Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-1492-1041/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2024-10-31
Bylos Nr.: e2A-1492-1041/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34144-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė
Atsakovas: V. B.
Ieškovas: D. S.-B.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
12.3.2.6.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

Civilinė byla Nr. e2A-1492-1041/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34144-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.3; 12.3.2.6.3.2; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19. (S)

Kauno apygardos teismasnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo ir 2024 m. gegužės 23 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S.-B. ieškinį atsakovui V. B. bei atsakovo V. B. patikslintą priešieškinį ieškovei D. S.-B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti byloje institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė, be kita ko, prašė teismo: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. ir E. B. (toliau – vaikai arba dukterys) tvarką; 3) nuo ieškinio pareiškimo dienos priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 450,00 Eur per mėnesį kiekvienai iki dukterų pilnametystės, pervedant šią sumą į motinos (ieškovės) vardu atidarytą sąskaitą bei paskirti ieškovę vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) priteisti iš atsakovo vaikams išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, kurio suma sudaro po 7 100,00 Eur kiekvienai dukrai, pervedant šią sumą į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą bei paskirti ieškovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas patikslintu priešieškiniu, be kita ko, prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką; 3) pripažinti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau atskirai – žemės sklypas ir namas, kartu – turtas) bendrąja daline šalių nuosavybe, kurioje atsakovui priklauso po ½ jų dalį, bei atidalinti turtą iš bendros dalinės nuosavybės, priteisiant turtą natūra ieškovei, o atsakovui iš ieškovės – ½ turto dalies vertės kompensaciją, t. y. 142 000,00 Eur; 4) teismui netenkinus reikalavimo dėl turto padalijimo, priteisti iš ieškovės atsakovui 142 000,00 Eur kompensaciją už atsakovo įdėtas asmenines lėšas į ieškovei asmeninės nuosavybės teise liekantį turtą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė patikslintą priešieškinį atmesti. Ieškovė nurodė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes jis turėjo nesantuokinius ryšius su kita moterimi ir 2018 m. lapkričio mėn. paliko šeimą, taip pat nemokėjo vaikų išlaikymo. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo ieškovė nurodė, kad jos siūloma tvarka yra aiški ir užkardys atsakovo manipuliacijas šiuo klausimu. Atsakovui palikus šeimą jo bendravimas su vaikais buvo nepastovus ir labai retas, o prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra įgyvendinama, atitinka tiek nepilnamečių vaikų, tiek atsakovo. Ieškovė laikiną išlaikymą prašo priteisti įvertinusi vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį ir kad atsakovas mažai bendrauja su vaikais. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo teikiamas atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 2018 m. lapkričio mėn. teikė nepakankamą išlaikymą. Ieškovė nesutiko su reikalavimu padalinti turtą ir alternatyviu reikalavimu priteisti kompensaciją, nes šalys buvo sudariusios ikivedybinę sutartį. Ieškovė žemės sklypą pirko ir gyvenamąjį namą statė savo lėšomis, kaip savo asmeninę nuosavybę, o atsakovas buvo tam paskolinęs 88 000,00 Eur sumą, kuri buvo grąžinta.

Atsiliepimas

4. Atsakovas prašė tenkinti patikslintą priešieškinį. Atsakovas nurodė, kad jis nebuvo neištikimas, o dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, nes ji nesprendė kylančių santykių problemų, dėl sveikatos būklės (migrenos) neigiamas emocijas išliedavo ant atsakovo ir vaikų, išlaidavo ir buvo finansiškai nesąžininga bei bendrai kurtą turtą įregistravo savo asmenine nuosavybe. Atsakovas dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad prašo ją nustatyti be nakvynių, nes tai priimtiniau šalių dukterims ir tokia tvarka jau nusistovėjusi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, be to, atsakovas teikdamas nustatyto dydžio išlaikymą vaikams neturi finansinių galimybių užtikrinti vaikų poilsį pusę jų atostogų. Atsakovas prašo nustatyti jo prašomą išlaikymo dydį, nes ieškovės nurodomas dydis yra nepagrįstas, pasiektas išlaidaujant, be to, atsakovas yra finansiškai nepajėgus teikti ieškovės prašomą išlaikymą. Atsakovas nesutiko su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu, nes vaikams išlaikymą skyrė, jais rūpinosi, leido laiką ir vežiojo į būrelius bei mokyklą. Dėl turto padalijimo ir alternatyvaus reikalavimo priteisti kompensaciją atsakovas nurodė, kad turtas nepriklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir šalių buvę tarpusavio santykiai turto nuosavybės sukūrimo metu kvalifikuotini kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai ir dėl turto teisinio statuso spręstina pagal jungtinę veiklą bei bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančias teisės normas. Atsakovas pažymėjo, kad turtas buvo kuriamas bendram gyvenimui, atsakovas į jo kūrimą įdėjo savo asmenines lėšas bei darbą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o patikslintą priešieškinį atmetė ir, be kita ko, nusprendė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „S.“, atsakovui prigimtinę pavardę – „B.“; 3) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą kiekvienai po 450,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 6) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą, kiekvienai dukrai po 7 100,00 Eur; 7) paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 8) sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai; 9) nustatyti, kad ieškovės prievolė akcinei bendrovei SEB bankas pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį yra asmeninė ieškovės prievolė.

6. Teismas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės nurodė, kad byloje nekilo ginčo, jog šalys negyvena kartu nuo 2018 m. lapkričio mėn. Atsakovas neįrodė, kad jam teko išeiti iš namų dėl ieškovės keliamų konfliktų bei žeminimo ir dėl to, kad ieškovė pažeidė santuokines pareigas. Tuo tarpu byloje pateiktas susirašinėjimas įrodo, kad atsakovą ir kitą moterį siejo ne platoniški, o artimi ir intymūs santykiai. Teismas, įvertinęs šalių ir liudytojo H. B. paaiškinimus bei kitų byloje esančių įrodymų visetą, pripažino, kad atsakovas pažeidė lojalumo pareigą. Atsakovas nedėjo pakankamai pastangų, siekdamas modifikuoti šeimos ryšius, pasirinko šeimos santykių modelį, nulemtą tarpusavio fizinio ir emocinio atitolimo, nebenorėdamas savo požiūrio derinti su sutuoktine, ignoravo bendro gyvenimo taisykles, todėl pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinių pareigas, dėl to šalių bendras gyvenimas santuokoje tapo negalimas.

7. Teismas, spręsdamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, sutiko su ieškove, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka savaitgaliais priklauso nuo jo pageidavimų, ir pagal ją vaikai ir ieškovė negalėtų planuotis savo laisvalaikio net kelioms dienoms į priekį. Vaikams būtina aiški bendravimo tvarka, prie kurios vaikai galėtų adaptuotis, planuotis laisvalaikį ar kitas veiklas. Atsakovas reiškia neprotingai apsunkinantį reikalavimą vaikų motinai, kai mergaitės negali atsiliepti į tėvo skambučius. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovas su vaikais bendrauja minimaliai, neatostogauja, sutartą bendravimo laiką beveik visada atšaukia, keičia. Toks atsakovo bendravimo būdas neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Teismas nustatė, kad vaikų emociniai ryšiai su tėvu yra geri, tačiau atsakovui bent minimaliai vengiant bendrauti su vaikais, mergaičių ir tėvo ryšys gali sutrikti, todėl atsakovas privalo pastoviai jį stiprinti ir lankyti vaikus bei su jais nuolat bendrauti.

8. Teismas priteisė ieškovės prašomą išlaikymo dydį atsižvelgdamas į tai, kad nuo atsakovo išsikraustymo iš namų momento jis su dukterimis bendrauja minimaliai, todėl turi būti atsižvelgiama į tai, kad ieškovei tenka rūpintis kasdiene dukterų priežiūra, kasdienės vaikų veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu ir vaikų gerovės užtikrinimu. Teismas nesutiko, kad atostogų metu atsakovas neturėtų mokėti išlaikymo, nes vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove ir ji išlaikymui priteistas lėšas tvarko uzufrukto teise. Nors atsakovas atostogų metu patirs išlaidas, tačiau dėl to išlaikymas neturi būti mažinamas. Teismas priteisė didesnį nei orientacinį išlaikymo dydį atsižvelgdamas į tai, kad augant vaiko poreikiai didėja, atsakovas nuo gyvenimo skyriumi pradžios apie vaikų poreikius nesidomėjo, taip pat ieškovė pateikė išlaikymo dydį pagrindžiančius įrodymus, o atsakovas nepateikė pakankamai duomenų, kurie juos paneigtų. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra įmonės direktorius ir akcininkas, todėl jo gaunamas minimalus darbo užmokestis yra neatitinkantis užimamų pareigų, atsakovas bylos nagrinėjimo metu slėpė savo turtinę padėtį, taip pat yra darbingas ir turintis nemažai darbinės patirties, todėl gali teikti priteisiamą išlaikymą. Teismas nemažino priteisiamo išlaikymo dydžio atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei tenka kasdienė vaikų priežiūros našta, kuri riboja galimybes dirbti ilgas darbo valandas, taip pat nenustatė pagrindų išlaikymo pareigą paskirstyti nelygiomis dalimis.

9. Teismas dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad atsakovas nuo išsikraustymo iš namų vaikams skyrė mažareikšmes sumas, kurios vertinamos kaip dovana ir nelaikomos išlaikymo teikimu. Atsakovas nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. mokėjo po 100,00 Eur kiekvienam vaikui, todėl per vieną mėnesį susidarė 350,00 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui skola, o per 10 mėnesių visą laikotarpį – 3 500,00 Eur kiekvienam vaikui. Nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas mokėjo po 150,00 Eur kiekvienam vaikui, todėl per vieną mėnesį susidarė 300,00 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui skola, o per visą laikotarpį – po 3 600,00 Eur kiekvienam vaikui. Iš viso išlaikymo skola vienam vaikui sudaro po priteistą 7 100,00 Eur sumą.

10. Teismas dėl ginčo turto nurodė, kad jam yra taikomas ikivedybinėje sutartyje nustatytas turto teisinis režimas, kuris šalių sulygtas aiškiai ir nedviprasmiškai (visiško atskirumo turto teisinis režimas). Šalys ikivedybinėje sutartyje nenurodė sąlygų, kurių pagrindu galėtų įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat neaptarė santuokos nutraukimo pasekmių. Žemės sklypas ieškovės įgytas panaudojus 39 486,67 Eur banko paskolą ir 6 852,53 Eur asmenines lėšas, o pirkimo–pardavimo sutartyje ieškovė išreiškė valią pirkti žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise. Taip pat atsakovė gavo paskolą gyvenamojo namo statybai. Šalys gyvendamos santuokoje pasirašė dvi paskolos sutartis, kuriomis atsakovas ieškovei paskolino iš viso 88 000,00 Eur sumą. Tuo atveju, jeigu šalys būtų vykdžiusios jungtinę veiklą, tai jos būtų pasirašiusios jungtinės veiklos sutartį, o ne paskolos sutartis. Taip pat ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą ir atsakovui grąžino paskolą, o likusius 31 000,00 Eur investavo į turtą. Atsakovo asmeninių lėšų (perskolintų jo brolio pinigų) įforminimas paskolos sutartimis parodo šalių tikrąją valią ir tikrąjį susitarimą. Byloje nėra ginčo, kad šalys neturėjo bendro biudžeto, sutuoktiniai vienas kito versle nedalyvavo. Atsakovas neginčijo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ar ikivedybinės sutarties nuostatų, taip pat teisinės nekilnojamojo turto registracijos.

11. Teismas dėl alternatyvaus reikalavimo priteisti kompensaciją konstatavo, kad ikivedybine sutartimi šalys nesusitarė dėl kompensavimo sąlygų santuokos nutraukimo atveju, taip pat nenustatė sąlygų, pagal kurias santuokos nutraukimo atveju būtų kompensuojami darbai, kuriuos vienas ar kitas sutuoktinis atliko tenkindamas šeimos poreikius.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. papildomu sprendimu, be kita ko, nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovei 37 534,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei – 243,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo kiekvienai dukrai ir 319,50 Eur žyminį mokestį už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 562,50 Eur žyminį mokestį. Atsakovas, įrodinėdamas, kad į turtą investavo asmenines lėšas, siekė išvengti pareigos atskleisti tikrąją turtinę padėtį, o turėtas lėšas įrodinėjo savo paskaičiavimais, nenurodydamas turėtų skolinių įsipareigojimų, taip pat deklaracijomis, kurios, teismo vertinimu, nepatvirtina tikrųjų atsakovo pajamų. Atsakovas ignoravo aplinkybes, susijusias su ieškovės turėtomis (dovanotomis, pasiskolintomis) lėšomis, ekspertizės akto išvada, kuri patvirtina, kad turto vertė yra 284 000,00 Eur, paties atsakovo turėtais dideliais įsiskolinimais ir kita. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteisiamas visas už reikalavimus dėl išlaikymo mokėtinas žyminis mokestis. Teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokatės J. L. paslaugas priteisimo atsižvelgė į tai, kad išlaidos, patirtos ikiteisminėje stadijoje, nesusijusios su nagrinėjama byla. Teismas taip pat nustatė, kad už ieškinio parengimą priteistina maksimali suma yra 3 496,25 Eur, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą yra mažinamos iki šios sumos. Teismas priteisė 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už pretenzijos atsakovui dėl jo lankymosi naktį gyvenamajame name surašymą, taip pat išlaidos už prašymo atšaukti liudijimą parengimą, nes šios aplinkybės vertintos teismo sprendime. Teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokatės R. C. paslaugas priteisimo pažymėjo, kad išlaidos už paaiškinimų Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nepriteisiamos, nes jos nesusijusios su byla, tačiau priteisė išlaidas už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių keitimo parengimą, nes tai buvo įtakota atsakovo veiksmų. Teismas pripažino, kad biuro išlaidos nėra susijusios su byloje ieškovei teikiamomis teisinėmis paslaugomis, todėl iš atsakovo priteistina patirtų bylinėjimosi išlaidų suma buvo sumažinta 599,32 Eur suma. Išlaidos už registrų išrašus priteistos, nes tai susiję su civiline byla.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

13. Apeliaciniais skundais atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį, kuria pripažįstama, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) santuoka nutraukiama dėl atsakovo (apelianto) kaltės ir naują sprendimą – pripažinti, kad santuoka iširo abiejų sutuoktinių kaltės; atitinkamai pakeisti sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo; pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nurodant, kad iš atsakovo (apelianto) nepilnamečių dukterų priteisiamas išlaikymas po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymui nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki jų pilnametystės, kasmet išlaikymo sumas indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka; panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti; pripažinti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą bendrąja daline šalių nuosavybe, kurioje atsakovui (apeliantui) priklauso po ½ jų dalį, bei atidalinti turtą iš bendros dalinės nuosavybės, priteisiant žemės sklypą ir gyvenamąjį namą natūra ieškovei, o iš ieškovės atsakovui (apeliantui) – ½ turto dalies vertės kompensaciją, t. y. 142 000,00 Eur; netenkinus nurodyto reikalavimo, priteisti iš ieškovės 142 000,00 Eur kompensaciją už atsakovo (apelianto) įdėtas asmenines lėšas į ieškovei asmeninės nuosavybės teise liekantį turtą bei bylinėjimosi išlaidas (DOK-(duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą arba priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, t. y. priteisti iš ieškovės 25 595,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą palikus nepakeistą – pakeisti 2024 m. gegužės 23 d. papildomą sprendimą ir sumažinti iš atsakovo (apelianto) priteistas bylinėjimosi išlaidas (DOK-(duomenys neskelbtini). Apeliaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai įvertino atsakovo (apelianto) paaiškinimus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir neteisingai nustatė, kad santuoka iširo dėl atsakovo (apelianto) kaltės. Išskilusių nesutarimų nesprendė abu sutuoktiniai, nebuvo pakankamai atidūs, nesistengė suprasti vienas kito ir asmeninius reikalus laikė reikšmingesniais už visos šeimos klausimus. Bylos duomenys paneigia teismo išvadą, kad atsakovas (apeliantas) iš bendrų namų išsikėlė, nes turėjo kitą moterį. Pati ieškovė negerbė atsakovo (apelianto), vadino jį žeminančiais vardais, susidūrus su sveikatos problemomis atsakovui (apeliantui) nepadėjo ir po antro vaiko gimimo atsisakė turėti intymius santykius.

1.2. Teismas nepagrindė, kad atsakovas (apeliantas) su vaikais bendrauja minimaliai, taip pat nepagrįstai nustatė bendravimo tvarką atsižvelgdamas tik į ieškovės prašymą. Teismo nesutikimas su atsakovo (apelianto) pozicija yra subjektyvus, o pačios dukterys byloje nebuvo apklaustos, nors gali išreikšti savo nuomonę. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, niekaip nemažino ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio vaikams, taip pat neatsižvelgė į aplinkybes dėl nakvynių ir susitikimų darbo dienomis. Atsakovas (apeliantas) neturi finansinių galimybių teikti priteistą išlaikymą, be to, užtikrinti vaikų poilsį pusę jų atostogų laiko.

1.3. Ieškovės reikalaujamas išlaikymo dydis gerokai viršija orientacinį dydį ir turėjo būti ieškovės pagrįstas, tačiau tai padaryta nebuvo. Ieškovės nurodomi vaikų poreikiai yra per dideli. Teismo priteistas išlaikymas už 2020 m., 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. negali būti grindžiamas 2024 m. minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžiu. Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kasmet taikomą indeksaciją, kas reiškia, kad sprendimo priėmimo metu teikiamas išlaikymas dviem vaikams sudaro jau 1 226,00 Eur per mėnesį. Vienam vaikui išlaikyti protinga suma per mėnesį sudarytų 386,00 Eur, taip pat yra reikalinga iš priteistinos sumos išskaičiuoti valstybės mokamas išmokas vaikui. Atsakovo finansinė padėtis yra sunki ir neleidžia jam teikti teismo priteisto išlaikymo, o ieškovės finansinė padėtis yra daug geresnė. Atsakovas savo finansinės padėties neslėpė ir nesistengė jos parodyti blogesnės, nei iš tiesų yra.

1.4. Teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, nepagrįstai įrodymus ir / ar jų nebuvimą vertino išskirtinai ieškovės naudai. Atsakovas (apeliantas) mokėjo vaikams išlaikymą ir dar mokėjo tiesiogiai paslaugų tiekėjams už du vaikų būrelius. Teismas mokėjimų už būrelius nepagrįstai neatėmė iš bendros išlaikymo įsiskolinimo sumos. Iš orientacinio išlaikymo 2019 m., skaičiuojamo vienam tėvui, lygaus 198,31 Eur atėmus 100,00 Eur mokėtą išlaikymo sumą, minus 38,00 Eur mokėtą sumą už būrelius vienam vaikui (76 ÷ 2 = 38,00 Eur), lygu 60,31 Eur/mėn., ką galima laikyti atsakovo (apelianto) įsiskolinimu, kuris už dešimt mėnesių sudarytų 603,10 Eur. Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. atsakovas mokėjo vienam vaikui po 150,00 Eur išlaikymą, todėl iš orientacinio išlaikymo 2020 m., skaičiuojamo vienam tėvui, 214,29 Eur atėmus 150,00 Eur mokėtą išlaikymo sumą, lygų 64,29 Eur/mėn., ką galima laikyti atsakovo įsiskolinimu, už dvylika mėnesių sudarančiu 771,48 Eur.

1.5. Teismas, spręsdamas dėl turto teisinio režimo, nepagrįstai paneigė šalių teisę sudaryti visas ir bet kokias sutartis, kurias numato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), arba kurių sudaryti teisės aktai imperatyviai nedraudžia. Nepaisant šalių statuso ir jų pasirašytos ikivedybinės sutarties, gyvenamojo namo nuosavybės režimas turi būti nustatomas vadovaujantis jungtinę veiklą reguliuojančiomis įstatymo nuostatomis ir teismų praktika, suformuota bendrai gyvenančių asmenų (sugyventinių) atžvilgiu. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad atsakovas (apeliantas) lygiomis dalimis pinigais ir darbu prisidėjo prie turto sukūrimo ir kad atsakovas (apeliantas) turėjo pakankamai lėšų prisidėti prie turto statybos ir įrengimo. Atsakovas (apeliantas) už gyvenamojo namo statybą mokėjo iš asmeninių lėšų, o ieškovė vis skolinosi, taip pat atsakovas (apeliantas) daug kur mokėjo tiek už statybines medžiagas, tiek už prekes, tiek tiesiogiai rangovams. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad apmokėjo gyvenamojo namo statybų ir įrengimo išlaidas.

Atsiliepimas

1.6. Atsakovas (apeliantas) dėl alternatyvaus reikalavimo priteisti kompensaciją nurodė, kad šalims atskirai nenustačius sąlygų ir atvejų, kada sutuoktiniui išmokama kompensacija, jeigu viena šalis už kitą šalį sumoka pinigus, įvykdo kitos šalies prievolę, apmoka kitos šalies išlaidas ar panašiai, šalių teisiniai santykiai sprendžiami pagal CK normas. Atsakovui turi būti išmokamas kompensacija, nes į turto sukūrimą ir gerinimą įdėjo savo asmenines lėšas ir darbą.

Šalies argumentai

1.7. Atsakovas apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. papildomo sprendimo nurodė, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovo (apelianto) išlaidos advokato paslaugoms buvo 18 594,50 Eur, t. y. dvigubai mažesnės nei ieškovės, todėl jai priteistos išlaidos turi būti mažinamos. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija maksimalius priteistinus dydžius, todėl turi būti mažinamos. Byla nebuvo sudėtinga ir, nors jos nagrinėjimas užtruko, tačiau dalį laiko procesiniai veiksmai nevyko.

Atsiliepimas

14. Ieškovė atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo atmesti atsakovo (apelianto) apeliacinius skundus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą bei 2024 m. gegužės 23 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

2.1. Ieškovė dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo (apelianto) kaltės nurodė, kad jo neištikimybės faktą patvirtina susirašinėjimai su kita moterimi, taip pat šį faktą pripažino atsakovas (apeliantas). Santuoka iširo dėl šios priežasties, taip pat todėl, kad atsakovas (apeliantas) paliko šeimą ir nemokėjo išlaikymo, be to, turėjo priklausomybę alkoholiui. Atsakovo (apelianto) pozicijos, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepatvirtina jokie įrodymai.

2.2. Atsakovas (apeliantas) nenurodo, kuo iš esmės yra bloga teismo nustatyta bendravimo tvarka, išskyrus tai, kad vaikai nenori miegoti. Atsakovo (apelianto) norima nustatyti bendravimo tvarka atitinka tik jo interesus, neatliepia vaikų poreikių ir nepagrįstai juos bei ieškovę apsunkina. Atsakovo (apelianto) siūloma bendravimo tvarka savaitgaliais priklauso nuo jo užgaidų ir pagal ją nei vaikai, nei ieškovė negalėtų planuotis savo laisvalaikio. Ieškovė pažymėjo, kad šalys nereiškė prašymo išklausyti nepilnamečių vaikų nuomonę, be to, ilgesnis bendravimas su tėvu atitinka vaikų interesus. Atsakovas (apeliantas) neišnaudoja savo bendravimo laiko su vaikais, toliau ketina minimaliai su jais bendrauti, nors tai yra ne tik teisė, bet ir pareiga.

2.3. Ieškovė byloje aktyviai teikė įrodymus, pagrindžiančius prašomo priteisti išlaikymo dydį. MMA dydis yra orientacinis, be to, kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad ištuoka nereiškia, jog turi pasikeisti vaiko išlaikymo sąlygos, tuo tarpu vaikai santuokos metu lankė privačias mokyklas ir sveikatos įstaigas bei būrelius. Vaikai liko gyventi su ieškove, todėl didžioji kasdienės vaikų priežiūros, vaikų išlaikymo ir tinkamų vystymuisi sąlygų sukūrimo našta tenka ieškovei. Atsakovas su vaikais bendrauja minimaliai, faktiškai niekuo neprisideda prie vaikų poreikių tenkinimo, todėl priteisto išlaikymo dydis atitinka tiek konkrečias bylos aplinkybes ir vaikų poreikius, tiek teismų praktiką.

2.4. Ieškovė pateikė įrodymus dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo. Nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. spalio mėn. atsakovas (apeliantas) mokėjo po 100,00 Eur kiekvienam vaikui, todėl per vieną mėnesį susidarė 350,00 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui skola. Nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas (apeliantas) mokėjo po 150,00 Eur kiekvienam vaikui, todėl per vieną mėnesį susidarė 300,00 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui skola. Susumavus abu laikotarpius, iš viso išlaikymo skola vienam vaikui sudaro 7 100,00 Eur.

2.5. Ieškovė dėl turto teisinio režimo nurodė, kad šalys atsakovo (apelianto) iniciatyva buvo sudariusios ikivedybinę sutartį, kuria nustatytas sutuoktinių turto atskirumo režimas. Atsakovas (apeliantas) šio susitarimo neginčija. Atsakovo (apelianto) teiginiai, kad šalys gyvenamąjį namą kūrė kaip bendrąją dalinę nuosavybe, prieštarauja ikivedybinės sutarties nuostatoms. Šalių santykiams negalima taikyti bendrosios jungtinės veiklos nuostatų, nes vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jos pagal analogiją taikomos asmenims, gyvenantiems kartu, bet nesantiems santuokoje, nes teisės aktai atskirai jų turto režimo nereglamentuoja. CK 3.90 straipsnis netaikomas, nes jis reglamentuoja įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, tuo tarpu šalys pasirinko sutartinį teisinį režimą. Tai, kad atsakovas (apeliantas) užsakė statybines medžiagas ar darbus, važiavo pirkti įvairių medžiagų, ar kad gyveno kartu gyvenamajame name, negali būti pagrindu pripažinti, kad šalys turėjo bendrą tikslą – įgyti bendrą nuosavybę. Atsakovas (apeliantas) nuo 2011 m. žinojo, kad turtas bus perkamas bei statomas ieškovės asmenine nuosavybe. Ieškovė žemės sklypą pirko iš skolintų lėšų bei santaupų, gyvenamąjį namą taip pat statė iš skolintų, dovanotų bei po buto pardavimo likusių lėšų. Atsakovas (apeliantas) namo statybai buvo paskolinęs 88 000,00 Eur, kuriuos ieškovė grąžino.

2.6. Ieškovė nesutinka dėl kompensacijos priteisimo ir nurodo, kad ji nėra pagrįsta konkrečiais apmokėjimo dokumentais, taip pat yra visiškai nepagrįsta ir neatitinka nei ieškovės pateiktų turto vertės nustatymo ataskaitų, nei teismo ekspertizės išvados dėl ginčo turto vertės. Teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas (apeliantas) iš asmeninių lėšų mokėjo už gyvenamojo namo statybas ir įrengimą, o jo teikiamos sąskaitos nesusijusios su gyvenamojo namo statyba. Atsakovas (apeliantas) neturėjo jo nurodomų lėšų prisidėti prie gyvenamojo namo statybos, nes jis tuo metu turėjo daug skolinių įsipareigojimų, tuo tarpu ieškovė įrodė, kad žemės sklypą pirko ir gyvenamąjį namą statė iš savo asmeninių lėšų.

2.7. Atsakovas (apeliantas) yra nesąžiningas, nes teismui priėmus sprendimą ir ieškovei išsiėmus vykdomąjį raštą dėl priteisto išlaikymo, 2024 m. birželio 24 d. perleido vienintelį ką tik įsigytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą. Taip pat, nors atsakovas (apeliantas) nurodo, kad neturi pajamų ir turto, dalyvauja elitiniuose renginiuose. Ieškovė papildomai nurodo, kad atsakovas (apeliantas) nurodė klaidingą informaciją, jog serga, nors iš tiesų tuo metu buvo išvykęs į užsienį.

2.8. Ieškovė dėl apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. papildomo sprendimo nurodė, kad jis nepagrįstas ir neaiškus, nes nenurodoma, kiek konkrečiai turėtų būti sumažintos iš priteistos bylinėjimosi išlaidos. Reikalavimas mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 18 600,00 Eur yra deklaratyvus ir neturintis loginio ryšio su įstatymo normomis. Teismas priteisė ne visą prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą ir ją sumažino iki priteistino maksimalaus dydžio. Bylinėjimosi išlaidų priteisimui turi būti kaip specialioji CPK 93 straipsnio 2 daliai taikoma CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata. Byla yra vertinama sudėtinga tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės klausimų požiūriu. Taip pat bylos nagrinėjimas užtruko dėl atsakovo (apelianto) netinkamo procesinio elgesio, dėl kurio ieškovė turėjo patirti papildomas išlaidas. Atsakovas (apeliantas) su savo atstove advokate atsiskaitė grynaisiais pinigais, kurių bendra suma viršijo 5 000,00 Eur, ir padarė administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Byloje kilo ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo dėl apelianto (atsakovo) kaltės, dėl jo bendravimo tvarkos su dukterimis, išlaikymo joms dydžio ir įsiskolinimo priteisimo bei žemės sklypo su gyvenamuoju namu padalinimo arba kompensacijos priteisimo. Todėl teisėjų kolegija įvertina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šių apeliacinio skundo argumentų pagrindu. Prieš analizuodama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pasisako dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo, kurie ieškovės pateikti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, ir apelianto (atsakovo) rašytinių paaiškinimų, kurie pateikti po ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Dėl naujų įrodymų prijungimo ir rašytinių paaiškinimų

16. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia naujus rašytinius įrodymus nurodydama, kad jų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo siekiant paneigti apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Ieškovė pažymi, kad sprendžiami ginčo klausimai yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, todėl būtina išsamiai ir visapusiškai įvertinti visas aplinkybes.

17. Kaip nurodo ieškovė, ji teikia nekilnojamojo turto registro išrašus, rodančius, kad apeliantas (atsakovas) vengdamas skundžiamo sprendimo vykdymo, t. y. nemokėti išlaikymo dukroms (DOK-(duomenys neskelbtini), perleido savo nekilnojamą turtą (e. b. t. 10, l. 149–153), be to, antstolio 2024 m. liepos 23 d. raštą, pagrindžiantį, kad apeliantas (atsakovas) siekia išvengti priverstinio skundžiamo sprendimo vykdymo (e. b. t. 10, l. 147–148). Be to, teikiamas apelianto (atsakovo) 2024 m. birželio 10 d. el. laiškas ieškovei, kuris siunčiamas dėl nustatytos laikinos bendravimo su dukromis tvarkos, nurodant, kad nuo 2024 m. birželio 12 d. jis išvyksta į (duomenys neskelbtini), o kada sugrįš nežino (e. b. t. 10, l. 157). Tačiau, ieškovė nurodo, kad pagal apelianto (atsakovo) kartu su prašymu dėl žyminio mokesčio atidėjimo už apeliacinį skundą (DOK-(duomenys neskelbtini), e. b. t. 10, l. 97–98) pateiktą „Sodros“ informaciją, apeliantui (atsakovui) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Šiame prašyme apeliantas (atsakovas) nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis yra nedarbingas (teikiama medicininė pažyma) (e. b. t. 10, l. 104), jam taikytas stacionarus gydymas (e. b. t. 10, l. 103). Tai, ieškovės teigimu, tik rodo, kad apeliantas (atsakovas) siekė išvengti nustatytos bendravimo tvarkos su dukromis vykdymo. Be to, teikiamas viešoje erdvėje patalpintas dabartinės apelianto (atsakovo) draugės atsiliepimas apie viešbutį su nuotraukomis, patvirtinantis, kad ji yra ta pati apelianto (atsakovo) gyvenimo draugė, su kuria jis fotografavosi elitiniame renginyje ir kuriai apeliantas (atsakovas), siekdamas išvengti turto arešto ir priverstinio skundžiamo sprendimo įvykdymo, perleido savo nekilnojamąjį turtą (e. b. t. 10, l. 154, 158–159). Teikiama apelianto (atsakovo) nuotrauka iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) atidarymo po renovacijos iškilmių, kuriose dalyvavo Lietuvos verslo elitas (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 10,l. 155–156).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje sprendžiami klausimai yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, todėl priimant galutinį procesinį sprendimą būtina išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertinti visas aplinkybes. Kita vertus, pildyti bylos medžiagą kilo poreikis ieškovei susipažinus su apeliaciniu skundu, o kai kurie teikiami įrodymai skundžiamo sprendimo priėmimo metu dar neegzistavo, todėl nebuvo galimybių juos pateikti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, naujus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).

19. Apeliantas (atsakovas) pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus (DOK-(duomenys neskelbtini), kuriuose nurodo papildomus atsikirtimus į ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus argumentus. Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai ir su jais susiję apeliacinio skundo argumentai yra nauji ir apeliantas (atsakovas) neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti.

20. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto (atsakovo) rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimą, atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 323 straipsnio nuostatas šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022, 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-557-330/2024).

21. Atsižvelgdama į nurodytą reglamentavimą bei Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija apelianto (atsakovo) rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.

Dėl apelianto (atsakovo) kaltės nutraukus santuoką

22. Apeliantas (atsakovas) nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės jam buvus neištikimam (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto (atsakovo) paaiškinimų, ieškovės el. laiško (DOK-(duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma apie šeimynines problemas, kad po antros dukros gimimo (duomenys neskelbtini) ieškovė nesutiko turėti intymių santykių, kas lemia abipusę kaltę. Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2018 m. lapkričio mėn. apeliantas (atsakovas) pareiškė, jog ieškovę palieka su vaikais ir išsikelia gyventi kitur, nes turi kitą moterį. Priešingai, būtent ieškovė išvarė apeliantą (atsakovą) iš namų, dėl ko jis apsigyveno pas liudytoju apklaustą V. V., paliudijusį, kad kitos moters kartu su apeliantu (atsakovu) nėra matęs. Kiti liudytojai taip pat paliudijo, kad nėra matę apelianto (atsakovo) su kita moterimi, ar kad jis 2018 m. išsikėlė gyventi pas kitą moterį.

23. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią laikoma, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. Sutuoktinio neištikimybės faktas reiškia sutuoktinio elgesį, kuris yra nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu bei kuris parodo nelojalų ir nepagarbų sutuoktinio poelgį santuokos metu (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Todėl įstatyme numatyta, kad vienam sutuoktiniui įrodžius kito sutuoktinio neištikimybės faktą, pastarojo kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Kitaip tariant, įstatymas sutuoktinio neištikimybę yra susiejęs su šeimos iširimu ir tolimesnio bendro sutuoktinių gyvenimo negalimumu. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovei pakako įrodyti, kad apeliantas (atsakovas) buvo neištikimas santuokos metu ir tai laikoma, jog santuoka iširo dėl apelianto (atsakovo) kaltės.

24. Apelianto (atsakovo) neištikimybės faktą patvirtina tiek vaizdo kameros, tiek apelianto (atsakovo) susirašinėjimas su bendradarbe A. P. (DOK-(duomenys neskelbtini), priedas Nr. 4), su kuria jis ir buvo neištikimas. Iš susirašinėjimo akivaizdu, kad apeliantą (atsakovą) ir jo bendradarbę siejo intymūs santykiai, jiedu derino veiksmus kaip tai nuslėpti nuo savo sutuoktinių. Todėl taip pat akivaizdu, kad apeliantas (atsakovas) gyveno santuokoje kartu su ieškove ir apie kitą moterį jos neinformavo, neištikimybės faktą, priešingai, bandydamas nuslėpti. Tuo tarpu ieškovė net ir paaiškėjus neištikimybės faktui, kai A. P. sutuoktinis 2018 m. kovo 6 d. informavo ieškovę apie ginčo nesantuokinių ryšių palaikymą (DOK-(duomenys neskelbtini), priedas Nr. 5), ketino išsaugoti šeimą. Tačiau apeliantas (atsakovas) ginčo nesantuokinių ryšių nenutraukė. Pavyzdžiui, apeliantas (atsakovas) savo bendradarbei 2018 m. gegužės 15 d. rašė, kad „(duomenys neskelbtini)“, ir teiraujasi pavadindamas meile patarimo, nes (duomenys neskelbtini). Apeliantas (atsakovas) 2018 m. birželio 4 d. rašė, kad (duomenys neskelbtini). Apeliantas (atsakovas) 2018 m. birželio 18 d. rašė, kad nenori namo ir dar vis dirba, o ji jam atrašo, kad pailsėtų, nes (duomenys neskelbtini), tuo tarpu apeliantas (atsakovas) atrašo, kad (duomenys neskelbtini) A. P., kuri yra (duomenys neskelbtini), padėdamas tris veidukus su bučiniais. Taigi, nors apeliantas (atsakovas) gyveno šeimoje su ieškove, tuo pat metu turėjo nesantuokinius ryšius su kita moterimi ir juos nuo ieškovės slėpė. Todėl konstatuotina, kad neištikimybės faktas yra įrodytas, o ar 2018 m. lapkričio mėnesį apeliantas (atsakovas) paliko šeimą, ar ieškovė jį išvarė, šio fakto nepaneigia. Neištikimybės faktas yra pagrindas konstatuoti apelianto (atsakovo) kaltę dėl šalių santuokos iširimo.

25. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, konstatuotina, kad apeliacinis skundas nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl apelianto (atsakovo) kaltės iširus šalių santuokai, todėl sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad apeliantas (atsakovas) bendrauja su dukromis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį ne vaikų gyvenamojoje vietoje, pasiimdamas abi dukras iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus dukrų užsiėmimams ir sugrąžindamas jas atgal į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 – 19.30 val. Apeliantas (atsakovas) prašo pakeisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimą nustatant, kad darbo dienomis apeliantas (atsakovas) bendraus su dukromis trečiadieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas dukras iš jų ugdymo įstaigos (pasibaigus vaikų užsiėmimams) ir iki 20.00 val. pristatys į jų gyvenamąją vietą. Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad jam turi būti palikta galimybė dukras grąžinti į gyvenamąją vietą anksčiau nei teismo nustatytas laikas. Jo teigimu, pačios dukros to prašo, kurios yra paauglės ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) m.) ir jis negali nepaisyti jų noro grąžinti anksčiau, pavyzdžiui, kai jos nepasiėmė namų darbams paruošti reikalingų priemonių ir kt. Būdamos paauglės dukros yra savarankiškos ir gebančios savimi pasirūpinti dienos metu namuose ir vienos.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant stabilumo ir aiškumo, kad visi tiek šalys, tiek dukros galėtų planuoti savo laiką, nėra tikslinga nustatyti formuluotės, kad apeliantas (atsakovas) turėtų teisę dukras grąžinti anksčiau į jų gyvenamąją vietą. Akivaizdu, kad tokiu atveju apeliantas (atsakovas) galėtų dukras grąžinti gerokai anksčiau nei sutartas laikas, tokiu būdu apsunkindamas priešingos šalies teises ir teisėtus interesus, planus ir pan. Vaikų grąžinimas reiškia, kad nuo to laiko atsakomybė už dukras ir pareiga rūpintis jomis tenka ieškovei, todėl ji negalėtų planuoti savo laiko ir būtų priklausoma nuo apelianto (atsakovo) veiksmų. Teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino, kad bendravimo tvarkoje vaikų grąžinimo laikas neturėtų būti nustatomas su formuluote „iki“, nes apeliantas (atsakovas) tokia formuluote piktnaudžiaudavo vaikus grąžindamas dviem, trimis ar daugiau valandų anksčiau nustatyto laiko, teigdamas, kad formuluotė „iki 19.00 val.“ reiškia, kad jis gali vaikus grąžinti bet kada, kad ir gerokai anksčiau, nes dukros tokį norą išreiškia, ir tuo pačiu reikalaudamas, kad ieškovė, nepriklausomai nuo to ar ji užsiėmusi darbo reikalais, ar suplanavusi kitą veiklą, apelianto (atsakovo) norimu laiku būtų namuose ir paimtų grąžinamus vaikus.

28. Be to, apeliantas (atsakovas) akcentavo, kad kiekvieną antradienį, išskyrus retas išimtis, jis vyksta į komandiruotę po visą Lietuvą, t. y. važinėja į susitikimus su potencialiais ar esamais klientais, o grįžta 20.00 val. – 21.00 val. (DOK-(duomenys neskelbtini), DOK-(duomenys neskelbtini). Apelianto (atsakovo) teigimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl apeliantui (atsakovui) tinkančias susitikimų su vaikais dienas trečiadienį pakeitė į antradienį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas (atsakovas) nenurodo ir nepagrindžia, kodėl jis neturi galimybių pakeisti savo susitikimų dienos kitomis darbo dienomis, kuomet bendravimo tvarka su dukromis nėra nustatyta (CPK 178 straipsnis). Todėl nėra pagrindo apelianto (atsakovo) nurodomą aplinkybę vertinti kaip pagrįsta ir pakeisti bendravimo tvarką vien dėl vienos, apelianto (atsakovo) teigimu, jam netinkančios dienos.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, nustatė, kad apeliantas (atsakovas) bendrauja su dukromis pusę jų mokyklinių atostogų laiko. Viena vasaros atostogų dalis yra ne mažesnė negu savaitė, bet ne didesnė negu dvi savaitės, o kitos vaikų atostogos (žiemos arba pavasario) gali būti išskaidytos ir mažesnėmis dalimis. Apeliantas (atsakovas) prašo pakeisti šią sprendimo dalį ir tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimą, be kita ko, nustatant, kad apeliantas (atsakovas) turi teisę išvykti su dukromis atostogų vaikų atostogų metu, tačiau ne daugiau kaip pusę vaikų atostogų laiko, o norėdamas pasiimti vaikus arba išvykti su vaikais, arba išleisti į stovyklą ilgesniam laikui, jis apie tai ieškovę informuoja prieš tam tikrą terminą. Apelianto (atsakovo) teigimu, atostogų metu ilgesnį laiką (savaitę ar kelias iš eilės) dukros nenori būti pas apeliantą (atsakovą) namuose dėl blogesnių gyvenimo sąlygų, kai ieškovė gyvena dideliame name su kiemu, o apeliantas (atsakovas) – bute ir dukros neturi savo atskirų kambarių. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto (atsakovo) nurodoma bendravimo tvarka atostogų metu sudaro pagrindą jam vienašališkai su ieškove ir dukromis nederinant pasirinkti jam išimtinai priimtiną atostogų su dukromis laiką ir trukmę. Tuo tarpu ieškovę įpareigojant savo atostogas su dukromis ar dukrų stovyklas derinti prie apelianto (atsakovo) norų ar prisiimti didesnę bendravimo vasaros metu dalį. Tai, kad dukros, kaip nurodo apeliantas (atsakovas), nenori ilgiau pas jį būti dėl prastesnių gyvenimo sąlygų, negali minimalizuoti bendravimo laiko atostogų metu. Apeliantas (atsakovas) turi lygias teises ir pareigas kaip ir ieškovė, kas lemia jo pareigą užtikrinti pilnavertį dukrų atostogų su juo praleidimo laiką. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka atostogų metu nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo ar šalių ir jų dukrų teisių ir teisėtų interesų, todėl ji paliktina nepakeista.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad apeliantas (atsakovas) bendrauja su dukromis porinės mėnesio savaitės savaitgaliais ne vaikų gyvenamojoje vietoje, pasiimdamas abi dukras kartu iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir sugrąžindamas jas atgal į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 – 18.30 val. Bendravimas vyksta su nakvynėmis, nepažeidžiant nepilnamečių vaikų dienos ritmo, netrukdant jų ugdymo procesui, lankomiems užsiėmimams, būreliams ir kitai veiklai. Apeliantas (atsakovas) prašo pakeisti šią sprendimo dalį ir tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimą, nustatant, kad apeliantas (atsakovas) bendraus su dukromis kas antrą savaitgalį, vieną savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį, šias dienas kaitaliojant tarpusavyje, be nakvynės), paimdamas vaikus iš? jų gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. (vėliausiai iki 20.00 val.), be to, apeliantas (atsakovas) gali praleisti su dukromis ir abi to paties savaitgalio dienas pirmiau nurodyta tvarka, ne vėliau nei prieš dvi dienas apie tai informavęs ieškovę. Apelianto (atsakovo) teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad paauglės dukros pas apeliantą (atsakovą) turi likti kas antrą savaitgalį su nakvyne, kai jos neturi savo kambarių ir to nenori. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės negali minimalizuoti dukrų bendravimo su apeliantu (atsakovu) savaitgaliais. Jam tenka pareiga pasirūpinti pastovia gyvenamąja vieta, kurioje būtų tinkamos sąlygos dukroms. Apelianto (atsakovo) siūloma bendravimo tvarka savaitgaliais vėlgi priklauso nuo apelianto (atsakovo) norų. Ieškovė su dukromis negalėtų planuotis savo laisvalaikio net kelioms dienoms į priekį, nes nežinotų, kaip apeliantas (atsakovas) norėtų pasinaudoti savo teise bendrauti su vaikais: vieną ar dvi dienas, šeštadienį ar sekmadienį. Akivaizdu, kad apelianto (atsakovo) siūloma bendravimo tvarka atostogų metu neatitiktų ieškovės ir dukrų interesų ir jas padarytų priklausomas nuo apelianto (atsakovo). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apelianto (atsakovo) siūlomos bendravimo tvarkos nuostatos neatitinka vaikų interesų, nes vaikams būtina aiški bendravimo tvarka, prie kurios vaikai galėtų adaptuotis, planuotis laisvalaikį ar kitas veiklas.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad apeliantas (atsakovas), negyvenantis kartu su vaikais, gali bendrauti su vaikais bet kurią savaitės dieną telefonu arba kitų ryšio priemonių pagalba, tačiau tai neturi trukdyti vaikų lavinimo ar užsiėmimo procesui. Apeliantas (atsakovas) prašo pakeisti šią sprendimo dalį ir tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimą, nustatant, kad norėdamas susisiekti su vaikais telefonu ir nepavykstant to padaryti, vaikams neatsiliepiant, apeliantas (atsakovas) kreipsis į ieškovę sms žinute prašydamas padėti susisiekti su vaiku (-ais), ieškovė privalės atsakyti į sms žinutę per vieną dieną, su sąlyga, kad sms žinutė susijusi su vaikais. Be to, skubos atvejais, kai tai susiję su vaikais, apeliantas (atsakovas) skambina ieškovei telefonu ir negalėdama atsiliepti ieškovė privalo iš karto perskambinti apeliantui (atsakovui) ir kaip įmanoma greičiau. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad per vieną parą atsakyti apeliantui (atsakovui) į skambutį arba sms žinutę, kai jis klausia išimtinai apie vaikus ar vaikų buvimo vietą, kai jie patys nepakelia ragelio, ieškovei būtų neprotingas apsunkinimas. Jo nuomone, tokiu būdu visiškai paneigiamas apelianto (atsakovo) pagrįstas rūpestis ir teisė žinoti ar vaikams viskas gerai ir kur jie yra. Pavyzdžiui, vaikai gali nepakelti ragelio dvi savaites atostogų su ieškove metu ir, teismo teigimu, t. y. apelianto (atsakovo) problema susisiekti su vaikais jų telefonais pačiam, nors vaikai gal yra ligoninėje arba atsitiko kas nors kita. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių dukros yra tokio amžiaus, kad geba priimti savarankiškus sprendimus ir informuoti apeliantą (atsakovą) pačios jo rūpimais klausimais, todėl nėra pagrindo nustatyti perteklines pareigas ieškovei. Toks įpareigojimas ieškovės atžvilgiu, kai šalių dukros būdamos mokykloje, būreliuose ir pan., negali atsiliepti į apelianto (atsakovo) skambučius, o ieškovė įpareigota nedelsiant ar per vieną dieną atsakyti apeliantui (atsakovui) apie dukrų buvimo vietą, akivaizdžiai nepagrįstai varžantis ieškovės teises. Kita vertus, būtent apeliantas (atsakovas) turėtų inicijuoti bendravimą su dukromis ir dėti visas pastangas, kad ryšys nesusilpnėtų ir nenutrūktų. Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra konstatuota, kad panašaus amžiaus kaip šioje byloje vaikai nori, kad tėvai būtų šalia tada, kada jiems, o ne tėvams labiausiai reikia, kad juos suprastų, paremtų ir palaikytų. Tarpusavio santykių kūrimas yra ilgas procesas, todėl apeliantas (atsakovas) turėtų kantriai, nereikalaudamas, o įsiklausydamas ir atsiliepdamas, toliau megzti ryšį su dukromis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014, Teismų praktika, 2014, 41, 102–116 punktai). Ryšys yra dviejų asmenų sąveika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų subjektų – vaiko ir tėvo, motinos galimybių pusiausvyra, jie visi (vaikas ir tėvas / motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties 40 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Tais atvejais, kai vaikas neturi galimybės augti prižiūrimas savo abiejų tėvų, kiekvienas iš jų turi imtis tinkamų priemonių šeimos ryšiui su vaiku išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties 43 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020). Todėl apeliantas (atsakovas) neteisus bendravimo su dukromis užtikrinimą ketindamas perkelti ieškovei.

32. Be to, apelianto (atsakovo) teigimu, skundžiamame sprendime numatytas neprotingai ilgas terminas jam pranešti ieškovei, jeigu dėl kokių nors aplinkybių ji negalės paimti vaikų, t. y. prieš septynias dienas dėl bendravimo su vaikais savaitgalį ir prieš dešimt dienų dėl bendravimo šventinėmis dienomis, be to, neišspręstas dienų kompensavimas. Apeliantas (atsakovas) prašo pakeisti šią sprendimo dalį ir tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimą, nustatant, kad nenumatytai keičiantis gyvenimiškoms aplinkybėms (vaikų ar vieno iš šalių liga ir pan.) šalys turi informuoti viena kitą; dėl vaikų ar vieno iš šalių ligos ar kitos svarbios priežasties neįvykęs susitikimas su vaikais privalomai perkeliamas į kitą laiką bendru šalių susitarimu; apeliantas (atsakovas) privalo pranešti ieškovei apie numatytos bendravimo su vaikais tvarkos pasikeitimus dėl besikeičiančių aplinkybių ne vėliau nei prieš dvi dienas iki numatyto susitikimo su vaikais datos el. paštu arba sms žinute. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas (atsakovas) nenurodo tokių aplinkybių, kurios sąlygotų intervenciją į apelianto (atsakovo) bei dukrų bendravimo tvarką ir šioje dalyje. Ilgesnis pranešimo dėl apelianto (atsakovo) negalėjimo bendrauti su dukromis terminas sąlygoja priešingos šalies ir dukrų teisėtų interesų užtikrinimą, kad jos nebūtų pernelyg priklausomos nuo apelianto (atsakovo) ir planuotų savo laiką. Kita vertus, apeliantas (atsakovas) nurodo, kad nėra išspręstas dienų kompensavimo klausimas. Tačiau pats apeliantas (atsakovas) prašo šį klausimą sureguliuoti bendru šalių sutarimu, todėl nėra prasminga dar papildomai tai įrašyti bendravimo tvarkoje, kai jos tiesiog tą gali padaryti ir neįrašius tokios sąlygos.

33. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties 38 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad dukrų emociniai ryšiai su apeliantu (atsakovu) yra geri ir pastarasis gali sudaryti vaikams palankias sąlygas leisti laiką su juo. Tačiau apeliantui (atsakovui) nesudarant sąlygų bendrauti su dukromis, jų ryšys neabejotinai silpnės. Todėl apeliantas (atsakovas) privalo pastoviai lankyti vaikus ir su jais nuolat bendrauti bei stiprinti vaikų ryšį su juo. Toks apelianto (atsakovo) kaip tėvo elgesys užtikrins vaikų geriausių interesų įgyvendinimą.

34. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, konstatuotina, kad apeliacinis skundas nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl apelianto (atsakovo) bendravimo su dukromis tvarkos, todėl sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

Dėl išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo

35. Skundžiamu sprendimu iš apelianto (atsakovo) priteistas išlaikymas šalių dviem nepilnametėms dukterims kiekvienai po 450,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteistas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. iki ieškinio pateikimo dienos (duomenys neskelbtini) – po 7 100,00 Eur kiekvienai dukrai. Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas išlaikymo dydį padarė grubias logines ir aritmetines klaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2020 m.–2023 m. priteisiamo išlaikymo dydis negali būti grindžiamas 2024 m. MMA dydžiu ir tuo, kad šalių dukterys 2024 m. tapo paauglėmis ir jų poreikiai padidėjo. Priteistas išlaikymas po 450,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo (duomenys neskelbtini), pritaikius privalomą indeksaciją, 2024 m. jau yra 613,00 Eur ir dvigubai viršija orientacinį išlaikymo dydį, o ieškovei pradėjus išieškojimo procesą, priskaičiuotas 25 390,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

36. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties 22 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju išlaikymas priteistas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant ir atsižvelgiant į infliaciją. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. MMA Lietuvoje buvo 642,00 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 468,00 Eur, pusę šios sumos sudaro 234,00 Eur). Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. MMA Lietuvoje buvo 730,00 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 533,65 Eur, pusę šios sumos sudaro 266,80 Eur). Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. MMA Lietuvoje buvo 840,00 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633,00 Eur, pusę šios sumos sudaro 316,50 Eur), nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA (skundžiamo sprendimo priėmimo metu) Lietuvoje sudaro 924,00 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 709,00 Eur, pusę šios sumos sudaro 354,50 Eur). Skundžiamu sprendimu iš apelianto (atsakovo) priteistas ieškovės prašytas 450,00 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai išlaikymas. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties 21–22 punktai civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

37. Pažymėtina, kad MMA dydžio išlaikymas yra tik orientacinis ir užtikrina būtinuosius vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas, higienos reikmenys ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties 32 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tačiau lėšas būtina skirti ir vaiko dvasiniam bei kultūriniam lavėjimui (pavyzdžiui, gimtadieniai, teatras, kinas, žaislai, būreliai ir pan.). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010).

38. Nagrinėjamu atveju šalių dukros (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m., todėl įvertinus jų amžių, kai, be kita ko, 2021 m. joms buvo (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m., MMA dydžio išlaikymas akivaizdžiai nėra ir nebuvo pakankamas tokio amžiaus vaikams, kai jiems be minimalių poreikių užtikrinimo turi būti skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties 32 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2020 m. spalio 28 d. nutarties 21 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

39. Ieškovė 2023 m. balandžio 7 d. prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (DOK-(duomenys neskelbtini) pateikė patikslintas vaikų poreikiams išleidžiamų sumų lenteles, iš kurių matyti, kad vaikų poreikiai ir jiems išleidžiamos sumos bylos nagrinėjimo metu padidėjo. Vienai dukrai per mėnesį reikalinga iš viso 1 225,00 Eur suma: už mokyklos paslaugas – 340,00 Eur, maistą – 170,00 Eur, gyvenamojo būsto išlaikymą – 120,00 Eur, medicininę priežiūrą – 60,00 Eur, kurą – 80,00 Eur, aprangą ir avalynę – 100,00 Eur, užklasinę veiklą – 112,00 Eur, higienos priemones – 18,00 Eur, lavinimo, ugdymo priemones – 30,00 Eur, stovyklas vaikų atostogų metu – 55,00 Eur, laisvalaikį – 30–60,00 Eur, atostogas – 80,00 Eur. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) teiktame pradiniame ieškinyje (CBP-(duomenys neskelbtini) vienai dukrai per mėnesį buvo reikalinga iš viso 900,00 Eur suma: maistui – 130,00 Eur, aprangai ir avalynei – 96,00 Eur, medicininei priežiūrai – 45,00 Eur, mokyklos paslaugoms – 290,00 Eur, užklasinei veiklai – 100,00 Eur, higienos priemonėms – 15,00 Eur, gyvenamajam būstui – 72,00 Eur, kurui – 50,00 Eur, lavinimo ir ugdymo priemonėms – 20,00 Eur, laisvalaikiui – 10,00 Eur, stovykloms – 50,00 Eur, atostogoms – 22,00 Eur. Nepaisant to, kad per mėnesį vaikui išleidžiama suma bylos nagrinėjimo laikotarpiu (2020–2023 m.) padidėjo nuo 900,00 Eur iki 1 225,00 Eur, ieškovė netikslino ieškinio reikalavimų ir neprašė priteisti didesnio išlaikymo. Todėl apeliantas (atsakovas) neteisus, kad nuo bylos nagrinėjimo pradžios iki jos išnagrinėjimo kito MMA, dėl ko, apelianto (atsakovo) teigimu, turėtų būti perskaičiuojamas išlaikymas. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju kiekvienais metais priteisiamas išlaikymo dydis yra didesnis nei MMA, todėl nėra pagrindo kiekvienais metais pagal to laikotarpio MMA paskaičiuoti skirtingą išlaikymo sumą.

40. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad 900,00 Eur suma kiekvienai dukrai, t. y. po 450,00 Eur iš kiekvienos šalies, yra perteklinė ir yra pakankama apelianto (atsakovo) nurodoma 209,00 Eur suma, t. y. po 190,00 Eur iš kiekvienos šalies (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vienam vaikui išleisti užklasinei veiklai 100,00 Eur (20,00 Eur lavinimo ir ugdymo priemonėms + 10,00 Eur laisvalaikiui + 50,00 Eur stovykloms + 22,00 Eur atostogoms) per mėnesį yra visiškai normalu, tiek gali kainuoti vienas būrelis, o neretai, kaip kad ir nagrinėjamu atveju, vaikai lanko kelis. Be to, 600,00 Eur (50,00 Eur × 12) išlaidos stovykloms metams taip pat nėra savaime per didelės, ypatingai, jeigu vaikai jų per metus turi kelias. Sprendimas dukras leisti į privačią mokyklą buvo priimtas šalims gyvenant santuokoje, vadinasi, bendru sutarimu, todėl gyvenimas skyrium neturi įtakoti dukrų pokyčių joms pradedant mokytis valstybinėje mokykloje, o apeliantas (atsakovas) turi pareigą tai užtikrinti. Sutuoktinių ištuokos faktas savaime nereiškia, kad turi pasikeisti vaiko išlaikymo sąlygos, t. y. kad jos turi pablogėti. Vaiko išlaikymo poreikiai, susiformavę jo tėvų santuokos metu, turi būti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuoką, jeigu tėvų turtinė padėtis, nutraukus santuoką, iš esmės nepasikeičia. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, santuokos nutraukimo faktu negali remtis kaip savarankišku pagrindu sumažinti vaiko poreikiams patenkinti santuokos metu skirtų paslaugų, lėšų dalį. Jeigu sutuoktiniai, gyvendami kartu ir rūpindamiesi savo nepilnamečiu vaiku, susitarė dėl to, kad jam turi būti teikiamos privačios ugdymo ir (ar) sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos, bei užtikrino vaiko poreikių tenkinimą tokiu lygiu, tai teismas, pasisakydamas dėl vaiko poreikių, turi ir toliau tokiu susitarimu vadovautis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013, Teismų praktika, 2013, 39, 71–87 puslapiai). Byloje ginčo nekilo, kad šalių dukros santuokos metu lankė privačią ugdymo įstaigą, privatų medicinos centrą, užsiėmė įvairia papildoma veika. Todėl apelianto (atsakovo) argumentai, kad šalių santuokos nutraukimo atveju dukros turėtų lankyti valstybinę mokyklą, gauti išimtinai nemokamas medicinines paslaugas ar mažinti būrelių skaičių vertintini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys formuojamos teismų praktikos, nes vaikų padėties pabloginimas negali būti tėvų skyrybų pasekmė.

41. Ieškovės nurodomos išlaidos mėnesiui aprangai ir avalynei – 96,00 Eur, medicininei priežiūrai – 45,00 Eur, maistui – 130,00 Eur, kurui – 50,00 Eur ir gyvenamajam būstui – 72,00 Eur, kurias kvestionuoja apeliantas (atsakovas), nėra akivaizdžiai per didelės, tuo labiau, kad apeliantė (atsakovo) nurodo, kad dukrų poreikiai bylos nagrinėjimo metu išaugo ir kas neabejotinai per beveik ketverius bylos nagrinėjimo metu objektyviai galėjo atsitikti.

42. Apelianto (atsakovo) teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad jis turi pareigą pasiimti dukras pusę jų mokyklos atostogų laiku, nepagrįstai nesumažino šiuo laikotarpiu išlaikymo dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyminis reguliavimas tokio klausimo atskirai nereglamentuoja ir išskaitų iš vaikų išlaikymo nenumato. Todėl pirmosios instancijos teismas išlaikymo aptariamu laikotarpiu nesumažindamas įstatyminio reguliavimo nepažeidė. Teismų praktika taip pat nesuponuoja pagrindo sumažinti kasmėnesinius periodinius išlaikymo mokėjimo dydžius vasaros ir pan. laikotarpiu, kai šalių dukros laiką leidžia su apeliantu (atsakovu). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tenka kasdienė vaikų priežiūra, taigi ir būtinos išlaidos, reikalingos vaikams tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo reikmėms, be to, vaikams nuolat gyvenant su tuo iš tėvų gali atsirasti ir nenumatytų išlaidų papildomiems vaikų poreikiams tenkinti. O su kitu iš tėvų pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką bendraujantys vaikai su juo būna ne nuolatos, be to, jau būna aprūpinti drabužiais ar daiktais, skirtais kasdieniam gyvenimui ir būtiniems poreikiams tenkinti, todėl tokio tėvo išlaidos vaikams išlaikyti negali būti įvertinamos vien proporcingai laikui, kurį vaikas praleidžia su tuo iš tėvų. Dėl to kasacinis teismas sprendė, kad, priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), turi būti atsižvelgta į laiką, kurį pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas praleidžia su juo, tačiau priteisiama išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali laisva valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Taigi tai, kad tėvo išlaidos vaikams išlaikyti negali būti įvertinamos vien proporcingai laikui, kurį vaikas praleidžia su tuo iš tėvų, be to, priteisiama išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų, sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vasaros atostogų metu, kai vaikai leidžia laiką su apeliantu (atsakovu) išlaikymo dydžio nesumažino. Kita vertus, apeliantas (atsakovas) visų atostogų, kaip kad nustatyta bendravimo tvarkoje, neišnaudoja. Tokiu būdu šalių dukros laiką praleidžia su ieškove ir jai tenka didesnė išlaikymo našta. Be to, dukrų atostogų metu, kai jos laiką leidžia su apeliantu (atsakovu), ieškovė taip pat moka išlaikymą dukroms ir išskaitos nėra daromos. Ieškovė taip pat turi mokėti dukroms išlaikymą, kai jos nėra ieškovės žinioje ir priežiūroje. Taigi, apeliantas (atsakovas) turi mokėti tokį dukrų išlaikymą atostogų su juo metu, koks jis yra nustatytas skundžiamu teismo sprendimu.

43. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymo dydžiui įtakos turi ne tik jų poreikiai, tačiau ir tėvų turtinė padėtis. Bylos medžiaga leidžia spręsti, kad apelianto (atsakovo) materialinė padėtis yra tokia, kad jis yra pajėgus skirti dukroms po 450,00 Eur per mėnesį. Apeliantas (atsakovas) yra verslininkas, kuris yra uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas. Šios įmonės Facebook paskyroje nurodyta, kad ji yra (duomenys neskelbtini) įmonė Lietuvoje, prekiaujanti automobilių dujų išmetimo sistemomis, kas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog apeliantas (atsakovas) būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės Lietuvoje vadovu ir akcininku gauna pakankamas pajamas ir yra pajėgus savo dukroms teikti ginčo išlaikymą. Be to, apelianto (atsakovo) statusas šią prielaidą tik sustiprina. Iš viešosios erdvės nustatyta, kad apeliantas (atsakovas) (duomenys neskelbtini), lankosi renginiuose, kurie įvardijami, kaip kad juose dalyvauja elitas (e. b. t. 10, l. 155–156). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantas (atsakovas) vyksta tris ar keturis kartus per metus atostogų į Egiptą, Turkiją, Madeirą, Ispaniją ir kitas šalis.

44. Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad jis turto neturi, tačiau ieškovė pateikė duomenis, kad jis savo nekilnojamąjį turtą bylos nagrinėjimo metu perleido tretiesiems asmenims (DOK-(duomenys neskelbtini); e. b. t. 10, l. 149–153; 158–159). Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2020 m. spalio 28 d. nutarties 27 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Apeliantas (atsakovas) yra darbingo (duomenys neskelbtini) m. amžiau, turi aukštąjį išsilavinimą, nedarbingumas nėra nustatytas, nurodo mokantis anglų, lenkų, rusų ir vokiečių kalbas (duomenys neskelbtini). Todėl jis turi visas galimybes, jeigu pajamų savo reikmėms po išlaikymo teikimo nepakanka, susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, kuris generuotų papildomas pajamas. Tuo labiau, kad apeliantas (atsakovas) daugiau išlaikytinių neturi. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas (atsakovas) elgiasi priešingai ir siekia išlaikymo dydį dukroms minimalizuoti (e. b. t. 10, l. 149–153, 147–148). Bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad apelianto (atsakovo) materialinė padėtis yra geresnė nei jis bando parodyti. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Be to, ieškovei gyvenant kartu su nepilnametėmis dukromis ir rūpinantis jų kasdienine priežiūra, jos galimybės daugiau uždirbti yra labiau ribotos. Tuo tarpu apeliantas (atsakovas) turi galimybes daugiau laiko ir dėmesio skirti profesinei veiklai, jis yra laisvas pasirinkti darbą, nes jo neriboja nepilnamečių vaikų auginimas ir nuolatinė priežiūra (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties 27 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-313-368/2024). Kita vertus, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004) (Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutarties 29 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-354-324/2024).

45. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šalių dukrų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Taigi ieškovei tenka ir ateityje teks daug didesnė vaikų išlaikymo našta. Tuo labiau, kad apeliantas (atsakovas) nuo 2018 m. lapkričio mėn., kai šalys gyvena skyriumi, su dukromis bendrauja minimaliai, su jomis neatostogauja ir savo bendravimo metu iš esmės jokių dukrų poreikių netenkina. Apelianto (atsakovo) prašoma nustatyti bendravimo tvarka rodo, kad jis ir toliau ketina su dukromis bendrauti minimaliai, o prašomo priteisti išlaikymo dydis leidžia spręsti, kad jis taip pat siekia ir minimalaus prisidėjimo prie dukrų poreikių tenkinimo. Apeliantas (atsakovas) neneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad per ketverius metus, kai šalys gyvena atskirai, apeliantas (atsakovas) su dukromis atostogavo tris savaites vasarų metu, o per mokyklines vaikų atostogas kitu laiku tik aštuonias dienas (DOK-(duomenys neskelbtini). Ieškovė viena organizuoja vaikų užimtumą tiek savaitgaliais, tiek vaikų atostogų metu, o apeliantas (atsakovas) tam laiko neranda. Minėtas aplinkybes vertinti kaip pagrįstas leidžia ir tai, kad apeliantas (atsakovas) siuntė ieškovei el. laišką, jog išvyksta į (duomenys neskelbtini) ir nežino kada grįš, nors siekdamas žyminio mokesčio už priešieškinį atidėjimo jis teismui teikė priešingus įrodymus, t. y. medicininius duomenis, kad jis gydosi stacionare Lietuvoje (e. b. t. 10, l. 103–104, 157).

46. Apelianto (atsakovo) nuomone, priteisto išlaikymo suma turi būti mažinama valstybės mokama vaikams išmoka. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija šį argumentą vertina kaip nepagrįstą. Išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; 2023 m. kovo 2 d. nutarties 50 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokia situacija yra susiklosčiusi šioje byloje, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti kiekvieno vaiko poreikius už 900,00 Eur sumą per mėnesį, t. y. kiekvienai iš šalių prisidėti 450,00 Eur suma, o išmoka skirtina papildomiems dukrų poreikiams tenkinti, bet ne šalių pareigos vykdymui kompensuoti. Tuo labiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš esmės vienai ieškovei tenka rūpintis kasdiene šalių dukrų priežiūra, kasdienės vaikų veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, vaikų gerovės užtikrinimu – tvarkyti namus, gaminti maistą, skalbti drabužius, ruošti pamokas ir pan., kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant nepilnamečius vaikus. Kaip minėta, tam tėvui (motinai), su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-324/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1136-643/2023 ir kt.).

47. Be to, apeliantas (atsakovas) nesutinka su 7 100,00 Eur išlaikymo įsiskolinimu kiekvienai dukrai, iš viso abiem 14 200,00 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (duomenys neskelbtini) (CK 3.200 straipsnis). Byloje ginčo nekilo, kad už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. apeliantas (atsakovas) mokėjo po 100,00 Eur kiekvienam vaikui. Todėl per vieną mėnesį susidarė 350,00 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui skola, o per visą laikotarpį, t. y. dešimt mėnesių, 3 500,00 Eur (10 mėn. × 350,00 Eur) įsiskolinimas kiekvienam vaikui. Byloje ginčo taip pat nekilo, kad už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki ieškinio pateikimo dienos (duomenys neskelbtini) apeliantas (atsakovas) mokėjo po 150,00 Eur kiekvienam vaikui. Todėl per vieną mėnesį susidarė 300,00 Eur išlaikymo skola kiekvienam vaikui, o per visą laikotarpį, t. y. dvylika mėnesių, 3 600,00 Eur (12 mėn. × 300,00 Eur) įsiskolinimas kiekvienam vaikui. Taigi, susumavus abu laikotarpius, išlaikymo skola vienam vaikui sudaro 7 100,00 Eur (3 500,00 Eur + 3 600,00 Eur) nuo 2019 m. sausio mėn. iki ieškinio pateikimo dienos (duomenys neskelbtini).

48. Apelianto (atsakovo) nuomone, įvertinus, kad jis papildomai be teikiamo išlaikymo 2018–2019 m. mokslo metais mokėjo už vienos iš dukrų (duomenys neskelbtini), o kitos (duomenys neskelbtini) būrelį, ir tai, kad MMA kiekvienais metais buvo skirtingas išlaikymo įsiskolinimas turi būti perskaičiuotas. Apelianto (atsakovo) teigimu, iš jo gali būti priteistas ne didesnis kaip 1 374,58 Eur išlaikymo įsiskolinimo vienam vaikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto (atsakovo) nurodomas išlaikymo įsiskolinimas už beveik dvejus metus, kai per mėnesį vienam vaikui skirtina suma sudaro 59,76 Eur (1 374,58 Eur ÷ 23 mėn.) akivaizdžiai per maža ir iš esmės atleidžianti apeliantą (atsakovą) nuo pareigos teikti savo vaikams išlaikymą. Kaip minėta, MMA yra tik orientacinis dydis, kiekvienu atveju jis vertinamas individualiai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistas per didelis. Apeliaciniame skunde nepaneigtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad šalių dukros visą laiką, įskaitant ir laikotarpį už kurį ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą, lankė privačią ugdymo įstaigą ir privatų medicinos centrą, užsiėmė popamokine veika ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Be kita ko, įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu buvo užtikrinami kiti būtini dukrų poreikiai (maistas, apranga, būstas, higienos reikmenys ir pan.). Teisėjų kolegija pažymi, kad racionalu būtų diferencijuoti išlaikymą kiekvienais metais, kai priteisiama išlaikymui pusė MMA, tačiau nagrinėjamu atveju yra priteista daugiau nei MMA visais periodais (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-491-896/2022). Todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai už kiekvienus metus yra priteisiama ta pati išlaikymo suma įsiskolinimui padengti.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimus konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties 26 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju būtent ieškovės, o ne apelianto (atsakovo) skaičiavimai kiekvienos dukroms išlaidoms atitinka protingumo kriterijų. Apelianto (atsakovo) teikiami skaičiavimai nepakankami visapusiškam ir pilnavertiškam dukrų išlaikymui, pateikti siekiant minimalizuoti išlaikymo pareigą, neatsižvelgiant į dukrų interesus ir poreikius.

50. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, konstatuotina, kad apeliacinis skundas nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl priteisto iš apelianto (atsakovo) dukroms išlaikymo ir įsiskolinimo dydžio, todėl sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

Dėl turto padalijimo ir piniginės kompensacijos

51. Byloje nėra ginčo, kad šalys notarine tvarka (duomenys neskelbtini) sudarė ikivedybinę sutartį (CBP-(duomenys neskelbtini) (CK 3.101 straipsnis, 3.103 straipsnio 1 dalis), pagal kurią santuokos metu įgytas turtas yra kiekvieno asmeninė nuosavybė. Ieškovė (duomenys neskelbtini) paėmusi iš SEB banko (toliau – bankas) 39 486,67 Eur paskolą (e. b. t. 4, l. 150–152) ir turėjusi 6 852,53 Eur asmeninių santaupų (e. b. t. 4, l. 147–149), (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – sutartis) pagrindu nusipirko žemės sklypą (e. b. t. 4, l. 135–146) ir pradėjo statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas arba ginčo turtas). Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad ieškovė žemės sklypą perka asmeninės nuosavybės teise. Ginčo nekilo, kad ieškovė gyvenamojo namo statybai iš banko 2015 m. gegužės 20 d. paėmė papildomai 40 000,00 Eur paskolą (CBP-34058, priedas Nr. 22–23) ir skolinosi pinigus iš apelianto (atsakovo) bei artimųjų (e. b. t. 4, l. 132–134; t. 9, 103–104). Ieškovė iš apelianto (atsakovo) 2014 m. gruodžio 19 d. paskolos sutarties pagrindu pasiskolino 58 000,00 Eur (CBP-(duomenys neskelbtini), priedai Nr. 25–26), o 2015 m. lapkričio 20 d. – 30 000,00 Eur (CBP-(duomenys neskelbtini), priedai Nr. 25–26), iš viso 88 000,00 Eur. Šių paskolų sutarčių 3.5 punkte nustatyta, kad apeliantas (atsakovas) pinigus ieškovei skolina gyvenamojo namo, kuriame planuoja gyventi kartu su sutuoktine ir vaikais, statyboms. 2018 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovė pardavė už 119 000,00 Eur sumą jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) (CBP-(duomenys neskelbtini), priedas Nr. 24), ir apeliantui (atsakovui) 2018 m. kovo 23 d. – 2018 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiu grąžino visus pasiskolintus 88 000,00 Eur pinigus (CBP-(duomenys neskelbtini), priedas Nr. 25–26), o likusius 31 000,00 Eur investavo į namo statybą ir gerovės sutvarkymą. Apeliantas (atsakovas) neginčija, kad visi ieškovės finansiniai įsipareigojimai yra jos asmeniniai, taip pat nėra ginčo, jog kredito grąžinimo prievolę ieškovė vykdo viena, ką patvirtino ir bankas (DOK-(duomenys neskelbtini), sandoriai taip pat nėra ginčijami.

52. Pažymėtina, kad tik po ieškovės ieškinio pateikimo apeliantas (atsakovas) pradėjo kelti klausimą dėl pažeistų jo teisių, kad ieškovė ginčo turtą įregistravo asmeninės nuosavybės teise, o ne bendra daline nuosavybe. Apelianto (atsakovo) nuomone, nepaisant šalių pasirašytos ikivedybinės sutarties, ginčo turtas, vadovaujantis jungtinę veiklą reguliuojančiomis įstatymo nuostatomis, ir teismų praktika, kuri suformuota bendrai gyvenančių (sugyventinių) atžvilgiu, yra šalių bendroji dalinė nuosavybė ir jam priklauso ½. Su kuo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti.

53. CK 3.104 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau nagrinėjamu atveju šalys taip nesusitarė. Priešingai, vedybų sutarties 3.2 punkte šalys numatė visiško atskirumo turto teisinį režimą, t. y., kad santuokoje įgytas turtas yra kiekvieno asmeninė nuosavybė. Be to, šalių santykiams bendrosios jungtinės veiklos nuostatos negali būti taikomos. Šios nuostatos taikomos asmenims gyvenantiems kartu ir nesantiems santuokoje, nes teisinis reguliavimas atskirai jų turto režimo nereglamentuoja, t. y. neveikia partnerystės institutą reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022). Tuo tarpu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuoja atskiros CK nuostatos. Šalys yra sutuoktiniai ir jiems taikomas sutuoktinių turto režimas, o ne bendrąją jungtinę veiklą reglamentuojančios teisės normos. CK 3.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamas pagal įstatymus ir pagal sutartis nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Šiuo atveju šalys, vadovaudamosi CK 3.83 straipsniu, pasirinko sutartinį turto režimą sudarydamos vedybų sutartį, kuria nustatė santuokoje įgyjamo turto teisinį režimą – asmeninės nuosavybės teise. Kita vertus, jeigu šalys būtų vykdžiusios jungtinę veiklą, tai jos ir būtų pasirašiusios jungtinės veiklos sutartį, o ne paskolos sutartis. Byloje nėra ginčo, kad šalys bendro biudžeto neturėjo ir vienas kito versle nedalyvavo.

54. Be to, nėra pagrindo sutikti su apelianto (atsakovo) teiginiu, kad ikivedybinės sutarties sudarymo metu šalys nežinojo, kad sukurs bendrą turtą, todėl negalėjo ikivedybinėje sutartyje aptarti su tuo susijusių sąlygų. Tokiais atvejais įstatymo įtvirtina, kad šalys turi pasinaudoti sutuoktinių įgyto turto teisinio režimo pakeitimu (CK 3.106 straipsnis), ką, be kita ko, šalys sulygo ikivedybinės sutarties 8.5 papunktyje. Tačiau toks pakeitimas nagrinėjamu atveju nebuvo padarytas.

55. Apeliantas (atsakovas) taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atmetė alternatyvų jo reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už apelianto (atsakovo), kaip jis teigia, įdėtas asmenines lėšas į ieškovei asmeninės nuosavybes teise priklausantį ginčo turtą. Su kuo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, nes jis prieštarauja teisiniam reguliavimui ir kasacinio teismo praktikai. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju šalys sudarydamos ikivedybinę sutartį pasirinko savo turto teisinį režimą pagal sutartį. Todėl jų santykiams nėra taikomos CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą pagal įstatymą. Taigi, šalių turtiniai klausimai santuokos nutraukimo atveju spręstini remiantis ikivedybinės sutarties nuostatomis, kurioje nėra numatyti jokie atvejai, kai taikomas kompensacijos mechanizmas santuokos nutraukimo atveju (CK 3.104 straipsnis). Kaip konstatavo kasacinis teismas, piniginės kompensacijos priteisimas vadovaujantis vien tik bendraisiais civilinės teisės principais (CK 1.5 straipsnis) prieštarautų sutarties laisvės principui ir neatitiktų sutartyje išreikštos šalių valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Apeliantas (atsakovas) neginčijo ikivedybinės sutarties sąlygų, neinicijavo sutarties pakeitimo, kad turėtų būti numatyta jo teisė į piniginę kompensaciją, jeigu santuokos nutraukimo atveju ieškovė įgytų asmeninio turto, o jis savo asmeninėmis lėšomis ir darbu prisidėtų prie jo sukūrimo, todėl nėra teisinio pagrindo kompensacijos priteisimui.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas (ieškovas) patikslintu priešieškiniu (DOK-(duomenys neskelbtini) kompensacijos siekė iš šeimos teisinių santykių kilusių teisės normų pagrindu cituodamas kasacinio teismo praktiką, kaip antai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013; 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018 ir 2020 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2020. Šiose bylose buvo sprendžiami ginčo klausimai dėl nekilnojamojo turtas pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalinimo vienai iš šalių priteisiant ginčo turtą, o kitai iš priešingos šalies – kompensaciją (CK 3.90 straipsnis) ar kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis ar / ir bendromis santuokinėmis lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus (CK 3.98 straipsnis). Tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju šalims sudarius ikivedybinę sutartį įstatyminis reguliavimas nėra taikomas, o turi būti taikomas sutartinis reguliavimas pagal kurį dėl kompensacijos ginčo atveju nėra susitarta. Apeliaciniame skunde apeliantas (atsakovas) kelia naujus reikalavimus remdamasis CK 6.50 straipsnio 3 dalies taikymu, kai trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Apelianto (atsakovo) teigimu, šalims atskirai nenustačius sąlygų ir atvejų, kada sutuoktiniui išmokama kompensacija, jeigu viena šalis už kitą šalį sumoka pinigus, įvykdo kitos šalies prievolę, apmoka kitos šalies išlaidas ar pan., šalių teisiniai santykiai sprendžiami pagal minėtą teisės normą. Apeliantas (atsakovas) plačiau neargumentuoja šios normos ir kompensacijos priteisimo santykio. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliantas (atsakovas) pirmosios instancijos teisme nepasirinko gynimo būdo pagal CK 6.50 straipsnį prašydamas priteisti skolą, jeigu būtų įdėjęs savo asmenines lėšas ieškovei perkant ginčo turtą, o pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu skundžiamame sprendime nepasisakė (priešingai nei, pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-324-368/2024) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016, Teismų praktika, 2016, 45, 208–225 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas (atsakovas) pirmiau minėtais dviem paskolos sandoriais savo asmenines pinigines lėšas ieškovei skolino pripažindamas gyvenamąjį namą jos nuosavybe, o ginčą dėl jo teisinio rėžimo – bendros dalinės nuosavybės investavus savo asmenines lėšas arba kompensacijos priteisimo pradėjo kelti tik prasidėjus teisminiam procesui, be kita ko, apeliaciniame skunde pasirinkdamas jau naują teisių gynimo būdą.

57. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, konstatuotina, kad apeliacinis skundas nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, konstatuojant, kad ginčo turtas yra šalių bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė, o ne ieškovės asmeninė, ar priteisti apeliantui (atsakovui) kompensaciją už savo asmeninių lėšų ir darbo investavimą į ginčo turtą, todėl sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

Dėl papildomo sprendimo

58. Pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovei 37 534,45 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas (atsakovas) su priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu nesutinka ir nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeis skundžiamą sprendimą, tai bus pagrindas pakeisti ir papildomą sprendimą. Skundžiamą sprendimą palikus nepakeistą, apeliantas (atsakovas) prašo sumažinti juo priteistas bylinėjimosi išlaidas, argumentuodamas tuo, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl vieno turtinio vieneto ir byloje nebuvo nagrinėjami ypač sudėtingi ir retai pasitaikantys teisniai klausimai. Apeliantas (atsakovas) taip pat nurodė, kad priteistos išlaidos yra iš esmės labai didelės ir neprotingos, kai jo paties bylinėjimosi išlaidos sudarė 18 939,95 Eur ir yra dvigubai mažesnės nei ieškovės, be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apelianto (atsakovo) atstovės advokatės argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų, t. y. išlaidų už ieškinio, pretenzijos dėl daiktų pasiėmimo ir pareiškimo dėl apelianto (atsakovo) lankymosi, prašymo atšaukti liudijimą, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą ir biuro išlaidas. Apelianto (atsakovo) manymu, ieškovės bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažintinos mažiausiai 8 922,11 Eur suma.

59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šios nuostatos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (nagrinėjamu atveju, atsakovė, kurios atžvilgiu pateiktas ieškinys buvo atmestas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

60. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

61. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

62. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023).

63. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė už advokatės R. C. teisines paslaugas patyrė 21 000,17 Eur išlaidas (DOK-(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o už advokatės J. L.– 21 447,25 Eur (DOK-(duomenys neskelbtini), iš viso 42 447,42 Eur išlaidas, kurios papildomu sprendimu, kaip minėta, sumažintos iki 37 534,45 Eur.

64. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaidas už ieškinį sumažino nuo 5 989,50 Eur iki pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalios galimos priteisti sumos – 3 496,25 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto (atsakovo) pozicija, kad šios išlaidos turėjo būti sumažintos dar daugiau, nes byla nebuvo sudėtinga, priešingai, atsižvelgiant į ieškinio ir pačios bylos apimtį (ieškinys, be pirmojo ir paskutinio lapo, sudaro 22 lapus, kartu pateikti 32 priedai, o byla nagrinėta 3,5 metus), ieškinyje nurodytas didelės apimties faktines aplinkybes, kuriomis ieškovė vadovavosi viso bylos nagrinėjimo metu, ginčo klausimus (buvo ginčijama kaltė, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas bei nagrinėti turtiniai klausimai) teisėjų kolegija vertina, kad byla buvo sudėtinga ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė maksimalią galimą už ieškinį priteisti sumą.

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, papildomu sprendimu buvo pagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos už pretenzijos dėl daiktų pasiėmimo ir pareiškimo dėl apelianto (atsakovo) lankymosi, prašymo atšaukti liudijimą, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šios išlaidos buvo tiesiogiai susijusios su byloje nagrinėtais klausimais bei jų patyrimas buvo įtakotas apelianto (atsakovo) veiksmų, todėl šios išlaidos priteistos pagrįstai.

66. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto (atsakovo) argumentais, kad sprendžiant dėl biuro išlaidų atskaitymo iš priteistinų bylinėjimosi išlaidų, jos turėjo būti atskaitytos kartu su PVM. Iš byloje pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas ataskaitų nustatyta, kad iš viso ieškovė už advokatų kontoros biuro išlaidas buvo sumokėjusi 669,52 Eur sumą (12,60 Eur + 50,40 Eur + 6,00 Eur + 6,00 Eur + 37,50 Eur + 21,90 Eur + 7,80 Eur + 57,60 Eur + 21,60 Eur + 28,80 Eur + 32,40 Eur + 73,80 Eur + 32,32 Eur + 41,40 Eur + 36,00 Eur + 28,80 Eur + 28,80 Eur + 57,60 Eur + 18,00 Eur + 70,20 Eur) (DOK-(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plius 21 proc. PVM, iš viso 810,12 Eur, kuria ir turėjo būti sumažinta priteisiamų bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. sumažinta 210,80 Eur daugiau, nei buvo padaryta papildomu sprendimu (810,12 Eur – 599,32 Eur).

67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo santuokos nutraukimo bylose, kuriose pripažįstama, kad santuoka buvo nutraukta dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (nagrinėjamu atveju apelianto (atsakovo), bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra grindžiamas ne tik bendrosiomis CPK taisyklėmis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, bet ir CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kasacinio teismo praktikoje aptariamu klausimu nurodoma, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Bylinėjimosi išlaidos nereiškia (nesudaro) savarankiško ieškinio reikalavimo (ieškinio dalyko), todėl šalies prašymas dėl jų priteisimo gali būti sprendžiamas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Prie atlygintinų išlaidų priskirtinos bendro turto vertės nustatymo išlaidos. Sutuoktinio reikalavimu šį išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis ne tik proceso normomis, bet ir CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-208/2005). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokio situacijos vertinimo yra laikomasi ir naujausioje apygardos teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-453-603/2024).

68. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas papildomas sprendimas yra keičiamas iš dalies, ieškovei priteisiamų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant nuo 37 534,45 Eur iki 37 323,65 Eur, t. y. 210,80 Eur suma, kai sprendžiant dėl biuro išlaidų atskaitymo iš priteistinų bylinėjimosi išlaidų, jos turėjo būti atskaitytos kartu su PVM.

Dėl procesinės bylos baigties

69. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

70. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias šeimos teisinius santykius, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Papildomas sprendimas yra keičiamas iš dalies, nustatant, kad iš apelianto (atsakovo) ieškovei priteisiamos 37 323,65 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje nurodoma, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio (pareiškimo) reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016). Todėl papildomo sprendimo pakeitimas, kuriuo sumažintos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, nedaro įtakos iš apelianto (atsakovo) ieškovei priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydžiui apeliacinės instancijos teisme, todėl jos visos yra priteisiamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72. Iš bylą pralaimėjusio apelianto (atsakovo) priešingai šaliai ieškovei priteisiamos 3 127,05 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).

73. Apeliantui (atsakovui) už priešieškinį mokėtina 1 240,00 Eur dalis žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (e. b. t. 10, l. 108–110), todėl apeliacinį skundą atmetus ir netenkinus patikslinto priešieškinio ji priteisiama iš apelianto (ieškovo) valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. papildomą sprendimą pakeisti iš dalies ir ieškovei D. S.-B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apelianto (atsakovo) V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti nuo 37 534,45 Eur (trisdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt keturių eurų ir 45 ct) iki 37 323,65 Eur (trisdešimt septynių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt trijų eurų ir 65 ct).

Priteisti iš atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. S.-B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 127,05 Eur (trijų tūkstančių šimto dvidešimt septynių eurų 5 ct) bylinėjimosi išlaidas advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apelianto (atsakovo) V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 240,00 Eur (tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, įmokos kodas – 5660

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Simona DementavičienėAnita SereikienėAgnė Vyliaudaitė