Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-133-589/2023

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-05
Bylos Nr.: e2A-133-589/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-11-3-00367-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Dambrauskaitė
Ieškovas: J. V.
Atsakovas: N. S.

Kategorijos

3.2.4.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-133-589/2023Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00367-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.9.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei N. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. S. (D. S.) dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. V. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės N. S. (toliau – ir atsakovė) 1 000 Eur skolą, 549 Eur delspinigių, 289,42 Eur palūkanų ir 88 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad pagal paskolos sutartį Nr. 4-19 atsakovė iš jo 2017 m. balandžio 19 d. pasiskolino 1 000 Eur, iš kurių grynaisiais prieš pasirašant paskolos sutartį atsakovė gavo 625 Eur, o 375 Eur atsakovei buvo pervesti į jos asmeninę sąskaitą banke. Skolą atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. vasario 19 d., tačiau iki šiol negrąžino. Skolininkei laiku neįvykdžius prievolės, ieškovas apskaičiavo 549 Eur delspinigius, kuriuos sumažino beveik du kartus nuo sutartų 0,5 proc. iki 0,3 proc. dydžio už 6 mėn. laikotarpį, nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. (1 000 Eur x 0,003 proc. x 183 d.).

3. Pažymėjo, jog kadangi paskolos sutartis nėra neatlygintinė, tai už atsakovės naudojimąsi svetimais pinigais už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., ieškovas priskaičiavo 289,42 Eur (1 000 Eur x 11,05 proc. x 2 m. + 1 000 Eur x 11,05 proc. ÷ 365 d. x 226 d.) 11,05 proc. dydžio metines vartojimo palūkanas, nes tokio dydžio palūkanos šalių paskolos sutarties sudarymo momentu buvo Lietuvos banke.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimu ieškovo J. V. ieškinys atmestas, iš ieškovo atsakovei N. S. priteistas 968 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.

5. Iš paskolos sutarties Nr. 4-19 teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 19 d. atsakovė N. S. iš ieškovo J. V. pasiskolino 1 000 Eur ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2018 m. vasario 19 d. Už delsimą atsiskaityti įsipareigojo mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius. Atsakovė neginčijo, kad pinigus pagal šią sutartį gavo, tačiau tvirtino, kad iš ieškovo gavo 500 Eur, o likusi suma buvo įrašyta kaip palūkanos, nes taip reikalavo ieškovas. Visa skola su palūkanomis pagal minėtą sutartį grąžinta 2018 m. liepos 11 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. rugsėjo 11 d., 2018 m. spalio 16 d., 2018 m. lapkričio 12 d., 2018 m. gruodžio 13 d., pinigus pervedant ieškovui mokėjimų pavedimais. Atsakovė, gindamasi nuo reiškiamų reikalavimų, pateikė šiuos mokėjimų pavedimus, iš kurių matyti, kad ieškovui buvo pervesta 1 200 Eur suma. Atsakovė, teikdama paaiškinimus, nurodė, kad pavedimai, kuriais ieškovui pervesta po 200 Eur yra 2017 m. balandžio 19 d. paskolos sutarties vykdymas. Ieškovas kategoriškai tvirtino, kad atsakovės mokėjimo nurodymais buvo dengiamos jos ankstesnės skolos, kurių atsakovė viena ir kartu su trečiuoju asmeniu turi dešimt ir jų nėra įvykdžiusi. Ieškovas teismui pateikė (2021 m. lapkričio 29 d.) pareiškimą, kuriame nurodė, kad minėtais ieškovės mokėjimo pavedimai buvo dengtos atsakovės skolos pagal 2016 m. lapkričio 14 d. sutartį Nr. 11.15, 2016 m. lapkričio 21 d. sutartį Nr. 1121, 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį Nr. 1123, o pagal 2017 m. vasario 28 d. sutartį Nr. 2-21, 2017 m. kovo 14 d. sutartį Nr. 3-14 ir 2017 m. balandžio 25 d. sutartį 4-25 atsakovė neatsiskaitinėjo. 2022 m. kovo 30 d. teismo posėdžio metu ieškovas kategoriškai tvirtino, kad į bylą pateiktais mokėjimais buvo dengiamos ankstesnės skolos, tačiau negalėjo nurodyti, kokios būtent ir kiek yra sumokėjusi atsakovė. Dėl nurodyto ieškovui teismas pasiūlė pateikti patikslintą ieškinį.

6. Teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 21 d. teisme buvo gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriame ieškovas pateikė savo skaičiavimus, kaip jis užskaitė atsakovės 2018 m. liepos 11 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. rugsėjo 11 d., 2018 m. spalio 16 d., 2018 m. lapkričio 12 d., 2018 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymais pervestas lėšas, kaip buvo mokama už ankstesnes paskolas, toliau tvirtindamas, kad skola pagal 2017 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį negrąžinta. Atsakovė, atsikirsdama į patikslintą ieškinį, teismui pateikė paties ieškovo rašytus pakvitavimus apie pinigų gavimą grąžinant skolas pagal paskolos sutartis Nr. 11-15, 11-21, 11-23, kurių ieškovas į patikslinto ieškinio skaičiavimus nebuvo įtraukęs. Dėl to ieškovas posėdžio metu prašė suteikti laiko patikslinti ieškinį, kurį teismui pateikė 2022 m. gegužės 24 d. (pakoreguotas ieškinys), o dar po dviejų dienų 2022 m. gegužės 26 d. pateikė „galutinį ieškinį“.

7. Teismas vertino, kad toks ieškovo procesinis elgesys rodo, kad ieškovas iki ieškinio šioje byloje pareiškimo pats nežinojo, kokia yra atsakovės skola, pagal kokias paskolos sutartis, kada paskolos ar jų dalys grąžintos ir kokios sumos, pagal kokias sutartis, nes atsakovei pateikiant skolų grąžinimą patvirtinančius dokumentus ieškovas net tris kartus tikslino ieškinį. Ieškovas objektyviai pagrįstų įrodymų, kurie paneigtų atsakovės pateiktus įrodymus ir patvirtintų, jog atlikti mokėjimai yra skirti kitų paskolų grąžinimui, nepateikė. Teismas sprendė, kad vien tik teiginiai, samprotavimai ir rašytiniai paaiškinimai, jog atsakovės sumokėtos sumos buvo skirtos kitų paskolų grąžinimui, nagrinėjamu atveju nėra pakankami įrodyti ieškinio pagrįstumą.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovės apdairus elgesys, pinigus pervedant į ieškovo asmeninę sąskaitą, išsaugant bankinių nurodymų dokumentus, patvirtina atsakovės teiginius, kad skola ieškovui grąžinta, nes ji grąžinimą siekė atlikti rinkdama objektyviai tai patvirtinančius duomenis ir atlikdama bankinius pavedimus. Tuo pačiu ieškovo elgesio nėra pagrindo laikyti pakankamai apdairiu ir rūpestingu, siekiant apsaugoti savo kaip kreditoriaus interesus, nes pagal ieškovo teiginius, esant negrąžintoms ankstesnėms paskoloms, jis paskolino naujas lėšų sumas be jokio grąžinimo užtikrinimo, nenumatant ankstesnių įsipareigojimų įvykdymo atidėjimo, skolos likučio fiksavimo ar pan., kas kelia abejonių dėl ieškovo teiginių, jog skola nebuvo grąžinta, pagrįstumo.

9. Teismas iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad ieškovas turi ilgametės patirties paskoliniuose teisiniuose santykiuose, yra patyręs ir apdairus kreditorius, užsiimantis pinigų skolinimo veikla. Taigi ieškovas nuo pat paskolos sutarties sudarymo privalėjo skolos grąžinimą administruoti apdairiai ir aiškiai taip, kad ateityje, skolininkui nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, kiltų kaip galima mažiau neaiškumų ne tik skolininkui bet ir pačiam kreditoriui. Šioje gi byloje teismas sprendė esant pagrindui konstatuoti, kad ieškovas ieškinio padavimo dienai nežinojo, pagal kokią sutartį atsakovė su juo yra atsiskaičiusi ir kokiomis sumomis.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovo teikiami skaičiavimai, kurie kaskart buvo keičiami atsakovei atsikirtus, pagal kitas sutartis, kurios nėra bylos dalykas, negali būti vertinami, nes tokiu būdu teismas turėtų prieš tai įvertinti, kad visos tokios sutartys tikrai buvo sudarytos tarp šalių, kad sutartyse nurodytos sumos buvo suteiktos atsakovei kaip paskola, kad šalys buvo susitarusios dėl palūkanų ir netesybų dydžio bei jų mokėjimo, kad paskolos negrąžintos, kad nėra / yra pagrindas mažinti netesybas ir pan., t. y. atskleisti visus privalomuosius elementus, kurie privalo būti įvertinti, priteisiant konkrečią skolą. Visi šie veiksmai atliekami asmeniui pateikus ieškinį, dėl konkrečios paskolos sutarties ar sutarčių.

11. Esant tokioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad būtent ieškovas neįvykdė savo pareigos įrodyti ieškinio pagrįstumą ir paneigti atsakovės atsikirtinėjant į ieškinį pateiktus duomenis, todėl ieškinio pagrįstumas buvo vertintas pagal byloje esančius duomenis, kurie leidžia manyti, kad atsakovė skolą grąžino.

12. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo negali būti tenkinamas teismui konstatavus, kad atsakovė ieškovui skolą grąžino 2018 m. gruodžio 13 d. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad atsakovei pripažinus, jog ji prievolę grąžinti pradelsė, palūkanų mokėjimo terminą galima skaičiuoti tik iki skolos grąžinimo dienos, t. y. nuo sutartyje numatyto prievolės įvykdymo termino 2018 m. vasario 19 d. iki kol paskola buvo sugrąžinta 2018 m. gruodžio 13 d. Byloje nėra duomenų, kad paskola suteikta kokiems nors konkretiems tikslams (pvz. daikto pirkimui, būsto įsigijimui), kad ieškovas buvo ar yra vartojimo kreditų davėjas, įrašytas į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą (https://www.lb.lt/lt/vartojimo-kredito-davejai). Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. balandžio 19 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta paskolos sutartimi paskola atsakovei suteikta trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui (https://www.lb.lt/lt/nauji-paskolu-susitarimai-ir-ju-palukanu-normos). Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad ieškovo prašomo dydžio palūkanos pasirinktos nepagrįstai, nes naujų paskolų vidutinė metinių palūkanų norma 2017 m. balandžio mėn. namų ūkiams kitiems tikslams buvo 3,17 proc.

13. Teismas nustatė, kad atsakovė prašo atlyginti 968 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Prie prašymų priteisti nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidas pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teismas vertino, kad atsakovės pateiktuose prašymuose atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra aiškiai ir detaliai nurodyta, kokie veiksmai ir advokato darbai už atlygį atlikti (advokatės susipažinimas su byla, įrodymų teikimas, pasirengimas teismų posėdžiams ir atstovavimas teismų posėdžiuose). Teismas sprendė, kad visos atsakovės patirtos išlaidos yra realios ir įrodytos. Teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimas, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.), Teismas pažymėjo, kad atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, todėl neįrodžius priešingai, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimo ar atsisakymo jas priteisti. Todėl įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, atsižvelgdamas į ieškovo procesinį elgesį, tai, kad sumos neviršija rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, teismas visas atsakovės patirtos išlaidas priteisė iš ieškovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Ieškovas J. V. patikslintu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti 41 Eur žyminį mokestį, sumokėtą paduodant apeliacinį skundą.

15. Nurodo, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė neišsamiai bei neatidžiai išnagrinėjęs ieškovo pateiktą 2022 m. gegužės 26 d. galutinį ieškinį bei ir papildomai pateiktus procesinius dokumentus: ieškinyje pateiktus rašytinius paskaičiavimus, papildomas penkias paskolos sutartis Nr. 11.15, Nr. 1121, Nr. 2-21, Nr. 3-14 ir Nr. 4-25, kurias atsakovė iki šiol tik iš dalies yra įvykdžiusi. Jų įvykdymo terminai yra ankstesni, atitinkamai – iki 2017 m. lapkričio 15 d., iki 2017 m. birželio 21 d., iki 2017 m. gegužės 21 d., iki 2017 m. birželio 15 d. ir iki 2017 m. spalio 25 d., negu nagrinėjamoje byloje ieškovo pateiktos paskolos sutarties Nr. 4-19, kurioje atsakovės prievolės įvykdymo terminas yra iki 2018 m. vasario 19 d. Kadangi atsakovė nei viename iš 2018 m. šešių atliktų mokėjimų ieškovo naudai nepareiškė, kurią skolą ji grąžina, tai ieškovas šias gautas įmokas paskirstė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.55 straipsnio 2 dalimi. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė paskolos sutarties Nr. 4-19 ieškovo naudai iki šiol dar nėra net pradėjusi geranoriškai vykdyti.

16. Pažymi, kad šiuo metu Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5771-420/2022 dėl skolos pagal paskolos sutartį Nr. 3-01 iš atsakovės priteisimo atsakovė pateikė tuos pačius du bankinius pavedimus, t. y. 2018 m. lapkričio 12 d. ir 2018 m. gruodžio 12 d., kuriuos atsakovė pateikė teismui ir nagrinėjamoje byloje.

17. Nurodo, kad neaišku, kokios teisės normos pagrindu teismas rėmėsi atsakovės paaiškinimais, duotais beveik po 4 metų, nors ieškovas taip pat teikė įrodymus jog atsakovė turi daug kitų neįvykdytų ieškovui paskolų, kurių įvykdymo terminai yra ankstesni.

Žemesnės instancijos teismas

18. Nesutinka su teismo išvada dėl ieškovo pateiktų įrodymų nepakankamumo ir nurodo, kad ieškinyje pateikė įmokų paskirstymo pagal CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalis suvestines, kuriomis objektyviai pagrindė savo argumentus, kad atsakovės atlikti mokėjimai yra skirti kitų paskolų, kurių įvykdymo terminai yra ankstesni, grąžinimui. Tuo tarpu atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad savo prievolę ieškovui pagal minėtas penkias paskolos sutartis Nr. 11.15, Nr. 1121, Nr. 2-21, Nr. 3-14 ir Nr. 4-25, kurių įvykdymo terminai yra senesni, yra visiškai įvykdžiusi.

19. Pažymi, kad teismas neteisingai iš ieškovo priteisė atsakovės naudai 968 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Vien tik už 2021 m. spalio 1 d. atstovavimo sutarties įvairiose įstaigose sudarymą buvo apskaičiuota 242 Eur suma, 2021 m. spalio 1 d. PVM sąskaitoje-faktūroje už teisines paslaugas Nr. 02066 grafoje „Teisinių paslaugų pobūdis“ yra įrašas „Už advokato paslaugas“ ir nėra jokių įrodymų, kad šias išlaidas atsakovė turėjo tik šioje nagrinėjamoje byloje. Pateiktas 2022 m. gegužės 10 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 815 yra netinkamas įrodymas, kadangi jame nėra atsakovės parašo. Šiuo kvitu atsakovė sumokėjo advokatei neprotingo 242 Eur dydžio sumą už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą.

Atsiliepimas

20. Atsakovė N. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Nurodo, kad teismas tinkamai, protingai ir sąžiningai įvertino paskolos sutarties nuostatas, mokėjimų terminus bei atsakovės pervestas sumas ieškovui. Atsakovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos dokumentais, sumos neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, patirtų išlaidų pagrįstumą išimtinai vertina ir sprendimą priima teismas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo J. V. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

24. Ieškovas J. V. kartu su apeliaciniu skundu pateikė Kauno kredito unijos išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. apie atsakovės N. S. atliktus šešis mokėjimus po 200 Eur ieškovo naudai. Ieškovas neprašo šių įrodymų priimti ir pridėti prie bylos, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad teikiamu įrodymu jis grindžia apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, kad atsakovė 2017 m. balandžio 19 d. paskolos sutarties Nr. 4-19 nėra įvykdžiusi.

25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateikto rašytinio įrodymo reikšmę pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui, įvertinęs tai, kad priešinga bylos šalis atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakė dėl naujo įrodymo turinio bei jo įrodomosios reikšmės, neprieštarauja dėl jo priėmimo, ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktą rašytinį įrodymą priima ir vertina kitų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių visumoje.

Dėl įrodymų vertinimo tinkamumo, sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo

27. Ieškovas J. V. pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą kvestionuoja iš esmės įrodymų vertinimo aspektu, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai bei neatidžiai išnagrinėjo ieškovo pateiktus įrodymus byloje, kuriais ieškovas grindė ieškinio reikalavimų pagrįstumą, netinkamai įvertino atsakovės N. S. byloje pateiktų 2018 m. lapkričio 12 d. ir 2018 m. gruodžio 12 d. mokėjimo pavedimų įrodomąją reikšmę, nepagrįstai rėmėsi atsakovės, o ne ieškovo paaiškinimais, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovo pateiktų įrodymų nepakankamumo ieškiniui pagrįsti ir ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus.

28. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodyta praktika).

29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas J. V. neįvykdė procesinės pareigos įrodyti ieškinio pagrįstumą ir paneigti atsakovės N. S. atsikirtinėjant į ieškinį pateiktus duomenis, todėl ieškinio pagrįstumą pirmosios instancijos teismas vertino pagal byloje esančius duomenis, kurie teikė pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė skolą grąžino. Pastarąją išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, t. y. atsakovės byloje pateiktus 2018 m. liepos 11 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d., 2018 m. rugsėjo 11 d., 2018 m. spalio 16 d., 2018 m. lapkričio 12 d., 2018 m. gruodžio 13 d. mokėjimų pavedimus po 200 Eur, patvirtinančius, kad ieškovui buvo pervesta 1 200 Eur suma, atsakovės paaiškinimus, kad pavedimai, kuriais ieškovui pervesta po 200 Eur yra 2017 m. balandžio 19 d. paskolos sutarties vykdymas, atsikertant į ieškovo patikslintame ieškinyje pateiktus skaičiavimus apie užskaitytas atsakovės pervestas lėšas pagal pirmiau nurodytus mokėjimo nurodymus, atsakovės byloje pateiktus paties ieškovo ranka rašytus pakvitavimus apie pinigų gavimą grąžinant skolas pagal paskolos sutartis Nr. 11-15, 11-21, 11-23, kurių ieškovas į patikslinto ieškinio skaičiavimus nebuvo įtraukęs, ieškovo procesinį elgesį net tris kartus tikslinant ieškinį (perskirstant įmokas pagal ankstesnes paskolos sutartis), atsakovei pateikus skolų grąžinimą patvirtinančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta tokį teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu bei pažymi, kad teisiškai reikšmingas bylos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymo įvertinimo proceso teisės normų (CPK 12, 177-178, 185 straipsniai).

30. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovės atliktais mokėjimais turėjo būti dengiamos atsakovės skolos pagal kitas paskolos sutartis, patikimomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė šios aplinkybės. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, kad vien tik ieškovo teikti paaiškinimai, samprotavimai, rašytiniai paskaičiavimai dėl atsakovės atliktų įmokų paskirstymo seniausioms skoloms pagal kitas paskolos sutartis padengti CK 6.55 straipsnio 2 dalies pagrindu, kurie buvo keičiami kaskart atsakovei atsikirtus, nepateikiant objektyviai pagrįstų duomenų dėl tokio įmokų paskirstymo, nelaikytini pakankamais ieškinio pagrįstumui įrodyti. Bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovui šioje byloje pareiškus ieškinį dėl skolos pagal 2017 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį Nr. 4-19 priteisimo, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad ieškovo teikiami paskaičiavimai dėl įmokų paskirstymo pagal kitas paskolos sutartis, kurios nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, negali būti vertinami. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė tinkamai neišnagrinėjęs ieškovo byloje teiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas.

31. Pažymėtina, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Šalių paaiškinimai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė yra bylos šalis, jos paaiškinimai viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, detalūs, ieškovas nepateikė jos nurodomas aplinkybes paneigiančių objektyvių duomenų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus ir atmesti. Tuo tarpu ieškovo pozicija, kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli – ieškovas net tris kartus tikslino ieškinį, perskirstydamas atsakovės įmokas pagal vis kitas paskolos sutartis, kadangi atsakovė, atsikirsdama į ieškovo naujai nurodomas aplinkybes, kaskart byloje pateikdavo dokumentus, patvirtinančius skolų grąžinimą pagal jo nurodomas ankstesnes paskolos sutartis.

32. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieškovo nurodoma civilinė byla Nr. e2-100-420/2023 (Nr. e2-5771-420/2022) pagal ieškovo ieškinį dėl skolos pagal paskolos sutartį Nr. 3-01 iš atsakovės priteisimo dar nėra išnagrinėta ir teismas nėra priėmęs procesinio sprendimo dėl ginčo esmės. Kadangi 2018 m. lapkričio 12 d. ir 2018 m. gruodžio 12 d. mokėjimo pavedimai atsakovės pirmiausia buvo pateikti nagrinėjamoje byloje, atsakovei įrodinėjant skolos pagal 2017 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį Nr. 4-19 grąžinimo faktą, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai vertino šiuos atsakovės pateiktus įrodymus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

33. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl skolos iš atsakovės priteisimo, taip pat ir išvestinius reikalavimus dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, nes atsakovė įrodė tinkamo prievolės pagal 2017 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį įvykdymo faktą, o ieškovas neįrodė, kad jis tebeturi reikalavimo teisę į atsakovę (CPK 178 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu padarytų išvadų pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tinkamumo

34. Ieškovo J. V. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai iš ieškovo atsakovės N. S. naudai priteisė 968 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Ieškovas argumentuoja, kad 2021 m. spalio 1 d. PVM sąskaita – faktūra už teisines paslaugas Nr. 02066, 242 Eur sumai, buvo išrašyta vien tik už 2021 m. spalio 1 d. atstovavimo sutarties įvairiose įstaigose sudarymą, grafoje „Teisinių paslaugų pobūdis“ yra įrašas „Už advokato paslaugas“ ir nėra jokių įrodymų, kad šias išlaidas atsakovė turėjo tik šioje nagrinėjamoje byloje, o byloje pateiktas 2022 m. gegužės 10 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 815, kuriuo atsakovė sumokėjo advokatei neprotingo 242 Eur dydžio sumą už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, yra netinkamas įrodymas, kadangi jis nėra patvirtintas atsakovės parašu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir šiems apeliacinio skundo argumentams.

35. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

36. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.).

37. Nagrinėjamoje byloje atsakovė 2022 m. kovo 29 d. ir 2022 m. gegužės 11 d. pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su jų apskaičiavimu ir pagrindimu. Minėtuose prašymuose nurodyta, kad atsakovės patirtos 726 Eur advokatės pagalbos išlaidos yra apskaičiuotos už advokatės darbą susipažįstant su byla, įrodymų teikimą, pasirengimą teismų posėdžiams ir atstovavimą teismo posėdžiuose, o 242 Eur išlaidos – už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą. Prie prašymų yra pateikti nurodytas išlaidas patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad šiuos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus atsakovė teikė ir kitose civilinėse bylose, tokių duomenų nepateikė ir ieškovas. 2022 m. gegužės 10 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 815 yra pasirašytas advokatės, kuri savo parašu patvirtino, jog grynuosius pinigus iš atsakovės gavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės patirtas išlaidas, nurodytas 2021 m. spalio 1 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 02066 ar apmokėtas 2022 m. gegužės 10 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 815, pripažino realiomis ir įrodytomis.

38. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės patirtų advokatės pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2., 8.19. punktų. Nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamu sprendimu iš ieškovo atsakovės naudai priteistos teisinės pagalbos išlaidos, nurodytos 2021 m. spalio 1 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 02066 – 242 Eur (2,5 × 1 566,4 Eur; 0,1 × 1 566,4 Eur (2021 m. II ketv.)) ar apmokėtas 2022 m. gegužės 10 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 815 – 242 Eur (2,5 × 1 679,3 Eur (2021 m. IV ketv.)), yra neprotingo dydžio.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias sprendžiant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir byloje surinktais bei įvertintais įrodymais pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

41. Kaip minėta, iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamas šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

42. Ieškovas J. V. apeliaciniame skunde prašė priteisti iš atsakovės N. S. 41 Eur žyminį mokestį, sumokėtą paduodant apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Atsakovė N. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovo jos naudai visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Dėl nurodytos priežasties atsakovei bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė