- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-22
- Bylos Nr.
- e2-4604-724/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00600-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrius Avinas
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- N. S.
- Trečiasis asmuo
- D. S.
- Kategorijos
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Giedrius Avinas rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei N. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. S. (D. S.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės N. S. ieškovo J. V. naudai 560 Eur skolą, 305,76 Eur delspinigius ir 138,54 Eur palūkanas bei 23,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, tai yra 23,00 Eur (11,00+12,00) žyminis mokestis ir 0,20 Eur siunčiamo pavedimo mokestis bei 5 % dydžio metų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinys grindžiamas iš esmės tuo, kad ieškovas 2017-04-25 paskolos sutartimi šešių mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2017-10-25 paskolino 560 eurų atsakovei N. S. ir trečiajam asmeniui D. S., kuriuos jie gavo grynaisiais prieš pasirašant 2017-04-25 paskolos sutartį. Ieškovas atsisako bet kokių reikalavimų byloje trečiojo asmens D. S. atžvilgiu, nes pastarasis seniai serga. Atsakovė skolos iki šiol negrąžino, tokiu būdu pažeidė paskolos sutarties įvykdymo terminą, ieškovui atsirado nuostoliai, todėl jis prašo priteisti už laikotarpį nuo 2022-10-07 iki 2023-04-06 delspinigius ir už laikotarpį nuo 2017-10-25 iki 2022-10-06 palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ieškovo J. V. ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės N. S. patirtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas. Nusprendus ieškinį tenkinti – sumažinti 0,5 % delspinigių dydį iki 0,02 %, skaičiuojant delspinigius nuo priteistos sumos už 6 mėn. laikotarpį. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tuo, kad: pagal paskolos sutartį Nr. 4-25, sudarytą 2017-04-25, atsakovė pinigų negavo; paskolos sutartis yra vartojimo rūšies ir atsakovės kaip vartotojų teisės buvo pažeistos; delspinigiai yra nepagrįstai dideli.
Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas pateikė dubliką. Teismas nubuvo nusprendęs bylai ruoštis paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl ieškovo pateiktą dubliką teisėjo rezoliucija nuspręsta laikyti rašytiniais paaiškinimais.
Rašytiniai paaiškinimai (dublikas) iš esmės grindžiami tuo, kad ieškovas atsakovei suteikė paskolą, o ne vartojimo kreditą, ieškovas nėra verslininkas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl paskolos sutarties.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1-2 dalys). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 1, 3 dalys). Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis).
Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).
Byloje kilo ginčas dėl paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimo (ar jų nebuvimo). Ieškovas teigia, kad 2017-04-25 atsakovė N. S. ir trečiasis asmuo D. S. iš ieškovo pasiskolino 560,00 Eur, ir šią aplinkybę įrodinėja 2017-04-25 sutartimi Nr. 4-25.
2017-04-25 sutartyje Nr. 4-25 nurodyta, kad N. S. ir D. S. pasiskolino iš J. V. 560 eurų, įsipareigojo skolą grąžinti solidariai iki 2017-10-25, už kiekvieną praleistą skolos grąžinimo dieną mokėti 0,5 % delspinigių nuo negrąžintos skolos. Paskolos sutartyje nurodyta, kad N. S. ir D. S. iš Ieškovo pasiskolintų 560 eurų, 210 eurų gavo grynaisiais prieš pasirašant šią sutartį, o 350 eurų J. V. perves į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina 2017-04-25 paskolos sutartis Nr. 4-25 (toliau Sutartis). 2017-04-25 (Sutarties pasirašymo dieną) atsakovei į jos banko sąskaitą, nurodytą Sutartyje, ieškovas pervedė 350 eurų. Šią aplinkybę patvirtina mokėjimo pervedimo dokumentas (Kauno kredito unija Kredito pervedimai SEPA). Atsakovė nurodė, kad pagal sutartį ji pinigų iš viso negavo. Šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Atsakovės teiginys, kad ta suma, kuri perduodama grynaisiais yra įskaičiuojama kaip palūkanos, ieškovas skaičiuoja 10 procentų palūkanas nuo perduodamos sumos (350 Eur x 10% x 6 mėn. = 210 Eur), tad realiai gaunama paskolos suma yra tik ta, kuri pervedama į banko sąskaitą, yra deklaratyvus ir nepagrįstas įrodymais.
Iš sutarties turinio matyti, kad sutartimi buvo aiškiai išreikšta šalių valia, byloje nėra įrodymų, kad Ieškovui būtų grąžinta skola ar jos dalis, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 560 Eur skolos priteisimo.
Dėl paskolos sutarties priskyrimo vartojimo sutarčių rūšiai.
Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis).
Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis (CK 6.228¹ straipsnio 2 dalis).
Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą (CK 6.228¹ straipsnio 3 dalis).
Vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas. Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnyje vartojimo sutartimi laikoma bet kuri verslininko ir vartotojo sudaryta sutartis (CK 6.228⁴ straipsnio 1 dalis).
Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepime nurodyta, kad ginčo sutartis yra vertintina kaip vartojimo paskolos sutartis, todėl atitinkamai šiai sutarčiai yra taikomos konkrečios nuostatos, kaip antai aiškiai suprantamų, skaidrių, nedviprasmiškų sąlygų vartotojui atskleidimo pareigos.
Sutiktina su atsakove, kad ginčo sutartis yra vertintina kaip vartojimo paskolos sutartis.
Ieškovas atsakovei paskolino pinigus, t. y. atliko pinigų skolinimo paslaugą. Atsakovė dalį pinigų (210 Eur) gavo grynaisiais. Kitą dalį pinigų (350 Eur) atsakovei ieškovas pervedė į banko sąskaita, šias aplinkybes, kaip jau anksčiau minėta, patvirtina sutartis ir mokėjimo pervedimo dokumentas. Atsakovė (vartotoja) priėmė suteiktą paslaugą (pinigus), šią aplinkybę patvirtina tie patys įrodymai (sutartis ir pinigų pervedimo dokumentas) ir privalėjo mokėti jų kainą (delspinigius).
Vartotoja (atsakovė) yra fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), tai nurodyta ir atsakovės atsiliepime (atsakovė ir trečiasis asmuo yra vartotojai, su ieškovu sudarę šią paskolos sutartį asmeniniais, namų ūkio poreikiams tenkinti, susijusiais tikslais) sudarė sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesutinka su atsakovės pozicija, kad atsakovei (vartotojai) buvo neaiškios sutarties sąlygos. Iš sutarties turinio matyti, kad atsakovė susitaria su ieškovu dėl konkrečios sumos. Sutartyje nurodyta, kad dalį pinigų atsakovė su D. S. gavo grynaisiais, kita dalis bus pervesta į sąskaita. Sutartyje nurodytas aiškus skolos grąžinimo terminas. Už praleistą skolos grąžinimo terminą, numatyta, kad atsakovė su D. S. įsipareigoja mokėti 0,5 procento delspinigius. Teismo vertinimu sutartyje yra aiški šalių valia. Todėl vertinti, kad sutarties sąlygos yra neaiškios nėra pagrindo.
Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 1-3 dalys).
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad kreditorius iš skolininko negali reikalauti ir delspinigių ir kompensacinių palūkanų (nuostolių) atlyginimo, atsakovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktu.
Atsakovės nurodytoje LAT nutartyje išaiškinta, kad nurodyta taisyklė dėl nuostolių įskaitymo į netesybas negali būti taikoma, kai yra priteisiami paskolos sutartyje nustatyti delspinigiai ir palūkanos pagal įstatymą už skirtingus prievolės nevykdymo laikotarpius.
Ieškovas delspinigių prašo už laikotarpį nuo 2022-10-07 iki 2023-04-06, o palūkanų už laikotarpį nuo 2017-10-25 iki 2022-10-06. Taigi paskolos sutartyje nurodytus delspinigius ir palūkanas pagal įstatymą Ieškovas prašo priteisti už skirtingus prievolės nevykdymo laikotarpius, todėl reikalavimas nuostolius priteisti delspinigių ir palūkanų forma yra teisėtas.
Dėl delspinigių dydžio mažinimo.
Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Atsakovė ir Trečiasis asmuo skolą įsipareigojo grąžinti iki 2017-10-25, mokant 0,5 procento delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžintos skolos sumos. Be to Ieškovas ieškinyje nurodė, kad delspinigius sumažino iki 0,3 procento.
Vertinant Ieškovui priteistinų netesybų dydį, atsižvelgiama į tai, kad paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys, negrąžinta paskolos suma – 560 Eur, sutartimi Atsakovė ir Trečiasis asmuo įsipareigojo neįvykdžius prievolės mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius, ieškiniu sumažintus iki 0,3 procento dydžio, paskola buvo trumpalaikė. Atsakovė ir Trečiasis asmuo nevykdo savo prievolės grąžinti skolą Ieškovui beveik šešis metus, taigi, sutarties nevykdymo terminas, palyginti su terminu, kuriam buvo suteikta paskola, yra gana ilgas.
Manoma, kad Atsakovė ir Trečiasis asmuo, sutartimi prisiimdami įsipareigojimus Ieškovui, nepakankamai įvertino savo finansines galimybes ir dėl to prisiėmė sau riziką dėl pasekmių, kurios buvo jiems žinomos, jeigu jie laiku negrąžins paskolos Ieškovui. Vertinama, kad negrąžinta skola yra nedidelė, nors Atsakovė ir Trečiasis asmuo delsia ją grąžinti ilgą laiką.
Ieškovas geranoriškai sumažino reikalaujamų delspinigių dydį iki 0,3 procento, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.
Ieškovas teigia, kad jo reikalavimas priteisti iš atsakovės 305,76 Eur delspinigių yra pagrįstas. Motyvuoja tuo, kad per sutarties nevykdymo laikotarpį atsakovė N. S. nesiėmė jokių priemonių geranoriškai grąžinti paskolą – nerodė jokių pastangų pasirašyti su Ieškovu susitarimą dėl skolos grąžinimo termino pratęsimo, delspinigių dydis, palyginti su negrąžintos paskolos dydžiu ir atsižvelgiant į jos negrąžinimo terminą, nėra neprotingai didelis. Tačiau jokių įrodymų, dėl nuostolių dydžio, kuriuos galimai patyrė, dėl sutarties vykdymo termino praleidimo, teismui nepateikė.
Ieškovas paaiškinimuose (dublike) nurodė, kad Atsakovė yra surašiusi virš 10 paskolos sutarčių.
Ieškovas skolindamas pinigus Atsakovei ir Trečiajam asmeniui, ir turėdamas patirties pinigų skolinimo srityje, turėjo įvertinti galimas kylančias rizikas dėl nesavalaikio atsiskaitymo su juo. Be to, Ieškovas galėjo nedelsti ir žymiai anksčiau kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių ginimo, tačiau taip nesielgė ir į teismą kreipėsi su ieškiniu beveik praėjus šešeriems metams nuo paskolos grąžinimo dienos. Tokio Ieškovo elgesio negalima vertinti kaip atidaus ir rūpestingo, dėl ko Ieškovas turi ir pats prisiimti dalį rizikos, dėl galimų nuostolių kylimo.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į tarp šalių susiklosčiusius paskolinius santykius, jų nevienkartinį pobūdį, negrąžintos paskolos dydį, ieškovo pasirinkimu uždelstą savo turtinių teisių gynybos realizavimą, šalių interesų pusiausvyros svarbą, 0,3 procento dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą dieną dydis, nors ir Ieškovo geranoriškai sumažintas nuo sutartyje aptarto 0,5 procento, vis tiek yra per didelis ir prieštaraujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams. Nagrinėjamu atveju, reikšminga ir tai, kad ieškiniu prašomi 0,3 procento delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, atitinka net 109,5 procentų metinių palūkanų. Be to, jie sudaro net 54,6 procentus skolos dydžio, o Ieškovas taip ir nepagrindė dėl kokių priežasčių jis tokį ilgą laikotarpį delsė ginti savo turtinius interesus Atsakovei nevykdant prisiimtos prievolės. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas, įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (LAT 2013-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2016-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Jokių įrodymų, dėl nuostolių dydžio, kuriuos galimai patyrė, dėl Sutarties vykdymo termino praleidimo, ieškovas taip ir nepateikė (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis išdėstytu, delspinigių dydis mažinamas iki 0,1 procento, kas sudaro 101,92 Eur (560 Eur*0,1 proc.*182 dienos) delspinigių sumą. Tai įvertinus, daroma išvada, kad Ieškovo paskaičiuota delspinigių suma yra neteisinga. Todėl Ieškovo reikalavimas priteisti iš Atsakovės 305,76 Eur delspinigių yra tenkinamas iš dalies ir iš Atsakovės Ieškovo naudai priteistina 101,92 Eur delspinigių suma.
Dėl palūkanų už prievolės termino praleidimą.
CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 138,54 Eur palūkanų. Ieškovas nurodė, kad palūkanas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2017-10-25 iki 2022-10-06 (už penkerius metus). Skaičiuodamas palūkanas taikė 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl iš Atsakovės Ieškovo naudai priteistina 138,54 Eur palūkanų.
Dėl procesinių palūkanų.
Skolininkas taip pat privalo mokėti penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 800,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023-04-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas patyrė 23,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo 11 Eur žyminio mokesčio už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 12 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, pareikštą priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą ir 0,20 Eur už pavedimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo). Ieškinio suma yra 1004,30 Eur. Teismas sumažino ieškovo prašomą priteisti delspinigių sumą iki 101,92 Eur. Ieškovo ieškinys tenkinamas 79,70 procentų (800,46*100/1004,30), todėl iš Atsakovės Ieškovo naudai priteisiama 18,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė prašė iš Ieškovo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė jas pagrindžiančių dokumentų, todėl teismas neturi galimybės iš Ieškovo priteisti Atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 19,92 Eur. Ieškinys tenkinamas iš dalies, t. y. 79,70 procentų, todėl iš Atsakovės į valstybės biudžetą išieškotina 15,88 Eur (19,92*79,70/100 =15,87624) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš Ieškovo į valstybės biudžetą išieškotina 4,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 560,00 Eur (penkių šimtų šešiasdešimties eurų 00 ct) skolą, 101,92 Eur (vieno šimto vieno euro 92 ct) delspinigius, 138,54 Eur (vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų 54 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 800,46 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2023-04-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,49 Eur (aštuoniolikos eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Išieškoti iš atsakovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,88 Eur (penkiolikos eurų 88 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Išieškoti iš ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,04 Eur (keturių eurų 4 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.