- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-29
- Bylos Nr.
- e2S-247-589/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00901-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- N. S.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
- 3.3.4.3Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-392-1055/2023 pagal pareiškėjo J. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo suinteresuotam asmeniui N. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 ir bylą išnagrinėti iš esmės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-399-544/2022 palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą, kuriuo ieškovo J. V. ieškinys dėl skolos priteisimo buvo atmestas ir byla nebuvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nesutinka su priimta apeliacinės instancijos teismo nutartimi ir dėl to, kad nutartyje yra dvi aiškios teisės normų taikymo klaidos, o būtent: nutartyje nėra įrašyti dar du punktai – 33 ir 34 punktai, o 29 punkte yra klaidingai nustatytos faktinės aplinkybės, nes 2017 m. sausio 23 d. paskolos sutartį Nr. 01.23 (2 420 Eur) jis į bylą yra pateikęs 2022 m. balandžio 11 d. Pareiškėjui yra neaišku, kodėl apeliacinės instancijos teismo nutarties 29 punkte padaryta tik tikėtina išvada bei perrašytos aplinkybės iš Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. nustatytų neteisingų aplinkybių. Yra paaiškėjusios naujos esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu – kad apeliacinės instancijos teismas nenustatys, jog pareiškėjas J. V. 2022 m. balandžio 11 d. prašymu į bylą yra pateikęs atsakovės surašytą 2017 m. sausio 23 d. paskolos sutarties Nr. 01.23 originalą, kurį Utenos apylinkės teismas Utenos rūmai yra prijungę civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022, taip pat kad apeliacinės instancijos teismas neužkirs kelio suinteresuoto asmens N. S. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) piktnaudžiavimui, turint dar daug neįvykdytų prievolių pareiškėjo naudai pagal kitas paskolos sutartis.
3. Nurodė ir tai, kad pareiškėjas įrodymus apie ankstesnes su suinteresuotu asmeniu sudarytas ir iki šiol jos dar nevisiškai įvykdytas paskolas yra pateikęs 2021 m. kovo 24 d. apeliacinio skundo priede civilinėje byloje Nr. e2-226-724/2021, kada pareiškėjo ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai išnagrinėtas pirmą kartą. Pareiškėjo ieškinys, kaip ir pirmą kartą, pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas jam taip pat vėl nedalyvaujant teismo posėdyje. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 yra pateiktos ir kitos penkios paskolos sutartys, kurias 2021 m. kovo 24 d. kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas yra pateikęs. Šios penkios paskolos sutartys yra senesnės ir jų įvykdymo terminas yra ankstesnis, negu 2018 m. sausio 17 d., nes ši data yra pareiškėjo į bylą pateiktos atsakovės skolos įvykdymo terminas.
4. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo trimis mokėjimo nurodymais, t. y. 2 190 Eur pervedė 2017 m. lapkričio 22 d., 200 Eur – 2018 m. sausio 15 d., o 250 Eur – 2018 m. kovo 13 d., iš tikrųjų tik iš dalies dengė jos kitas, ankstesnes – senesnes penkias skolas. Pareiškėjas visus skaičiavimus apie suinteresuoto asmens pareiškėjo naudai įvykdytas prievoles yra suskaičiavęs ir nurodęs 2022 m. gegužės 26 d. ieškinyje dėl skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022. Taip pat nurodė, kad nė viename pirmosios instancijos teismo posėdyje, priimant du sprendimus pagal tą patį ieškinį, pareiškėjui nepavyko dalyvauti, todėl abu sprendimai yra priimti pareiškėjui už akių. Dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 bei Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-399-544/2022 peržiūrėjimo pareiškėjas buvo pateikęs kasacinį skundą ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Pareiškėjo manymu, atsižvelgus į pareiškėjo pateiktus argumentus ir paaiškinimus, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis, yra aiškiai matyti, kad Panevėžio apygardos teismas netinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas, nustatančias civilinę bylą nagrinėjančio teismo pareigą atlikti teisinę ginčo santykių (pareikšto reikalavimo) kvalifikaciją. Procesinis sprendimas – 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartis – turėtų būti panaikinta ir priimtinas naujas sprendimas byloje. Apeliacinės instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ir 29 punkte neišsamiai bei neatidžiai išnagrinėjo pareiškėjo apeliacinį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. sausio 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo J. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 ir priteisė iš pareiškėjo į valstybės biudžetą 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, priimtas sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutaris yra įsiteisėjusi. Nors pareiškėjas buvo pateikęs kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties, tačiau šį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakyta priimti.
7. Teismas sprendė, kad pateiktu prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje sprendimu pareiškėjo ieškinys buvo atmestas, pareiškėjas siekia, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo ir pateikti įrodymai teismų būtų vertinami jo naudai, t. y. siekia, kad ieškinys dėl skolos priteisimo būtų patenkintas.
8. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgęs į tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą šalims pasibylinėti ar pareiškėjui siekti jam palankaus sprendimo priėmimo bei į tai, kad prašymas atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos gali būti atnaujinamas tik jei ši klaida padaryta pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime, teismas prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 jame išdėstytais motyvais ir pagrindu netenkino.
9. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymą atmetus visiškai, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų – 78 Eur dydžio žyminio mokesčio priteisimo, atmestinas, o šioje byloje susidariusios 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu suinteresuotam asmeniui ir trečiajam asmeniui, priteistinos iš pareiškėjo, nes jo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra atmetamas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 18 d. nutartį.
11. Nurodo, kad teismas jo prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo netinkamai, neišsamiai bei neatidžiai, kadangi jį išnagrinėjo tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, o visiškai nenagrinėjo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
12. Pažymi, kad pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės, jog civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 atsakovės N. S. nei viename iš pateiktų trijų mokėjimo pavedimų, atliekant mokėjimus pareiškėjo naudai, nepareiškus pagal įstatymą savo valios, kurią skolą atsakovė grąžina, teismas paskirstys šias tris įmokas būtent nagrinėjamoje byloje, kaip skolos grąžinimą pagal 2017 m. sausio 23 d. paskolos sutartį Nr. 01-23. Civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 teismas neatsižvelgė į tai, jog jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs, o kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.55 straipsnio 2 dalis).
13. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo J. V. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo J. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Pareiškėjas J. V. su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus: 2016 m. lapkričio 14 d. paskolos sutarties Nr. 11.15, 2016 m. lapkričio 21 d. paskolos sutarties Nr. 1121, 2017 m. vasario 28 d. paskolos sutarties Nr. 2-21, 2017 m. kovo 14 d. paskolos sutarties Nr. 3-14 ir 2017 m. balandžio 25 d. paskolos sutarties Nr. 4-25 kopijas. Pareiškėjas neprašo šių įrodymų priimti ir pridėti prie bylos, tačiau iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad juos tekia tam, kad atskirąjį skundą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui nereikėtų šių įrodymų ieškoti byloje.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais, atsisako juos priimti, kadangi šie įrodymai nei patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. V. atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jo prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo netinkamai, neišsamiai bei neatidžiai, kadangi jį išnagrinėjo tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nenagrinėjo. Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės, jog civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 atsakovės N. S. nei viename iš trijų pateiktų mokėjimo pavedimų, atliktų atsakovės pareiškėjo naudai, nepareiškus pagal įstatymą savo valios, kurią skolą atsakovė grąžina (CK 6.55 straipsnio 1 dalis), bylą nagrinėjęs teismas paskirstys šias tris įmokas būtent civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022, kaip grąžinimą skolos pagal 2017 m. sausio 23 d. paskolos sutartį Nr. 01-23, o ne kitų senesnių penkių atsakovės skolų grąžinimą.
20. Pasisakydamas dėl tokių atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99).
22. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015).
23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei atskirajame skunde nepateikė (nenurodė) jokių naujų faktinių duomenų, kurie egzistavo, tačiau šalims ir (ar) teismui nebuvo žinomi civilinės bylos Nr. e2-67-839/2022 nagrinėjimo metu. Pareiškėjas tik akcentuoja, jo vertinimu, teismo padarytas teisės normų taikymo klaidas, nepagrįstai jas įvardindamas kaip naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes. Taigi pareiškėjo naujomis pavadintos aplinkybės atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte apibrėžiamą proceso atnaujinimo pagrindą, bet jos niekaip nėra susijusios su naujomis aplinkybėmis ir (ar) jų paaiškėjimu, kaip tai suprantama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymo prasme. Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad pagrindo ir sąlygų atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą nėra.
24. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 atsakovės N. S. nei viename iš trijų pateiktų mokėjimo pavedimų, atliktų pareiškėjo naudai, nepareiškus pagal įstatymą savo valios, kurią skolą atsakovė grąžina, šios trys įmokos pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį turėjo būti paskirstytos senesnių penkių atsakovės skolų grąžinimui, pareiškėjo buvo nurodyta ieškinio dėl skolos priteisimo pagrindu, todėl buvo žinoma ir analizuojama nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-67-839/2022. Teismas, 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu atmesdamas pateiškėjo ieškinį dėl skolos priteisimo, pagal byloje surinktus įrodymus pareiškėjo teiginius dėl atsakovės įmokų paskirstymo seniausioms skoloms padengti pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį laikė neįrodytais. Civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 teismo priimtas sprendimas pagal pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus analogiško turinio argumentus buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, paliekant 2022 m. balandžio 4 d. teismo sprendimą nepakeistą. Pareiškėjo pateiktą kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat atsisakė priimti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo atskirajame skunde nurodoma aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.