Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-67-839/2022 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei N. S., trečiasis asmuo – D. S., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas pateiktu ieškiniu iš atsakovės prašo priteisti 2420,00 EUR skolą, 1036,97 EUR palūkanų, 78 EUR žyminio mokesčio, 5,0 procentų dydžio metų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje bei papildomai pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2017-01-23 su atsakove ir jos sūnumi D. S. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovei ir D. S. paskolino 2420,00 EUR. Pinigus perdavė iš rankų į rankas. Skolą abi šalys solidariai įsipareigojo grąžinti iki 2018-01-17. Vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau CK) 6.6 straipsnio 4 dalimi reikalavimą reiškia tik N. S.. Jo teigimu atsakovė nei tretysis asmuo paskolos jam negrąžino. Už tęstinį prievolės pažeidimą, kuris vyksta kiekvieną dieną, už naudojimąsi jo pinigais, atsakovė pagal įstatymą privalo sumokėti palūkanas. Paskaičiavo, kad už laikotarpį nuo 2017-01-23 iki 2020-11-12 ieškovė turi sumokėti 1036,97 EUR (2420,00 EUR x 11,26 % x 3 m. + 2000,00 EUR x 11,26 % : 365 d. x 294 d.) kas sudaro 11,26 procentų dydžio metų palūkanas, nes 2017-01-23 paskolos sutarties sudarymo momentu tokia palūkanų norma buvo Lietuvos banke (LR CK 6.872 str. 1 d.). Nurodė, jog tarp šalių buvo ir anksčiau sudarytų paskolos sutarčių, todėl atsakovės pateikti mokėjimai yra ankstesnių paskolų grąžinimas, o 2017-01-23 suteikta paskola nebuvo grąžinta.

Atsakovė atsiliepime ir teikdama paaiškinimus nurodė, kad jos sūnus D. S. serga onkologine liga dėl to, prieš jam išvažiuojant į Santariškes, pas J. V. pasiskolino 1400 EUR, o sutartyje, nes taip reikalavo J. V., pasirašė esą skolinasi 2420 EUR. Papildoma pinigų suma į sutartį buvo įrašyta kaip palūkanos. Sutartį pasirašė ji ir sūnus, įsipareigodami pinigus grąžinti iki 2018-01-17. Visą skolą J. V. grąžino pinigus pervesdama į ieškovo sąskaitą trimis pavedimais. Pirmą pavedimą, pervesdama 2190 EUR, atliko 2017-11-22, antrą, pervesdama 200 EUR 2018-01-15, trečią, pervesdama 250 EUR, 2018-03-13. Ieškinį prašo atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį ir teikdamas paaiškinimus nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes skola ieškovui grąžinta. Paaiškino, kad važiuojant dėl onkologinės ligos į Santariškes, jam buvo reikalingi pinigai, nes ne visi vaistai ir tyrimai kompensuojami. Tuo tikslu kartu su motina pas ieškovą pasiskolino 1400 EUR ir pasirašė paskolos raštelį, kad skolingi 2420 EUR. Pasigydęs išvažiavo dirbti į Suomiją ir 2017 m. pabaigoje grįžęs davė pinigų mamai, kad ji grąžintų skolą J. V.. 2420 EUR skola J. V. grąžinta 2017-11-22 pavedimu pervesta 2190 EUR, 2018-01-15 pavedimu pervesta 200 EUR. Trečiu pavedimu, padarytu 2018-03-13, J. V. pervesta 250 EUR. Šiuo pavedimu galutinai atsiskaityta su J. V. pagal 2017-01-23 paskolos raštelį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, remdamasis 2017-01-23 su atsakove N. S. ir jos sūnumi D. S. sudaryta sutartimi Nr. 01.23 prašo priteisti iš atsakovės 2420,00 EUR skolą, 1036,97 EUR palūkanų. Pateiktoje sutartyje nurodyta, kad „Aš D. S. (...) ir aš N. S. (...) pasiskoliname iš J. ar J. (taip galima perskaityti dėl neaiškios rašysenos) V. 2420 (...) EURŲ į skolą grynaisiais“. Skolą ieškovui solidariai įsipareigojo grąžinti N. S. ir D. S. iki 2018-01-17.

Atsakovė ir trečiasis asmuo iš esmės neginčija, jog pinigus pagal šią sutartį gavo. Jų teigimu, jie pasiskolino 1400 EUR, o likusi suma buvo įrašyta kaip palūkanos, nes taip reikalavo ieškovas. Visa skola pagal 2017-01-23 sutartį grąžinta 2017-11-22, 2018-01-15, 2018-03-13 pavedimais su palūkanomis. Iš viso ieškovui pervesta 2640 EUR suma.

Tokie duomenys leidžia konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą), arba tokį patį kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų, bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.870 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė, gindamasi nuo reiškiamų reikalavimų, pateikė tris bankinio mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad 2017-11-22 J. V. buvo pervesta 2190 EUR, 2018-01-15 - 200 EUR ir 2018-03-13 pervesta 250 EUR. Atsakovė, trečiasis asmuo, teikdami paaiškinimus nurodė, kad visi trys pavedimai, kuriais J. V. pervestos skirtingo dydžio piniginės lėšos, yra 2017-01-23 paskolos sutarties vykdymas. Taigi iš atsakovės pateiktų dokumentų, jos paaiškinimų, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad 2018-03-13 J. V. buvo sumokėta iš viso 2640 EUR suma.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teikiamuose paaiškinimuose nurodoma, jog tarp šalių buvo ir anksčiau sudarytų paskolos sutarčių, todėl, ieškovo teigimu, pateikti mokėjimai yra ankstesnių paskolų grąžinimas. Atsakovės teigimu, tai yra 2017-01-23 paskolos grąžinimas.

Esant tokiems duomenims, 2022 m. vasario 21 d. nutartimi šalims buvo pasiūlyta pateikti įrodymus ir duomenis, patvirtinančius jų teiginius dėl įsiskolinimo sumų mokėjimo, paskolų grąžinimo, gautų lėšų užskaitymo, paskirstymo ir kt. aplinkybes, susijusias su įsiskolinimų apmokėjimu. Taip pat ieškovui nurodyta pateikti į bylą 2017-01-23 tarp ieškovo, atsakovės, trečiojo asmens surašytą skolos raštelio originalą dėl 2420 EUR skolos.

Ieškovas objektyviai pagrįstų įrodymų, kurie paneigtų atsakovės pateiktus įrodymus ir patvirtintų, jog atlikti mokėjimai yra skirti kitų paskolų grąžinimui, nepateikė. Teismo nuomone, vien tik teiginiai, samprotavimai ir raštiški paaiškinimai, jog sumokėtos sumos skirtos kitų paskolų grąžinimui, nagrinėjamu atveju, nėra pakankami įrodyti ieškinio pagrįstumą.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, būtent ieškovas neįvykdė savo pareigos įrodyti ieškinio pagrįstumą ir paneigti atsakovės atsikirtinėjant į ieškinį pateiktus duomenis, todėl ieškinio pagrįstumas vertintinas pagal byloje esančius duomenis, kuriuos vertinant, teismo nuomone, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad skola nebuvo grąžinta.

Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai.

Kaip minėta, ieškovas nepateikė skolos dokumento originalo, tačiau nagrinėjamu atveju būtent jis turi nuginčyti prievolės įvykdymo preziumavimą, nes ieškovo siekis išlaikyti pas save skolos dokumento originalą sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog ieškovas nepagrįstai laiko pas save dokumentus, kurie paprastai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, nes jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta.

Tokios aplinkybės leidžia abejoti ieškovo teiginiais, jog skola negrąžinta, nes jis pats nesiekia jos buvimą patvirtinti originaliais dokumentais. Be to, atsakovė ir trečiasis asmuo, teikdami paaiškinimus, nurodė, jog grąžinant ieškovui pinigus, jis nepasirašydavo patvirtinimo apie grąžintą sumą. Taigi atsakovės apdairus elgesys, pinigus pervedant į J. V. asmeninę sąskaitą, išsaugant bankinių nurodymų dokumentus tik labiau patvirtina atsakovės teiginius, kad skola ieškovui grąžinta, nes ji grąžinimą siekė atlikti rinkdama objektyviai tai patvirtinančius duomenis ir atlikdama bankinius pavedimus (CK 6.65 str. 1 d.). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog ieškovo elgesio nėra pagrindo laikyti pakankamai apdairiu ir rūpestingu siekiant apsaugoti savo kaip kreditoriaus interesus, nes pagal ieškovo teiginius, esant negrąžintoms ankstesnėms paskoloms jis paskolina naujas lėšų sumas be jokio grąžinimo užtikrinimo, nenumatant ankstesnių įsipareigojimų įvykdymo, atidėjimo, skolos likučio fiksavimo ar pan., kas kelia abejonių dėl ieškovo teiginių, jog skola nebuvo grąžinta, pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.870 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, jog paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 26 punktą).

Pateiktame skolos raštelyje nėra duomenų (įrašų) apie 2420 EUR sumos perdavimą atsakovei ir trečiajam asmeniui, taip pat pateiktame dokumente nėra jokių įrašų apie palūkanų mokėjimą.

Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Atsakovės, trečiojo asmens teikti paaiškinimai dėl ieškovo vengimo atlikti įrašus apie skolos grąžinimą, atsakovės atlikti bankiniai mokėjimai 2640 EUR sumai, pateiktas skolos raštelio originalas, tai, jog skolos raštelyje nėra užfiksuota, kokia konkreti pinigų suma buvo realiai perduota, kokio dydžio ir kokiam terminui nustatomos palūkanos, jeigu, jos išvis nustatomos, neleidžia daryti išvados, kad tarp šalių buvo kitokios susitarimo sąlygos nei nurodo atsakovė, t. y. skolos suma 2017-01-23 paskolos Nr. 01.23 sutartyje nurodyta su palūkanomis.

Tokią išvadą leidžia daryti ir ta aplinkybė, jog ieškovo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose dėl suteiktų paskolų ir jų grąžinimo terminų nenurodoma jokių duomenų apie palūkanų skaičiavimą, jų užskaitymą, paskirstymą, nors teismas siūlė tokius duomenis pateikti (2022 m. vasario 21 d. nutartis).

Bylos duomenų visuma neleidžia konstatuoti, jog ieškovas įrodė, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui realiai buvo perduota 2420 EUR suma ir buvo prisiimtas įsipareigojimas po skolos grąžinimo termino 2018-01-17 mokėti palūkanas (CPK 178 str.).

Ieškovo argumentai, kad paskolos sutartis buvo atlygintinė, dėl to ieškovas turi teisę į mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas iki ieškinio pateikimo dienos, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė įsipareigojo mokėti periodines pelno (mokėjimo) palūkanas. Paskolos sutarties atlygintinumas savaime nesuponuoja mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo. Tokią išvadą leidžia daryti CK 6.872 str. 2 dalies dispozityvumas. Nurodytoje normoje nustatyta, kad šalys turi galimybę susitarti dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo laikotarpio. Šiuo atveju pagal teiktus paaiškinimus galima konstatuoti, jog šalys susitarė dėl palūkanų mokėjimo tik iki 2018-01-17. Konstatavus, kad šalys susitarė dėl atlygio, jo mokėjimo tvarkos ir termino, byloje negali būti taikoma CK 6.872 str. 1 dalies nuostata dėl pelno palūkanų dydžio apskaičiavimo sutarties pagrindu bei CK 6.872 str. 2 dalis, taikytina tuo atveju, kai šalys neaptarė palūkanų mokėjimo tvarkos po paskolos grąžinimo termino praleidimo. Nagrinėjamos bylos atveju nustatytas atlygis už paskolos suteikimą, o ne sutartinės periodiškai mokamos palūkanos. Pagal tai sprendžiama, kad nesusitarta dėl sutartyje nustatyto atlygio mokėjimo iki visiško sutarties įvykdymo, todėl nėra pagrindo po paskolos grąžinimo termino praleidimo taikyti ne tik CK 6.874 straipsnį, bet dar ir CK 6.872 straipsnį, priteisiant ir tai, kas nenurodyta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016).

Kita vertus, iš sutarties matyti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo skolą įsipareigojo grąžinti iki 2018-01-17. Byloje nustatyta, jog šiai paskolai grąžinti 2190 EUR pervesta 2017-11-22, dar 200 EUR grąžinta 2018-01-15, t.y. iki sutartyje nurodyto termino viso buvo grąžinta 2390 EUR. 2018-03-13 pervesta dar 250 EUR. Taigi, iki numatyto termino negrąžinta paskolos dalis 30 EUR.

Ieškovas, prašydamas priteisti palūkanas, nurodo, kad taiko 11,26 procentų dydžio palūkanas, kurios buvo nustatytos Lietuvos banko paskolos sudarymo metu.

Nuo 2018-01-17 iki ieškovui bankiniu nurodymu trečią kartą 2018-03-13 pervesta 250 eurų, pradelsta sumokėti 55 dienas. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas taikyti ieškovo nurodomą palūkanų skaičiavimo metodą, gautųsi, kad atsakovė ieškovui turėjo sumokėti 0,51 Eurų palūkanų (30 (eurų) x 11,26 (procentai) : 365 (dienos) x 55 (dienos) = 0,509).

Taigi akivaizdu, kad ieškovas ieškinio padavimo dieną 2020-11-12 reikalavimo teisės, pagal 2017-01-23 paskolos sutartį neturėjo, nes skola su ieškovo skaičiuojamomis palūkanomis buvo visiškai grąžinta. Todėl reikalavimas priteisti iš atsakovės pagal ieškinį priskaičiuotą 1717,40 EUR mokėjimo palūkanų sumą atmestinas.

Vadovaujantis CK 6.55 str. 1 d., skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Taigi įstatymas įmokų paskirstymą esant kelioms skoloms pirmiausia sieja su skolininko valia. CK 6.55 str. 2 d. numatytos taisyklės taikomos nesant atitinkamo skolininko pareiškimo ir kitokio šalių susitarimo dėl gautų įmokų paskirstymo, t. y. esant nesutarimui tarp skolininko ir kreditoriaus.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė būtų nurodžiusi, jog grąžina galimas skolas pagal ankstesnes paskolos sutartis, kas leidžia manyti, jog tokio poreikio ir nebuvo, nes atsakovė nurodė, jog visos ankstesnės paskolos grąžintos. Ieškovas objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai nustatyti, jog atsakovės atliktos įmokos negali būti priskirtos 2017-01-23 paskolos Nr. 01.23 grąžinimui, nepateikė. Tokiu atveju būtent ieškovas turėjo įrodyti kitokio įmokų paskirstymo pagrindą, nes yra nesutarimas, tačiau ieškovui nepateikus objektyviai pagrįstų duomenų dėl kitokio įmokų paskirstymo, jokių konkrečių argumentų ir įrodymų, kokia seniausia skola ir kokiais atsakovės atliktais mokėjimais buvo užskaityta, nėra pagrindo ieškovo teiginius (paaiškinimus) dėl atsakovės įmokų paskirstymo seniausioms skoloms padengti CK 6.55 str. 2 d. pagrindu laikyti įrodytais.

Taigi, vertinant visų byloje pateiktų įrodymų, kitų aplinkybių ir surinktų duomenų visumą, teismo nuomone, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškinio tenkinimui, todėl ieškinys atmestinas.

Pateiktais duomenimis atsakovė patyrė 250 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Patirtos išlaidos teisinei pagalbai pagrįstos dokumentais, sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovės naudai iš ieškovo priteistina jos patirtos teisinės pagalbos išlaidos.

Valstybės naudai iš ieškovo priteistina 19,02 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 250 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,02 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteistas išlaidas privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.