Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ievai Rimdeikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. patikslintą ieškinį atsakovui M. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Teisme ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė ir atsakovas M. T. yra nepilnamečio vaiko M. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. medž. l. 9, 38). Ieškovė dirbanti, darbo užmokestis yra apie 715 Eur (el. medž. l. 89-90, 128, 129). Ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (el. medž. l. 57, 92, 94). Atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, duomenų apie jo darbą Lietuvoje nėra (el. medž. l. 91, 93, 95). Šalių nepilnametis vaikas lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, kur kas mėnesį yra mokamas 10,00 Eur mėnesinis mokestis (el. medž. l. 50-51). Be to, iš pateiktų medicinos dokumentų išrašų matyti, jog šalių vaikas turi sveikatos problemų, stebimas vaikų onkohematologo ir chirurgo Vilniuje dėl (duomenys neskelbtini) (el. medž. l. 14, 15, 43, 44, 126, 127).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

9. Ieškovė R. P. prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas savo pozicijos neišdėstė. Atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo saugumą ir stabilumą, išanalizavęs įrodymų visumą ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė rūpinasi vaiku nuo jo gimimo, ji yra sudariusi dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, į tai, kad atsakovas su vaiku bendraudavo epizodiškai (kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė, paskutiniu metu (ieškovei su dukra grįžus į Lietuvą) dukra su tėvu nebebendrauja visiškai), išlaikymo neteikia, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko M. T. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove R. P. (CK 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

10. Ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti konkrečią atsakovo M. T. bendravimo su dukra M. T. tvarką. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad prašo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką ir prašo nustatyti, jog bendravime dalyvautų mama, todėl, kad pati bijo, kad vaiko tėvas ją gali pasiimti; pati dukra sakydavo ir sako, jog nori, kad tėtis ateitų, bet nenori, kad jis būtų.

11. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas visapusiškai vystytųsi. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

12. Nors vaikas yra išreiškęs poziciją, jog su tėčiu norėtų matytis nedalyvaujant mamai, tačiau vertinant aplinkybes, jog atsakovas šiuo metu iš vis nebendrauja su savo vaiku, todėl vaiko tėvo ir vaiko tarpusavio ryšys yra susilpnėjęs/galimai ir iš vis nutrūkęs, spręstina, jog siekiant sklandesnio tėvo ir vaiko bendravimo, tam tikram laiko tarpui reikalingas laikotarpis, kurio metu judviejų bendravimo metu dalyvautų vaiko mama, kuri, manytina, padėtų vaikui ir tėvui atkurti susilpnėjusį/nutrūkusį tarpusavio ryšį (CPK 185 straipsnis). Tačiau, kol tėvas ir vaikas apskritai nebendrauja, teismui nėra galimybės šiuo sprendimu nustatyti šį pereinamąjį laikotarpį. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir išvadą teikiančios institucijos atstovės nuomonę, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas dėl ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos pozicijos nepateikė, teikiant prioritetą abiejų tėvų bendram susitarimui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, sprendžia, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka atsakovo ir vaiko interesus, todėl nustatytina ieškovės pateikta bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Kartu pažymint, kad vaikui augant bendravimo poreikiai gali kisti, todėl jų realizavimui nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimas galimas pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

13. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko interesams taikomas prioritetas (CK 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaikų poreikius. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, ir kt.).

14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

15. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris ieškinio pateikimo metu buvo 840 Eur (633,00 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 316,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų), o nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (708,42 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 354,21 Eur iš kiekvieno iš tėvų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui buvo skiriama ir mokama 85,75 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui, nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 96,25 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui.

16. Ieškovė ieškinyje, kuris buvo patikslintas, nurodo, kad visiems vaiko poreikiams per mėnesį užtikrinti patiriamos išlaidos sudaro 636,00 Eur. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

17. Iš ieškovės pateikto vaiko poreikių paskaičiavimo, ieškovės ir jos atstovo paaiškinimų matyti, jog vaiko poreikiams per mėnesį reikia po 636 Eur, nes vaikui yra perkamas maistas, vaistai, drabužiai ir avalynė, kainuoja ir būsto išlaikymo dalis ir t.t. Pažymėtina, jog nors ieškovė teikė argumentus, kad 636,00 Eur suma yra reikalinga ir skiriama vaiko išlaikymui, tačiau įvertinus tai, jog ieškovės darbo užmokestis sudaro apie 715 Eur kas mėnesį gaunamos pajamos, todėl darytina išvada, kad ieškovė šiuo metu realiai pati tokių piniginių lėšų nėra pajėgi ir šiuo metu negali skirti vaiko išlaikymui. Teismo posėdžio metu ieškovė pažymėjo, jog prie vaiko išlaikymo prisideda jos mama ir kiti giminaičiai. Įvertinus šias aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, jos iš esmės siekia pačios ieškovės šiuo metu gaunamas pajamas, iš kurių išlaikomas ne tik šalių vaikas, tačiau išsilaiko ir pragyvena pati ieškovė. Teismui vertinant ieškovės nurodytas dukros poreikių patenkinimui reikalingas sumas, pripažintina, jog kai kurios nurodytos sumos galimai gali būti ir mažesnės, kaip pvz. išlaidos vaistams, avalynei, rūbams ir kt.. Iš į bylą pateiktos ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. sausio 2 d., banko kortele vaistinėje atsiskaityta tik keletą kartų – lapkričio 12 d. išleista 11,29 Eur, – gruodžio 11 d. – išleista 6,14 Eur, taigi, per 4 mėnesius išlaidos vaistinėje sudarė – 17,43 Eur. Šios nustatytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog ieškovės išlaidos vaiko vaistams yra ženkliai mažesnės, nei jas ieškovė nurodo savo patikslintame ieškinyje (CPK 185 straipsnis). Vertinant išlaidas rūbams ir avalynei, teismas sprendžia, jog realiai ieškovės patiriama išlaidų suma yra kiek mažesnė. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog dukra labai greitai auga, todėl dažnai perka naujus rūbus, perka avalynę, nes avalynę dažnai suplėšo. Ieškovė teismo posėdžio metu nedetalizavo, kaip dažnai mergaitė avalynę suplėšo. Tačiau darant prielaidą, jog dažniau plyšta nekokybiška avalynė, kuri kainuoja pigiau, manytina, jog avalynei nėra išleidžiama itin didelė pinigų suma. Be to, teismui lieka neaišku, kodėl esant suplėšytai avalynei, ieškovė perka naują avalynę, o nesinaudoja gamintojo teikiamomis garantijomis, kur paprastai būna teikiama 2 metų garantija ir tokiu būdu nekokybiška avalynė turėtų būti/yra keičiama į naują prekę (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, iš byloje esančios pateiktos ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovė už pirkinius atsiskaito ne tik naujų rūbų bei avalynės parduotuvėje, tačiau ir naudotų rūbų parduotuvėse, kuriose tiek rūbai, tiek ir avalynė būna ženkliai mažesnėmis kainomis. Be to, iš šio išrašo matyti, jog ieškovė gana dažnai atsiskaito parduotuvėje „Pepco“, kur pagal viešai prieinamus duomenis matyti, jog šioje parduotuvėje tiek rūbų, tiek avalynės, tiek ir kitos parduodamos produkcijos kainos nėra užaukštintos ir jos prieinamos vidutines pajamas/žemesnes pajamas gaunantiems asmenims (CPK 178, 185 straipsniai). Vertinant šalių dukros turimas sveikatos problemas, pastebėtina, jog ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, ar dėl šių sveikatos problemų ieškovė patiria/ateityje patirs papildomų išlaidų, nurodė, kad leukemija dukra kaip ir yra pasveikusi, turi tik tikrintis pas medikus, o dėl hemaugiomos operacijos ar ji bus mokama, ar ne, tikslai pati nežino; teigė, jog papildomai yra patiriamos išlaidos kelionėms (per metus 2-3 kartai) vykstant traukiniu į Vilnių, dukros sveikatos patikrai pas medikus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalima daryti kategoriškos išvados, jog dėl mergaitės turimų sveikatos problemų, yra patiriamos papildomos ženkliai didesnės išlaidos, nei patiriamos tokių ligų neturintiems vaikams (CPK 178, 185 straipsniai). Išlaikymo išlaidų dydį vertinant apibendrintai, akivaizdu, jog tam tikros išlaidos atskirais mėnesiais gali svyruoti, t. y. tiek būsto mokesčiai, tiek išlaidos maistui, tiek ir išlaidos vaistams (kaip pvz., mėnesį vaikui nesergant peršalimo ligoms) tikėtina, jog pakanka tikrai ne vienam kartui (CPK 185 straipsnis).

18. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

19. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaiką ji išlaiko iš gaunamo darbo užmokesčio ir vaikui mokamos išmokos vaikui. Taip pat prie vaiko išlaikymo prisideda ir vaiko močiutė (ieškovės mama). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo pozicijos dėl teiktino išlaikymo vaikui dydžio neišreiškė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog ji kitų išlaikytinių neturi ir M. T. yra vienintelis judviejų vaikas. Ieškovė paaiškino, kad jos žiniomis atsakovas rimtesnių sveikatos problemų neturi, tačiau turi priklausomybę azartiniams žaidimams.

20. Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į ieškovės teiktus paaiškinimus teisme, teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybių prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti, o tuo atveju, jeigu jų neišnaudoja, vertintina atsakovo aplaidumu bei nerūpestingu elgesiu. Teismas pažymi, kad pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, todėl atsakovas turi dėti visas pastangas gauti pajamas, kurių pakaktų vaiko poreikiams tenkinti, juolab, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą auginti vaikus. Priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmės tenka patiems tėvams.

21. Teismas, įvertindamas visas byloje nustatytas aplinkybes, į šalių turtinę padėtį, į tai, kad šiuo metu ieškovė dirba, gaunamos pajamos nėra itin didelės, todėl atsakovui neteikiant tinkamo išlaikymo kas mėnesį, gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors jam tinkamai pranešta apie teismo posėdį, žinoma apie bylos iškėlimą teisme, duomenų apie savo realias gaunamas pajamas ar blogą sveikatos būklę, kuri trukdytų dirbti ir užsidirbti, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, anksčiau turėjo darbą, galimai ir dabar vykdo darbinę veiklą (ieškovė nurodė, jog vykdė automobilių perpardavinėjimu), tačiau konkrečių duomenų apie dabar atsakovo vykdomą darbinę veiklą, byloje nėra pateikta, taip pat byloje nėra įrodymų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar turėtų sveikatos problemų, iki ieškovei kreipiantis į teismą, atsakovas vaiku rūpinosi pakankamai minimaliai, neteikė išlaikymo savo dukrai, nors turi pareigą išlaikyti savo vaiką, todėl ieškovės prašomas išlaikymas priteistinas (CPK 178, 185 straipsniai).

22. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismas, vertindamas teiktino išlaikymo dydį papildomai byloje atsižvelgia ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. šiuo metu valstybė taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, t. y. skiria kiekvienam vaikui išmoką, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. siekia 96,25 Eur. Įvertinus vaiko amžių, poreikius, į pastaruoju metu kylančią infliaciją, taip pat ir į vaiko interesams taikomą prioritetą, teismas sprendžia, jog ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui M. T. priteistinas 280 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2023 m. gruodžio 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3, 3.192, 3.200, 3.208 straipsniai).

23. Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

24. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas. Teismas, priteisdamas vaikui iš atsakovo minėto dydžio išlaikymą, taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka (teko) pareiga ne tik vaiką išlaikyti, bet ir pasirūpinti dukros kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgį, lavinti, rūpintis kita jo veikla ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Be to, vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

25. Nustatytina uzufrukto teisė ieškovei R. P. tvarkyti nepilnamečio vaiko gaunamą išlaikymą (CK 3.185 straipsnis). Nustatytina, jog vaiko išlaikymas turi būti pervedamas į ieškovės R. P. atsiskaitomąją banko sąskaitą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo

26. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

27. Teismas pažymi, kad išlaikymo skola (įsiskolinimas) negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos. Taigi, įstatymas numato tėvui, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, teisę prašyti priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Ieškovė R. P. prašo priteisti iš atsakovo M. T. 12 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trijų metų laikotarpį, skaičiuojant po 350,00 Eur sumą teiktiną kas mėnesį. Atsakovas byloje neginčijo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, neginčijo ir laikotarpio, kurį nurodo ir už kurį ieškovė skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimo dydį, todėl konstatuojama, kad ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą už trijų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, jog teismas sprendimu nusprendė, jog nepilnamečiam vaikui M. T. kas mėnesį mokamų periodinių išmokomų dydis yra 280,00 Eur, o ne 350,00 Eur, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnametei dukrai M. T. įsiskolinimas 10 080,00 Eur dydžio (280 Eur * 12 mėn. * 3 m.) (CK 3.200 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

29. Ieškovė R. P. yra atleista pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ieškinio dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo) CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovė pateikusi patikslintą ieškinį yra sumokėjusi 50,00 Eur žyminio mokesčio dalį už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos nustatymo, bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 5 d. nutartimi ieškovei atidėtas likusios 59,00 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo (el. medž. l. 65-66).

30. Kadangi ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymu tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 50,00 Eur žyminis mokestis. Sprendžiant priteistino žyminio mokesčio dydį valstybei, nuo kurio ieškovė buvo atleista ir atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas, žyminio mokesčio suma, skaičiuotina už vaiko išlaikymo reikalavimą – 76,00 Eur, už išlaikymo įsiskolinimą – 227,00 Eur, bei likusi 59,00 Eur žyminio mokesčio suma, kurios sumokėjimas buvo atidėtas (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte), todėl iš atsakovo priteistinas valstybei 362,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

31. Ieškinys patenkintas iš dalies 90,00 (proc.) (gyvenamosios vietos nustatymas bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas) (50 proc. viso ieškinio), prašė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį priteisti 350 Eur, o priteista – 280 Eur (280 Eur * 25 proc./350 Eur), proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (20,00 proc.), prašė išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui dydį priteisti 12 600,00 Eur, o priteista – 10 080,00 Eur (10 080,00 Eur * 25 proc./12 600 Eur), proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (20,00 proc.).

32. Ieškovė naudojosi advokato padėjėjo paslaugomis ir bylos nagrinėjimo metu ieškovės interesus atstovavo advokato padėjėjas Vacys Milkonas, todėl ieškovė papildomai patyrė 1 210,00 Eur dydžio išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į ieškinio patenkintą dalį 90,00 (proc.), iš atsakovo M. T. ieškovės R. P. naudai priteistinos 1 089,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

33. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 20,90 Eur, iš jų 18,81 Eur tenka mokėti atsakovui ir 2,09 Eur ieškovei. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos tik iš atsakovo, nes iš ieškovės priteistina dalis neviršija minimalios priteistinos 8,00 Eur dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistas kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnamečio vaiko M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. gruodžio 20 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 080,00 Eur (dešimties tūkstančių aštuoniasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį trijų metų laikotarpį.

Nustatyti uzufrukto teisę ieškovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečio vaiko M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamas išlaikymo lėšas.

Nustatyti, jog vaiko išlaikymas turi būti pervedamas į ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją banko sąskaitą.

Nustatyti atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. vaiko tėvas bendrauja su dukra nevaržomai nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgdamas į vaiko ugdymosi užimtumą;

2. ieškovė sudaro sąlygas vaiko tėvui bendrauti su dukra Lietuvoje, t. y., vaiko tėvui būnant Lietuvoje neriboja atsakovo galimybės susitikti su mergaite. Bendravimas vyksta dalyvaujant ieškovei ir atsižvelgus į vaiko ugdymo užimtumą;

3. vaiko tėvas neturi teisės be notariškai patvirtinto vaiko motinos sutikimo išsivežti M. T. į užsienio šalį.

Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 139,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt devynių eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 380,81 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų 81 cento) bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.