- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-13
- Bylos Nr.
- e2S-659-569/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00367-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- J. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2024-09-13 priėmė nutartį, kuria atmetė pareiškėjo J. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-65-724/2022, išnagrinėtoje pagal ieškovo J. V. patikslintą ieškinį atsakovei N. S., trečiajam asmeniui D. S. dėl skolos priteisimo. Pareiškėjas J. V. 2024-09-26 pateikė atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024-09-13 nutarties. Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodydamas, kad jis nustatytu terminu nebuvo paduotas dėl svarbių priežasčių – pareiškėjas pradžioje pagal eiliškumą teikė savo apeliacijas dėl ankstesnių 2024-08-21 ir 2024-08-27 procesinių sprendimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pareiškėjo J. V. prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti netenkino, atsisakė priimti atskirąjį skundą ir jį grąžino pareiškėjui.
3. Teismas pažymėjo, kad paskutinė atskirojo skundo padavimo diena buvo 2024-09-21, o skundas teisme gautas 2024-09-26, t. y. pasibaigus apskundimo terminui.
4. Teismas vertino, jog pareiškėjo nurodyta priežastis nepagrįsta jokiais objektyviais ir pateisinamais duomenimis. Vien formalus pareiškėjo teigimas, kad įstatyme nustatytas terminas buvo praleistas dėl to, jog jis teikė kitus apeliacinius skundus, nelaikytinas svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi. Taip pat teismas pažymėjo, jog praleistas šiuo atveju penkių dienų terminas atskirajam skundui paduoti nelaikytinas nežymiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. (toliau – ir apeliantas) prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantui kelia daug abejonių teisėjo V. K. nešališkumas nagrinėjamoje byloje, kadangi ir kitose civilinėse bylose, jau ir anksčiau, teisėjas ieškovo atžvilgiu priėmė nepalankius procesinius sprendimus.
5.2. Skundžiama nutartis yra šališka, neteisėta, nepagrįsta ir neteisinga bei prieštarauja įstatymui, aukštesnės instancijos teismo procesiniams sprendimams bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, nes teisėjas V. K. tinkamai neįvertino apelianto pateiktų visų duomenų, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą.
5.3. Apeliantas savo 2024-09-26 atskirajame skunde nurodė, jog jis nustatytu terminu nebuvo paduotas dėl svarbių priežasčių, kadangi pareiškėjas pradžioje pagal eiliškumą teikė savo apeliacijas dėl ankstesnių 2024-08-21 ir 2024-08-27 neteisingų teismo sprendimų.
5.4. Pagal suformuotą praktiką svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tos aplinkybės, kurios individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Teisėjui V. K. civilinėje byloje Nr. e2-61-420/2024 priėmus neteisingą 2024-08-27 sprendimą, kuriame nurodė ne mažiau 18 vnt. klaidingų aplinkybių, dėl šios priežasties apeliantui teko rašyti net 11 puslapių apimties 2024-09-25 apeliacinį skundą, kuris iš tikrųjų ir atėmė apeliantui J. V. galimybę įgyvendinti jo procesinę teisę per įstatyme nustatytą 7 dienų terminą pateikti atskirąjį skundą dėl 2024-09-13 nutarties panaikinimo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė N. S. prašo J. V. atskirojo skundo netenkinti; priteisti iš J. V. atsakovės N. S. naudai jos patirtas atstovavimo išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Nepalankaus teismo sprendimų priėmimas pats savaime niekaip nereiškia teisėjo šališkumo. Apelianto išvardintos fakto aplinkybės dėl šio teisėjo anksčiau priimtų teismų sprendimų ar procesinių sprendimų nereiškia ir negali reikšti, kad teisėjas yra neobjektyvus ar šališkas J. V. atžvilgiu.
6.2. Asmeniui, turinčiam abejonių dėl teisėjo nešališkumo, suteikta teisė naudotis savarankišku teisėjo šalinimo institutu. Šia teise apeliantas nesinaudojo nei teikdamas prašymą atnaujinti procesą, nei teikdamas apeliacinį skundą, nei šioje proceso stadijoje – teikdamas atskirąjį skundą.
6.3. Šiuo atveju apeliantas laisva valia sprendė dėl savo veiksmų, užimtumo, bylų prioritetų ir pan. Pažymėtina, kad parengti apeliacinį skundą kitoje apelianto nurodomoje byloje pastarasis turėjo net 30 dienų. Tai, kad apeliantas pasirinko rengti pastarąjį procesinį dokumentą besibaigiant procesiniam terminui – jo paties valia ir pasirinkimas. Taigi, apelianto laiko netinkamas planavimas nėra priežastis taikyti termino atnaujinimo institutą šioje byloje.
6.4. Apeliantas tokiu atveju turėjo teisę ir galimybę pasitelkti byloje atstovą. To apeliantas irgi nedarė. Visos apelianto nurodomos kitos civilinės bylos, kuriose jis dalyvauja kaip šalis, yra inicijuotos jo paties (jis ieškovas), todėl, atsakovės nuomone, dar prieš kreipiantis į teismą jis turėtų vertinti savo galimybes tinkamai dalyvauti visose savo iškeltose bylose, o jei to nevertina – prisiimti riziką dėl netinkamo savo procesinių teisių ir pareigų realizavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nes jis praleistas be svarbių priežasčių.
Dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo galimybės
9. CPK 335 straipsnyje nustatytas septynių dienų terminas atskiriesiems skundams paduoti. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbi priežastis, dėl kurios dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido.
10. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007).
11. Klausimą, ar konkrečios procesinio termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į bylos esmę, pareiškėjo, prašančio atnaujinti terminą, elgesį, procesinio termino paskirtį ir į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Be kita ko, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. Be to, svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą procesinį terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 28).
12. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės, kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti neįžvelgė. Apeliantas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad atskirasis skundas nustatytu terminu nebuvo paduotas dėl svarbių priežasčių, kadangi pareiškėjas pradžioje, pagal eiliškumą, teikė savo apeliacijas dėl ankstesnių 2024-08-21 ir 2024-08-27 neteisingų teismo sprendimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos priežastys, dėl kurių apeliantas nepateikė atskirojo skundo nustatytu terminu, negali būti vertinamos kaip svarbios.
14. Apelianto nurodomos priežastys, kad jis pirmenybę teikė ruošti apeliacinius skundus kitose civilinėse bylose, yra apelianto, kaip proceso šalies šioje ir kitose bylose, prisiimta atsakomybė dėl tinkamai neįgyvendinamų procesinių pareigų. Apeliantas turi taip pasiskirstyti savo laiką, kad laiku spėti teikti procesinius dokumentus. Pažymėtina, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Todėl, apeliantas matydamas, kad nespėja tinkamai ir laiku paruošti procesiniu dokumentų pats, gali bylose pasisamdyti atstovą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Sutiktina su atsakovės argumentais, jog, dar prieš kreipiantis į teismą apeliantas turėtų vertinti savo galimybes tinkamai dalyvauti visose savo iškeltose bylose, o jei to nevertina – prisiimti riziką dėl netinkamo savo procesinių teisių ir pareigų realizavimo.
15. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju praleistas penkių dienų terminas atskirajam skundui paduoti nelaikytinas nežymiu.
16. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti netenkino, nes jis praleistas be svarbių priežasčių.
17. Apeliantas nurodo, jog jam kelia daug abejonių teisėjo V. K. nešališkumas nagrinėjamoje byloje, kadangi ir kitose civilinėse bylose, jau ir anksčiau, teisėjas ieškovo atžvilgiu priėmė nepalankius procesinius sprendimus.
18. Nors apeliantas teigia, jog teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, tačiau nušalinimo teisėjui nereiškė, procesinėmis teisėmis, numatytomis CPK 64 straipsnyje nesinaudojo, todėl teiginiai dėl teismo šališkumo vertintini kaip deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, jog vien tai, kad teismas atliko tam tikrus procesinius veiksmus, kurie nepatiko apeliantui ar neatitiko jo interesų, negali būti vertinami kaip teismo šališkumas. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Apeliantas kitų duomenų, jog pirmosios instancijos teismas suinteresuotas bylos baigtimi, nepateikė, taip pat neišreiškė kitų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Todėl apelianto argumentai dėl šališko teismo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento priėmimo klausimą, dėl to pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė prašo priteisti iš J. V. atsakovės N. S. naudai jos patirtas atstovavimo išlaidas. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, kad patyrė 250,00 Eur išlaidas už advokatės pagalbą.
21. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, atsakovės atstovės paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš apelianto atsakovei.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto J. V. atsakovei N. S. 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.