teikiančių specialistų pagalbą. Tokia situacija vyrauja viso socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu iki šiol ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad situacija gali pasikeisti, nes atsakovė nesuvokia savo netinkamo elgesio, negeba priimti pagalbos, gautos informacijos ir žinių taikyti praktikoje, ji nėra kritiška savo gyvenimo būdui ir įpročiams. Atsakovė taip pat neteikia jokio išlaikymo nepilnamečiams vaikams, netenkina jų fiziologinių, emocinių, ugdymo ir kitų svarbių poreikių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas atsakovės motinos valdžią riboti neterminuotai. Deklaratyvaus pobūdžio atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai padaryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl vaikų nuomonės, priimant su vaikais susijusį sprendimą, išklausymo

61. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, padedant psichologui teisme specialiai tam skirtoje patalpoje, nebuvo išklausyta vaikų nuomonė, kurie nori grįžti į šeimą, o priimant skundžiamą sprendimą buvo remtasi ieškovo pateiktu vaikų nuomonės išklausymu. Atsakovės įsitikinimu, tokiu būdu buvo pažeista jų teisė būti išklausytiems. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.

62. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

63. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Vaiko norai ir pažiūros gali būti teismo išsiaiškinami pavedant tai padaryti valstybinei vaikų teisių apsaugos institucijai, vaiko pedagogams, auklėtojams ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 35 patvirtinta Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga). Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Tačiau akcentuojamas tik pats vaiko nuomonės išklausymo faktas. Vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86 punktas). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi teisę pasirinkti bet kurią iš paminėtų vaiko išklausymo formų, kuri leistų užtikrinti vaikui geriausią būdą laisvai ir nevaržomai išreikšti savo požiūrį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-943/2024).

64. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju vaikų nuomonė būtų buvusi išklausyta netinkamai. Iš byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) Vaiko nuomonės išklausymo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovės nepilnamečių vaikų norai ir pažiūros buvo išsiaiškintos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams bendraujant su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje bendruomeniniuose vaikų globos namuose.

65. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovės atstovė buvo pareiškusi prašymą išklausyti atsakovės nepilnamečių vaikų nuomones, tačiau pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių ir trečiojo asmens poziciją, šį atsakovės atstovės prašymą pagrįstai atmetė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokio pobūdžio byloje, kaip kad nagrinėjama byla, vaikų nuomonės išklausymas teisme, esant vaikų nuomonei jau išklausytai ir užfiksuotai Vaiko nuomonės išklausymo aktuose Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų, būtų perteklinis veiksmas. Kaip minėta, tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose, sprendžiant pagarbos vaiko nuomonei šios kategorijos bylose klausimą, akcentuojama įsiklausymo į vaiko nuomonę esmė, jo geriausių interesų užtikrinimo pusiausvyra, o ne nuomonės pateikimo forma. Be to, vaikų nuomonė nėra visa lemianti, į ją nėra atsižvelgiama, jei tai prieštarauja pačių vaiko interesams. Net vaikams išsakius norą gyventi su atsakove ir grįžti į namus, toks jų noras neatitiktų jų geriausių interesų, vertinant byloje nustatytas aplinkybes apie atsakovės neišspręstą priklausomybės alkoholiui problemą, negebėjimą vykdyti jos kaip motinos pareigas ir tenkinti vaikų interesus ir poreikius, jais rūpintis, užtikrinti saugią, stabilią, higienišką aplinką.

66. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad byloje nustatyta pakankamai aplinkybių atsakovės nepilnamečių vaikų požiūriui ir jų geriausių interesų užtikrinimui atskleisti ir nepilnamečių vaikų teisė būti išklausytiems teisme nebuvo pažeista.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

67. Atsakovė nesutinka ir su teismo sprendimu iš jos priteistu išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu. Atsakovė tvirtina, kad 300 Eur suma per mėnesį, reikalinga abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui teikti, yra per didelė, be to, ieškovas nedetalizavo vaikų poreikių bei nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovė niekada nevengė darbo, jo netekusi registruodavosi užimtumo tarnyboje ir pati aktyviai ieškodavosi naujo darbo, kad savo iniciatyva nėra nutraukusi darbo sutarčių, kad jai sunku rasti darbą, darbdaviai nenori priimti į darbą jos amžiaus darbuotojo, jai pavyksta įsidarbinti tik gaunant minimalų darbo užmokestį.

68. Nepritardama ir šiems apeliacinio skundo argumentams, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

69. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius ieškovas neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. pirmiau nurodytos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktą). Minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 708,42 Eur (neatskaičius mokesčių 924 Eur).

70. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

71. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams (9 metų amžiaus sūnui ir 13 metų amžiaus dukrai) po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nors ieškovas byloje nepateikė vaikų poreikius detalizuojančio apskaičiavimo, nenurodė, kokio dydžio išmokos valstybės yra mokamos jų poreikiams tenkinti, tačiau ir atsakovė, nesutikdama su prašomu priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu, savo apskaičiavimo dėl vaikų poreikių dydžio per mėnesį taip pat neteikė, nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką motina, įrodinėjanti mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turėjo pareigą tai pagrįsti. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, nepaisant to, yra akivaizdu, jog nepilnamečiams vaikams reikalinga visavertė mityba, taip pat vitaminai, apranga ir avalynė, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, ligos atveju vaistai, kitos priemonės, palengvinančias ligos eigą. Augant vaikams keičiasi jų poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui.

72. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į įprastinius tokio amžiaus nepilnamečių vaikų poreikius, kainų ir pragyvenimo lygį Lietuvoje, į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti geriausius nepilnamečių vaikų interesus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepilnamečių vaikų poreikius laikė įrodytais.

73. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Dėl to nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

74. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

75. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių, kad atsakovė kartu su atsakovu turi nekilnojamąjį turtą – butą ir garažą, yra darbingo amžiaus, pilnai darbinga, turinti aukštąjį (neuniversitetinį) išsilavinimą. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei apskaičiavo ir išmokėjo 477,40 Eur darbo užmokestį už 2024 m. balandžio mėnesį ir 237,43 Eur darbo užmokestį už 2024 m. gegužės mėnesį, (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo pagrindu darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu (darbdaviui iki išbandymo termino pabaigos priėmus sprendimą nutraukti darbo sutartį, kadangi išbandymo rezultatai nepatenkinami) ir (duomenys neskelbtini) atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl valytojos darbo (duomenys neskelbtini) valymo padalinyje nuo 2024 m. gegužės 20 d.

76. Šios aplinkybės (nustatytos tiek pirmosios instancijos teismo, tiek nagrinėjant atsakovės apeliacinį skundą), teisėjų kolegijos manymu, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovė turi galimybę ir yra pajėgi teikti savo dviem nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Byloje nėra pateikta konkrečių duomenų, patvirtinančių atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad atsakovė turi ribotas finansines galimybes teikti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kurių ji dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgi pakeisti. Šios pareigos nevykdymas, kaip minėta, negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

77. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo nustatytos objektyvios aplinkybės, sudarančios pagrindą neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu, buvo nustatyta pakankamai aplinkybių nepilnamečių vaikų požiūriui ir jų geriausių interesų užtikrinimui atskleisti, taip pat iš atsakovės priteistas tinkamo dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas ar nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

78. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

79. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, 175 Eur išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu atsakovei apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą ir (duomenys neskelbtini) nutartį dėl klaidos ištaisymo palikti nepakeistus.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.