- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- e2A-399-544/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Rita Dambrauskaitė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- N. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-399-544/2022
teisėjas Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00901-2020-1
2022 m. rugsėjo 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei N. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. S. (D. S.) dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. V. prašė priteisti iš atsakovės N. S. 2 420 Eur skolą, 1 036,97 Eur palūkanas, 78 Eur žyminį mokestį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad 2017 m. sausio 23 d. su atsakove ir jos sūnumi (byloje trečiuoju asmeniu) D. S. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovei ir trečiajam asmeniui jis paskolino 2 420 Eur. Pinigus perdavė iš rankų į rankas. Skolą abi šalys solidariai įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. sausio 17 d. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalimi reikalavimą reiškia tik atsakovei N. S.. Ieškovo teigimu, kadangi tarp šalių buvo ir anksčiau sudarytų paskolos sutarčių, todėl atsakovės pateikti mokėjimai yra ankstesnių paskolų grąžinimas, o 2017 m. sausio 23 d. suteikta paskola nebuvo grąžinta. Už tęstinį prievolės pažeidimą, kuris vyksta kiekvieną dieną, už naudojimąsi jo pinigais, atsakovė pagal įstatymą privalo sumokėti palūkanas. Paskaičiavo, kad už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. ieškovė turi sumokėti 1 036,97 Eur, kas sudaro 11,26 procentų dydžio metinių palūkanų, nes 2017 m. sausio 23 d. paskolos sutarties sudarymo momentu tokia palūkanų norma buvo Lietuvos banke (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas, remdamasis 2017 m. sausio 23 d. su atsakove ir jos sūnumi D. S. sudaryta sutartimi Nr. 01.23, prašo priteisti iš atsakovės 2 420 Eur skolą, 1 036,97 Eur palūkanas. Pateiktoje sutartyje nurodyta, kad „Aš D. S. (...) ir aš N. S. (...) pasiskoliname iš J. ar J. (taip galima perskaityti dėl neaiškios rašysenos) V. 2 420 (...) Eur į skolą grynaisiais“. Skolą ieškovui solidariai įsipareigojo grąžinti N. S. ir D. S. iki 2018 m. sausio 17 d. Atsakovė ir trečiasis asmuo iš esmės neginčija, jog pinigus pagal šią sutartį gavo, tačiau teigia, kad pasiskolino 1 400 Eur, o likusi suma buvo įrašyta kaip palūkanos, nes taip reikalavo ieškovas. Visa skola 2 640 Eur pagal šią sutartį ieškovui grąžinta 2017 m. lapkričio 22 d. (pervesta 2 190 Eur), 2018 m. sausio 15 d. (pervesta 200 Eur), 2018 m. kovo 13 d. (pervesta 250 Eur) pavedimais.
5. Teismas konstatavo, jog ieškovas objektyviai pagrįstų įrodymų, kurie paneigtų atsakovės pateiktus įrodymus dėl trimis pavedimais įvykdytos 2017 m. sausio 23 d. paskolos sutarties ir patvirtintų, jog atlikti mokėjimai yra skirti kitų paskolų grąžinimui, nepateikė. Teismo nuomone, vien tik teiginiai, samprotavimai ir raštiški paaiškinimai, kad sumokėtos sumos skirtos kitų paskolų grąžinimui, nagrinėjamu atveju nėra pakankami įrodyti ieškinio pagrįstumą.
6. Teismas pažymėjo, jog atsakovė pateikė turimą skolos sutarties originalą ir mokėjimo pavedimų dokumentus. Teismui nurodžius ieškovui pateikti šalių pasirašytos sutarties originalą dėl 2 420 Eur skolos, dokumentas nebuvo pateiktas bei nebuvo nurodyta, kodėl jis negali būti pateiktas, nors būtent ieškovas turėjo nuginčyti prievolės įvykdymo preziumavimą, kai skolos dokumentas yra skolininką. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia abejoti ieškovo teiginiais, jog skola negrąžinta, nes jis nesiekia jos buvimą patvirtinti originaliais dokumentais. Atsakovės apdairus elgesys, pinigus pervedant į J. V. asmeninę sąskaitą, išsaugant bankinių nurodymų dokumentus, tik labiau patvirtina atsakovės teiginius, kad skola ieškovui grąžinta (CK 6.65 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas sprendė, jog byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad tarp šalių buvo kitokios susitarimo sąlygos, nei nurodo atsakovė, t. y. kad skolos suma 2017 m. sausio 23 d. paskolos Nr. 01.23 sutartyje nurodyta su palūkanomis. Ieškovo argumentai, kad paskolos sutartis buvo atlygintinė, dėl to ieškovas turi teisę į mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas iki ieškinio pateikimo dienos, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė įsipareigojo mokėti periodines pelno (mokėjimo) palūkanas. Paskolos sutarties atlygintinumas savaime nesuponuoja mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo. Nagrinėjamu atveju nustatytas atlygis už paskolos suteikimą, o ne sutartinės periodiškai mokamos palūkanos. Kadangi nesusitarta dėl sutartyje nustatyto atlygio mokėjimo iki visiško sutarties įvykdymo, nėra pagrindo po paskolos grąžinimo termino praleidimo taikyti ne tik CK 6.874 straipsnį, bet dar ir CK 6.872 straipsnį, priteisiant ir tai, kas nenurodyta sutartyje.
8. Teismas nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 17 d. iki ieškovui bankiniu nurodymu trečią kartą 2018 m. kovo 13 d. pervesta 250 Eur, pradelsta sumokėti 55 dienas. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas taikyti ieškovo nurodomą palūkanų skaičiavimo metodą, gautųsi, kad atsakovė ieškovui turėjo sumokėti 0,51 Eurų palūkanų (30 (Eur) x 11,26 (procentai) : 365 (dienos) x 55 (dienos) = 0,509). Taigi akivaizdu, kad ieškovas ieškinio padavimo dieną (2020 m. lapkričio 12 d.) reikalavimo teisės pagal paskolos sutartį neturėjo, nes skola su ieškovo skaičiuojamomis palūkanomis buvo visiškai grąžinta.
9. Teismas nurodė, kad, esant ginčui, būtent ieškovas turėjo įrodyti kitokį atsakovės grąžintų įmokų paskirstymą, tačiau jis konkrečių argumentų ir įrodymų, kokia seniausia skola ir kokiais atsakovės atliktais mokėjimais užskaityta, nepateikė, todėl vertino, kad ieškovo teiginiai, jog jis atsakovės įmokas skyrė seniausiai skolai padengti, neįrodyti (CK 6.55 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas J. V. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
11. Nurodo, kad sprendimas yra neteisingas, nepagrįstas, prieštarauja įstatymui bei šališkas atsakovės atžvilgiu, nes teisėjas aktyviai bei palankiai atstovavo nesąžiningos atsakovės interesus, netinkamai įvertino visus ieškovo į bylą pateiktus įrodymus – 6 paskolos sutartis, nesąžiningą atsakovės ir jos sūnaus elgesį, kitas aplinkybes ir surinktų duomenų visumą.
12. Teigia, jog jam 2022 m. kovo 14 d. nepavyko per vaizdo konferencijos programą ZOOM prisijungti prie teismo posėdžio. 2022 m. kovo 14 d. apie 9 val. 13 min. per EPP teismui išsiuntė prašymą, kuriame nurodė, kad, nepavykus prisijungti prie posėdžio nuotoliniu būdu, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Šis dokumentas per EPP gautas 2022 m. kovo 14 d., tačiau nesuprantama, kodėl iki 9 val. 36 min. nebuvo LITEKO sistemoje.
13. Apeliantui neaišku, kodėl teisėjas šališkai nustatė, kad ieškovas tik nurodė, jog tarp šalių buvo ir anksčiau sudarytų paskolos sutarčių, tačiau nenustatė, kad papildomai pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tai yra 2021 m. kovo 24 d. apeliacinio skundo priede, apeliantas yra pateikęs ir įrodymus – 5 paskolos sutartis. 2021 m. kovo 24 d. apeliaciniame skunde apeliantas aiškiai nurodė, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 22 d., 2018 m. sausio 15 d. ir 2018 m. kovo 13 d. mokėjimo nurodymais tik iš dalies dengė savo prievoles apelianto naudai kitose senesnėse skolose pagal 5 paskolos sutartis (CK 6.55 straipsnio 2 dalis), kurių skolos įvykdymo terminas yra ankstesnis.
14. Teigia, jog teisėjas tik skundžiamo sprendimo įžanginėje dalyje nurodė, kad 2022 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje dalyvavo atsakovės atstovė advokatė, tačiau sprendimo motyvuojamoje dalyje teisėjas neužsiminė apie advokatės pareikštas mintis teismo posėdžio metu dėl teismo posėdžio atidėjimo. Akivaizdu, jog advokatė iš atsakovės tinkamai suderintos ir aiškios pozicijos neturėjo, todėl teismas negalėjo teisingai išnagrinėti apelianto ieškinio.
15. Tvirtina, kad teisėjas šališkai tiki nesąžiningų paskolos gavėjų – atsakovės ir trečiojo asmens apkalbomis apie tai, kad grąžinant pinigus jis nepasirašydavo pakvitavimo, nes iš tikrųjų viskas buvo priešingai. Apelianto manymu, jo parašytus pakvitavimus atsakovė dar tikrai pateiks kitose civilinėse bylose. Jeigu atsakovė negavo pakvitavimo po pirmos grąžintos sumos, neaišku, kodėl ji tęsė pinigų mokėjimą, nesikreipė į policijos pareigūnus dėl apelianto apgavysčių. Kad trečiasis asmuo yra nesąžiningas, patvirtina tai, jog jis apeliantui 2021m. birželio 15 d. grasino susidorojimu, dėl ko apeliantui teko kreiptis į policijos pareigūnus.
16. Nurodo, kad teisėjas šališkai nustatė, jog atsakovės apdairus elgesys, pinigus pervedant į sąskaitą, išsaugant bankinių nurodymų dokumentus, patvirtina atsakovės teiginius, jog skola ieškovui grąžinta. Iš tikrųjų atsakovė buvo pasyvi, nesiekė sudaryti susitarimų dėl įsipareigojimų įvykdymo atidėjimo, apeliantą apgavo. Paskolos sutartyje pavartotas veiksmažodis „pasiskoliname” patvirtina 2 400 Eur paskolos pinigų perdavimo faktą ir pagal eiliškumą tai buvo ne pirma iš jo gauta paskola.
17. Apeliantui nesuprantama, kokiu įstatymo straipsniu vadovaujantis, remiantis tik nesąžiningais atsakovės ir trečiojo asmens pateiktomis išsigalvotomis, absurdiškomis apkalbomis dėl ieškovo vengimo atlikti įrašus apie skolos grąžinimą ir kt., suteikta teisėjui teisė pakeisti 2017 m. sausio 23 d. paskolos sutarties sąlygas ir suteiktą 2 400 Eur dydžio paskolą išskaidyti į 2 dėmenis. Neaišku, kodėl teisėjas, aktyviai gindamas bei palaikydamas atsakovės interesus, nenustatė konkrečių paskolos ir palūkanų dydžių. Kadangi paskolos sutartis nėra neatlygintinė, už naudojimąsi svetimais pinigais už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. priskaičiavo 1 036,97 Eur 11,26 procentų dydžio metines palūkanas.
18. Nesutinka su teismo teiginiu, kad įstatymas įmokų paskirstymą, esant kelioms skoloms, pirmiausia sieja su skolininko valia, nes pagal įstatymą kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola (CK 6.65 straipsnio 2 dalis). Apelianto paaiškinimu, atsakovė geranoriškai visiškai įvykdė savo prievoles pagal 4 paskolos sutartis (2016 m. lapkričio 14 d. paskolos sutartis Nr. 11.15, 2016 m. lapkričio 21 d. paskolos sutartis Nr. 1121, 2017 m. vasario 28 d. paskolos sutartis Nr. 2-21 ir 2017 m. kovo 14 d. paskolos sutartis Nr. 3-14), o prievolę pagal 2017 m. balandžio 25 d. paskolos sutartį Nr. 4-25 įvykdė iš dalies. Visų šių paskolos sutarčių įvykdymo terminai yra ankstesni, negu nagrinėjamoje byloje, kurioje 2017 m. sausio 23 d. paskolos sutarties Nr. 01-23 prievolės įvykdymo terminas yra 2018 m. sausio 17 d. ir pagal kurią atsakovė savo prievolės apelianto naudai net nepradėjo vykdyti.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė N. S. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. Nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais atsakovė nesutinka. Pats ieškovas turėtų rūpintis savo turimų įrodymų byloje pateikimu, o ne vertinti, ar atsakovė pateikė visus savo įrodymus ir atsikirtimus. Šalis laisva spręsti, teikti ar neteikti papildomus įrodymus, įrodymų pakankamumo ir jų įrodomosios reikšmės vertinimas yra teismo prerogatyva. Iš papildomai teiktų 5 sutarčių ieškovas savo ieškinio nekildina bei savo reikalavimo šiomis sutartimis neįrodinėja, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad šie dokumentai su byla nesusiję ir juos grąžino ieškovui. Skirtingai nei atsakovė, kuri konkrečiai nurodė, kokiais konkrečiais pavedimais ir kokiomis sumomis padengė paskolą pagal ginčo sutartį, ieškovas tik deklaratyviai išvardina kitas su atsakove buvusias sudarytas sutartis ir jų sumas, nepaaiškindamas, kokiu, anot jo, konkrečiu pavedimu, kokia konkreti ir kokios konkrečios sutarties skolai ar jos daliai padengti buvo atlikti mokėjimai. Objektyviai pagrįstų įrodymų, kurie paneigtų atsakovės pateiktus įrodymus ir patvirtintų, jog atlikti mokėjimai yra skirti kitų paskolų grąžinimui, ieškovas nepateikė. Iš to akivaizdu, kad tik apelianto samprotavimai nepakankami įrodyti ieškinio pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinis skundas atmetamas.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
23. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria atmestas ieškovo ieškinys atsakovei dėl skolos priteisimo pagal 2017 m. sausio 23 d. ieškovo su atsakove ir trečiuoju asmeniu sudarytą paskolos sutartį Nr. 01.23, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Ieškovas apeliaciniame skunde nesuformulavo prašymo priimti į bylą naujus įrodymus, tačiau kartu su juo pateikė papildomus dokumentus: 2021 m. kovo 24 d. civilinės bylos Nr. e2-226-724/2021 apeliacinį skundą, 2021 m. lapkričio 29 d. pareiškimą civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022 / Nr. e2-2530-844/2021, 2021 m. birželio 18 d. Utenos AVPK Visagino policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimą ir 2021 m. balandžio 21 d. civilinės bylos Nr. e2-65-724/2022 patikslintą ieškinį, kuriais grindžia savo argumentus. Įvertinus ieškovo apeliaciniame skunde reiškiamus reikalavimus ir naujai teikiamų dokumentų turinį, matyti, kad su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai yra susiję su apeliaciniame skunde keliamais klausimais. Nors iš naujai pateiktų dokumentų matyti, kad visi šie dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes visi jie buvo parengti anksčiau, nei buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad, priėmus ieškovo naujai pateiktus įrodymus šioje proceso stadijoje, bylos nagrinėjimas bus nepagrįstai užvilkintas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija priima ieškovo su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis spręsdamas dėl ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kurių pagrindu jis skundžiamą teismo sprendimą vertina kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 187 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
26. Pažymėtina, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje surinktą įrodymų visumą, priešingai nei teigia apeliantas, minėtų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų laikėsi, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo, nes byloje esančių įrodymų visumą ištyrė, įvertino, pasisakė, kuriais įrodymais ir kokia apimtimi vadovaujasi, kuriuos įrodymus ir kokiais motyvais vadovaudamasis atmeta. Taigi, byla buvo išnagrinėta visapusiškai, pilnai ir objektyviai, o sprendimas priimtas remiantis byloje esančių įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Ieškovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau neįrodžius, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia ieškovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų viseto duomenimis.
28. Teisėjų kolegija pažymi, jog paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Pagal bendrąją įrodymų naštos paskirstymo taisyklę iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose skolininkui nustatyta pareiga įrodyti, jog jis paskolą grąžino. Be to, atkreiptinas dėmesys į įstatymo nustatytą prezumpciją – pagal CK 6.65 straipsnį skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta, todėl kreditorius, norėdamas šią prezumpciją nuginčyti, turėtų įrodyti, kad yra priešingai. Tuo atveju, kai skolininkas nepateikia skolos dokumento ar pakvitavimo, skolininkui tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013).
29. Vadovaujantis minėtomis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei civiliniame procese taikytinu įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principu, pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė įrodė paskolos grąžinimo ir tinkamo prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo faktą (nuoseklūs N. S. bei trečiojo asmens D. S. paaiškinimai, 2017 m. lapkričio 22 d., 2018 m. sausio 15 d. ir 2018 m. kovo 13 d. mokėjimo pavedimai apie pinigų pervedimą ieškovui, faktas, kad ieškovas neturi 2017 m. sausio 23 d. tarp ieškovo, o atsakovė pateikė šios sutarties originalą).
30. Spręsdamas dėl atsakovės prievolės grąžinti suteiktą paskolą tinkamo įvykdymo, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teikiamuose paaiškinimuose nurodoma, jog tarp šalių buvo ir anksčiau sudarytų paskolos sutarčių, todėl, ieškovo teigimu, pateikti mokėjimai yra ankstesnių paskolų grąžinimas, ieškovės teigimu, tai yra 2017 m. sausio 23 d. paskolos grąžinimas, šalims pasiūlė pateikti įrodymus ir duomenis, patvirtinančius jų teiginius dėl įsiskolinimo sumų mokėjimo, paskolų grąžinimo, gautų lėšų užskaitymo, paskirstymo ir kt. aplinkybes, susijusias su įsiskolinimų apmokėjimu. Kadangi ieškovas objektyviai pagrįstų įrodymų, kurie paneigtų atsakovės pateiktus įrodymus ir patvirtintų, jog atlikti mokėjimai yra skirti kitų paskolų grąžinimui, nepateikė, teismas pagrįstai sprendė, jog būtent ieškovas neįvykdė savo pareigos įrodyti ieškinio pagrįstumą ir paneigti atsakovės atsikirtinėjant į ieškinį pateiktus duomenis. Taigi, per visą teismo procesą nagrinėjamoje byloje atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos dėl ginčo paskolos pinigų grąžinimo ieškovui bei įrodymų, kurie patvirtina tokios paskolos grąžinimo faktą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo elgesio nėra pagrindo laikyti pakankamai apdairiu ir rūpestingu siekiant apsaugoti savo kaip kreditoriaus interesus, nes, pagal ieškovo teiginius, esant negrąžintoms ankstesnėms paskoloms, jis toliau skolino lėšas be įvykdymo užtikrinimo, nenumatant ankstesnių įsipareigojimų įvykdymo atidėjimo, skolos likučio fiksavimo ar pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys rodo, kad apeliantas turi patirties paskoliniuose teisiniuose santykiuose, yra patyręs ir apdairus kreditorius, užsiimantis pinigų skolinimo veikla.
31. Apeliantas pagrįstai remiasi CK 6.55 straipsnio norma, kurios 2 dalis nustato, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas; jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola; jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms. Nors apeliantas akcentuoja dar 5 ankstesnes paskolos sutartis, pagal kurias atsakovė turėtų pirmiausia atsiskaityti, tačiau, kaip minėta, šiuo atveju esminė aplinkybė yra ta, kad atsakovė 2017 m. sausio 23 d. skolos sutarties originalą turi ir teismui pateikė, tuo tarpu ieškovas pagal teismo nurodymą tokio dokumento nepateikė ir nenurodė, kodėl to negali padaryti, nepaaiškino, kokiu konkrečiu pavedimu, kokia konkreti ir kokios konkrečios sutarties skolai ar jos daliai padengti buvo atlikti mokėjimai ir pan. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, ieškovui nepateikus objektyviai pagrįstų duomenų dėl kitokio įmokų paskirstymo, jokių konkrečių argumentų ir įrodymų, kokia seniausia skola ir kokiais atsakovės atliktais mokėjimais buvo užskaityta, nėra pagrindo ieškovo teiginius (paaiškinimus) dėl atsakovės įmokų paskirstymo seniausioms skoloms padengti CK 6.55 straipsnio 2 dalies pagrindu laikyti įrodytais.
32. Atsižvelgdama į visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasi įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo J. V. ieškinio reikalavimą dėl paskolos iš atsakovės N. S. priteisimo, o taip pat ir išvestinius reikalavimus dėl delspinigių priteisimo, nes atsakovė įrodė tinkamo prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo faktą, o ieškovas neįrodė, kad jis tebeturi reikalavimo teisę į atsakovę (CPK 178 straipsnis).
35. Apeliantas teigia, kad negalėjo prisijungti ir dalyvauti 2022 m. kovo 14 d. teismo posėdyje per vaizdo konferencijų programą ZOOM, tačiau nenurodo, kokią reikšmę tai turi skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Šiuo aspektu pažymėtina, jog apeliantas tą pačią dieną teismui pateikė prašymą civilinę bylą 2022 m. kovo 14 d. nagrinėti jam nedalyvaujant, pageidaudamas gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonių pagalba.
36. Apeliantas abejoja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumu ir dėl to, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nieko nepasisakė dėl atsakovės advokatės pareikštų minčių 2022 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu, t. y. kad atsakovės atstovė buvo prašiusi atidėti teismo posėdį, tačiau to nepadaręs teismas negalėjo teisingai išnagrinėti bylos. Iš 2022 m. kovo 14 d. teismo informacinės pažymos bei teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad atsakovės atstovė advokatė teismo posėdžio pradžioje išreiškė poziciją, kad prašys teismą posėdį atidėti. Paaiškino, jog pastaruoju metu buvo apsunkintas bendravimas su kliente dėl jos sveikatos problemų bei tai, kad atsakovė yra nurodžiusi telefonu, jog galimai turi ir kitų dokumentų, susijusiu su paskolomis iš ieškovo, kurių reikšmingumo bylai atstovė negalėjo įvertinti, su jais nesusipažinusi. Vėliau atstovė savo poziciją pakeitė, prašymo atidėti teismo posėdį atsisakė, įvertinusi, kad byloje atsakovė yra pateikusi pakankamus įrodymus. Teismui pakartotinai paklausus dėl posėdžio atidėjimo tam, kad suteikti galimybę teikti papildomus dokumentus, atstovė atsakė, kad neturi nei prašymų, nei papildomų įrodymų ir jų neteiks, nes pateikti įrodymai apie konkrečius mokėjimus, skola padengta. Todėl, atstovei atsisakius prašymo atidėti teismo posėdį ir nurodžius, kad jokių papildomų įrodymų byloje neteiks, teismui nebuvo jokio pagrindo teismo posėdį atidėti, byla 2022 m. kovo 14 d. teismo posėdyje buvo išnagrinėta tinkamai.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas be pagrindo tvirtina, jog teismas nepagrįstai nepriėmė jo teiktų papildomų sutarčių. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 13 d. rašte dėl dokumentų grąžinimo aiškiai ir pagrįstai nurodė tokį atsisakymo pagrindą, t. y. kad civilinėje byloje Nr. e2-67-839/2022 priimtame sprendime pasisakyta tik dėl sutarties, 2017 m. sausio 23 d. sudarytos su atsakove N. S. ir jos sūnumi D. S. Nr. 01.23, būtent šią sutartį buvo nurodyta pateikti į bylą 2022 m. vasario 21 d. nutartimi, todėl šis dokumentas paliktas prie kitų išnagrinėtos bylos dokumentų; likusius paskolų sutarčių originalus: 2016 m. lapkričio 14 d. sutartį Nr. 11.15, 2016 m. lapkričio 21 d. sutartį Nr. 11.21, 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį Nr. 11.23, 2017 m. vasario 28 d. sutartį Nr. 2-21, 2017 m. kovo 14 d. sutartį Nr. 3-14, gražintinas nesant šių dokumentų ryšio su išnagrinėta byla.
38. Apeliantas skunde prašo pavesti pirmosios instancijos teisėjui Gediminui Karpavičiui civilinės bylos Nr. e2-67-839/2022 procesiniuose dokumentuose esančią teisminio proceso numerio įrašo dalį „2-50-3- ...” pakeisti į atitinkamą įrašo dalį „2-11-3- ...”. Taip pat nurodo, jog neaišku, kaip teisėjas priskaičiavo 1 717,40 Eur dydžio palūkanas, kai ieškinyje jo reikalavimas priteisti iš atsakovės yra tik 1 036,97 Eur dydžio palūkanas. Teisėjų kolegija sutinka, kad teismas suklydo, nurodydamas teisminio proceso numerį, taip pat sprendimo motyvuojamoje dalyje padarė rašymo apsirikimą dėl palūkanų dydžio, tačiau šiuos rašymo apsirikimu teismas gali ištaisyti CPK 276 straipsnio tvarka.
39. Pastebėtina, jog apeliantas skunde iš esmės kritikuoja kiekvieną pirmosios instancijos teismo byloje nustatytą aplinkybę bei pateiktą išvadą kaip šališkas, tačiau nenurodo, kaip atitinkamai vienu ar kitu klausimu turėtų būti sprendžiama. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apelianto nusistatymas prieš teisėjo priimtą sprendimą savaime nepagrindžia teismo (teisėjo) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi. Apeliantas, grįsdamas tokį galimą teismo (teisėjo) šališkumą, remiasi tik deklaratyviais samprotavimais ir prielaidomis, nenurodo jokių pagrįstų aplinkybių ar argumentų, tikėtinai patvirtinančių, kad teismas buvo šališkas, taip pat jis nepateikia tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.
40. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
41. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias sprendžiant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą ir byloje surinktais bei įvertintais įrodymais pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą atsakovė N. S. turėjo 242 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos atsakovei N. S. priteistinos iš ieškovo J. V. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) atsakovės N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.