Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022, pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei N. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl proceso atnaujinimo instituto

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius bei taikomos tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais įstatymo numatytais būdais. Proceso atnaujinimo institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant į proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą. Proceso atnaujinimo uždavinys – ne tiesiogiai patikrinti teismo veiksmus, o atsakyti į du klausimus: yra ar ne įstatyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, o jeigu jie yra, tai ar jie turėjo kokią nors įtaką byloje priimtam sprendimui ir pačiam teismo procesui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, nurodoma, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, teismas šiuo atveju patikrina, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

Dėl termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nurodytas terminas nėra naikinamasis – jeigu asmuo praleidžia trijų mėnesių terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, šis terminas gali būti atnaujintas (CPK 78 straipsnis). Tuo tarpu CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas – prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Šiam terminui pasibaigus, išnyksta asmens teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą ir nurodyto termino teismai negali atnaujinti. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nustatęs, kad prašymas paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Šio procesinio termino pradžios momentas yra teismo sprendimo (nutarties), priimto byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo data.

Pareiškėjas nurodo, kad 2024-07-31 patikslintas prašymas atnaujinti procesą buvo pateiktas itin operatyviai, praėjus vos 2 darbo dienoms nuo 2024-07-29 teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-72-477/2024 Utenos apylinkės teisme, kai paaiškėjo aplinkybė, jog ir civilinė byla Nr. e2-65-724/2022 gali būti sujungta su civiline byla Nr. e2-72-477/2024.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-10-17 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022 įsiteisėjo 2023-04-05, kuomet Panevėžio apygardos teismas 2023-04-05 nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-133-589/2023, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-10-17 sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas J. V. pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad į kasacinį teismą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023-04-05 nutarties nesikreipė, nes juristas jam išaiškino, kad tik kas penktą kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priima nagrinėti, todėl jo manymu, kasacinį skundą pateikti yra netikslinga. Taip pat pareiškėjas ir iš savo teismų praktikos žino, kad jo kasacinių skundų kasacinio teismo komisija nė karto nėra priėmusi peržiūrėjimui.

Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis priežastimis pareiškėjui trukdžiusiomis pasinaudoti galimybe prašyti peržiūrėti apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį kasacine tvarka.

Taip pat byloje nėra duomenų apie priežastis, sutrukdžiusias pareiškėjui kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo laiku. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apie jo atžvilgiu priimto sprendimo įsiteisėjimą sužinojo 2023-04-05, todėl laikytina, kad 3 mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo yra ženkliai praleistas. Įvertinus pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, teismas nenustatė priežasčių ir pagrindų atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022.

CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Tačiau teismas pasisako ir dėl pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų.

Dėl bylos atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas tada, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Vienu iš tokių įrodymų teismų praktikoje pripažįstamas ekspertizės aktas. Priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių ekspertizės aktas gali atitikti naujai paaiškėjusios ir turinčios esminę reikšmę bylos aplinkybės požymius, nes aplinkybės, turėjusios įtakos šio akto priėmimui, buvo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

Pareiškėjas savo prašymą atnaujinti procesą grindžia aplinkybe, kad atsakovė savo tas pačias atliktas neįvardintas įmokas ieškovo naudai, klaidindama ir teismą, teiks į skirtingas civilines bylas.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pareiškėjas jokių naujų aplinkybių, patvirtinančių, dėl ko turėtų keistis Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-10-17 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022 konstatuoti faktai, teismui nepateikė. Pareiškėjo nurodyta neva nauja aplinkybė, kad atsakovė savo tas pačias atliktas neįvardintas įmokas ieškovo naudai, klaidindama ir teismą, teiks į skirtingas civilines bylas, pareiškėjui buvo žinoma ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022.

Esant šioms aplinkybėms pagrindo atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nėra.

Kartu pažymėtina, kad, esant būtinumui civilinėje byloje Nr. e2-72-477/2024 sulyginti ir įvertinti civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022 esančius rašytinius įrodymus ir esant motyvuotam bei pagrįstam prašymui, civilinė byla Nr. e2-65-724/2022 gali būti išreikalauta iš archyvo ir prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-65-724/2022.

Dėl bylos atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas tada, kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Tačiau šioje normoje yra nustatyta būtina proceso atnaujinimo sąlyga – pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Nagrinėjamu atveju dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-10-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022, kurioje pareiškėjas (nurodytoje byloje – ieškovas) J. V. prašo atnaujinti procesą, pats ieškovas J. V. padavė apeliacinį skundą. Panevėžio apygardos teismo 2023-04-05 nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-133-589/2023) ieškovo apeliacinis skundas atmestas ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-10-17 sprendimas paliktas nepakeistas. Kadangi teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, proceso atnaujinimas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą yra negalimas.

Išdėstytų motyvų pagrindu, taip pat konstatavus, kad pareiškėjo prašymas pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys prašė priteisti iš kitos šalies jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šia teismo nutartimi procesą atnaujinti atsisakytina, pareiškėjas J. V. neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlydinimą.

Atsakovė N. S. atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš pareiškėjo, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovės prašymas negali būti tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje susidarė 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetus, iš pareiškėjo valstybės naudai priteistina 15,86 Eur šių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo J. V.prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022, išnagrinėtoje pagal ieškovo J. V. patikslintą ieškinį atsakovei N. S., trečiajam asmeniui D. S. dėl skolos priteisimo.

Priteisti iš pareiškėjo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5662).

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.