Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagri­nėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. patikslintą ieškinį atsakovei N. S., trečiajam asmeniui D. S., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas J. V. patikslintu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės N. S. 4 404,77 Eur skolą, 1 093,72 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir 128,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Taigi atsakovė pripažįsta, kad pagal 2017-02-28 paskolos sutartį Nr. 2-21 pasiskolino ir gavo iš ieškovo 350,00 Eur paskolą (o ne 455,00 Eur), pagal 2017-03-14 paskolos sutartį Nr. 3-14 pasiskolino ir gavo iš ieškovo 650,00 Eur paskolą (o ne 845,00 Eur), pagal 2017-03-01 paskolos sutartį Nr. 3-01 pasiskolino ir gavo iš ieškovo 400 Eur paskolą (o ne 880,00 Eur), pagal 2016-11-14 paskolos sutartį Nr. 11.15 pasiskolino ir gavo iš ieškovo 790,00 Eur paskolą (o ne 1 775,00 Eur), pagal 2016-11-21 paskolos sutartį Nr. 1121 pasiskolino ir gavo iš ieškovo 210,00 Eur paskolą (o ne 510,00 Eur), ir pagal 2017-02-21 paskolos sutartį (be numerio) pasiskolino ir gavo iš ieškovo 720,00 Eur paskolą (o ne 1 692,00 Eur).

Taigi atsakovė pripažįsta ieškinį dalyje dėl 1 220,00 Eur skolos, ir nepripažįsta ieškinio dalyje dėl 3 184,77 Eur skolos dalies. Taip pat atsakovė nepripažįsta ieškinio reikalavimo dėl 1 093,72 Eur palūkanų.

Teismo posėdžio metu ieškovas patikslintą ieškinį palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Taip pat nurodė, kad yra tikslinga atnaujinti civilines bylas Nr. e2-65-724/2022, Nr. e2-67-839/2022 bei Nr. e2-4604-724/2023, ir jas prijungti prie šios bylos, nes tik tada visiškai aiškiai ir paprastai būtų galima teisingai išspręsti šalių ginčą dėl paskolų sutarčių tinkamo įvykdymo.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir atsakovės atstovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, parodė, kad nei pagal vieną paskolos sutartį ieškovas neperdavė atsakovei visos joje nurodytos, t. y. įrašytos, sumos. Tokią skolinimo metodiką ieškovas J. V. naudoja iš esmės visą laiką, kiekvienu kartu skolinantis jis paskaičiuoja ir nurodo įrašyti į sutartį palūkanas, kurias įrašo kaip esą gautus grynuosius pinigus, tačiau jų (jų dalies) neperduoda. Pagal visas 6 paskolos sutartis atsakovė bendrai pasiskolino ir gavo 3 120,00 Eur sumą, kurios 1 900,00 Eur dalį grąžino ieškovui, todėl likusi bendrai negrąžinta skolos suma yra 1 220,00 Eur. Šios skolos dalies atsakovė neginčija ir pripažįsta, kad ieškovui nėra grąžinusi. Laikotarpiu, kai buvo sudarytos paskolų sutartys, t. y. nuo 2016-11-14 iki 2017-03-14 (4 mėnesių laikotarpiu) atsakovės finansinė padėtis buvo labai sunki, nes jos sūnui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir jam buvo reikalingas skubus gydymas. Kadangi atsakovė neturėjo pakankamai lėšų, tai ji buvo priversta skolintis. Kadangi dėl savo amžiaus ji negavo paskolos iš banko ar kitos kredito įstaigos, sužinojusi apie ieškovą, kuris skolina pinigus įvairiems asmenims, ji kreipėsi į jį. Tačiau ieškovas, pasinaudodamas sunkia atsakovės situacija įtikino ją pasirašyti jai nepalankias sutartis, kurių įtakoti atsakovė neturėjo jokios galimybės, nes nevykdant ieškovo nurodymų jis nesutiko paskolinti pinigų, kurių atsakovei taip skubiai ir nedelsiant reikėjo. Ieškovas reiškia reikalavimą ir dėl palūkanų priteisimo pagal kiekvieną sutartį, pateikdamas savo paskaičiavimus. Pagal visas šešias sutartis ieškovas yra paskaičiavęs 5 proc. dydžio palūkanas, o pagal 2017-02-21 sutartį (be numerio) taip pat prašo priteisti net 11,41 proc. dydžio metų pelno palūkanas. Kadangi šalys ginčo sutartimis nebuvo susitarusios dėl konkrečių palūkanų mokėjimo, aiškiai nurodant palūkanų dydį ir jų mokėjimo terminus, atsakovė neturi prievolės jų mokėti, t. y. jai tokia pareiga pagal šias sutartis nekyla. Ieškovas taip pat siekia atnaujinti bylų procesus jau išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. Nr. e2-67-839/2022, Nr. e2-4604-724/2023 ir Nr. e2-65-724/2022 bei reikalauja jas sujungti su šia nagrinėjama byla. Ieškovas nepagrindė nei vieno Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnyje įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo. Toks ieškovo prašymas atmestinas, kadangi minėtos civilinės bylos jau yra išnagrinėtos bei taip pat peržiūrėtos apeliacine tvarka, priimti sprendimai/nutartys yra įsiteisėję bei vykdomi. Be to, ieškovo argumentai, kuriais jis teigia, kad atsakovė esą šioje byloje teikė tuos pačius mokėjimo pavedimus/pakvitavimus, kurie jau buvo teikti ir įskaityti kitose išnagrinėtose civilinėse bylose, buvo paneigti 2025-06-25 atsakovės pateiktais duomenimis bei išsamiais paaiškinimais iš kurių matyti, kad visi jos atlikti mokėjimai ieškovui nesikartoja, nesidubliuoja ir tokių nesąžiningų veiksmų atsakovė niekada nesiėmė. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 15,79 Eur jo patirtas kelionės išlaidas automobilio degalams įsigyti. Toks ieškovo prašymas grindžiamas tuo, kad neva ieškovas turėjo atvykti iš Visagino į Zarasus į civilinės bylos Nr. e2-100-420/2023 teisminį nagrinėjimą 2023-04-05 ir grįžti atgal į Visaginą. Patikrinus minėtos civilinės bylos duomenis, matyti, kad ieškovas į bylą nepateikė šias išlaidas patvirtinančių duomenų, tokio dokumento pateikta nėra. Be to, remiantis bylos duomenis ir 2023-04-05 teismo posėdžio garso įrašu, ieškovas šiame teismo posėdyje išvis nedalyvavo, jis buvo pateikęs prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (nedalyvavo nei tiesiogiai, nei nuotoliu), todėl toks ieškovo prašymas yra visiškai nepagrįstas ir turi būti atmestas. Vertinant visų byloje pateiktų įrodymų, paaiškintų aplinkybių bei duomenų visumą, ieškovas J. V. neįrodė bei nepagrindė savo pozicijos teisingumo ir patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumo dalyje dėl 4 278,49 Eur sumos (skolos ir palūkanų) priteisimo iš atsakovės, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškovo pilnam patikslinto ieškinio reikalavimų tenkinimui. Prašo atmesti ieškovo J. V. patikslintą ieškinį dalyje dėl 3 184,77 Eur skolos ir 1 093,72 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovės N. S., bei priteisti iš ieškovo J. V. atsakovės N. S. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas.

Dėl bylų sujungimo

Ieškovas į teismą dėl skolos pagal 2016-11-14 paskolos sutartį Nr. 11-15, ir skolos pagal 2016-11-21 paskolos sutartį Nr. 1121, kreipėsi 2023-04-11 (Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų civilinė byla Nr. eL2-2577-304/2023). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2023-04-12 tenkino kreditoriaus J. V. pareiškimą ir priėmė teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš skolininkės N. S.. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023-05-29 nutartimi (gavus skolininkės N. S. prieštaravimus, o po to ieškovo J. V. ieškinį), nutarė priimti ieškovo J. V. ieškinį atsakovei N. S. dėl skolos priteisimo ir panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023-04-12 teismo įsakymą ir civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei N. S. dėl skolos priteisimo, perduoti nagrinėti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams, kuriuose ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo buvo nagrinėjamas ieškinine teisena civilinėje byloje, proceso Nr. 2-47-3-00645-2023-8, bylos Nr. e2-4663-420/2023.

Laikinai einanti Utenos apylinkės teismo pirmininko pareigas teisėja Roma Rimkienė 2023-12-21 nutartimi, nutarė civilines bylas Nr. e2-1570-420/2023 ir Nr. e2-4663-420/2023 sujungti į vieną civilinę bylą, bylai suteikiant numerį e2-1570-420/2023, ir teisminio proceso numerį 2-11-3-00150-2023-0.

Ieškovas į teismą dėl skolos pagal 2017-03-01 paskolos sutartį Nr. 3-01, kreipėsi 2022-07-21 (Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų civilinė byla Nr. eL2-4144-1174/2022). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022-07-22 tenkino kreditoriaus J. V. pareiškimą ir priėmė teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš skolininkės N. S.. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022-08-24 nutartimi (gavus skolininkės N. S. prieštaravimus, o po to ieškovo J. V. ieškinį), nutarė priimti ieškovo J. V. ieškinį atsakovei N. S. dėl skolos priteisimo ir panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022-07-22 teismo įsakymą ir civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei N. S. dėl skolos priteisimo, perduoti nagrinėti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams, kuriuose ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo buvo nagrinėjamas ieškinine teisena civilinėje byloje, proceso Nr. 2-29-3-01628-2022-9 (bylų numeriai – e2-5771-420/2022, e2-100-420/2023, po apeliacijos e2-2261-758/2024).

Ieškovas į teismą dėl skolos pagal 2017-02-28 paskolos sutartį Nr. 2-21, ir skolos pagal 2017-03-14 paskolos sutartį Nr. 3-14, kreipėsi 2023-04-06 (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinė byla Nr. eL2-4352-838/2023). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023-04-07 tenkino kreditoriaus J. V. pareiškimą ir priėmė teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš skolininkės N. S.. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-05-29 nutartimi (gavus skolininkės N. S. prieštaravimus, o po to ieškovo J. V. ieškinį), nutarė priimti ieškovo J. V. ieškinį atsakovei N. S. dėl skolos priteisimo ir panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-04-07 teismo įsakymą ir civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei N. S. dėl skolos priteisimo, perduoti nagrinėti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams, kuriuose ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo buvo nagrinėjamas ieškinine teisena civilinėje byloje, proceso Nr. 2-06-3-02184-2023-3 (bylų numeriai – e2-4898-477/2023, e2-72-477/2024).

Laikinai einanti Utenos apylinkės teismo pirmininko pareigas teisėja Roma Rimkienė 2024-02-26 nutartimi, nutarė civilines bylas Nr. e2-28-420/2024 (proceso Nr. 2-11-3-00150-2023-0), Nr. e2-72-477/2024 (proceso Nr. 2-06-3-02184-2023-3), Nr. e2-2261-758/2024 (proceso Nr. 2-29-3-01628-2022-9) sujungti į vieną bylą, suteikiant numerį Nr. e2-72-477/2024 (Nr. e2-22-477/2025, Nr. e2-11-477/2026), ir teisminio proceso numerį 2-06-3-02184-2023-3.

Dėl skolų priteisimo

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-11-14 iki 2017-03-14 atsakovė N. S. ir D. S. su ieškovu J. V. sudarė šešias paskolos sutartis. Prie ieškinio yra pateiktos šešios paskolos sutartys, savo turiniu iš esmės atitinkančios paskolos raštelius.

2016-11-14 sudaryta paskolos sutartis Nr. 11-15, pagal kurią atsakovė N. S. iš ieškovo J. V. pasiskolino 1 775,00 Eur sumą, iš kurių 985,00 Eur gavo grynaisiais prieš pasirašant paskolos sutartį, o 790,00 Eur J. V. įsipareigojo pervesti į N. S. banko sąskaitą. N. S. skolą įsipareigojo grąžinti tokia tvarka: iki 2016-12-15 grąžinti 75,00 Eur; iki 2017-01-15 grąžinti 75,00 Eur; iki 2017-03-15 grąžinti 75,00 Eur; toliau iki kiekvieno sekančio mėnesio 15 dienos grąžinti po 75,00 Eur iki 2017-11-15, o iki 2017-11-15 grąžinti ir 875,00 Eur, t. y. iki 2017-11-15 grąžinti visą 1 775,00 Eur skolą.

2016-11-21 sudaryta paskolos sutartis Nr. 1121, pagal kurią atsakovė N. S. iš ieškovo J. V. pasiskolino 510,00 Eur sumą grynaisiais, 210,00 Eur skolą N. S. įsipareigojo grąžinti per 6 mėnesius iki 2017-06-21 dalimis kas mėnesį mokant po 30 Eur, o iki 2017-06-21 taip pat grąžinti 330,00 Eur.

2017-02-21 sudaryta paskolos sutartis (be numerio), pagal kurią atsakovė N. S. ir D. S. iš ieškovo J. V. pasiskolino 1 692,00 Eur sumą grynaisiais, kurią N. S. ir D. S. įsipareigojo grąžinti solidariai iki 2018-02-22.

2017-02-28 sudaryta paskolos sutartis Nr. 2-21, pagal kurią atsakovė N. S. ir D. S. iš ieškovo J. V. pasiskolino 455,00 Eur sumą grynaisiais, kurią N. S. ir D. S. įsipareigojo grąžinti solidariai iki 2017-05-21.

2017-03-01 sudaryta paskolos sutartis Nr. 3-01, pagal kurią atsakovė N. S. ir D. S. iš ieškovo J. V. pasiskolino 880,00 Eur sumą, iš kurių 480,00 Eur N. S. ir D. S. gavo grynaisiais prieš pasirašant šią paskolos sutartį, o 400,00 Eur J. V. įsipareigojo pervesti į N. S. sąskaitą, skolą N. S. ir D. S. įsipareigojo grąžinti solidariai iki 2018-03-01.

2017-03-14 sudaryta paskolos sutartis Nr. 3-14, pagal kurią atsakovė N. S. ir D. S. iš ieškovo J. V. pasiskolino 845,00 Eur sumą grynaisiais, iš kurių prieš pasirašant šią sutartį N. S. ir D. S. gavo 295,00 Eur grynaisiais, o 550,00 Eur J. V. pervedė į N. S. sąskaitą. Skolą N. S. ir D. S. įsipareigojo grąžinti solidariai iki 2017-06.15.

Atsakovė N. S. iš esmės neneigia fakto, kad ieškovas J. V. jai ne kartą yra skolinęs piniginių lėšų, tačiau teigia, kad ji skolas pagal paskolos sutartis Nr. 3-01, Nr. 11-15 ir Nr. 1121 yra grąžinusi, skolas pagal paskolos sutartis Nr. 2-21 ir Nr. 3-14 nėra grąžinusi, o skolą pagal 2017-02-21 paskolos sutartį (be numerio) yra grąžinusi iš dalies (grąžino 500,00 Eur, liko skolinga 220,00 Eur).

Taip pat atsakovė teigia, kad J. V. jai skolino mažesnes sumas, nei paskolos sutartyse nurodyta: pagal 2016-11-14 sudarytą paskolos sutartį Nr. 11-15 J. V. jai paskolino 790,00 Eur (985,00 Eur yra J. V. paskaičiuotos palūkanos, kurių ji nėra gavusi), pagal 2016-11-21 sudarytą paskolos sutartį Nr. 1121 J. V. jai paskolino 210,00 Eur (300,00 Eur yra J. V. paskaičiuotos palūkanos, kurių ji nėra gavusi), pagal 2017-02-21 sudarytą paskolos sutartį (be numerio) J. V. jai paskolino 720,00 Eur (972,00 Eur yra J. V. paskaičiuotos palūkanos, kurių ji nėra gavusi), pagal 2017-02-28 sudarytą paskolos sutartį Nr. 2-21, J. V. jai paskolino 350,00 Eur (105,00 Eur yra J. V. paskaičiuotos palūkanos, kurių ji nėra gavusi), pagal 2017-03-01 sudarytą paskolos sutartį Nr. 3-01, J. V. jai paskolino 400,00 Eur (480,00 Eur yra J. V. paskaičiuotos palūkanos, kurių ji nėra gavusi), pagal 2017-03-14 sudarytą paskolos sutartį Nr. 3-14, J. V. jai paskolino 650,00 Eur (195,00 Eur yra J. V. paskaičiuotos palūkanos, kurių ji nėra gavusi).

Taigi atsakovė pripažįsta, kad iš ieškovo pagal šešias paskolos sutartis gavo 3 120 Eur, grąžino ieškovui dalimis 1 935 Eur skolą, liko skolinga 1 220 Eur. Atsakovė nepripažįsta, kad iš ieškovo pagal šešias paskolos sutartis gavo dar 3 037 Eur, pagal atsakovę ši suma ieškovo buvo paskaičiuota, kaip būsimos palūkanos, šios sumos ji iš ieškovo negavo, todėl jai nekyla prievolė šioje dalyje su ieškovu atsiskaityti.

Nagrinėjamos bylos šalių ginčo santykiai kildinami iš paskolos sutarčių, kurių sudarymo faktas įrodinėjamas skolos rašteliais. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks priklauso. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

Teismas pažymi, kad ginčo byloje dėl to, jog paskolos rašteliai (paskolos sutartys) yra surašyti atsakovės ranka ir jos pasirašyti bei jame nurodyti atsakovės (ir kai kuriose trečiojo asmens) asmens duomenys, nėra. Atsakovė skolos rašteliuose (paskolos sutartyse) aiškiai (tiek skaičiais, tiek žodžiai) nurodė sumas, kurias skolinasi iš ieškovo J. V.: pagal 2016-11-14 paskolos sutartį Nr. 11-15 – 1 775,00 Eur sumą, pagal 2016-11-21 paskolos sutartį Nr. 1121 – 510,00 Eur sumą, pagal 2017-02-21 paskolos sutartį (be numerio) – 1 692,00 Eur sumą, pagal 2017-02-28 paskolos sutartį Nr. 2-21 –455,00 Eur sumą, pagal 2017-03-01 paskolos sutartį Nr. 3-01 – 880,00 Eur sumą, pagal 2017-03-14 paskolos sutartį Nr. 3-14 – 845,00 Eur sumą. Visi paskolos rašteliai (paskolos sutartys) ieškovo, kaip skolintojo, ir atsakovės, kaip skolininkės, pasirašyti.

Sprendžiant klausimą, ar šiuose skolos rašteliuose yra pakankamai aiškiai atspindėtas pinigų perdavimo faktas, teismas pažymi, kad patys rašteliai yra surašyti atsakovės ranka ir jos pasirašyti, šios aplinkybės atsakovė neginčija. Taigi visuose paskolos sutartyse atsakovė įrašė konkrečias pinigų sumą ir jų grąžinimo terminus. Iš to galima padaryti išvadą, kad atsakovė gavo paskolos raštelyje nurodytas sumas. Tam neprieštarauja tiek ieškovo paaiškinimai, kad ieškovas skolino iš savo asmeninių santaupų, laikomų namuose, tiek atsakovės patvirtinimas, kad ieškovas nuolat prireikus skolino jai įvairaus dydžio pinigų sumas. Taigi, konstatavus, kad šie skolas rašteliai iš esmės patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui, t. y. atsakovei. Be to, pažymėtina, jog ir pačių skolos raštelių buvimas pas kreditorių patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CK 6.65 straipsnis). Nors atsakovė šiuo atveju tvirtina, jog skolos rašteliuose nurodytos 3 037,00 Eur dydžio pinigų sumos negavo, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šiuos argumentus nepateikia.

Savo ranka rašytuose skolos rašteliuose atsakovė patvirtino, kad dalį pinigų gavo grynaisiais, o likusi dalis jai buvo pervesta pavedimu į banko sąskaitą. Teismas turi pagrindą vertinti, jog paskolos dalykas (pinigai) atsakovei buvo perduoti, tai buvo atlikta tuo pat metu, kai atsakovė savo ranka pasirašė skolos raštelius ir juos atidavė ieškovui. Kaip aukščiau nurodyta, tuo atveju, jei ieškovo turimas skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą, paskolos sutarties sudarymas preziumuojamas ir pareigą įrodyti, jog pinigų negavo, turi atsakovė.

Nors atsakovė teigė, kad faktiškai iš ieškovo gaudavo mažesnes sumas, nei buvo nurodytos skolos rašteliuose, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip ją įtakojo ieškovas ir dėl kokių priežasčių ji pasirašė šiuos skolos raštelius didesnėms sumoms, kai suvokė pasirašomo dokumento turinį ir jo galimas teisines pasekmes.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-12-07 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-500/2010). Kartu pažymėtina tai, kad kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).

Teismas konstatuoja, kad atsakovės deklaratyvūs teiginiai nepaneigia ieškovo paskolų suteikimo fakto atsakovei pagal turimus paskolos raštelius (paskolos sutartis), bendrai 6 157 Eur sumai (455 Eur + 845 Eur + 880 Eur + 1 775 Eur + 510 Eur + 1 692 Eur).

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovė gavo skolos rašteliuose nurodytą bendrą pinigų sumą (6 157,00 Eur) iš ieškovo, tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis).

Atsakovė pripažino, kad pagal 2017-02-28 sudarytą paskolos sutartį Nr. 2-21 ir pagal 2017-03-14 sudarytą paskolos sutartį Nr. 3-14, su ieškovu nėra atsiskaičiusi ir pagal šias paskolos sutartis nėra ieškovui pervedusi jokios dalies skolos.

Atsakovė nurodė, kad pagal 2017-03-01 sudarytą paskolos sutartį Nr. 3-01 ji ieškovui grąžino 400 Eur skolos ir pateikė mokėjimo nurodymus patvirtinančius šią aplinkybę (2018-12-12 mokėjimo nurodymas – 200 Eur (šiuo mokėjimo nurodymu pagal 2017-03-01 paskolos sutartį Nr. 3-01 buvo grąžinta 150,00 Eur (dalis pavedimo 25,79 Eur, buvo grąžinta pagal paskolos sutartį Nr. 4-19 ir įskaityta teismo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022), 2019-01-15 mokėjimo nurodymas – 200 Eur, 2019-02-12 mokėjimo nurodymas – 200 Eur (šiuo mokėjimo nurodymu pagal 2017-03-01 paskolos sutartį Nr. 3-01 buvo grąžinta 50,00 Eur, o likę 150,00 Eur buvo įmoka pagal 2017-02-21 paskolos sutartį (be numerio).

Ieškovas ginčija 2018-12-12 bankinį pavedimą 200,00 Eur sumai, nurodydamas, kad ši įmoka jau yra įskaityta teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022 (pagal 2017-04-19 paskolos sutartį Nr. 04-19). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Utenos apylinkės teismas Visagino rūmų civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022, ieškovas J. V. prašė priteisti iš atsakovės N. S. 1 000,00 Eur skolą pagal 2017-04-19 paskolos sutartį Nr. 4-19, 549,00 Eur delspinigių, 289,42 Eur palūkanų ir 88,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė į šią bylą pateikė mokėjimo nurodymus: 2018-07-11 – 200 Eur, 2018-08-13 – 200 Eur, 2018-09-11 – 200 Eur, 2018-10-16 – 200 Eur, 2018-11-12 – 200 Eur ir 2018-12-12 – 200 Eur. Utenos apylinkės teismas Visagino rūmai 2022-10-17 sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022, ieškovo J. V. ieškinį visiškai atmetė ir konstatavo, kad atsakovė grąžino ieškovui 1 000 Eur skolą (5 pavedimai po 200 Eur), ir už skolos mokėjimo pradelsimą 297 dienas turėjo sumokėti 25,79 Eur palūkanų (padengti 2018-12-12 mokėjimu 200,00 Eur sumai, iš kurių 174,21 Eur liko nepanaudoti/neįskaityti civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022). Reikalavimas dėl 549,00 Eur delspinigių taip pat buvo atmestas. Šis Utenos apylinkės teismas Visagino rūmų 2022-10-17 sprendimas, civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022, buvo skųstas apeliacine tvarka. Panevėžio apygardos teismo 2023-04-05 nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-133-589/2023, Utenos apylinkės teismas Visagino rūmų 2022-10-17 sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi, įsiteisėjus Utenos apylinkės teismas Visagino rūmų 2022-10-17 sprendimui, civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022, kuriuo konstatuota, kad už skolos mokėjimo pradelsimą 297 dienas atsakovė turėjo sumokėti 25,79 Eur palūkanų, laikytina, kad atsakovės N. S. 2018-12-12 atlikta 200 Eur įmoka J. V. padengė 25,79 Eur palūkanas pagal 2017-04-19 paskolos sutartį Nr. 04-19, o likusi 174,21 Eur suma buvo nepanaudota/neįskaityta civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022, todėl sutiktina su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad likusi nepanaudota/neįskaityta 150,00 Eur suma atlikta 2018-12-12 pavedimu, yra dalies skolos padengimas pagal 2017-03-01 paskolos sutartį Nr. 3-01. Taigi, ieškovo argumentai dėl atsakovės 2018-12-12 atlikto 200,00 Eur mokėjimo įskaitymo visa apimtimi kitoje civilinėje byloje atmestini, kaip nepagrįsti.

Byloje yra pateikti duomenys, kad pagal 2016-11-14 sudarytą paskolos sutartį Nr. 11.15 atsakovė ieškovui grąžino 825,00 Eur, t. y. atsakovė atliko 11 mokėjimų po 75,00 Eur. Byloje esantys pakvitavimai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė N. S. 11 kartų (2016-12-14, 2017-01-16, 2017-02-16, 2017-03-16, 2017-04-19, 2017-05-19, 2017-06-19, 2017-08-19, 2017-09-12, 2017-10-17 ir 2017-11-27) perdavė ieškovui J. V. po 75,00 Eur, kuriuos J. V. priėmė. Pakvitavimuose nurodyta, kad daliniai mokėjimai yra vykdomi pagal paskolos sutartį Nr. 11.15, kiekviena įmoka nurodyta skaičiais ir žodžiais bei pasirašyta ieškovo J. V., kad įmoka gauta.

Byloje yra pateikti duomenys, kad pagal 2016-11-21 sudarytą paskolos sutartį Nr. 1121, atsakovė ieškovui grąžino 180,00 Eur, t. y. atsakovė atliko 6 mokėjimus po 30,00 Eur. Byloje esantys pakvitavimai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė N. S. 6 kartus (2017-02-21, 2017-04-05, 2017-04-05, 2017-04-24 ir du mokėjimai be datų) perdavė ieškovui J. V. po 30,00 Eur, kuriuos J. V. priėmė. Pakvitavimuose nurodyta, kad daliniai mokėjimai yra vykdomi pagal paskolos sutartį Nr. 1121, kiekviena įmoka nurodyta skaičiais ir žodžiais bei pasirašyta ieškovo J. V., kad įmoka gauta. Byloje yra dar vienas pakvitavimas atliktas 2017-01-21, kuriame nurodyta, kad J. V. gavo iš N. S. 30,00 Eur dalį skolos pagal sutartį Nr. 1121, tačiau šis pakvitavimas yra surašytas ir pasirašytas tik atsakovės N. S., J. V. po šiuo pakvitavimu nėra pasirašęs, todėl šis pakvitavimas nepatvirtina, kad N. S. 2017-01-21 sumokėjo J. V. 30,00 Eur skolos dalį.

Taigi atsakovė pateikė duomenis, kad pagal 2016-11-14, 2016-11-21, 2017-02-21, 2017-02-28, 2017-03-01 ir 2017-03-01 paskolos sutartis Nr. 11-15, Nr. 1121, (be numerio), sutartį Nr. 2-21, Nr. 3-01 ir Nr. 3-14, ji ieškovui J. V. grąžino 1 905 Eur (825,00 Eur pagal 2016-11-14 paskolos sutartį Nr. 11-15, 180,00 Eur pagal 2016-11-21 paskolos sutartį Nr. 1121, 500,00 Eur pagal 2017-02-21 paskolos sutartį be numerio, 0,00 Eur pagal 2017-02-28 paskolos sutartį Nr. 2-21, 400,00 Eur pagal 2017-03-01 paskolos sutartį Nr. 3-01, 0,00 Eur pagal 2017-03-14 paskolos sutartį Nr. 3-14.

Atsakovė 1 775,00 Eur paskolą pagal 2016-11-14 paskolos sutartį Nr. 11-15, ieškovui įsipareigojo grąžinti iki 2017-11-15, 510,00 Eur paskolą pagal 2016-11-21 paskolos sutartį Nr. 11-21, ieškovui įsipareigojo grąžinti iki 2017-06-21, 1 692,00 Eur paskolą pagal 2017-02-21 paskolos sutartį (be numerio), ieškovui įsipareigojo grąžinti iki 2018-02-22, 455,00 Eur paskolą pagal 2017-02-28 paskolos sutartį Nr. 2-21, ieškovui įsipareigojo grąžinti iki 2017-05-21, 880,00 Eur paskolą pagal 2017-03-01 paskolos sutartį Nr. 3-01, ieškovui įsipareigojo grąžinti iki 2018-03-01, 845,00 Eur paskolą pagal 2017-03-14 paskolos sutartį Nr. 3-14, ieškovui įsipareigojo grąžinti iki 2017-06-15.

Pagal aukščiau nurodytas paskolos sutartis atsakovė pasiskolino iš ieškovo bendrą 6 157 Eur sumą ir įsipareigojo skolą grąžinti ne vėliau kaip iki 2018-03-01, tačiau to pilnai nepadarė, grąžino ieškovui 1 905 Eur skolos dalį, pripažino, kad ieškovui negrąžino 1 220 Eur skolos dalies, ir ginčą nagrinėjant teisme neįrodė, kad likusius sutartinius įsipareigojimus (neįvykdytus ir nepripažintus) įvykdė ir paskolas pilnai grąžino ieškovui.

Atsakovė tokiais savo pasyviais veiksmais (t. y. nustatytu terminu ir tinkamai negrąžindama paskolų) pažeidė savo sutartines prievoles ir įstatymo nuostatas (CK 6.873 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalies), todėl ieškinys dalyje dėl skolos priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovės priteisiant ieškovui negrąžintus 4 252,00 Eur (6 157,00 Eur – 1 905,00 Eur) (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Patikslinto ieškinio reikalavimas dalyje dėl 152,77 Eur skolos (4 404,77 Eur – 4 252,00 Eur) priteisimo, atmestinas.

Dėl pelno palūkanų priteisimo ir paskolų sutarčių (ne)atlygintinumo

Ieškovas J. V. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės N. S. 1 093,72 Eur palūkanas. Ieškovas už atsakovės naudojimąsi jo paskolintais pinigais ir už praleistą skolos grąžinimo terminą, prašo priteisti iš atsakovės 325,00 Eur palūkanų pagal 2017-02-28 paskolos sutartį Nr. 2-21 ir 2017-03-14 paskolos sutartį Nr. 3-14. Už laikotarpį nuo 2018-04-07 iki 2023-04-06 ieškovas priskaičiavo 325,00 Eur (1 300,00 Eur (455,00 Eur + 845,00 Eur ) x 5,00 proc. x 5 m.) 5,00 proc. dydžio metų palūkanas. Ieškovas J. V. taip pat nurodė, kad pagal 2017-03-01 paskolos sutartį Nr. 3-01, atsakovė liko skolinga 132,77 Eur, todėl už laikotarpį nuo 2019-08-28 iki 2022-07-21 priskaičiavo 19,25 Eur (132,77 Eur x 5,00 proc. x 2 m. + 132,77 Eur x 5,00 proc. : 365 d. x 328 d.) kompensacines palūkanas. Ieškovas taip pat priskaičiavo įstatymines 5,00 proc. dydžio metų už 5 metų laikotarpį pagal 2016-11-14 paskolos sutartį Nr. 11-15 ir 2016-11-21 paskolos sutartį Nr. 1121, už negrąžintų paskolų sumą 1 280 Eur ((950,00 Eur (1775,00 Eur – 825,00 Eur) + 330,00 Eur (510,00 Eur – 180,00 Eur)), nuo 2018-04-12 iki 2023-04-11, 320,00 Eur (1 280,00 Eur x 5,00 proc. x 5 m.) kompensacines palūkanas. Už atsakovės naudojimąsi pagal 2017-02-21 paskolos sutartį (be numerio) ieškovo pinigais už laikotarpį nuo 2018-02-02 iki 2018-02-22 ieškovas priskaičiavo 11,11 Eur (1 692,00 Eur x 11,41 proc. : 365 d. x 21 d.) 11,41 proc. dydžio metų pelno palūkanas, nes tokio dydžio palūkanos paskolos sutarties sudarymo momentu 2017-02-21 buvo Lietuvos banke, o už laikotarpį nuo 2018-02-23 iki 2023-02-02 ieškovas priskaičiavo ir 418,36 Eur (1 692,00 Eur x 5,00 proc. x 4 m. + 1 692,00 Eur x 5,00 proc. : 365 d. x 345 d.) kompensacinės palūkanas, iš viso priskaičiuotų palūkanų dydis pagal 2017-02-21 paskolos sutartį (be numerio) pagal ieškovą sudaro 429,47 Eur (11,11 Eur + 418,36 Eur). Už atsakovės naudojimąsi ieškovo paskolintais pinigais pagal aukščiau nurodytas paskolos sutartis, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės viso 1 093,72 Eur palūkanų (325,00 Eur + 19,25 Eur + 320,00 Eur + 429,47 Eur).

Vertinant aplinkybes, ar ginčo sutartys laikytinos atlygintinėmis, ar neatlygintinėmis pažymėtina, kad ieškovas byloje pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo pagal šešias paskolos sutartis, pagal kurias ieškovas paskolino atsakovei 6 157,00 Eur. Analizuodamas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, o šiuos teisinius santykius reglamentuoja CK 6.870 – 6.880 straipsnių nuostatos. Akcentuotina, jog įstatymai numato, kad paskolos sutartis gali būti tiek atlygintinė, tiek ir neatlygintinė, o CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos dvi svarbios prezumpcijos. Pirmoji numato, kad jeigu paskolos sutarties dalykas yra rūšies požymiais apibūdinti suvartojamieji daiktai (pavyzdžiui, statybinės medžiagos), tai preziumuojama, kad paskolos sutartis yra neatlygintinė, jeigu šalys sutartyje nėra nurodžiusios kitaip. Tai reiškia, kad jeigu šalys tokioje paskolos sutartyje neaptarė, ar ši sutartis atlygintinė, ar ne, tuomet laikoma, kad ji yra neatlygintinė (tačiau tai nedraudžia kitai sutarties šaliai įrodinėti, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, ir minėtą prezumpciją paneigti). Antroji prezumpcija numato, kad jeigu paskolos sutarties dalykas yra pinigai, tai preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Tai reiškia, jog jeigu šalys tokioje paskolos sutartyje neaptarė, ar ši paskolos sutartis atlygintinė, ar ne, tuomet preziumuojama, kad ši sutartis yra atlygintinė, ir paskolos davėjas turi teisę reikalauti atlyginimo iš paskolos gavėjo. Paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta byloje nustačius, kad paskolos sutarties šalys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).

Analizuodamas ginčo paskolos sutartis nurodyto teisinio reglamentavimo bei kasacinio teismo praktikos kontekste, teismas pažymi, jog ginčo paskolos sutarčių dalykas yra pinigai, kas savo ruožtu suponuoja CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymą. Iš byloje esančių šalių procesinių dokumentų turinio bei šalių byloje teiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ginčo paskolos sutartis laikė atlygintinėmis paskolos sutartimis, o atsakovės nuomone, tarp šalių buvo sudaryta neatlygintinės paskolos sutartys. Įvertinęs ginčo sutarties dalyką, teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo teiginiais, jog ginčo paskolos sutartims yra taikoma CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, tačiau atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, kad sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta byloje nustačius, kad paskolos sutarties šalys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai, turi įvertinti byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes bei tai, ar šios aplinkybės yra pakankamos sutarties atlygintinumo prezumpcijai paneigti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi nuspręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-17 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis teismas remiasi ir šioje byloje, darydamas išvadas apie atsakovės nurodytas aplinkybes dėl paskolų suteikimo aplinkybių įrodymų visumos įvertinimo pagrindu.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis, tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 2022-10-19 nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-403/2022). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-12 nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas nekelia ginčo dėl to, jog paskolos sutartyse nėra aptartas nei mokėtinas palūkanų dydis, tvarka, nei palūkanų mokėjimo terminai, todėl prašydamas priteisti iš atsakovės skolą bei palūkanas remiasi CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Savo ruožtu atsakovė teigia, kad šalys tarėsi dėl neatlygintinių paskolų suteikimo. Teigia, kad ji įsipareigojo grąžinti tik sutartyse nurodytą pinigų sumą, o dėl palūkanų mokėjimo ji nesitarė. Vertindamas byloje esančius įrodymus, atkreiptinas dėmesys, kad paskolos sutartys yra visiškai neinformatyvios, t. y. ant popieriaus lapo atsakovės ranka užrašytas tekstas, kokią sumą ir iki kada atsakovė skolinasi iš ieškovo, kai kuriose paskolos sutartyse nurodytas įmokų mokėjimo grafikas. Matyti, kad sutartyse nėra jokių duomenų (įrašų) apie palūkanų mokėjimą, jų dydį, skaičiavimo terminus ir pan.

Teismas vertindamas byloje esančių įrodymų visumą akcentuoja ir tai, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, jog palūkanos buvo skaičiuojamos reguliariai kiekvieną mėnesį (arba už kitus laikotarpius). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad iki ieškinio pareiškimo teisme dienos jokie reikalavimai dėl palūkanų mokėjimo atsakovei nebuvo reiškiami. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą bei faktą, kad pagal paskolos sutartis šalys nebuvo sutarusius dėl mokėjimo (pelno) palūkanų ir atsakovė jų nemokėjo, o ieškovas nereikalavo mokėjimo (pelno) palūkanų, daro išvadą, jog labiau tikėtinos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad šalys nesitarė dėl palūkanų mokėjimo, o ginčo susitarimais atsakovė įsipareigojo grąžinti tik sutartyje nurodytą pinigų sumą.

Be to, įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas turi ilgametės patirties paskoliniuose teisiniuose santykiuose, yra patyręs kreditorius, užsiimantis pinigų skolinimo veikla. Nors byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovo, kaip verslininko, statusą, tačiau tai nepaneigia fakto, jog paskolų suteikimo teisiniuose santykiuose ieškovui keliami aukštesni atidumo standartai. Tai reiškia, kad ieškovas, būdamas asmuo, kuris užsiima pinigų skolinimo veikla, veikdamas pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, turėjo suprasti, kad sudaręs paskolos sutartį ir neaptaręs jos atlygintinumo klausimo, neįvykdęs pareigos kokiu nors būdu informuoti atsakovę apie mokėtinas pelno palūkanas, turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma yra pakankama CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai prezumpcijai dėl suteiktų piniginių lėšų atlygintinumo paneigti (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, taip pat į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tarp šalių sudarytos neatlygintinės paskolos sutartys (2016-11-14, 2016-11-21, 2017-02-21, 2017-02-28, 2017-03-01 ir 2017-03-01 paskolos sutartys Nr. 11-15, Nr. 1121, (be numerio), Nr. 2-21, Nr. 3-01 ir Nr. 3-14), todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 11,41 proc. dydžio pelno palūkanų (11,11 Eur pelno palūkanų) priteisimo iš atsakovės atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką, tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Nurodytoje įstatymo nuostatoje įtvirtinamos minimalius kreditoriaus nuostolius kompensuojančios palūkanos, kai skolininkas pažeidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Todėl kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo šalys neprivalo susitarti, t. y. net ir nesant tokio susitarimo, kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti jo nuostolius, patirtus dėl piniginės prievolės termino praleidimo. Taigi, kompensuojamosios palūkanos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (negautomis pajamomis), kurių nereikia įrodinėti piniginės prievolės pažeidimo atveju.

Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra praleidusi paskolų sutarčių (2016-11-14, 2016-11-21, 2017-02-21, 2017-02-28, 2017-03-01 ir 2017-03-01 paskolos sutartyss Nr. 11-15, Nr. 1121, (be numerio), Nr. 2-21, Nr. 3-01 ir Nr. 3-14) įvykdymo terminus, akivaizdu, jog ji negali būti atleista nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus (ieškovo) nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo.

Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 10 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas į teismą dėl 1 775,00 Eur skolos pagal 2016-11-14 paskolos sutartį Nr. 11-15 (įvykdymo terminas iki 2017-11-15), ir 510,00 Eur skolos pagal 2016-11-21 paskolos sutartį Nr. 1121 (įvykdymo terminas iki 2017-06-21), kreipėsi 2023-04-11 (civilinė byla Nr. eL2-2577-304/2023). Tai reiškia, kad palūkanas ieškovas turėjo teisę skaičiuoti tik už laikotarpį nuo 2018-04-12 iki 2023-04-11. Iš byloje esančių įrodymų apie sumokėtas įmokas matyti, kad iki 2018-04-12 atsakovė buvo sumokėjusi ieškovui 825,00 Eur pagal 2016-11-14 paskolos sutartį Nr. 11-15, ir 180,00 Eur pagal 2016-11-21 paskolos sutartį Nr. 1121. Kitų įrodymų, jog atsakovė būtų atlikusi ir kitus mokėjimus ieškovui, į bylą nepateikta. Tai reiškia, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti 5 procentų dydžio palūkanas nuo 1 280,00 Eur skolos sumos ((1 775,00 Eur – 825,00 Eur) + (510,00 Eur – 180,00 Eur)) už laikotarpį nuo 2018-04-12 iki 2023-04-11 (iš viso už 5 metus). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad už laikotarpį nuo 2018-04-12 iki 2023-04-11 atsakovė ieškovui turėjo sumokėti 320,00 Eur kompensacinių palūkanų ((1 280,00 Eur x 5 proc.) x 5 metai).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas į teismą dėl 1 692,00 Eur skolos pagal 2017-02-21 paskolos sutartį (be numerio) (įvykdymo terminas iki 2018-02-22), kreipėsi 2023-02-03 (civilinė byla Nr. e2-1570-724/2023). Tai reiškia, kad palūkanas ieškovas turėjo teisę skaičiuoti tik už laikotarpį nuo 2018-02-23 iki 2023-02-03. Iš byloje esančių įrodymų apie sumokėtas įmokas matyti, kad iki 2018-02-23 atsakovė ieškovui nebuvo sumokėjusi nei vienos įmokos pagal 2017-02-21 paskolos sutartį (be numerio). Atsakovė 2019-02-12 sumokėjo 150,00 Eur, 2019-05-15 sumokėjo 150,00 Eur ir 2019-08-27 sumokėjo 200,00 Eur. Kitų įrodymų, jog atsakovė būtų atlikusi ir kitus mokėjimus ieškovui dėl 1 692,00 Eur skolos, į bylą nepateikta. Tai reiškia, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti 5 procentų dydžio palūkanas: nuo 1 692,00 Eur sumos už laikotarpį nuo 2018-02-23 iki 2019-02-11 (354 dienos), lygias 82,05 Eur ((1 692,00 Eur x 5 proc.) x 354 dienos)), nuo 1 542,00 Eur (1 692,00 Eur – 150,00 Eur) sumos už laikotarpį nuo 2019-02-12 iki 2019-05-14 (92 dienos) lygias 19,43 Eur ((1 542,00 Eur x 5 proc.) x 92 dienos)), nuo 1 392,00 Eur (1 542,00 Eur – 150,00 Eur) sumos už laikotarpį nuo 2019-05-15 iki 2019-08-26 (104 dienos), lygias 19,83 Eur ((1 542,00 Eur x 5 proc.) x 104 dienos)), ir nuo 1 192,00 Eur (1 392,00 Eur – 200,00 Eur) sumos už laikotarpį nuo 2019-08-27 iki 2023-02-02 (1256 dienos) lygias 205,09 Eur ((1 192,00 Eur x 5 proc.) x 1256 dienos)). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad už laikotarpį nuo 2018-02-22 iki 2023-02-02 atsakovė ieškovui turėjo sumokėti 326,40 Eur (82,05 Eur + 19,43 Eur + 19,83 Eur + 205,09 Eur).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas į teismą dėl 880,00 Eur skolos pagal 2017-03-01 paskolos sutartį Nr. 3-01 (įvykdymo terminas iki 2018-03-01), kreipėsi 2022-07-21 (civilinė byla Nr. eL2-4144-1174/2022). Tai reiškia, kad palūkanas ieškovas turėjo teisę skaičiuoti tik už laikotarpį nuo 2018-03-02 iki 2022-07-21. Iš byloje esančių įrodymų apie sumokėtas įmokas matyti, kad iki 2018-03-02 atsakovė ieškovui nebuvo sumokėjusi nei vienos įmokos pagal 2017-03-01 paskolos sutartį Nr. 3-01. Atsakovė 2018-12-12 sumokėjo 150,00 Eur, 2019-01-15 sumokėjo 200,00 Eur ir 2019-02-12 sumokėjo 50,00 Eur. Kitų įrodymų, jog atsakovė būtų atlikusi ir kitus mokėjimus ieškovui dėl 880,00 Eur skolos, į bylą nepateikta. Tai reiškia, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti 5 procentų dydžio palūkanas: nuo 880,00 Eur sumos už laikotarpį nuo 2018-03-02 iki 2018-12-12 (284 dienos), lygias 34,24 Eur ((880,00 Eur x 5 proc.) x 284 dienos)), nuo 730,00 Eur (880,00 Eur – 150,00 Eur) sumos už laikotarpį nuo 2018-12-12 iki 2019-01-15 (34 dienos), lygias 3,40 Eur ((730,00 Eur x 5 proc.) x 34 dienos)), nuo 530,00 Eur (730,00 Eur – 200,00 Eur) sumos už laikotarpį nuo 2019-01-15 iki 2019-02-12 (28 dienos), lygias 2,03 Eur ((530,00 Eur x 5 proc.) x 28 dienos)), ir nuo 480,00 Eur (530,00 Eur – 50,00 Eur) sumos už laikotarpį nuo 2019-02-12 iki 2022-07-21 (1254 dienos) lygias 82,46 Eur ((530,00 Eur x 5 proc.) x 1254 dienos)). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad už laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2022-07-21 atsakovė ieškovui turėjo sumokėti 122,13 Eur (34,24 Eur + 3,40 Eur + 2,03 Eur + 82,46 Eur).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas į teismą dėl 455,00 Eur skolos pagal 2017-02-28 paskolos sutartį Nr. 2-21 (įvykdymo terminas iki 2017-05-21), ir dėl 845,00 Eur skolos pagal 2017-03-14 paskolos sutartį Nr. 3-14 (įvykdymo terminas iki 2017-06-15), kreipėsi 2023-04-06 (civilinė byla Nr. eL2-4352-838/2023). Tai reiškia, kad palūkanas ieškovas turėjo teisę skaičiuoti tik už laikotarpį nuo 2018-04-07 iki 2023-04-06. Iš byloje esančių įrodymų apie sumokėtas įmokas bei šalių paaiškinimus matyti, kad atsakovė pagal 2017-02-28 paskolos sutartį Nr. 2-21 ir2017-03-14 paskolos sutartį Nr. 3-14 nėra sumokėjusi jokių įmokų iki šiol. Tai reiškia, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti 5 procentų dydžio palūkanas nuo 1 300,00 Eur skolos sumos (455,00 Eur + 845,00 Eur) už laikotarpį nuo 2018-04-07 iki 2023-04-06 (iš viso už 5 metus). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad už laikotarpį nuo 2018-04-07 iki 2023-04-06 atsakovė ieškovui turėjo sumokėti 325,00 Eur kompensacinių palūkanų ((1 300,00 Eur x 5 proc.) x 5 metai).

Taigi už naudojimąsi ieškovo paskolintais pinigais, pagal 2016-11-14, 2016-11-21, 2017-02-21, 2017-02-28, 2017-03-01 ir 2017-03-01 paskolos sutartys Nr. 11-15, Nr. 1121, (be numerio), Nr. 2-21, Nr. 3-01 ir Nr. 3-14) suėjus skolų grąžinimo terminui iki bylų iškėlimo teisme dienos iš atsakovės ieškovo naudai priteistina bendra 1 093,53 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma (320,00 Eur + 326,40 Eur + 122,13 Eur + 325,00 Eur) (CK 6.210, 6.261 straipsniai).

Patikslinto ieškinio reikalavimas dalyje dėl 0,19 Eur kompensuojamųjų palūkanų (1 093,72 Eur – 1 093,53 Eur) priteisimo, atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir kreditoriui prašant priteisti procesines palūkanas, atsakovė taip pat privalo mokėti 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas į teismą dėl skolos pagal 2016-11-14 paskolos sutartį Nr. 11-15, ir skolos pagal 2016-11-21 paskolos sutartį Nr. 1121, kreipėsi 2023-04-11 (civilinė byla Nr. eL2-2577-304/2023). Pagal šias paskolos sutartis teismas iš atsakovės priteisė 1 280,00 Eur (950,00 Eur + 330,00 Eur), todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą 1 280,00 Eur sumą (pagal 2016-11-14 paskolos sutartį Nr. 11-15, ir pagal 2016-11-21 paskolos sutartį Nr. 1121), nuo bylos iškėlimo teisme 2023-04-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas į teismą dėl skolos pagal 2017-02-21 paskolos sutartį (be numerio), kreipėsi 2023-02-03 (civilinė byla Nr. e2-1570-724/2023). Pagal šią paskolos sutartį teismas iš atsakovės priteisė 1 192,00 Eur, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą 1 192,00 Eur sumą (pagal 2017-02-21 paskolos sutartį (be numerio)), nuo bylos iškėlimo teisme 2023-02-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas į teismą dėl skolos pagal 2017-02-28 paskolos sutartį Nr. 2-21, ir skolos pagal 2017-03-14 paskolos sutartį Nr. 3-14, kreipėsi 2023-04-06 (civilinė byla Nr. eL2-4352-838/2023). Pagal šias paskolos sutartis teismas iš atsakovės priteisė 1 300,00 Eur (455,00 Eur + 845,00 Eur), todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą 1 300,00 Eur sumą (pagal 2016-11-14 paskolos sutartį Nr. 11-15, ir pagal 2016-11-21 paskolos sutartį Nr. 1121), nuo bylos iškėlimo teisme 2023-04-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas į teismą dėl skolos pagal 2017-03-01 paskolos sutartį Nr. 3-01, kreipėsi 2022-07-21 (civilinė byla Nr. eL2-4144-1174/2022). Pagal šią paskolos sutartį teismas iš atsakovės priteisė 480,00 Eur, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą 480,00 Eur sumą (pagal 2017-03-01 paskolos sutartį Nr. 3-01), nuo bylos iškėlimo teisme 2022-07-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Ieškovas prašo skirti atsakovei 500,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes atsakovė N. S. be jokio teisinio pagrindo savo 2024-04-30 atsiliepime į patikslintą ieškinį visiškai nepagrįstai ir melagingai komentuoja savo surašytas bei ieškovui perduotas paskolos sutartis.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.

Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

Ieškovas prašo skirti atsakovei baudą už atsakovė savo atsiliepime į patikslintą ieškinį komentuoja savo surašytas bei ieškovui perduotas paskolos sutartis, todėl jai turėtų būti skirtina bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos medžiagą, taip pat, dalyvaujančių byloje asmenų procesinius dokumentus, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovės pateiktas atsiliepimas ir jame išsakyta atsakovės pozicija dėl ieškovo patikslinti ieškinio negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesu – priešingai, atsakovė turėjo procesinę teisę pagal įstatymą reikšti atsiliepimą į ieškinį ir nurodyti nesutikimo motyvus (CPK 142 straipsnis), todėl ieškovo prašymas skirti baudą atsakovei atmestinas.

Dėl procesų atnaujinimo išnagrinėtose bylose

Patikslintu ieškiniu ieškovas J. V. prašo teismo remiantis CPK 366 straipsniu atnaujinti bylos narinėjimo procesus civilinėse bylose Nr. e2-65-724/2022, Nr. e2-67-839/2022 ir Nr. e2-4604-724/2023.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024-09-13 nutartimi, civilinėje byloje Nr. eA2-7194-420/2024, nutarta atmesti pareiškėjo J. V.prašymą dėl proceso atnaujinimo, atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022, išnagrinėtoje pagal ieškovo J. V. patikslintą ieškinį atsakovei N. S., trečiajam asmeniui D. S. dėl skolos priteisimo. Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodydamas, kad jis nustatytu terminu nebuvo paduotas dėl svarbių priežasčių – pareiškėjas pradžioje pagal eiliškumą teikė savo apeliacijas dėl ankstesnių 2024-08-21 ir 2024-08-27 procesinių sprendimų. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2024-09-30 nutartimi pareiškėjo J. V. prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti netenkino, atsisakė priimti atskirąjį skundą ir jį grąžino pareiškėjui. Šiaulių apygardos teismo 2014-11-13 nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2S-659-569/2024, nutarė Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024-09-30 nutartį palikti nepakeistą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023-01-18 nutartimi, civilinėje byloje Nr. eA2-392-1055/2023, nutarta netenkinti pareiškėjo J. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei N. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. S., dėl skolos priteisimo. Panevėžio apygardos teismo 2023-03-29 nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2S-247-589/2023, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023-01-18 nutartis palikta nepakeista.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024-11-05 nutartimi, civilinėje byloje Nr. eA2-7435-356/2024, nutarta atmesti ieškovo J. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4604-724/2023. Ši nutartis įsiteisėjo 2024-12-07.

Atsižvelgiant į tai, kad J. V. prašymai atnaujinti bylos narinėjimo procesus civilinėse bylose Nr. e2-65-724/2022, Nr. e2-67-839/2022 ir Nr. e2-4604-724/2023, jau yra išnagrinėti, dėl šių prašymų yra priimti teismo sprendimai, kurie yra įsiteisėję, todėl teismas dėl J. V. prašymų atnaujinti bylos narinėjimo procesus civilinėse bylose Nr. e2-65-724/2022, Nr. e2-67-839/2022 ir Nr. e2-4604-724/2023, daugiau nepasisako ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 128,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 111,00 Eur žyminis mokestis, 1,31 Eur siunčiamo pavedimo mokestis ((0,085 Eur x 6 vnt.) + (0,20 Eur x 4 vnt.)) ir 15,79 Eur kelionės išlaidos.

Ieškovas bylą teisme vedė pats, atstovavimo institutu nesinaudojo. Ieškovas ne kartą tikslino ieškinį, prie šios bylos buvo prijungtos kitos bylos, kuriose ieškovas buvo sumokėjęs žyminiu mokesčius. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 111,00 Eur žyminį mokestį, tačiau atsižvelgus į patikslintu ieškiniu keliamus turtinio pobūdžio reikalavimus, patikslintas ieškinys turi būti apmokėtas 124,00 Eur žyminiu mokesčiu (5 498,49 Eur x 3 proc. x 75 proc.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 15,79 Eur kelionės išlaidų, kurias patyrė vykdamas iš Visagino miesto, kuriame gyvena į Zarasuose 2023-04-05 vykusį teismo posėdį (civilinė byla Nr. e2-100-420/2023).

CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismo posėdis civilinėje byloje Nr. e2-100-420/2023, vyko ne 2023-04-05, o 2023-04-06 ir šiame teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo nei tiesiogiai, nei nuotoliu. Be to, ieškovas į bylą nepateikė šias išlaidas patvirtinančių duomenų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 15,79 Eur kelionės išlaidas atmestinas.

Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas atstovavimo išlaidas šioje civilinėje byloje – proceso Nr. 2-06-3-02184-2023-3, prie kurios taip pat buvo prijungtos kitos civilinės bylos, proceso Nr. 2-11-3-00150-2023-0 ir Nr. 2-29-3-01628-2022-9, kurioje atsakovė taip pat pateikė duomenis apie patirtas atstovavimo išlaidas. Atsakovė pateikė duomenis apie 1 842,00 Eur dydžio patirtas atstovavimo išlaidas (2023-01-12 mokėjimo nurodymas – 145,20 Eur už teisines paslaugas (sąskaita Nr. S23-09), 2023-01-12 mokėjimo nurodymas – 96,80 Eur už teisines paslaugas (sąskaita Nr. S23-5), 2023-02-14 mokėjimo nurodymas – 150,00 Eur už teisines paslaugas (sąskaita Nr. S23-26), 2023-03-13 mokėjimo nurodymas – 150,00 Eur už teisines paslaugas (sąskaita Nr. S23-27), 2023-04-19 mokėjimo nurodymas – 300,00 Eur už teisines paslaugas (sąskaita Nr. S23-60), 2023-11-13 mokėjimo nurodymas – 450,00 Eur už teisines paslaugas (sąskaita Nr. S23-143), 2025-05-22 mokėjimo nurodymas – 250,00 Eur už teisines paslaugas (sąskaita serija VS25-6/1), 2025-11-27 mokėjimo nurodymas – 250,00 Eur už teisines paslaugas (sąskaita serija VS25-15/1), 2025-11-28 mokėjimo nurodymas – 50,00 Eur už teisines paslaugas (sąskaita serija VS25-15/2)), kurios įvertinus bylos pobūdį, apimtį, procesinių dokumentų kiekį, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, laikytinos protingomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis).

Ieškovo J. V. patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovo patikslinto ieškinio suma buvo 5 498,49 Eur (4 404,77 Eur skolą + 1 093,72 Eur palūkanos), sprendimu priteista 5 345,53 Eur (4 252,00 Eur skola + 1 093,53 Eur palūkanos), todėl ieškinys tenkintas 97,22 proc. apimtimi (5 345,53 Eur : 5 498,49 Eur x 100 proc.).

Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinus 97,22 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų ir atmetus 2,78 proc. reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistina 147,83 Eur (((124,00 Eur žyminis mokestis už palikslintą ieškinį + 1,31 Eur siunčiamo pavedimo mokestis) x 97,22 proc.) + 26,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą))), bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteistina 51,21 Eur (1 842,00 Eur x 2,78 proc.) išlaidų už advokatų teisinę pagalbą.

Dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo

Patikslintu ieškiniu ieškovas J. V. prašo grąžinti permokėtą 85,00 Eur (196,00 Eur – 111,00 Eur) dydžio žyminio mokesčio dalį. Baigiamosiose kalbose J. V. prašė grąžinti 68,00 Eur žyminio mokesčio permoką (196,00 Eur – 128,00 Eur).

J. V. su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos pagal 2017-03-01 paskolos sutartį Nr. 3-01, kreipėsi 2022-07-21 į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus, civilinė byla Nr. eL2-4144-1174/2022, ir už pareiškimą sumokėjo 10,00 Eur žyminį mokestį (2022-07-13 mokėjimo pavedimas Nr. 1985 – 8,00 Eur, ir 2022-07-20 mokėjimo pavedimas Nr. 1992 – 2,00 Eur). Po teismo įsakymo priėmimo ir skolininkės prieštaravimų, ieškovas pateikė ieškinį, civilinėje byloje Nr. e2-5771-420/2022 (e2-100-420/2023) (proceso Nr. 2-29-3-01628-2022-9), ir primokėjo 22,00 Eur žyminį mokestį (2022-08-22 mokėjimo pavedimas Nr. 1997 – 22,00 Eur). Šioje byloje ieškovas 2023-09-28 taip pat sumokėjo 26,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (2023-09-28 mokėjimo pavedimas Nr. 2110 – 26,00 Eur). Po to, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kurio suma buvo sumažinta, todėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-09-25 nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-100-420/2023, remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovui grąžino 6,00 Eur žyminio mokesčio dalį.

J. V. su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos pagal 2017-02-28 paskolos sutartį Nr. 2-21, ir skolos pagal 2017-03-14 paskolos sutartį Nr. 3-14, kreipėsi 2023-04-06 į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, civilinė byla Nr. eL2-4352-838/2023, ir už pareiškimą sumokėjo 11,00 Eur žyminį mokestį (2023-04-05 mokėjimo pavedimas Nr. 2052 – 11,00 Eur). Po teismo įsakymo priėmimo ir skolininkės prieštaravimų, ieškovas pateikė ieškinį, civilinėje byloje Nr. e2-4898-477/2023 (proceso Nr. 2-06-3-02184-2023-3) ir primokėjo 26,00 Eur žyminį mokestį (2023-05-24 mokėjimo pavedimas Nr. 2079 – 26,00 Eur).

J. V. su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos pagal 2016-11-14 paskolos sutartį Nr. 11-15, ir skolos pagal 2016-11-21 paskolos sutartį Nr. 1121, kreipėsi 2023-04-11 į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus, civilinė byla Nr. eL2-2577-304/2023, ir už pareiškimą sumokėjo 14,00 Eur žyminį mokestį (2023-04-05 mokėjimo pavedimas Nr. 2053 – 14,00 Eur). Po teismo įsakymo priėmimo ir skolininkės prieštaravimų, ieškovas pateikė ieškinį, civilinėje byloje Nr. e2-4663-420/2023 (proceso Nr. Nr. 2-47-3-00645-2023-8) ir primokėjo 39,00 Eur žyminį mokestį (2023-05-19 mokėjimo pavedimas Nr. 2075 – 29,00 Eur, 2023-05-20 mokėjimo pavedimas Nr. 2077 – 10,00 Eur).

J. V. su ieškiniu dėl skolos priteisimo pagal 2017-02-21 paskolos sutartį (be numerio), kreipėsi 2023-02-03 į Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus, civilinė byla Nr. e2-1570-724/2023 (proceso Nr. 2-11-3-00150-2023-0), ir už ieškinį sumokėjo 48,00 Eur žyminį mokestį (2023-02-02 mokėjimo pavedimas Nr. 2035 – 48,00 Eur).

Taigi ieškovas J. V. civilinėse bylose (teisminio proceso Nr. 2-29-3-01628-2022-9, Nr. 2-06-3-02184-2023-3, Nr. 2-47-3-00645-2023-8 ir Nr. 2-11-3-00150-2023-0) sumokėjo viso 196,00 Eur žyminio mokesčio (8,00 Eur + 2,00 Eur + 22,00 Eur + 11,00 Eur + 26,00 Eur + 14,00 Eur + 29,00 Eur + 10,00 Eur + 48,00 Eur + 26,00 Eur). Kaip jau minėta Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-09-25 nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-100-420/2023, ieškovui grąžinta 6,00 Eur žyminio mokesčio dalis. Taigi aukščiau nurodytose civilinėse bylose J. V. sumokėto ir negrąžino žyminio mokesčio suma yra 190,00 Eur (196,00 Eur – 6,00 Eur). Šios civilinės bylos buvo sujungtos į vieną bylą ir ieškovas J. V. pareiškė galutinį patikslintą ieškinį, kurio turtinių reikalavimų suma yra 5 498,49 Eur. Tokio dydžio reiškiamas reikalavimas ieškininėje teisenoje, ieškinį pateikiant tik elektroninių ryšių priemonėmis, apmokamas 124,00 Eur žyminiu mokesčiu (5 498,49 Eur x 3 proc. x 75 proc.), už apeliacinį skundą ieškovas yra sumokėjęs 26,00 Eur žyminį mokestį (2023-09-28 mokėjimo pavedimas Nr. 2110 – 26,00 Eur). Taigi šioje civilinėje byloje ieškovas turėjo sumokėti ir sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį (124,00 Eur žyminis mokestis už palikslintą ieškinį + 26,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą).

Kadangi ieškovas už ieškinį sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei numato įstatymas, todėl pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ieškovui grąžintina permokėta 40,00 Eur (190,00 Eur – 150,00 Eur) žyminio mokesčio dalis.

Dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų (argumentų)

Ieškovas J. V. patikslintame ieškinyje prie reikalavimų nurodo tokius prašymus kaip: pasiūlyti atsakovei pateikti į įrodymus, atsakovės pasirinktos atstovės surašytą atsiliepimą vertinti kritiškai bei palikti jį nenagrinėtu, išaiškinti, ar koks konkretus įstatymo straipsnis užkertą kelią, atnaujinus procesus bylose ir pan.

Teismas laiko, kad kiti patikslinto ieškinio reikalavimai (argumentai) neturi esminės reikšmės teisingam bylos – išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019).

Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

Teismas byloje patyrė 113,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Proporcingai patenkintų (97,22 proc.) ir atmestų (2,78 proc.) patikslinto ieškinio reikalavimų daliai ieškovui J. V. tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis sudaro 3,17 Eur, atsakovei N. S.– 110,81 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma (110,81 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023-12-20 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei iš šalies priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), valstybės naudai iš atsakovės priteistina 110,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai). Sumokėjus šias išlaidas, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui. Ieškovui J. V. tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma (3,17 Eur) neviršija 8 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023-12-20 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 293 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

ieškovo J. V. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai:

5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą 1 280,00 Eur sumą (pagal 2016-11-14 paskolos sutartį Nr. 11-15, ir pagal 2016-11-21 paskolos sutartį Nr. 1121), nuo bylos iškėlimo teisme 2023-04-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą 1 192,00 Eur sumą (pagal 2017-02-21 paskolos sutartį (be numerio)), nuo bylos iškėlimo teisme 2023-02-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą 1 300,00 Eur sumą (pagal 2016-11-14 paskolos sutartį Nr. 11-15, ir pagal 2016-11-21 paskolos sutartį Nr. 1121), nuo bylos iškėlimo teisme 2023-04-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą 480,00 Eur sumą (pagal 2017-03-01 paskolos sutartį Nr. 3-01), nuo bylos iškėlimo teisme 2022-07-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

ir 147,83 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškovo J. V. patikslintą ieškinį atmesti.

Netenkinti ieškovo J. V. prašymo skirti atsakovei N. S. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl J. V. prašymo atnaujinti bylos narinėjimo procesus civilinėse bylose Nr. e2-65-724/2022, Nr. e2-67-839/2022 ir Nr. e2-4604-724/2023.

Priteisti iš ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 51,21 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 21 ct) bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.

Grąžinti ieškovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio dalį.

Priteisti iš atsakovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110,81 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.