Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-313-368/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-17
Bylos Nr.: e2A-313-368/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-05979-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Mockevičius
Ieškovas: R. P.
Atsakovas: M. T.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-313-368/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05979-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21; 3.4.1.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. patikslintą ieškinį atsakovui M. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. P. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti vaiko M. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. P.; 2) nustatyti tėvo M. T., bendravimo su dukra M. T. tvarką: 2.1. vaiko tėvas bendrauja su dukra nevaržomai nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgdamas į vaiko ugdymosi užimtumą; 2.2. ieškovė sudaro sąlygas vaiko tėvui bendrauti su dukra Lietuvoje, t. y., vaiko tėvui būnant Lietuvoje, neriboja atsakovo galimybės susitikti su mergaite. Bendravimas vyksta dalyvaujant ieškovei ir atsižvelgus į vaiko ugdymo užimtumą; 2.3. vaiko tėvas neturi teisės be notariškai patvirtinto vaiko motinos sutikimo išsivežti M. T. į užsienio šalį; 3) priteisti iš tėvo M. T. nepilnamečiam vaikui M. T. išlaikymą, mokamą kas mėnesį vaikui po 350,00 Eur periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į R. P. banko sąskaitą; 4) nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas R. P. tvarkys uzufrukto teise; 5) priteisti iš tėvo M. T. nepilnamečiam vaikui M. T. 12 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 6) priteisti iš atsakovo M. T. ieškovės R. P. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu turi dukrą M. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Mergaitė gimė su įgimta (duomenys neskelbtini). 2019 metų rudenį sužinojo, kad dukra serga (duomenys neskelbtini). Mergaitei nuo 2020 metų kovo buvo taikyta (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl dukters priežiūros ir gulėjimo su ja ligoninėse nebegalėjo dirbti. 2020 metų sausio-vasario mėnesį atsakovas neteko darbo. Atsakovas išleido ieškovės uždirbtus pinigus. Ieškovė gaudavo pinigų už vaiko priežiūrą už tai, kad negali dirbti. Iš tų pinigų jie visi gyveno, visas išlaidas dengdavo ieškovė. Po vieno atsakovo agresyvumo protrūkio ieškovė su mergaite išėjo iš namų kelioms dienoms, nakvojo pas draugus. Buvo keli konfliktai, į kuriuos įsitraukė policija (duomenys neskelbtini). Tuomet atsakovas išsikraustė iš namų. Atsakovas visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo, nerodo iniciatyvos bendrauti su dukra. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 16 d. grįžo gyventi su dukra į Lietuvą, kadangi (duomenys neskelbtini) joms sunku buvo išsilaikyti, taip pat nuolat jautė stresą dėl atsakovo agresyvumo, be to, dukteriai gydymas yra taikomas Lietuvoje. Šiuo metu mergaitė vėžiu nebeserga, bet reikia nuolat dėl to tikrintis. Mergaitės (duomenys neskelbtini) operacija planuojama po metų. Prašomas priteisti išlaikymo dydis yra orientuotas į būtinuosius vaiko poreikius, atitinka minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Įvertinus ieškovės vidutiniškai patiriamas vaiko išlaikymo išlaidas, jos susideda iš: 1) 200 Eur būsto nuomos ir mokesčių dalies, tenkančios vaikui (nuoma ir mokesčiai dalijami iš dviejų); 2) 250 Eur maisto išlaidų; 3) 50 Eur vaistų, gydymo išlaidų; 4) 80 Eur drabužių, avalynės išlaidų; 5) 10 Eur vaiko būrelio išlaidų; 6) 26 Eur maisto mokykloje išlaidų; 7) 20 Eur pramogų išlaidų. Dalis išlaidų kinta, todėl jas nurodant orientuotasi į per metus vaikui išleidžiamas sumas. Ieškovės pajamos nėra didelės, todėl jai užtikrinti vaiko poreikius padeda artimieji. Ieškovei tenka nuolatinė mergaitės priežiūra, jos vežimas pas gydytojus, ji viena rūpinasi kasdienine vaiko priežiūra, tai apsunkina įsidarbinimo galimybes. Yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių teisių ir pareigų principo, ir iš atsakovo, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), užsiima mašinų pirkimu per aukcionus ir jų perpardavinėjimu, yra sveikas ir darbingas, neturi objektyvių kliūčių įsidarbinti pilnai darbo dienai, priteisti didesnį išlaikymą vaikui, t. y. 350 Eur per mėnesį. Atsakovas vaiko išlaikymui lėšų neteikė, iššvaistė ieškovės dukters gydymui paimtą paskolą, todėl iš atsakovo dukters išlaikymui prašo priteisti 12 600 Eur (350 x 12 x 3) įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio padavimo dienos. Vaikas gyvena su ieškove, todėl M. T. interesus geriausiai atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove. Dukra bijo tėvo dėl jo agresyvaus elgesio, neturi glaudaus ryšio su tėvu, atsakovas nebendrauja su dukra nuo jos grįžimo į Lietuvą, o iki grįžimo į Lietuvą bendravimas buvo labai įtemptas dėl atsakovo agresyvumo, todėl prašo teismo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu teismas patikslintą ieškinį tenkino iš dalies; nepilnamečio vaiko M. T. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove R. P.; priteisė iš atsakovo M. T. nepilnamečiam vaikui M. T. išlaikymą po 280 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. gruodžio 20 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo M. T. nepilnamečiam vaikui M. T. 10 080,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį trijų metų laikotarpį; nustatė uzufrukto teisę ieškovei R. P. tvarkyti nepilnamečio vaiko M. T. gaunamas išlaikymo lėšas; nustatė, jog vaiko išlaikymas turi būti pervedamas į ieškovės R. P. atsiskaitomąją banko sąskaitą; nustatė atsakovo M. T. bendravimo su dukra M. T. tvarką: 1) vaiko tėvas bendrauja su dukra nevaržomai nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgdamas į vaiko ugdymosi užimtumą; 2) ieškovė sudaro sąlygas vaiko tėvui bendrauti su dukra Lietuvoje, t. y., vaiko tėvui būnant Lietuvoje neriboja atsakovo galimybės susitikti su mergaite. Bendravimas vyksta dalyvaujant ieškovei ir atsižvelgus į vaiko ugdymo užimtumą; 3) vaiko tėvas neturi teisės be notariškai patvirtinto vaiko motinos sutikimo išsivežti M. T. į užsienio šalį; priteisė iš atsakovo M. T. ieškovei R. P. 1 139,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo M. T. valstybei 380,81 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas įvertinęs, kad ieškovė rūpinasi vaiku nuo jo gimimo, yra sudariusi dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, į tai, kad atsakovas su vaiku bendraudavo epizodiškai, išlaikymo neteikia, sprendė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vietą nustatė kartu su motina. Teismas atsižvelgęs, kad tėvas su vaiku iš viso nebendrauja, sprendė, kad nėra galimybės nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Teismas įvertinęs, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka atsakovo ir vaiko interesus, nustatė ieškovės pateikta bendravimo tvarka.

5. Teismas spręsdamas dėl ieškovės pateikto vaiko poreikio paskaičiavimo, įvertinęs ieškovės argumentus, jog 636,00 Eur suma yra reikalinga ir skiriama vaiko išlaikymui, atsižvelgęs, jog ieškovės darbo užmokestis sudaro apie 715 Eur kas mėnesį, padarė išvadą, kad ieškovė realiai nėra pajėgi skirti tokių lėšų vaiko išlaikymui. Teismas įvertinęs ieškovės paaiškinimą, kad prie vaiko išlaikymo prisideda artimieji, konstatavo, kad ieškovės nurodytos išlaidos neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, jos iš esmės siekia pačios ieškovės šiuo metu gaunamas pajamas, iš kurių išlaikomas ne tik šalių vaikas, tačiau išsilaiko ir pragyvena pati ieškovė.

6. Teismas, vertindamas ieškovės nurodytas dukros poreikių patenkinimui reikalingas sumas, pripažino, jog kai kurios nurodytos sumos galimai gali būti ir mažesnės, kaip pvz. išlaidos vaistams, avalynei, rūbams ir kt. Teismas iš ieškovės banko sąskaitos išrašų nustatė, kad per 4 mėnesius išlaidos vaistinėje sudarė – 17,43 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovės išlaidos vaiko vaistams yra ženkliai mažesnės, nei jas ieškovė nurodė patikslintame ieškinyje. Vertindamas išlaidas rūbams ir avalynei, teismas sprendė, jog realiai ieškovės patiriama išlaidų suma yra mažesnė. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog dukra labai greitai auga, todėl dažnai perka naujus rūbus, perka avalynę, nes avalynę dažnai suplėšo. Teismas pažymėjo, kad darant prielaidą, jog dažniau plyšta nekokybiška avalynė, kuri kainuoja pigiau, ieškovė vaiko avalynei neišleidžia itin didelės pinigų sumos. Teismas atkreipė dėmesį, kad neaišku, kodėl esant suplėšytai avalynei, ieškovė perka naują avalynę, o nesinaudoja gamintojo teikiamomis garantijomis, kur paprastai būna teikiama 2 metų garantija ir tokiu būdu nekokybiška avalynė turėtų būti/yra keičiama į naują prekę. Tai pat teismas pažymėjo, kad ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovė už pirkinius atsiskaito ne tik naujų rūbų bei avalynės parduotuvėje, tačiau ir naudotų rūbų parduotuvėse, kuriose tiek rūbai, tiek ir avalynė būna ženkliai mažesnėmis kainomis. Be to, ieškovė gana dažnai atsiskaito parduotuvėje „Pepco“, kur tiek rūbų, tiek avalynės, tiek ir kitos parduodamos produkcijos kainos nėra užaukštintos ir jos prieinamos vidutines pajamas/žemesnes pajamas gaunantiems asmenims. Teismas vertindamas vaiko sveikatos problemas, pastebėjo, jog ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, ar dėl vaiko sveikatos problemų ieškovė patiria/ateityje patirs papildomų išlaidų, nurodė, kad dukrai (duomenys neskelbtini) nebėra nustatyta, turi tik tikrintis pas medikus, o dėl (duomenys neskelbtini) operacijos, ar ji bus mokama, ar ne, nežinojo; teigė, jog papildomai yra patiriamos išlaidos kelionėms (per metus 2-3 kartai) vykstant traukiniu į Vilnių, dukros sveikatos patikrai pas medikus. Teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes, vertino, kad negalima daryti kategoriškos išvados, jog dėl mergaitės turimų sveikatos problemų, yra patiriamos papildomos ženkliai didesnės išlaidos, nei patiriamos tokių ligų neturintiems vaikams. Taip pat teismas nurodė, kad tam tikros išlaidos atskirais mėnesiais gali svyruoti, t. y. tiek būsto mokesčiai, tiek išlaidos maistui, tiek ir išlaidos vaistams ir pažymėjo, jog tikėtina, kad nurodytos išlaikymo sumos pakanka ne vienam kartui.

7. Teismas sprendė, kad atsakovas turi galimybių prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti, o tuo atveju, jeigu jų neišnaudoja, vertintina atsakovo aplaidumu bei nerūpestingu elgesiu. Teismas įvertinęs, kad atsakovas dirba, nėra duomenų, jog turėtų sveikatos problemų, iki ieškovei kreipiantis į teismą, atsakovas vaiku rūpinosi minimaliai, neteikė išlaikymo savo dukrai, sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovės prašomą išlaikymą. Tačiau, teismas vertindamas teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgė ir į tai, kad valstybė taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, t. y. skiria vaikui išmoką, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. siekia 96,25 Eur. Įvertinęs vaiko amžių, poreikius, į kylančią infliaciją, taip pat į vaiko interesams taikomą prioritetą, teismas sprendė, jog iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistinas 280 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2023 m. gruodžio 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

8. Teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trijų metų laikotarpį. Pažymėjo, kad teismui sprendimu nusprendus, jog nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokomų dydis yra 280 Eur, o ne 350 Eur, yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo priteisti išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą – 10 080,00 Eur dydžio (280 Eur x 12 mėn. x 3 m.).

9. Teismas atsižvelgęs, kad ieškinio patenkintą dalis – 90,00 procentų, jog ieškovė už advokato padėjėjo teisines paslaugas papildomai patyrė 1 210,00 Eur dydžio išlaidas, iš atsakovo ieškovei priteisė 1 089,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė R. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą iš dalies: priteisti iš atsakovo M. T. nepilnamečiam vaikui M. T. išlaikymą po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. gruodžio 20 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo M. T. nepilnamečiam vaikui M. T. 12 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį trijų metų laikotarpį; priteisti iš atsakovo M. T. ieškovei R. P. 1 210,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Ieškovė, atsižvelgdama į dukters amžių, jos sveikatos būklę, kad vaikui reikia tikrintis sveikatą dėl pasveikimo nuo leukemijos, kad mergaitė turi įgimtą (duomenys neskelbtini) ir jos metų laikotarpyje laukia naviko operacija, kad tai estetinė operacija, kurios kainos nežino ir nebus valstybės finansuojama, kad ieškovė neturi detalių čekių vaiko poreikiams pagrįsti, vadovaudamasi teismų praktikoje pripažintinais ir taikytinais vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais (2023 metais taikytą minimaliąją mėnesinę algą, atskaičius mokesčius – 633,20 Eur), laikė, kad vaiko poreikiams reikalingas išlaikymo dydis – 633,00 Eur. Ieškinio pateikimo metu ieškovė nedirbo, nes buvo atleista iš darbo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei pavyko vėl įsidarbinti. Vien ieškovei tenka nuolatinė mergaitės priežiūra, jos vežimas pas gydytojus, ieškovė viena rūpinasi kasdienine vaiko priežiūra, kas taip pat apsunkina geriau apmokamo darbo paieškas. Viena kelionė į Vilnių pas gydytojus ieškovei kainuoja apie 100 Eur. Minėtos aplinkybės rodė, kad yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių teisių ir pareigų principo, ir iš atsakovo, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), užsiima mašinų pirkimu per aukcionus ir jų perpardavinėjimu, yra sveikas ir darbingas, neturi objektyvių kliūčių įsidarbinti pilnai darbo dienai, priteisti didesnį išlaikymą vaikui, t. y. 350 Eur per mėnesį.

10.2. Teismas ignoravo aplinkybę, kad ieškovei išlaikyti vaiką padeda mama, kadangi vaiko tėvas visiškai nusišalino nuo vaiko priežiūros ir jo išlaikymo, todėl artimųjų pagalba ieškovei yra būtina. Dėl to, kad vaikas sirgo vėžiu, turi būti periodiškai tikrinama sveikata sveikatą, taip pat mergaitė stebima vaikų onkohematologo ir chirurgo Vilniuje dėl (duomenys neskelbtini). Šalių vaiko išlaidos, savaime suprantama, yra didesnės nei didesnių sveikatos sutrikimų neturinčių vaikų. Ieškovė nekaupė išlaidas pagrindžiančių duomenų, bet tai nėra pagrindas pažeisti vaiko interesus, nepagrįstai sumažinant vaikui priteistino išlaikymo dydį. Tuo labiau, kad prašomo priteisti išlaikymo dydžio atsakovas neginčijo.

10.3. Ieškovė prašė nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo išlaikymo klausymu, kadangi atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir išlaikymo, kas buvo viena iš pagrindinių priežasčių dėl ko ieškovė buvo priversta grįžti į Lietuvą. Grįžimą į Lietuvą paskatino ir tai, kad vaiko gydymas numatytas būtent Lietuvoje, kad čia ieškovė turi mamą, į kurią gali kreiptis pagalbos, tuo tarpu atsakovas, likęs gyventi užsienyje, turi galimybes daugiau užsidirbti, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nepasisakė. Ieškovė teismui buvo nurodžiusi, kad bylos iškėlimo metu ji nebuvo susitvarkiusi dokumentų, kad galėtų gauti išmoką vaikui, kadangi nebuvo gavusi iš (duomenys neskelbtini) institucijos pažymos, kad toje šalyje negauna išmokos vaikui.

10.4. Ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 350 Eur išlaikymas vaikui nelaikytinas per dideliu, tuo labiau, kad vaiko poreikiai apibrėžti pagal minimalią mėnesinę algą. Atsakovas prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, todėl teismas, įvertinus faktines bylos aplinkybes, neturėjo jokio objektyvaus pagrindo jo mažinti. Teismo sprendimas sumažinti ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui dydį iš atsakovo pažeidžia prioritetinius vaiko interesus ir bendrąsias įrodinėjimo teisės normas.

10.5. Teismas analizavo ieškovės banko sąskaitos išraše matomas išlaidas vaikui, tačiau banko sąskaitos išraše neatsispinti grynieji pinigai, gauti iš ieškovės motinos, kurie yra skiriami vaiko poreikių tenkinimui. Nėra aišku, pagal ką teismas daro išvadą, jog ieškovės nurodyta 80 Eur suma vaiko drabužiams ir avalynei yra realiai mažesnė. Ieškovės vertinimu, tokia suma vaiko drabužiams ir avalynei nėra per didelė. Vaikai drabužius ir avalynę greit išauga, kiekvienam sezonui reikia skirtingų lauko drabužių, avalynės. Taip pat reikia turėti mokyklai lauko drabužių ir pasikeitimui, tuo atveju, jeigu juos tenka skalbti ir jie nespėja išdžiūti. Avalynės vaikui taip pat dažnai reikia turėti po kelias poras, kad būtų galima pasikeisti, būtų galimybė ją išvalyti, taip pat reikia drabužių ir avalynės vaiko mokyklos šventėms. Vaikui augant išlaidos taip pat auga, o avalynės ir drabužių kainos didėja.

10.6. Vaiką turi išlaikyti abu tėvai, yra nesuprantama teismo pozicija, kad ieškovė visada vaikui turėtų pirkti drabužius ir avalynę vien tik iš pigiausių parduotuvių, tokių kaip „Pepco“. Ieškovė dažnai perka vaikui pigesnius drabužius, nes vaiko tėvas neprisideda prie vaiko išlaikymo, tačiau tokie drabužiai greičiau nusidėvi ir jų tenka pirkti daugiau. Savo mamos pagalbos dėka, ieškovė vaiko lauko drabužius ir avalynę stengiasi pirkti brangesnę, kad atlaikytų visą sezoną, o pasikeitimui perka pigesnius, kuriuos reikia naudoti rečiau. Į nurodytą 80 Eur sumą įeina ir vaikiški aksesuarai plaukams, kepurės, pirštinės, kuprinės laisvalaikiui, pėdkelnės, kurias nuolat reikia pirkti. Nuo rugsėjo mergaitė eis į pirmą klasę (šiuo metu eina į paruošiamą klasę), todėl papildomai reikės pirkti sportinę aprangą ir avalynę mokyklai, reikės ergonominės kuprinės (jų kainos yra didelės), ženkliai padaugės perkamų kanceliarinių priemonių kiekis, reikės pirkti pratybas, kurių kainos yra didelės. Augant vaikui atskiras didesnis poreikis būreliams.

10.7. Vaiko išlaikymo išlaidos kinta. Kai vaiką reikia vežti į Vilnių pas gydytojus, išlaikymo išlaidos padidėja 100 Eur suma. Visų išlaidų paskaičiuoti nėra įmanoma, todėl ieškovė skaičiavo vidutiniškai patiriamas išlaidas, vertindama patiriamas išlaidas per metus. Ieškovė viena rūpinasi vaiku, viena veža vaiką pas gydytojus, į mokyklą, visa vaiko priežiūros našta tenka jai vienai. Atsakovas, nebendraudamas ir nesirūpindamas dukra, gyvendamas užsienyje turi bet didesne dalimi prisėdėti prie vaiko išlaikymo išlaidų dengimo.

10.8. Atsakovas neginčijo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, neginčijo ir laikotarpio, kurį nurodo ir už kurį ieškovė skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimo dydį, todėl pakeitus teismo sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo dydžio, yra pagrindas pakeisti ir teismo sprendimo dalį dėl teismo iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio iš 10 080,00 Eur (280 Eur x 12 mėn. x 3 m.) sumos į 12 600 Eur (350 x12 x 3) sumą.

10.9. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo iš atsakovo ieškovės naudai priteistos 1 089,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos turi būti padidintos iki 1 210,00 Eur

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė R. P. ir atsakovas M. T. yra nepilnamečio vaiko M. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš 2023 m. rugsėjo 8 d. darbo sutarties nustatyta, kad apeliantė nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. dirbo. Nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. sausio 26 d. jai buvo mokama apie 480 Eur socialinė išmoka. Apeliantė nuo 2024 m. sausio 27 d. dirba ir gauna apie 715 Eur darbo užmokestį. Iš 2024 m. vasario 20 d. išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gauto iš Kelių transporto priemonių registro nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Iš valstybės įmonės Registrų centras 2024 m. vasario 20 d. pažymos nustatyta, kad apeliantės ir atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Iš 2023 m. spalio 2 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra lanko (duomenys neskelbtini) dainavimo mokyklą, už kurią mokamas 10,00 Eur mėnesinis mokestis. Iš medicinos dokumentų išrašų nustatyta, jog šalių dukra turi sveikatos problemų, stebimas vaikų onkohematologo ir chirurgo Vilniuje dėl (duomenys neskelbtini). Iš 2023 m. lapkričio 17 d. Jo Didenybės mokesčių tarnybos rašto nustatyta, kad apeliantei už vaiką nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. nebuvo mokama (duomenys neskelbtini) vaiko išmoka. Byloje nėra duomenų, kad apeliantei už nepilnametę dukrą yra mokami vaiko pinigai.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

14. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

15. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

17. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas.

18. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

19. Apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsižvelgdama į ieškinio pateikimo teismui metu buvusį nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, atskaičius mokesčius, įrodinėjo, kad nepilnametės dukros išlaikymo poreikis yra 636,00 Eur ir prašė priteisti dukrai iš atsakovo 350 Eur išlaikymą mokamą periodinėmis mėnesinėmis, bei nurodė, kad, įvertinus tai, jog apeliantė turi vežti vaiką pas gydytojus, rūpintis kasdienine vaiko priežiūra ir tai apsunkina jos galimybę rasti geriau apmokamą darbą, o atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), yra sveikas, darbingas, todėl turi galimybę daugiau užsidirbti, yra pagrindas nukrypti nuo lygių tėvų teisių ir pareigų principo ir priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį.

20. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris ieškinio pateikimo metu buvo 840 Eur (633,00 Eur atskaičius mokesčius), o ginčijamo sprendimo priėmimo metu, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d., buvo 924 Eur (708,42 Eur atskaičius mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio).

21. Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime išsamiai pasisakė dėl apeliantės realios galimybės išleisti vaiko poreikių tenkinimui po 636 Eur kas mėnesį ir pagrįstai sprendė, kad realiai apeliantė pagal savo gaunamas pajamas neturi galimybės vaikui skirti lėšų tokio dydžio vaiko poreikių tenkinimui. Nors apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl išlaidų vaiko rūbams ir avalinei, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė realai būtų pajėgi, gaudama apie 700 Eur pajamas per mėnesį, skirti vaikui 636 Eur sumą mėnesį. Be to, teismas įvertino aplinkybę, kad valstybė taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo – skiria kiekvienam vaikui išmoką, kuri ginčijamo sprendimo priėmimo metu siekė 96,25 Eur, ir atsižvelgdamas į šią sumą, mažino nustatytą vaiko išlaikymui reikalingą dydį.

22. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistino iš atsakovo išlaikymo dydį vaikams mokamų išmokų suma, neįvertino, kad apeliantei ieškinio pateikimo metu nebuvo mokama išmoka vaikui, nes nebuvo gavusi iš (duomenys neskelbtini) pažymos, jog toje šalyje negauna išmokos vaikui.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

24. Pažymėtina, tai, kad, kaip apeliaciniame skunde nurodė apeliantė, ji ieškinio pateikimo metu negavo vaikui skirtos išmokos, nes nebuvo pateikusi reikiamų dokumentų šiai išmokai gauti, nebuvo pagrindas teismui sprendžiant dėl priteistino iš atsakovo vaikui išlaikymo dydžio neatsižvelgti į pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamą vaikui išmoką. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė pateikė į bylą 2023 m. lapkričio 17 d. raštą, kuriame nurodyta, jog apeliantei už vaiką nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. (duomenys neskelbtini) nebuvo mokama vaiko išmoka, todėl apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę pasirūpinti, jog gyvendama Lietuvoje gautų pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamą vaikui išmoką, kuri ginčijamo sprendimo priėmimo metu siekė 96,25 Eur. Pažymėtina, kad šia išmoka yra užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Turi būti įvertinta ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteistino iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio, priešingai nei teigia apeliantė, atsižvelgė, kad apeliantė skundžiamo sprendimo priėmimo metu dirbo ir, kad jos gaunamos pajamos nėra itin didelės. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, vykdo darbinę veiklą, byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar turėtų sveikatos problemų, kad iki apeliantei ieškiniu kreipiantis į teismą neteikė nepilnametei dukrai išlaikymo. Taip pat teismas atsižvelgė, jog pagal byloje esančius duomenys šalys neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, jog atsakovas nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas.

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad apeliantei gyvenant kartu su nepilnamete dukra ir rūpinantis jos kasdienine priežiūra, jos galimybės daugiau uždirbti yra labiau ribotos. Tuo tarpu atsakovas turi galimybes daugiau laiko ir dėmesio skirti profesinei veiklai, jis yra laisvas pasirinkti darbą, nes jo neriboja nepilnamečio vaiko auginimas ir nuolatinė priežiūra.

28. Nagrinėjamu atveju apeliantė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja dukters sveikatos problemas – būtinybę periodiškai du tris kartus per metus vežti dukrą gydytojų apžiūrai dėl (duomenys neskelbtini) atsinaujinimo galimybės ir ateityje planuojamos atlikti (duomenys neskelbtini) operacijos, kaip pagrindą nukrypti nuo tėvų pareigos teikti vienodo dydžio išlaikymą.

29. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas apeliantės patiriamas išlaidas susijusias su dukros sveikata, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie apeliantės nurodomas patiriamas šias išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė ieškiniu kreipėsi į teismą 2023 m. gruodžio 20 d., byla iškelta 2024 m. sausio 5 d., skundžiamas sprendimas priimtas 2024 m. gegužės 6 d., t. y. nuo kreipimosi į teismą ieškiniu dienos iki teismo sprendimo priėmimo praėjo penki mėnesiai. Per šį laiko tarpą, vertinant, kad apeliantė nurodo, jog vyksta su vaiku į Vilnių tikrintis sveikatą du tris kartus per metus, tikėtina apeliantė turėjo vežti dukrą sveikatos patikrinimui, todėl jei patyrė, kokių nors išlaidų susijusių su vaiko sveikata, turėjo galimybę jas pateikti teismui. Byloje, išskyrus pačios apeliantės paaiškinimus, taip pat nėra jokių duomenų, kad valstybė nefinansuos ateityje planuojamos atlikti (duomenys neskelbtini) operacijos. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog negalima daryti kategoriškos išvados, jog dėl mergaitės turimų sveikatos problemų, yra patiriamos papildomos ženkliai didesnės išlaidos, nei patiriamos tokių ligų neturintiems vaikams (CPK 178, 185 straipsniai).

30. Nustačius, kad šalių nepilnamečiui vaikui yra reikalingas 560 Eur išlaikymas, atsižvelgiant į valstybės mokamą vaiko išmokos dydį, įvertinus apeliantės gaunamas pajamas, tai, jog atsakovas dirba ir tikėtinai, gauna pakankamas pajamas ir turi galimybę teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas kitų išlaikytinių, išskyrus savo bendrą nepilnametę dukrą, neturi, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas gyvena (šiuo atveju su apeliante), neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad abu tėvai turi vienodą pareigą prisidėti prie šalių nepilnametės dukters išlaikymo ir nėra pagrindo nukrypti nuo abiem tėvams tenkančio išlaikymo lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas iš atsakovo priteistino kas mėnesį mokėtino išlaikymo dydis – 280 Eur, atsižvelgiant į vaiko amžių, atitinka vaiko poreikius ir interesus bei tėvų turtinę padėtį.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaikymo dydžio parinkimą lemiančius kriterijus, išlaikymas nustatytas, atsižvelgus į reikšmingas bylos aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančias teisės normas (CK 3.192 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis dydžio.

32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

33. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

34. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.

35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

36. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

37. Apeliantė prašė priteisti iš atsakovo už trejus metus susidariusį nepilnametei dukrai 12 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant, jog kas mėnesį turėjo būti teikiamas 350 Eur dydžio išlaikymas.

38. Įvertinus, kad vaiko poreikių tenkinimui po kreipimosi į teismą ieškiniu dienos nustatyta 560 Eur suma, trijų metų laikotarpiu iki kreipimosi į teismą ieškiniu dienos šalių dukra buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prisidėjęs prie dukters materialaus išlaikymo, į tai, kad minėtu laikotarpiu šalių dukra buvo gydoma nuo (duomenys neskelbtini), į aktualiu laikotarpiu buvusį minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad tuo metu šalys turėjo vienodas galimybes teikti nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą, laikant, kad galimai iš (duomenys neskelbtini) apeliantė gavo ne mažesnę nei Lietuvoje skundžiamo sprendimo priėmimo metu mokamą vaiko išmoką (apeliantė nėra pateikusi duomenų, kokio dydžio išmoka vaikui buvo mokama užsienyje), apeliacinė instancijos teismo vertinimu nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimą atitiktų atsakovo kas mėnesį mokama 280 Eur suma. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui tenkanti minėtu trijų metų laikotarpiu vaikui mokėtino išlaikymo dalis sudaro 10 080 Eur (280 Eur x 12 mėn.) x 3 m.) sumą.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės nurodyta aplinkybė, jog atsakovas neginčijo parašomos priteisti išlaikymo nepilnametei dukrai sumos, neatleidžia teismo nuo pareigos vertinti prašomo išlaikymo įsiskolinimo pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs vaiko išlaikymo poreikį, pagrįstai sprendė ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinti iš dalies. Įvertinus apeliantės skunde nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei sprendė pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

40. Apeliacinės instancijos teismui paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, nėra pagrindo byloje perskirstytinos šalių turėtos pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė priešingas išvadas, nei pageidavo apeliantė, nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Apeliantė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, todėl dėl šių išlaidų apeliacinės instancijos teismas nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjas Egidijus Mockevičius