Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-324-368/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-08-28
Bylos Nr.: e2A-324-368/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-01340-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: A. Č.
Atsakovas: A. Č.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-324-368/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01340-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.3.2; 2.3.5.2.1; 2.6.1.3.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21; 3.4.1.2 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Č. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Č. patikslintą ieškinį atsakovui A. Č., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. Č., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, A. B., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, T. M., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, institucija, duodanti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo A. Č. patikslintą priešieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. Č. patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) r. sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) padarytą akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos tarp sutuoktinių A. Č. ir A. Č., įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, dėl A. Č. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo nustatyti, jog A. Č. lieka santuokinė pavardė – Č.; 3) priteisti A. Č. iš atsakovo A. Č. 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti A. Č. išlaikymą iš atsakovo A. Č. po 300 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, pervedant išlaikymą į A. Č. atsiskaitomąją banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d., nuo ieškinio pateikimo teismui dienos; 5) nustatyti nepilnametės dukros, T. Č., gyvenamąją vietą su mama, A. Č.; 6) priteisti iš atsakovo A. Č. išlaikymą dukrai T. Č. po 325,00 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, pervedant išlaikymą į A. Č. atsiskaitomąją banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d., nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, iki T. Č. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti vaiko išlaikymo tvarkytoją uzufrukto teisėmis A. Č.; 7) po santuokos nutraukimo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra, T. Č., tvarką, nurodytą patikslintame ieškinyje; 8) nustatyti, jog savivaldybės mokamos išmokos už nepilnametį vaiką kiekvieną mėnesį, yra pervedamos ieškovei A. Č.; 9) priteisti iš atsakovo A. Č., visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo sistemingo psichologinio, fizinio smurto ieškovės ir dukros T. Č. atžvilgiu. Dėl atsakovo smurtinių veiksmų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Visus smurtinius veiksmus ieškovės atžvilgiu atsakovas atliko mažametės dukters akivaizdoje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys ne tik apie atsakovo smurtą, bet ir apie atsakovo neištikimybę ieškovei. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas nutraukti santuoką pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalį. Ieškovė įsitikinusi, kad santuoką iširo dėl atsakovo kaltės, kuris iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas visais įmanomais būdais. Atsakovas šalių bendro vedybinio gyvenimo metu nebuvo lojalus ieškovei – girtavo baruose svetimų moterų draugijoje, apgaudinėjo ir palaikė intymius santykius su šalimais gyvenančia kaimyne, uždirbtas pajamas leisdamas ne šeimos poreikiams, bet intymioms paslaugoms. Atsakovas pasižymi ūmiu ir neprognozuojamu elgesiu, yra konfliktiškas, agresyvus. Pykčio protrūkiu metu, mėtydavo į ieškovę daiktus, nepaisydamas, kad gali sužeisti ne tik ją, bet ir mažametę dukrą. Atsakovas naudodavo psichologinį ir fizinį smurtą, ne tik prieš ieškovė, tačiau ir prieš ieškovės tėvus. Atsakovas dažnai engdavo ieškovę, smukdė jos savivertę, vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasino, kad jeigu ieškovė kažkam pasiskųs, jis atims dukrą, apšmeiš ieškovę, padarys, kad ją atleistų iš darbovietės ir taip su ja susidoros. Atsakovas elgėsi neadekvačiai, ne kartą minėjo, kad ne tik pats ketina nusižudyti, tačiau nužudyti grasino ir ieškovę. Ieškovė dėl atsakovo psichinės būklės jaučia baimę, nerimą ir grėsmę. Atsakovas amoraliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą ieškovei, stūmė ieškovę į depresiją, nuolat žemino ir skaudino dėl ko, paaštrėjo ieškovės liga. Dėl atsakovo amoralių veiksmų, viešai ir atvirai demonstruojamos nepagarbos, pasikartojančių išdavysčių, ieškovės orumą žeminusio elgesio, fizinio bei psichologinio smurto, ieškovė patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, prarado emocinę bei dvasinę pusiausvyrą, dar labiau suprastėjo jos sveikatos būklė. Dėl šių priežasčių ieškovė tapo uždara, prarado pasitikėjimą savimi bei aplinkiniais, pradėjo vengti viešumos, atsiribojo nuo aplinkinių. Visi įvardyti išgyvenimai atsirado atsakovo amoralaus elgesio įtakoje, kas lėmė neturtinės žalos padarymą, kurią ieškovė vertina 2 000 Eur ir ją prašo priteisti iš atsakovo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) padarytą akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos tarp šalių įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, dėl atsakovo kaltės bei priteisti minėtą neturtinę žalą.

3. Mano, jog labiausiai nepilnametės dukros interesus, atsižvelgiant į jos amžių ir prisirišimą prie motinos, atitiktų jos gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarką, atsižvelgiant į dukros amžių, prisirišimą prie motinos, padidėjusį sergamumą nosies ir ausų ligomis, atsakovo dėtas pastangas prižiūrint vaiką šalių santuokos metu (atsakovas nei karto nėra dukros nuvedęs pas daktarus, jis neturi žinių apie vaiko gydymą, ugdymą, svarbiausių vertybių „įskiepijimą“, nesilaiko griežto pietų miego režimo, sauskelnių keitimo) bei tai, jog vaikas dar nemoka kalbėti ir pasakyti kaip tėvas elgiasi su juo susitikimų metu, ar nėra viršijamas greitis naudojantis transporto priemonėmis, ar atsakovas laikosi kitų kelių eismo taisyklių, ar atsakovas prie jos nevartoja alkoholio, nebūna netinkamoje kompanijoje kartu su dukra.

4. Ieškovės ir atsakovo dukros T. Č. poreikių tenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro 650,00 Eur: maistas – 150 Eur; vitaminai (žuvies taukai, D vitaminas, C vitaminas) – 30 Eur; vaistai – 30 Eur; higienos priemonės (šampūnai, dantų pasta, skalbimo priemonės, sauskelnės, kremukai ir t.t.) – 30 Eur; plaukų segtukai, gumutės, lankeliai – 10 Eur; patalynės, rankšluosčių atnaujinimas – 20 Eur; darželio mokestis – 60 Eur; šventės darželyje, įvairios rinkliavos – 10 Eur; komunaliniai mokesčiai – 90 Eur; lauko drabužiai ir avalinė – 30 Eur; kiti drabužiai (kojinės, marškinėliai, kelnės, suknelės, apatiniai rūbai ir t. t.) – 30 Eur; pramogos (įskaitant ir dovanėles draugų gimtadieniams, kitoms progoms) – 50 Eur; kanceliarinės, ugdymo priemonės – 15 Eur; žaislai – 15 Eur; vaiko baldų (lovytės, stalo, automobilinės kėdutės, balansinio dviratuko, stalo indų ir įrankių ir kt. vaiko daiktų atnaujinimas) – 20 Eur; kuro išlaidos vežti dukrą į darželį, pramogų zonas – 30 Eur; atostogos – 30 Eur. Dukra dažnai serga, todėl ją dažnai reikia nuvežti į gydymo įstaigą, vėliau gydyti vadovaujantis gydytojų rekomendacijomis, pirkti vaistus. Dėl šių priežasčių ieškovė patiria daugiau išlaidų, jai tenka atsiprašyti iš darbo. Atsižvelgiant į dukros poreikių paskaičiavimą, iš atsakovo, nuo 2022 m. kovo 24 d. patikslinto ieškinio pateikimo dienos, turėtų būti priteisiama po 325,00 Eur per vieną mėnesį mokamų periodinių išmokų skirtų vaiko išlaikymui. Ieškovė, gauna po 73,00 Eur išmokos per mėnesį iš valstybės už nepilnametį vaiką, todėl prašo nustatyti, jog ši išmoka ir toliau bus vedama į ieškovės asmeninę banko sąskaitą ir panaudojama papildomiems, nenumatytiems vaiko poreikiams patenkinti (neįskaitant jų į išlaikymo dydį, kuris yra priteistinas iš atsakovo). Atsakovas yra pajėgus mokėti tokio dydžio vaikui išlaikymą, nes šalims pradėjus gyventi skyrium, jis mokėdavo po 300 Eur kas mėnesį.

5. Ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) yra nustatytas darbingumo lygis – (duomenys neskelbtini) procentų ir tai, kad gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis (duomenys neskelbtini)procentų. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo nustatytas darbingumo lygis – (duomenys neskelbtini) procentų. Santuokos metu ieškovės būklė pablogėjo. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra nepakankamas išlaikyti tiek save, tiek bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Ieškovė serga (duomenys neskelbtini), todėl ligai stabilizuoti yra priversta pirkti brangius vaistus. Įvertinus ieškovės sveikatos būklę bei tai, kad ji augina bendrą šalių nepilnametį vaiką, preziumuotina, kad ieškovei, kaip buvusiai sutuoktinei yra reikalingas išlaikymas (CK 3.72 straipsnio 2 dalis), todėl prašo iš atsakovo priteisti 300 Eur išlaikymą.

Atsiliepimas

6. Atsakovas A. Č. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir patikslintu priešieškiniu prašė: 1) atmesti ieškovės A. Č. patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą ir tenkinti atsakovo priešieškinį pilna apimtimi; 2) nutraukti atsakovo A. Č. ir ieškovės A. Č. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 3) nustatyti ieškovės A. Č. pavardę po santuokos nutraukimo – Č., o atsakovo A. Č. – Č.; 4) nustatyti nepilnamečio vaiko T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. Č.; 5) tuo atveju, jei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, nustatyti ieškovės (motinos) A. Č. ir dukros T. Č., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką nurodytą šiame patikslintame priešieškinyje; 6) tuo atveju, jei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nustatyti atsakovo (tėvo) A. Č. ir dukros T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką nurodytą šiame patikslintame priešieškinyje; 7) tuo atveju, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, priteisti iš atsakovo A. Č. nepilnamečiui vaikui T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą mokamą kas mėnesį vaikui po 250,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. kovo 25 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 8) tuo atveju, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, priteisti iš ieškovės A. Č. nepilnamečiui vaikui T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą mokamą kas mėnesį vaikui po 250,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 9) priteisti iš ieškovės A. Č. atsakovo A. Č. naudai 6 375 Eur skolą bei 5 procentų procesinių palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško skolos įvykdymo; 10) priteisti iš ieškovės A. Č. atsakovo A. Č. naudai visas šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

7. Nurodė, kad ieškovė, siekdama įrodyti atsakovo kaltę, ieškinyje nurodė iškreiptas aplinkybes ir nuslėpė tikrąją šeimos iširimo priežastį. Šalims susipažinus, atsakovas buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas. Ieškovė turėjo lūkestį, kad atsakovas, būdamas verslininku, galės tenkinti jos norus ir sukurs jai patogų gyvenimą. Po šalių nepilnametės dukters T. gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini), atsakovo įmonei buvo iškelta bankroto byla, atsakovas susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais. Atsakovas tikėjosi iš sutuoktinės paramos, supratimo. Siekdamas pasirūpinti savo šeimą, atsakovas įsidarbino. Ieškovė, supratusi, kad žlugus atsakovo įmonei, atsakovas negalės sukurti ieškovei tokio gyvenimo, kokio ji tikėjosi, pradėjo atsakovą engti, žeminti, jo negerbti kaip sutuoktinio, vyro ir tėvo. Žlugus atsakovo įmonei, šalių ginčai vis stiprėjo, o ieškovės nepasitenkinimas atsakovu dėl jos nepateisintų lūkesčių palaipsniui tik didėjo, o tiek emocinis, tiek fizinis artumas tarp ieškovės ir atsakovo išnyko. Ieškovė ieškinyje, pasinaudodama tuo, kad šalių santykiams jau gerokai pašlijus, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pripažino padaręs nusikalstamą veiką, siekia atsakovą charakterizuoti neigiamai ir pavaizduoti jį kaip nesivaldantį, asmenį, kuris nuolat kelia konfliktus ir smurtauja be jokios priežasties. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Atsakovas niekada negrasino iš ieškovės atimti vaiką. Priešingai atsakovas, suvokdamas, kad ieškovė turi neįgalumą, serga nepagydoma liga – (duomenys neskelbtini) – ir suvokdamas buvimo mama svarbą ieškovei, nepretenduoja į nuolatinę šalių vaiko priežiūrą. Ieškovė neturtinės žalos pagrįstumo nepagrindė, tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovas savo amoraliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą, įstūmė ieškovę į depresiją, nuolat žemino ir skaudino dėl ko ieškovės liga tariamai paaštrėjo. Tačiau, ne ieškovė, o atsakovas buvo įstumtas į depresiją dėl to, kad ieškovė emociškai atsiribojo nuo atsakovo ir jį menkino, užuot palaikiusi finansiškai sudėtingu laiku. Atsakovas nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir nurodo, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių bendros kaltės, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Pažymi, kad atsakovė neturtinės žalos dydžio nepagrindė, nepateikė įrodymų, kad ji dėl tariamai sukelto sukrėtimo turėjo lankytis pas psichologus, nepateikė jokių nepriklausomų išvadų patvirtinančių tokio sukrėtimo jai sukėlimą, o savo tariamą neturtinę žalą ieškovė grindžia vien tik savo paaiškinimais.

8. Ieškovė prašė priteisti jai išlaikymą, tačiau nenurodė savo poreikių ir kokių poreikių ji negali patenkinti. Ieškovė dirba mokytojos pareigose (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė turi neįgalumą, todėl jai priklauso šalpos neįgalumo pensija. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad šiuo adresu gyvena, todėl ieškovė neturi išlaidų už būsto nuomą. Be to, ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi prabangų visureigį „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad turi pirkti brangius vaistus. Atsakovas neturi galimybių teikti išlaikymo ieškovei. Šiuo metu atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo pareigose ir atskaičius mokesčius uždirba 1 200 Eur. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Moka 300 Eur išlaikymo dukrai A. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir 250 Eur išlaikymą T. Č., todėl atsakovui pragyvenimui lieka apie 650 Eur. Ieškovė yra pilnai apsirūpinusi, neturi jokių įsipareigojimų kredito įstaigoms, turi darbą ir gauna šalpos neįgalumo pensiją, todėl nėra pagrindo priteisti jai išlaikymo iš atsakovo.

9. Atsižvelgus ir į tai, jog ieškovei, turinčiai sunkų neįgalumą, galimai pačiai yra reikalinga slauga, atsakovas prašo nustatyti šalių nepilnametės dukros T. gyvenamąją vietą su atsakovu. Atsakovo ryšys su dukterimi yra stiprus. Duktė su juo jaučiasi saugiai ir gerai, mėgsta su juo leisti laiką. Atsakovas turi du vyresnius vaikus, todėl turi tinkamus įgūdžius pasirūpinti savo dukterimi, jos auklėjimu, ugdymu ir buitini, užtikrinti tinkamą jos emocinę ir fizinę sveikatą bei gyventi sveiką ir pilnavertį gyvenimą. Yra nupirkęs šalių mažametei dukrai skirtą lovą ir čiužinį, taip pat namie turi žaislų, todėl turi tinkamas sąlygas dukrai gyventi. Ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) įgijus sunkų neįgalumo laipsnį ir jai turint (duomenys neskelbtini) procentų darbingumą, abejoja, ar ieškovė toliau gali pasirūpinti šalių mažamete dukterimi ir užtikrinti jos interesus bei kasdienius poreikius.

10. Tuo atveju, jei šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su atsakovu, prašo priteisti iš ieškovės išlaikymą dukrai po 250 Eur periodinių išmokų. Tuo atveju, jei šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, prašo atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 325 Eur išlaikymą dukrai. Ieškovės nurodyta 650 Eur dydžio išlaikymo suma trijų metų amžiaus nesiekiančiai mergaitei nėra reikalinga. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog patyrė bent dalį šių išlaidų. Atkreipia dėmesį, kad atostogos yra pramoginio pobūdžio laikas, skirtas gerinti tėvų ir vaiko ryšį, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų turėti galimybę vykti atostogauti su šalių mažamete dukterimi ir pasirinkti atostogų pobūdį ir formą. Tačiau, nei ieškovė, nei atsakovas neturėtų prisidėti prie vienas kitos atostogų išlaidų, kadangi šias išlaidas patirs ir atsakovas, vykdamas atostogauti su dukterimi. Atsižvelgus į tai, atostogų išlaidas ieškovė įtraukė nepagrįstai. Skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti atsižvelgiama į MMA dydį atskaičius mokesčius, kuris sudaro 533,65 Eur. Nuo šios sumos atskaičiuotina ir išmokos vaikui suma, kuri sudaro 73,50 Eur, todėl minimali vieno iš tėvų vaikui mokėtina išlaikymo suma sudaro 230,75 Eur. Protinga ir teisinga suma tokio amžiaus vaiko išlaikymui, atsižvelgus į valstybės skiriamus vaiko pinigus, būtų 250 Eur ir atsakovas sutinka šią sumą skirti.

11. Nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka. Ne atsakovo, o ieškovės elgesys yra netinkamas ir konfliktiškas, atsakovas depresija neserga, pas laisvo elgesio moteris atsakovas nesilanko, o jei ir lankytųsi, tai neturėtų jokio ryšio su atsakovo gebėjimu pasirūpinti savo dukterimi. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad alkoholį vartoja saikingai ir tik ypatingomis progomis, tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančio 2022 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) A. Č. įvykio vietoje buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių girtumas. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės argumentai dėl poreikio riboti atsakovo bendravimą su dukterimi yra nepagrįsti. Ieškovė nenurodė jokios pateisinamos priežasties, dėl ko turėtų būti ribojama atsakovo teisė bendrauti su šalių nepilnamete dukterimi ir tokios bendravimo tvarkos nėra jokio pagrindo patvirtinti. Ieškovės, tokia bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka, siekia kiek įmanoma atitolinti atsakovo ir jo dukters ryšį iki tol, kol mergaitė pati pradės galėti reikšti savo nuomonę, todėl prašo atmesti ieškovės reikalavimą nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su mažamete jo dukterimi T.

12. 2022 m. lapkričio 3 d. patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodė, kad šalių (duomenys neskelbtini) sudarytoje ikivedybinėje sutartyje šalys susitarė dėl visiško turto atskirumo teisinio režimo. Pažymi, kad atsakovės automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimui buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos, t. y. ieškovas 2018 m. rugpjūčio 20 d. sumokėjo 6 115,00 Eur sumą. Taip pat atsakovas 2018 m. rugsėjo 16 d. ieškovei pervedė 260,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Katytės mašinytei“, t. y. šis mokėjimo pavedimas taip pat buvo skirtas daliai automobilio kainos apmokėti. Atsižvelgus į CK 6.50 straipsnyje numatytą teisinį reguliavimą, ieškovas, už atsakovę įvykdęs dalį jos prievolės ir toje dalyje perėmęs kreditoriaus teises, reikalauja ieškovės grąžinti 6 375,00 Eur, kuriuos ieškovas sumokėjo iš savo asmeninių lėšų už atsakovės įsigytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

13. Ieškovė A. Č. atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus nurodytus šios nutarties 1 punkte ir atmesti atsakovo prašymą priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 6 375 Eur skolą bei 5 procentų procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško skolos įvykdymo. Be kita ko, nurodė, kad atsakovas priešieškinyje nenurodo jokių 6 375 Eur skolą pagrindžiančių aplinkybių, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl atsakovo prašymą priteisti 6 375,00 Eur skolą bei 5 proc. procesinių palūkanas, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad dėl šios skolos ieškovės yra išreiškusi savo poziciją 2023 m. kovo 8 d. atsiliepime į patikslintą priešieškinį. Atsakovas savo iniciatyva, kaip santuokos sudarymo dovaną, 2018 m. rugpjūčio 20 d. sumokėjo pradinį įnašą už ieškovės automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau, 2018 m. rugsėjo 17 d. ieškovei pervedė 260,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Katytės mašinytei“. Santuokos sudarymo metu ginčo šalis siejo šilti jausmai, todėl atsakovui nusprendus sumokėti pradinį įnašą už automobilį, ieškovė neprieštaravo ir laikė pradinį įnašą kaip santuokos sudarymo dovaną. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) šalių sudarytoje ikivedybinėje sutartyje, šalys šios sutarties 3.7. punktu numatė kiekvieno iš sutuoktinių galimybę prisidėti prie kito sutuoktinio turto vertės padidėjimo. Taip pat šiame sutarties punkte nurodyta, kad, jei sutuoktiniai dėl tokio prisidėjimo nesutaria kitaip, laikoma, kad pagerintas turtas lieka asmeninė kito sutuoktinio nuosavybė ir jis neturi pareigos kompensuoti prisidėjusiam sutuoktiniui jo turėtų prisidėjimo išlaidų. Todėl atsakovo reikalavimas grąžinti skolą yra nepagrįstas.

14. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su pareikštu reikalavimu.

15. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad A. Č. valstybės biudžetui neskolinga. A. Č. valstybės biudžetui skolingas 5 935,55 Eur, t. y. ANK bauda – 5 572,72 Eur, vykdomieji dokumentai – Lietuvos institucijos – 223,47 Eur, gyventojų pajamų mokestis – 132,08 Eur, jų delspinigiai – 7,28 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. balandžio 12 d. sprendimu teismas patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies; panaikino įrašą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp A. Č. ir A. Č. santuokos įtraukimo į apskaitą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo A. Č. paliko pavardę – Č., A. Č. paliko santuokinę pavardę – Č.; nustatė nepilnamečio vaiko T. Č. gyvenamąją vietą su motina A. Č.; priteisė iš atsakovo A. Č. nepilnamečiui vaikui T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 306,00 Eur nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos – 2022 m. kovo 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant pinigus į A. Č. atsiskaitomąją banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d.; nepilnamečiui vaikui T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jos motiną A. Č.; nustatė atsakovo (tėvo) A. Č. ir dukros T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tokią bendravimo tvarką:

1) Tėvas A. Č. du kartus per mėnesį (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį) nuo šeštadienio 10.00 val. pasiima dukrą T. Č. iš motinos A. Č. gyvenamosios vietos ar kitos nurodytos vietos ir grąžina dukrą motinai sekmadienį iki 17.00 val. į motinos A. Č. gyvenamąją vietą ar kitą nurodytą vietą; 2) Tėvas A. Č. turi teisę tris kartus per savaitę, t. y. pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, ne mažiau kaip 2 val. susitikti su dukra T. Č. darbo dienomis, jei tai nesutaps su mergaitės popamokine veikla, pasiimdamas dukrą T. Č. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos A. Č. nurodytos vietos atitinkamos dienos 17.00 val. ir grąžindamas ją į vieną iš šių su motina suderintų vietų 19.00 val.; 3) T. Č. lankant ikimokyklinio ugdymo įstaigą, A. Č. savo atostogų metu su dukra praleidžia ne mažiau kaip 4 kalendorines dienas: 4) T. Č. pradėjus lankyti mokymo įstaigą, tėvas kiekvienais metais praleidžia su dukra ne mažiau kaip pusę dukros mokymo įstaigos suteikiamų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiko. Dukros paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą tėvai turi suderinti prieš 10 kalendorinių dienų SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu; 5) Neporiniais metais tėvas su dukra praleidžia Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, dukrą T. Č. paimant iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos gruodžio mėn. 24 d. 10.00 val. ir grąžinant dukrą į vieną iš šių su motina suderintų vietų gruodžio mėn. 25 d. 18.00 val. Dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu; 6) Poriniais metais tėvas su dukra praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną, dukrą T. Č. paimant iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos gruodžio mėn. 25 d. 18 val. ir grąžinant dukrą gruodžio 26 d. 18.00 val. į vieną iš šių su motina suderintų vietų. Dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu; 7) Neporiniais metais tėvas su dukra T. Č. nuo 10 val. iki 18.00 val. praleidžia pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.). Dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu; 8) Poriniais metais tėvas su dukra praleidžia Naujųjų metų šventę nuo gruodžio 31 d. 10.00 val. iki pirmos Naujųjų metų dienos (sausio 1 d.) 18.00 val. Dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir /ar elektroniniu paštu: 9) Neporiniais metais tėvas su dukra praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos 10.00 val. ir grąžinant dukrą į vieną iš šių su motina suderintų vietų tą pačią dieną iki 18.00 val. Dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu; 10) Poriniais metais tėvas su dukra praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos 10.00 val. ir grąžinant dukrą į vieną iš šių su motina suderintų vietų tą pačią dieną iki 18.00 val. Dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu; 11) Kiekvienais metais tėvas su dukra praleidžia Tėvo dieną. Jeigu Tėvo diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų motinos ir dukros bendravimui, motina savaitgalio praleidimo su dukra galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas. Tėvas savaitgalį dukrą paima iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos 10.00 val. ir grąžina dukrą į vieną iš šių su motina suderintų vietų tą pačią dieną iki 18.00 val. Dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ar/ir elektroniniu paštu; 12) Kiekvienais metais tėvas su dukra praleidžia tėvo gimtadienius. Jeigu tėvo gimtadienis būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų motinos ir dukros bendravimui, motina savaitgalio praleidimo su dukra galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas. Tėvas savaitgalį paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos 10.00 val. ir grąžina dukrą į vieną iš šių su motina suderintų vietų tą pačią dieną iki 18.00 val. Jeigu tėvo gimtadienis būna darbo dieną, tėvo ir dukros susitikimas perkeliamas į artimiausio savaitgalio dieną. Dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ar/ir elektroniniu paštu; 13) Poriniais metais tėvas su dukra praleidžia dukros gimtadienius. Metais, kuriais dukros gimtadienis bus savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų motinos ir dukros bendravimui, motina savaitgalio dienos praleidimo su dukra galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas. Jeigu dukros gimtadienis būna savaitgalį, tėvas paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos 10.00 val. ir grąžina dukrą į vieną iš šių su motina suderintų vietų tą pačią dieną iki 18.00 val. Jeigu dukros gimtadienis būna darbo dieną, tėvo ir dukros susitikimas perkeliamas į artimiausio savaitgalio dieną. Dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ar/ir elektroniniu paštu; 14) Kiekvienais metais motina su dukra praleidžia motinos gimtadienius. Jeigu motinos gimtadienis būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų tėvo ir dukros bendravimui, tėvas susitikimo galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas; 15) Kiekvienais metais motina su dukra praleidžia Motinos dieną. Jeigu Motinos diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų tėvo ir dukros bendravimui, tėvas susitikimo galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas; 16) Likusiomis dienomis su dukra bendrauja ir jo auklėjime dalyvauja motina, tačiau ji privalo nekliudyti tėvui bendrauti su dukra ryšio (elektroninio, mobiliojo ir kt.) priemonėmis; 17) Jeigu tėvas praleidžia galimybę pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku bendrauti su dukra, šis bendravimo laikas gali būti pakeistas kitu tik motinai sutikus, priešingu atveju – tėvas susitikimo galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas; 18) Jeigu pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo motinos valios, tėvo bendravimas su dukra nėra galimas, motina privalo apie tai informuoti tėvą SMS žinute nedelsiant; 19) Nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, papildomai tėvas turi teise nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje, o gyvenamojoje vietoje - tik prieš tai pranešus apie lankymą ir suderinus laiką su motina; 20) Tėvas ir motina esant būtinybei informuoja vienas kitą apie dukros aprūpinimą, lavinimą, mokymąsi, esminius dukros gyvenimo įvykius, sveikatos būklę ir kitus įvykius, galinčius turėti įtakos dukros vystymuisi, ir sudaro galimybes vienas kitam dalyvauti dukros svarbiose įvykiuose (pvz.: krikštynos, mokymosi (ugdymo) įstaigos šventėse, kuriuose dalyvauja dukra ir kita); 21) Tėvas ir motina nedelsiant raštu informuoja vienas kitą apie jų kontaktinių duomenų (telefono numerio, elektroninio pašto adreso, gyvenamosios vietos adreso ir pan.) pasikeitimą; 22) Motina A. Č. ir tėvas A. Č. neturi teisės be notariškai patvirtinto kitos šalies sutikimo išsivežti T. Č. į užsienio šalį ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiui.

Priteisė iš ieškovės A. Č. atsakovui A. Č. 6 375,00 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 6 375,00 Eur nuo bylos iškėlimo dienos – 2022 m. balandžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nustatė, kad po santuokos nutraukimo prievolės tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, D. Č., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ lieka asmeninėmis A. Č. prievolėmis; kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė; priteisė ieškovei A. Č. iš atsakovo A. Č. 467,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės A. Č. valstybei 163,45 Eur bylinėjimosi išlaidas (išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu); priteisė iš atsakovo A. Č. valstybei 70,05 Eur bylinėjimosi išlaidas (išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

17. Teismas nustatė, kad šalių šeima faktiškai iširo (duomenys neskelbtini), kai ieškovė po šalių konflikto išvarė atsakovą iš namų ir į jam į darbovietę atvežė asmeninius daiktus. Teismas atsižvelgęs, kad po 2021 m. sausio 1 d. įvykusio konflikto, kurio metu atsakovas smurtavo prieš ieškovę ir padarė ieškovei nežymų sveikatos sutrikdymą, šalys susitaikė, ieškovė sutuoktiniui atleido ir toliau gyveno kartu, vertino, kad minėtas fizinio smurto faktas nebuvo santuokos iširimo priežastimi. Teismas pažymėjo, kad ieškovė siekdama įrodyti, kad dėl santuokos iširimo išimtinai kaltas tik atsakovas, nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės nurodytas smurto prieš ją panaudojimo faktas duoda pagrindo konstatuoti išimtinai atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

18. Teismas vertino ieškovės nurodytus smurto atvejus – 2021 m. birželio 27 d. ir 2021 m. birželio 28 d., kad dėl šių veiksmų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini)apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės 2022 m. sausio 25 d. nutarimu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. Č. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymėjo, nors ieškovė teigia, kad atsakovas prieš ją smurtavo ir remiasi 2021 m. liepos 7 d. specialisto išvada, tačiau iš ikiteisminiame tyrime priimto nutarimo matyti, jog ieškovės parodymai prieštaringi, be to, minėta specialisto išvada neįrodo smurto panaudojimo jos nurodytomis aplinkybėmis, priešingai – specialisto išvada kelia abejonių dėl kraujosruvų atsiradimo ant moters kūno. Dėl kitų sužalojimų pažymėtina, kad nukentėjusioji A. Č., 2021 m. spalio 14 d. apklausiama pas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų ikiteisminio tyrimo teisėją, pasakodama apie 2021 m. birželio 27 d. aplinkybes nurodė, kad atsisegė diržą ir iššoko iš važiuojančio automobilio, o tai paaiškina kitus ant jos kūno esančius sužalojimus, kuriuos ieškovė nurodė kaip atsiradusius po (duomenys neskelbtini) konflikto ir kurie kitą dieną yra matomi vaizdo įraše. Taip pat pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausta liudytoja G. R. parodė, jog nematė, kad atsakovas būtų naudojęs fizinį smurtą jos dukters atžvilgiu. Teismas padarė išvadą, kad patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog 2021 m. birželio 27 d. ir birželio 28 d. atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, byloje nėra, todėl ieškovės argumentus dėl fizinio smurto naudojimo šiuo atveju, atmetė, kaip nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateiktos fotonuotraukos (8 t., b. l. 80-81) (net neaišku nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis buvo darytos) neįrodo, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą minėtu laikotarpiu, iš minėtų fotonuotraukų net neaišku, ar tai pačios ieškovės fotonuotraukos.

19. Teismas dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, jog 2021 m. gruodžio 10 d. šeimyninio konflikto metu jai dalinai įlipus į A. Č. vairuojamą mikroautobusą, tyčia ėmė važiuoti, dėl ko atviros keleivio durys jai prispaudė koją ir buvo sukeltas fizinis skausmas, t. y. buvo panaudotas smurtas ieškovės atžvilgiu, pažymėjo, jog šis ir visi kiti vėliau galimai vienos ar abiejų šalių atlikti veiksmai yra atlikti jau po santuokos faktinio iširimo, šalims nuolat konfliktuojant dėl tėvo bendravimo su dukra, todėl jie neturi jokios reikšmės nustatinėjant atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas akcentavo, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių, jos nurodomas aplinkybes, jog atsakovas mažametės dukros atžvilgiu būtų naudojęs fizinį smurtą.

20. Teismas vertino, kad ieškovės pateiktos SMS žinutės iš atsakovo telefono, nesant įrodymų, nepatvirtina atsakovo neištikimybės. Kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo neištikimybės faktą byloje taip pat nėra. Be to, ieškovės pateikti įrodymai apibūdina laikotarpį, kai šalių tarpusavio santykiai jau buvo pašliję, jų santuokiniai ryšiai faktiškai jau buvo nutrūkę, todėl juos teismas vertintino, kaip nesusijusius su santuokos iširimo priežastimis. Dėl atsakovo bendravimo santuokos metu su kitomis moterimis, teismas susipažinęs su ieškovės pateiktu susirašinėjimo su atsakovu padarė išvadą, kad dalis susirašinėjimo (3 t., b. l. 42–50, 8 t., b. l. 96–101) net neaišku, kada vyko – santuokos metu ar jau jai faktiškai nutrūkus, be to, tai neįrodo neištikimybės fakto, o kita dalis susirašinėjimų vyko 2021 m. spalio 13 d. (3 t., b. l. 51–53), jau šalims negyvenant kartu, po to, kai šalių šeima faktiškai iširo. Taip pat iš ieškovės pateiktų dokumentų nesimato, kad atsakovas santuokos metu būtų buvęs registruotas pažinčių ar sex puslapiuose internete, kad būtų nurodęs, jog ieško tam tikrų pažinčių, kad lankėsi pas prostitutes. Ieškovės pateiktos fotonuotraukos (8 t., b. l. 57-60) taip pat neįrodo neištikimybės fakto, nes net neaišku, su kokiomis moterimis atsakovas yra nusifotografavęs, kokiomis aplinkybėmis ir kada. Dėl atsakovo bendravimo su drauge K. G., teismas pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų (8 t., b. l. 63–64) matyti, jog paskyroje nurodyta, jog A. Č. įsipareigojęs K. G. nuo 2021 metų, tačiau šis yra ne atsakovo socialiniuose tinkluose ir jiems atsakovas negali turėti įtakos. Atsižvelgiant į tai teismas padarė išvadą, kad vienareikšmiškai teigti, jog atsakovas jau buvo įsipareigojęs kitai moteriai dar šalims gyvenant kartu iki faktinio santuokos iširimo, negalima, tai neįrodo neištikimybės fakto, tai tik prielaidos, o teismas prielaidomis remtis negali. Teismas konstatavo, kad minėti faktai neįrodo atsakovo neištikimybės ir kaltės dėl santuokos iširimo.

21. Teismas iš šalių susirašinėjimų (3 t., b. l. 42–53, 4 t., b. l. 63–67, 8 t., b. l. 96–101) sprendė, jog šalys tarpusavyje nuolat konfliktavo, abi viena su kita nepagarbiai bendravo, viena kitą įžeidinėjo, nei viena kitai šaliai nejautė jokios užuojautos, nebuvo lojali, santuokiniams ryšiams šlyjant nei viena iš šalių nebandė taikytis ir santuokos išsaugoti, nei iš vienos pusės nebuvo tolerancijos ir pagarbos, akivaizdu, jog toks šalių bendravimo stilius jau ilgą laiką buvo nusistovėjęs, o santuokai faktiškai iširus – minėtas konfliktas dar labiau pagilėjo, nes vyksta ginčai dėl bendravimo su vaiku. Teismas vertino, kad šalių pateikti rašytiniai įrodymai, arba neįrodo psichologinio smurto, arba buvo naudojamas jau šalių santuokai faktiškai iširus ir daugiausia dėl to, kad ieškovė neleido atsakovui susitikti su dukra. vengė vykdyti teismo priimtą nutartį dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, todėl atsakovo kaltei įrodinėti tai neturi jokios reikšmės.

22. Teismas nustatė, kad atsakovas nebuvo lojalus, pagarbus, nedėjo pakankamai pastangų šeimai išlaikyti ir ją išsaugoti, tačiau, ir ieškovė buvo nepagarbi, nelojali, nuolat keldavo konfliktus, kai net nebuvo tam pagrindo, žemino, menkino, įžeidinėjo sutuoktinį (tai patvirtino liudytoja G. R., kuri parodė, jog 2021 m. birželio 27 d. konfliktas kilo po to, kai ieškovė pasakė sutuoktiniui žeminančio pobūdžio turinį, nukreiptą jo atžvilgiu). Minėtas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino pati ieškovė, nurodydama, jog sutuoktinį laikė „žemiau plintuso“, todėl atitinkamai su juo ir elgėsi. Teismo nuomone, įvertinus byloje nustatytas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, liudytojos G. R. parodymai nebuvo pakankami vieno iš sutuoktinių kaltei nustatyti, abi šalys yra itin konfliktiškos, nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir elementarios moralinės pagarbos vienas kitam. Teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, neveda bendro ūkio, kartu negyvena, jų nesieja bendri finansiniai santykiai, jokie bendri interesai, abu pažeidė tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą ir šie abipusiai pažeidimai yra esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, ir konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

23. Teismas, pripažinęs, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendė, kad nėra pagrindo pasisakyti dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą ir atmetė šį ieškovės reikalavimą. Teismas įvertinęs, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniai turi bendrą nepilnametį vaiką, ieškovė prašė jai palikti santuokinę pavardę „Č.“, o atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę „Č.“, atsakovas su tuo sutiko, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „Č.“, o atsakovui jo pavardė – „Č.“.

24. Teismas padarė išvadą, kad geriausiai atitinka vaiko interesus jo gyvenamosios vietos nustatymas su mama, nes vaikas yra mažametis, nuo gimimo auga ir gyvena su mama, prie jos yra prisirišęs, jos emocinis ryšys su mama yra tvirtesnis, jai šiuo gyvenimo tarpsniu ypač reikia mamos, be to, nėra nustatyta, jog šalių dukrai augant su mama būtų nesaugu, būtų pažeidinėjami jos interesai, kad ja mama negalėtų pasirūpinti dėl neįgalimo, be to, ieškovės darbingumas nuo (duomenys neskelbtini) yra padidėjęs – nustatyta (duomenys neskelbtini) procentai, dėl ko ieškovė gali pasirūpinti savo dukra. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkino, o atsakovo priešieškinio reikalavimą atmetė, kaip nepagrįstą.

25. Teismas įvertino, kad šalių turtinė padėtis apylygė, nors ieškovės geresnė, bet ji turi neįgalumą, sprendė todėl abi šalys turi vienodomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo.

26. Teismas vertino, kad vaikas sveikas, bet dažnai serga peršalimo ligomis, t. y. vaikas neturi sveikatos problemų, dėl kurių jam būtų reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai ir pan., taigi atitinkamai ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų. Taip pat teismas vertino, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas nėra pajėgus teikti didesnio dydžio išlaikymo. Teismas nustatė, kad vaiko išlaikymui reikalinga 500–600 Eur suma per mėnesį būtiniausiems poreikiams tenkinti, ieškovė didesnės sumos reikalingumo neįrodė. Teismas sutiko su atsakovu, jog ieškovės nurodyta 150 Eur mėnesiui suma, skiriama vaikui vaistams, vitaminams, apie 50 Eur higienos priemonėms yra neadekvati tokio vaiko poreikiams, suma, prašoma priteisti darželiui, pramogoms, atostogoms, žaislams, ugdymo, lavinimo priemonėms yra neįrodyta, tačiau tai nereiškia, jog vaikui nereikia žaislų, lavinimo, ugdymo priemonių, tačiau tam skiriama suma gali būti mažesnė.

27. Teismas nurodė, kad 2024 m. MMA neatskaičius mokesčių – 924 Eur, atskaičius mokesčius – 708,40 Eur. Išminusavus 96,25 Eur išmoką vaikui – 612,15 Eur, pusę šios sumos sudaro 306,075 Eur. Ieškovės prašoma priteisti suma yra didesnė nei pusė minimalios algos, tačiau tokio dydžio išlaikymo sumos ieškovė nepagrindė. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

28. Teismas sprendė, kad atsakovas turi pareigą teikti 306 Eur dydžio išlaikymą, kuris yra orientacinis kriterijus pagal formuojamą teismų praktiką. Teismas padarė išvadą, kad likusią didesnę išlaikymo sumą prisiima ieškovė, kuri vaiko poreikius tenkina kas dieną. Teismas vertino, kad 306 Eur priteistino iš atsakovo išlaikymo dydis kartu su vaiko motinos ir valstybės teikiamu išlaikymu yra ta suma, kuri pakankama vaiko poreikiams patenkinti. Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pritesimo tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečiui vaikui T. Č. išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 306 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2022 m. kovo 7 d. iki vaiko pilnametystės.

29. Teismas vertindamas ieškovės reikalavimą nustatyti, jog savivaldybės mokamos išmokos už nepilnametį vaiką kiekvieną mėnesį, yra pervedamos ieškovei, pažymėjo, kad vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina ir vaikui priteisus išlaikymą iš tėvo, tiek vaikui skirtas lėšas išlaikymui, tiek valstybės mokamą išmoką vaikui uzufrukto teise valdo būtent ieškovė, todėl būtent jai minėta suma turi būti pervedama į sąskaitą banke. Atsižvelgęs į tai, kad papildomai dėl šio ieškovės reikalavimo nesprendė.

30. Teismas atsižvelgęs į vaiko amžių, kad nenustatyta, jog atsakovo gyvenimo sąlygos būtų nesaugios susitikimams su vaiku, jo apgyvendinimui, ar netinkamos, jog vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys nutrūkęs nebuvo, jo atstatinėti nereikia, todėl pereinamasis laikotarpis, kurį siūlo ieškovė, nereikalingas, nenustatyta jokių aplinkybių, kad reikėtų riboti atsakovo bendravimą su dukra, sprendė, kad tikslinga nustatyti kiek galima maksimalią tėvo su vaiku bendravimo tvarką. Sutiko su vaiko teisių apsaugos skyriaus atstove, jog geresnis bendravimo tvarkos variantas yra pasiūlytas atsakovo, todėl sprendė, kad yra pagrindas atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarkos variantą nustatyti, kaip tėvo su vaiku bendravimo tvarką, sukonkretinant 8.2 punktą, kuris nėra konkretus. Atsižvelgęs į tai, teismas atsakovo patikslintą priešieškinį šioje dalyje tenkino, o ieškovės patikslintas ieškinį šioje dalyje atmetė.

31. Teismas spręsdamas dėl ieškovės išlaikymo poreikio nustatė, kad ieškovė per mėnesį gauna 1 100 Eur pajamų, o jos pačios poreikiai yra 1 380 Eur per mėnesį. Teismas vertino, jog ieškovės poreikiai yra padidinti ir neadekvatūs, neatitinkantys jos pajamas, nes ji tokių išlaidų pagal gaunamas pajamas negali sau leisti, be to, ieškovė tokių išlaidų neįrodė. Teismas atsižvelgęs, kad ieškovės darbingumo lygis yra pakilęs, ji gali dirbti, jos turtinė padėtis geresnė nei atsakovo, į tai, kad jos turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo jai priteisimo atmetė, kaip nepagrįstą.

32. Teismas įvertinęs, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2012 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, iki santuokos sudarymo, bei automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu ((duomenys neskelbtini)), po ikivedybinės sutarties sudarymo, kuria yra atskirtas sutuoktinių turtas, konstatavo, jog šis turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir nedalintinas. Teismas nustatęs, kad atsakovo skolos susidarė bankrutavus jo įmonei, atsakovo įsipareigojimus kreditoriams po santuokos nutraukimo paliko atsakovo asmeniniais finansiniais įsipareigojimais kreditoriams.

33. Teismas spręsdamas dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės 6 375,00 Eur skolą, t. y., jo asmenines pinigines lėšas, kurias jis sumokėjo santuokos pradžioje ieškovei perkant automobilį, pažymėjo, kad iš mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovas 2018 m. rugpjūčio 20 d. sumokėjo 6 115,00 Eur sumą transporto priemonės pardavėjai, paskirtyje nurodydamas „pradinis įnašas už (duomenys neskelbtini)“, ir 2018 m. rugsėjo 16 d. ieškovei pervedė 260,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Katytės mašinytei“, t. y. šis mokėjimo pavedimas taip pat buvo skirtas daliai automobilio kainos apmokėti. Nei vieno mokėjimo nurodymo paskirtyje nėra nurodyta, jog tai dovana. Sudarius santuoką, šalių turtas ikivedybine sutartimi atskirtas. Teismas atkreipė dėmesį, kad šalių sudarytos ikivedybinės sutarties 3.7 punktu kalbama apie turto tvarkymą, išlaikymą, pagerinimą bei kitokį vertės padidėjimą, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės automobilis nebuvo niekaip pagerintas atsakovo lėšomis, jis neprisidėjo prie automobilio tvarkymo ar išlaikymo bei vertės padidėjimo. Teismas nurodė, kad atsakovas savo asmeninėmis lėšomis prisidėta prie automobilio įsigijimo, todėl taikyti ikivedybinės sutarties 3.7 punkto nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad pagal sutarties 3.1 punktą minėtas automobilis yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Pagal 3.2 punktą atsakovo už automobilį sumokėtos 6375 Eur lėšos yra jo asmeninė nuosavybė. Pagal sutarties 3.4 punktą atsakovas savo pinigines lėšas valdė savo nuožiūra, jis pats nusprendė sumokėti už ieškovės automobilį ir laikė tai pagalba įsigyjant automobilį, o ne dovana. Ieškovė tam neprieštaravo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, į tai, kad atsakovas, už ieškovę įvykdęs dalį jos prievolės ir toje dalyje perėmęs kreditoriaus teises, reikalauja ieškovės grąžinti 6 375,00 Eur skolą, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog 6 375,00 Eur suma yra atsakovo dovana ieškovei sutuoktuvių proga, kad ja buvo pagerintas ieškovės turtas, į tai, kad atsakovas už ieškovės automobilį sumokėjo minėtą sumą, esant jų turtui atskirtam pagal ikivedybinę sutartį, į tai, kad ieškovė turi pareigą kompensuoti minėtą sumą atsakovui už jai asmeninės nuosavybės priklausantį automobilį, tačiau iki šiol nekompensavo, atsakovo priešieškinį šioje dalyje tenkino ir iš ieškovės atsakovui priteisė 6 375,00 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos – 2022 m. balandžio 5 d. (nuo priešieškinio) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

34. Apeliaciniu skundu ieškovė A. Č. prašo: panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą: pripažinti ir panaikinti (duomenys neskelbtini) r. sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) sudarytą akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos tarp sutuoktinių A. Č. ir A. Č., įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, dėl A. Č. kaltės; priteisti iš atsakovo A. Č. išlaikymą dukrai T. Č. po 325,00 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, pervedant išlaikymą į A. Č. atsiskaitomąją banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d., nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, iki T. Č. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, A. Č. pavedant pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise; priteisti A. Č. iš atsakovo A. Č. 2 000,00 Eur (neturtinės žalos atlyginimo; atmesti atsakovo A. Č. prašymą priteisti iš ieškovės A. Č. atsakovo naudai 6 375,00 Eur skolos bei 5 proc. procesinių palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško skolos įvykdymo. Priteisti iš atsakovo A. Č. bylinėjimosi išlaidas – advokato turėtos išlaidos pirmosios instancijos teisme, taip pat išlaidas patirtas apeliaciniame procese (1 500 Eur ir sumokėtą žyminį mokestį). Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

34.1. Nesutinka su teismo išvada, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas šališkai ir išimtinai atsakovo naudai vertino įrodymus, juos vertino pavieniui ir ne visumoje bei tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nustatė per aukštą ieškovei įrodinėtinų aplinkybių laipsnį. Preziumuojamus faktus dėl atsakovo kaltės vertino kaip neįrodytus pažymint, jog ieškovė neįrodė preziumuojamų faktinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu pripažinti, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, kadangi pateikta nepakankamai įrodymų ir priešingai ieškovės elgesį taip pat vertino kaip neatitinkantį gero šeimos elgesio standartų ir principų, tačiau ieškovės veiksmus grindė tik atsakovo subjektyviais paaiškinimais bei nepatikimais įrodymais.

34.2. Byloje surinkta medžiaga leidžia teigti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – santuokos iširimą lėmė netinkamas jo požiūris į šeimą ir santuokinį gyvenimą, nenoras dėti pastangų jai išsaugoti, pvz. vėlyvas grįžimas namo, vengimas būti šeimoje, o esminės santuokos nutraukimo priežastys – tai smurtinių veiksmų eilė ir neištikimybės faktai. Ieškovė pateikė į bylą teismo nutartį, ikiteisminio tyrimo nutarimą, kitus rašytinius įrodymus, taip pat savo paaiškinimuose nurodė, jog smurtas buvo naudojamas jos atžvilgiu, be to, tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoja G. R., o neištikimybės faktą pripažino pats atsakovas.

34.3. Pirmasis atsakovo smurto epizodas (2021 m. sausio 1 d.) nustatytas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. sausio 12 d. nutartimi (ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria teismas konstatavo, jog A. Č. sužalojo ieškovę sutrikdydamas jai nežymiai sveikatą, taip pat nukentėjusiąja buvo pripažinta ir dukra T. Č.. Atsižvelgiant į tai, toks juridinis ir prejudicinis faktas yra įrodytas CK 3.60 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas nepagrįstai nurodė, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų ir ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog atsakovas atliko dukros T. Č. atžvilgiu smurtinius veiksmus. Dukrai T. Č. baudžiamajame procese buvo suteiktas procesinis nukentėjusiosios statusas ir tai konstatuota teismo nutartimi, todėl teismas šių faktų neturėjo teisės vertinti pakartotinai ir/ar kvestionuoti jau nustatytas faktines aplinkybes.

34.4. Teismas padarė ydingą ir neteisingą išvadą, jog minėtas fizinio smurto faktas nebuvo santuokos iširimo priežastimi, nes šalys susitaikė ir toliau gyveno. Pažymi, kad šalių susitaikymas ar ieškovei atleidus atsakovui, nepanaikina nustatyto smurtinio fakto, nekeičia šalių santykio turinio ir atitinkamai nešalina atsakovo kalto elgesio. Sutuoktinių susitaikymo ir ieškovės atleidimo faktai negali šalinti atsakovo kaltumo dėl santuokos pabaigos pagrindo. Ieškovė paaiškinimų teikimo metu patvirtino, jog ji norėjo išsaugoti šeimą, turėjo lūkestį gyventi kartu, todėl ir atleido sutuoktiniui, tačiau nederamas ir pažeidžiantis šeimos teisės normas atsakovo elgesys tęsėsi toliau, todėl šis epizodas turi būti laikytinas kaip santuokos nutraukimo priežastimi ir pagrindu bei vertinamas kartu su paskesniais atsakovo veiksmais ir elgesiu (santuokos pabaigos priežastis, tai visų atsakovo negatyvių veiksmų prieš ieškovę sudėtis, tačiau ne pavienis veiksmų ir padarinių faktas).

34.5. Nustatyta, jog faktiškai santuoka nutrūko (duomenys neskelbtini), taigi praėjus vos 5 mėnesiams po pirmojo atsakovo smurtinio veiksmo, tačiau teismas nepagrįstai pripažino, jog tai nebuvo santuokos pabaigos priežastimi. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) nustatyti ir kiti esminiai ir preziumuojami atsakovo santuokinių pareigų pažeidimai – 2021 m. gegužės 28 d. atsakovas užsisako intymias paslaugas (žr. sms pokalbis bylos dalis), po to 2021 m. birželio 27 d. ir 28 d. pasikartoja atsakovo fiziniai smurtiniai veiksmai. Vertina, kad visa šių veiksmų sudėtis ir seka buvo santuokos nutraukimo priežastimi.

34.6. Neteisinga reikšmingus faktus vertinti pavieniui, atsakovo kaltės aspektą sudarantys veiksmai turėjo būti vertinti kompleksiškai ir visumoje (visas įrodymų visetas). Chronologiška įvykiu seka rodo, jog atsakovas savo elgesio nekeitė po 2021 m. sausio 12 d. teismo sprendimu konstatuoto smurto, toks atvejis kartojosi ir 2021 m. vasario 3 d., kai ieškovė kreipėsi į policiją pareiškimu dėl to, jog atsakovas daužė buto duris ir išjungė elektrą skydinėje, taip sukeldamas tiek ieškovei tiek nepilnametei dukrai išgąstį bei padarydamas moralinę žalą.

34.7. 2021 m. birželio 27 d. ir 28 d. epizodai ir dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas taip pat indikuoja, jog buvo naudojamas smurtas ieškovės atžvilgiu, tačiau dėl įrodymų nepakankamumo atsakovui pareikšti kaltinimus ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Tačiau šis epizodas taip pat leidžia daryti išvadą, jog buvo naudojami fiziniai veiksmai prieš ieškovę. Įstatymai ar teismų praktika nereikalauja, jog smurtas būtų pagrįstas teismo ar kitos teisėsaugos institucijos procesiniu dokumentu. Ieškovė į bylą pateikė keletą nuotraukų, iš kurių matyti, kad jos atžvilgiu smurtiniai veiksmai buvo atliekami pakankamai dažnai, tačiau šios fotonuotraukos teismo nebuvo vertintos.

34.8. Baudžiamąja procese įrodinėjant taikomi aukštesni standartai ir visų neaiškumų ir netikslumų aiškinimo kaltinamojo naudai, abejonių vertinimo kaltininko naudai principai. Tačiau vertinant (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2022 m. sausio 25 d. nutarimą „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“, pakankamai konstatuota atsakovo smurtinių veiksmų faktų, pvz. „<...> nors ir vertinant, kad nukentėjusiajai 2021 m. birželio 27 d. įvykio metu buvo pešami plaukai, ir dėl to iš tiesų galima justi nemalonius pojūčius, tačiau, kad jie galėtų būti laikomi fizinio skausmo sukėlimu baudžiamąja prasme, vienareikšmiškos išvados daryti negalima <...>“ arba „<...> specialisto išvadoj (duomenys neskelbtini), kad A. Č. padaryti sužalojimai 12 trauminių poveikių metu <...>.

34.9. Teismo pripažinta, jog (duomenys neskelbtini), kad santykiai faktiškai iširo ieškovės valia ir iniciatyva, kai ieškovė nurodė atsakovui išsikraustyti iš jos buto (pakeitė buto spynas ir pan.), o to nepadarius, ieškovė pati surinkusi daiktus nuvežė į atsakovo darbovietę. Tokie faktiniai ieškovės veiksmai visiškai pateisinami ir priimtini tiek teisės, tiek moralės požiūriu, kadangi nei fizinio nei psichologinio smurto bei atsakovo neištikimybės ilgiau nebegalėjo kęsti.

34.10. Ieškovė nurodė ir pateikė įrodymus, jog atsakovas buvo neištikimas, tačiau teismas, nepagrįstai nepripažino tai įrodančio eilės įrodymų. Teismas nepagrįstai nenustatė, jog atsakovas lankėsi „Sex pažinčių“ portaluose ir laikė neįrodytu faktą, jog atsakovas pirko prostitutės paslaugas, nors šią faktinę aplinkybę pripažino pats atsakovas ir patvirtino faktą, jog intymių paslaugų teikėjai sumokėjo 60 Eur mokėjimo pavedimu, tačiau neigė, jog turėjo lytinių santykių. Pažymi, kad pats paslaugos pirkimo baigtumo faktas, tvirtina atsakovo neištikimybę. Ketinimas (turėti lytinių santykių su svetima moterimi), turi būti vertinamas kaip ištikimybės sąlygos pažeidimas, nes toks elgesys amoralus bei pažeidžiantis teisės normas (ne tik šeimos), todėl jei vėliau atsakovas atsisakė lytinių santykių su svetima moterimi, tai negali būti vertinama kaip reikšminga aplinkybė atleidžianti nuo atsakomybės.

34.11. Teismas nepagrįstai nepripažino kito neištikimybės fakto, tai atsakovo artimų santykių palaikymo su kita moterimi – K. G.. Iš šių duomenų matyti, jog atsakovas santykius su kita moterimi turėjo jau nuo 2021 m. (įrašas „įsipareigojęs(-usi): (duomenys neskelbtini) (nuo 2021“, vienas iš bylos priedų), tačiau teismas šį faktą atmetė kaip neįrodytą laiko aspektu, kadangi atsakovas paaiškinimų metų nurodė, jog su šia moterimi artimai draugauja nuo 2022 m. Egzistavo ar ne egzistavo toks faktas ir kuriuo laiku, turėtų būti vertinama ne suinteresuoto asmens (šiuo atveju atsakovo) tvirtinimu, bet objektyviu įrodymu, t. y. viešame šaltinyje (socialiniame tinkle „facebook“) pateikta informacija.

34.12. Teismas darė nepagrįstą išvadą, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t. y. sprendė, jog ir ieškovė pažeidė savo santuokines pareigas. Tokią išvadą teismas padarą teismas padarė išimtinai atsakovo pateiktų įrodymų pagrindu, be to, vienkartiniai epizodai - „kažkas kažkuo pavadino ar kažką įžeidė“ negali būti pagrindu ieškovės kaltei pagrįsti, be to, smurtiniai veiksmai ir neištikimybės faktai negali būti sutapatinami ir būti pripažinti lygiaverčiais veiksmais šalių nepadoriai ar net įžeidžiančiai leksikai, apsižodžiavimui ir t. t., pvz. „kam man toks lochas kuris pinigu neturi? kam vaikui toks tėvas kuris nieko negali duoti, tai geriau patėvis kuris bus normalus žmogus o ne vaikas neatitrūkęs nuo mamytes papulio“. Šis atsakovo pateiktas šalių susirašinėjimas turintis tam tikrą neigiamą atspalvį, negali būti sureikšmintas ar/ir paimtas iš šalių santykių konteksto ar/ir nenustačius, kokiomis aplinkybėmis išreikštas. Teismas nepagrįstai pavienį atsakovo pateiktą įrodymą sureikšmino ir jo pagrindu pripažino, jog ieškovė taip pat kalta dėl santuokos iširimo.

34.13. Byloje pripažinta, jog abiejų šalių santykiai, dažnu atveju, neatitiko gero tarpusavio bendravimo principų, dažnu atveju šalių naudojama leksika ir jos išraiškos formos pasižymėjimo įžeidimais, tačiau tokios faktinės aplinkybės negali sąlygoti ir daryti išvadą, jog dėl to kalta ir ieškovė ir dar dagiau pripažinti, jog santuoka nutrūko dėl abipusės kaltės. Pirma, atsakovo pateiktas į bylą susirašinėjimas nėra patikimas dokumentas, nėra aišku, kada tarp šalių pokalbiai vyko (nors datos, ant kai kurių lapų ir yra, tačiau jų išdėstymas, jų įrašai galimai netikri), todėl šis susirašinėjimas negali būti laikomas patikimu, juo labiau, jog faktiniai šalių santykiai tęsėsi jau po (duomenys neskelbtini) (santykio faktinio pabaigos), taigi datos tikrumo nustatymas teisiškai reikšminga aplinkybė. Antra, kiekvienoje šeimoje būna konfliktinių situacijų, barnių bei tokiais atvejais naudojama kito sutuoktinio nepadori ar įžeidžianti leksika, tačiau tokios situacijos negali būti prilygintos kaltam veikimui (smurtui ir neištikimybei), juo labiau pripažinti santuokos pabaigą šiuo pagrindu. Trečia, atsakovo smurtiniai veiksmai, mezgami ir užmezgami santykiai su kitomis moterimis, perkamos intymios paslaugos, gali keisti kito sutuoktinio požiūrį, padidinti neigiamų emocijų laipsnį, pyktį ir sukelti kitus neigiamus veiksmus. Ketvirta, teismas pripažindamas, jog ieškovė taip pat kalta dėl santuokos pabaigos, rėmėsi išimtinai atsakovo paaiškinimais bei nepatikimu susirašinėjimu, tačiau nevertino ieškovės paaiškinimų, pvz. tiek ji tiek tėvai atsakovą finansavo ir padėjo materialiai. Penkta, teismas ieškovės kaltę vertino formaliuoju aspektu, tačiau nevertino, kaip ir kokia apimtimi ieškovės elgesį galėjo pakeisti būtent atsakovo negatyvus elgesys (nebuvimas namie, neprisidėjimas prie šeimos poreikių, paieškos naujų draugių, fizinis ir psichinis smurtas ir t. t.).

34.14. Teismas klausimą dėl santuokos pabaigos esant abiejų šalių kaltei sprendė neteisingai, šališkai, ignoravo atsakovo smurtinius ir neištikimybės atvejus, vienas iš kurių, buvo konstatuotas teismo procesiniu dokumentu ir šiuo dokumentu nustatyta akivaizdi atsakovo kaltė, šis ir paskesni atsakovo veiksmai rodo, jog teismas turėjo taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalį ir atitinkamai santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

34.15. Ieškovė prašė priteisti vaikui 325 Eur išlaikymą, tačiau teismas nepagrįstai priteisė mažesnį išlaikymą – 306 Eur, kuris neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų bazinio išlaikymo dydžio kriterijaus (šiuo metu esančio ir vienam iš tėvų tenkančios 354 Eur sumos ), taip pat vaiko poreikių. Nepilnametė dukra T. Č. dažnai serga, tam tikros ligos chroninio pobūdžio, tai rodo, jog papildomos lėšos yra (turi būti) skiriamos vaistams, be to, neįvertintas faktas, jog dukros ligos laikotarpiu, mama vaiko slaugymui priversta sustabdyti darbo santykių vykdymą (imti biuletenį), tokiu atveju ji patiria nuostolius negautų pajamų forma (100 proc. DU – 65 proc., ligos išmoka = 34,06 proc.), taigi ieškovės darbo užmokestis esant vaiko ligai ženkliai mažėja, šios aplinkybės teismo neįvertintos, nors ieškovė ir nurodė, jog dukra labai dažnai serga (viena savaitė darželyje, dvi savaitės namuose). Vaiko poreikių išlaidos turi būti įvertintos su gyvenamosios patalpos buto išlaikymu – išlaidos šildymui, vandeniui, įvairūs komunaliniai mokesčiai ir tai sudaro pakankamai didelę dalį išlaidų ir kurios dalintinos iš dviejų asmenų, tokia aplinkybė teismo liko neįvertinta.

34.16. Teismas nepagrįstai vertino, jog išlaidos vaistams ir vitaminams yra per didelės (po 30 Eur.), be to, pažymėjo, jog ieškovė nepateikė nei vieno pirkimo kvito, tačiau teismų praktikoje praktikoje nurodyta, jog kvitai ar kitokie buhalteriniai dokumentai turi būti teikiami, kai reikalavimai dėl išlaikymo yra didesni nei minimalus nustatytas bazinis kriterijus. Teismas nepagrįstai išminusavo iš bendros vaikui išlaikymui skirtos sumos vaiko pinigus gaunamus pagal įstatymą ir taip sumažino dukrai priteistino išlaikymo dydį.

34.17. Teismas netinkamai aiškino šalių sudarytos ikivedybinės sutarties nuostatas, todėl nepagrįstai priteisė iš ieškovės skolą. Teismas ypač siaurai ir todėl netinkamai aiškino sutarties 3.7 punkto sąlygą. Iš sutarties sąlygos matyti, jog šalys susitarė, jog bet koks turto padidėjimas kito sutuoktinio lėšomis, liks asmenine to sutuoktinio nuosavybe, todėl šis sutuoktinis neprivalės kitam (lėšas davusiam sutuoktiniui) mokėti kompensaciją ar kitaip grąžinti (sumokėti) turto vertės padidėjimui skirtas lėšas. Šalys nenustatė baigtinio ir galutinio turto vertės padidėjimo būdų ir formų, kitaip tariant formuluotė „kito turto vertės padidėjimo“ reiškia aplamai turimo (valdomo) sutuoktinio turto vertės padidinimą. Atsakovas 6 375 Eur suma prisidėjo (sumokėjo) prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo (pradiniu įnašu), taigi ieškovei įgijus automobilį bendras turto balansas (ieškovės valdomo turto vertė) padidėjo, taigi, dėl to atsakovas neturi reikalavimo teisės, kadangi šalys aiškiai ir susitarė, jog turto vertės padidėjimas nėra kompensuojamas.

35. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą atsakovas A. Č. prašo palikti pirmos instancijos nutartį galioti, o apeliacinį skundą atmesti Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Atsiliepimas

35.1. Pirmos instancijos teismas vertino visas bylos aplinkybes ir įrodymus, kvietėsi liudytoją. Sprendimas motyvuotas. Procesas buvo ilgas ir nuoseklus, vis papildomas naujais dokumentais ir prašymais, o surinkta duomenų visuma atspindėjo abi šalis.

36. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad sutinka su apeliantės pareikštu reikalavimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

38. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad A. Č. ir A. Č. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarė bažnytinę santuoką, įrašas apie tai santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (1 t., b. l. 118). Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra T. Č. (1 t., b. l. 119).

Dėl santuokos nutraukimo kaltės klausimo

39. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, neveda bendro ūkio, kartu negyvena, jų nesieja bendri finansiniai santykiai, jokie bendri interesai, abu pažeidė tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą, šiuos abipusius pažeidimus pripažino yra esminiais, turėjusiais įtakos santuokos iširimui, ir konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

40. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia nesutinkanti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodo, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, kadangi egzistuoja CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos alternatyvios sąlygos (atsakovas smurtavo ieškovės atžvilgiu, buvo neištikimas). Teismas nevertinų visų įrodymų viseto, o vertino įrodymus atsietai, todėl padarė neteisingą išvadą, jog fizinio smurto faktas nebuvo santuokos iširimo priežastimi, nes šalys susitaikė ir toliau gyventi. Teismas nepagrįstai vertino, kad jog ir ieškovė pažeidė savo santuokines pareigas pasakydamas įžeidžiančius žodžius atsakovui. Be to, smurtiniai veiksmai ir neištikimybės faktai negali nėra lygiaverčiai veiksmai šalių apsižodžiavimui.

41. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

42. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

43. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

44. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 32 punktas).

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

47. Apeliaciniu skundu apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių kaltės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vertindamas įrodymus ne kaip visumą, be to preziumuojamus faktus dėl atsakovo kaltės, vertino kaip neįrodytus, nes nepateikta pakankamai įrodymų, tačiau apeliantės elgesį vertino kaip neatitinkantį gero šeimos elgesio principų, remdamasis tik atsakovo subjektyviais paaiškinimais bei nepatikimais įrodymais.

48. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

49. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).

50. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526-687/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje ginčo nėra dėl to, kad šalių faktinis bendras gyvenimas baigėsi (duomenys neskelbtini) po to, kai apeliantė iškraustė atsakovą iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, kuriame sutuoktiniai kartu gyveno. Kaip pagrįstai nurodė skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas – santuokos iširimui svarbios tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki faktinės santuokos pabaigos, todėl šalims pradėjus gyventi skyrium atsakovo veiksmai nebegalėjo turėti įtakos faktiškai iširusiai santuokai ir neįrodo jo kaltės dėl santuokos iširimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apeliantės įrodinėjamų atsakovo veiksmų, taip pat pateiktų įrodymų, pagrindžiančių tam tikras aplinkybes įvykusias po (duomenys neskelbtini), todėl apeliantės argumentai, kad nebuvo įvertinti visi reikšmingi įrodymai, nebuvo įvertintas jų visetas, atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, spęsdamas klausimą dėl kieno kaltės nutrūko santuoka, t. y. ar dėl abiejų ar tik atsakovo, nevertina šių apeliantės apeliacinio skundo argumentų: dėl 2021 m. gruodžio 10 d. tarp šalių įvykusio konflikto, kuris kilo dėl bendravimo su dukra; dėl 2022 m. balandžio 2 d. aplinkybių ir kitų vėlesnių įvykių, kurie siejasi su šalių konfliktais dėl bendravimo su vaiku (t. 7, b. l. 80–84).

52. Nagrinėjamu atveju byloje, remiantis šalių paaiškinimais ir ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. sausio 12 d. nutartimi nustatyta ir dėl to ginčo nėra, jog atsakovas 2021 m. sausio 1 d. smurtavo sutuoktinės atžvilgiu ir ją nežymiai sužalojo (1 t., b. l. 218–220).

53. Pažymėtina, kad iš minėtos ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties matyti, jog ikiteisminio tyrimo byloje nuketėjusiąja buvo pripažinta šalių dukra T. Č., tačiau nėra duomenų, kad atsakovas būtų tiesiogiai atlikęs smurtinius veiksmus dukros atžvilgiu. Tai, kad atsakovas, smurtavo prieš sutuoktinę, matant nepilnametei šalių dukrai, sprendžiant dėl santuokos nutraukimo civiliniame procese nevertintina kaip smurtiniai veiksmai atlikti vaiko atžvilgiu, tačiau tai gali turėti įtakos sprendžiant dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku (šiuo atveju apeliacinius skundu nėra skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka).

54. Byloje nustatyta, kad po šio smurto atvejo šalys susitaikė ir toliau kartu gyveno kaip sutuoktiniai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad aplinkybė, jog šalys po 2021 m. sausio 1 d. smurto susitaikė, apeliantė sutuoktiniui atleido, nepanaikina minėto smurto fakto. Pažymėtina, kad smurto atvejis sprendžiant dėl santuokos nutraukimo, turi būti vertinamas ne kaip vienas atskiras įvykis, o turi būti atsižvelgiama ir į sutuoktinių elgesį po šio veiksmo. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, to neginčija ir apeliantė, kad ji atleido sutuoktiniui ir toliau gyveno kartu kaip šeima. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad sutuoktiniai po minėto smurto susitaikė ir toliau kartu gyveno, pagrįstai vertino, kad šis smurto atvejis nebuvo santuokos nutraukimo priežastimi ir nėra pagrindo konstatuoti atsakovo kaltę, ją siejant su šiuo smurto atveju.

55. Apeliantė skunde teigia, kad šį pirmąjį smurto atvejį pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kartu su paskesniais atsakovo veiksmais nukreiptais apeliantės atžvilgiu, t. y. su 2021 m. birželio 27 d. ir birželio 28 d. įvykiais, t. y. su apeliantės nurodytais pakartotiniais atsakovo jos atžvilgiu atliktais veiksmais.

56. Antras fizinio smurto atvejis, kaip nurodė ieškovė, buvo 2021 m. birželio 27 d. apie 16 val. kelyje (duomenys neskelbtini), automobilyje, kai atsakovas tyčia, dukros T. Č. akivaizdoje, rankomis sugriebė jai už plaukų ir juos tempė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. Č. fizinį skausmą. Kitas nurodytas smurto atvejis įvyko, apeliantei grįžus į namus (duomenys neskelbtini) kartu su mama, t. y. (duomenys neskelbtini) apie 24 val., kai ieškovė pažiūrėjo į atsakovo telefoną ir jame rado jo žinutes, siųstas kitoms moterims, nuotraukas ir pavartojo alkoholio. Tada, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, atsakovas tyčia vieną kartą sudavė kumščiu apeliantei į veidą, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, suėmė jai už rankų ir ją tampė, po ko jai atsigulus į lovą rankomis suėmė jai už pažastų ir pakėlė iš lovos, tokiais veiksmais padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas kaires akies vokuose, kairio žando srityje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, abiejuose dilbiuose, abiejuose šlaunyse, abiejų kelių sąnarių srityje, kairėje blauzdoje. Dėl šių veiksmų (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės 2022 m. sausio 25 d. nutarimu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. Č. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje dėl 2021 m. birželio 27 d. ir dėl (duomenys neskelbtini) įvykio (1 t., b. l. 120–157).

57. Apeliantė fizinio smurto faktą įrodinėja ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 7 d. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti A. Č. padaryti sužalojimai. Atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neigė, jog jis apeliantės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, teigė, jog ji pati iššoko iš automobilio ir nuėjo pas savo tėvus, o jis su dukra grįžo į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną apeliantė grįžo su mama į (duomenys neskelbtini), naktį vartojo alkoholį ir būdama neblaivi, esant nustatytam (duomenys neskelbtini) promilių girtumui, krisdama iš lovos pati susižalojo kairio skruosto sritį, o jis, norėdamas ją išblaivyti ir nuprausti, vedė į dušą, sutuoktinei netrenkė ir nesužalojo. Esant šalių prieštaringiems paaiškinimams dėl 2021 m. birželio 27 d. ir dėl (duomenys neskelbtini) įvykių, pirmosios instancijos teismas vertino 2022 m. sausio 25 d. nutarime nustatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija susipažinusi su šiuo nutarimu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovės nurodytos aplinkybės dėl jos nurodomo prieš ją panaudoto fizinio smurto nuolat kito, buvo nenuoseklios. Nutarimo 34 puslapyje nurodyta, kad „...A. Č. įvykio vietoje buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių girtumas, kaip matyti iš pareigūnų kūno kameromis daryto vaizdo įrašo, A. Č. negalėjo net normaliai atsisėsti lovoje, kelis kartus paklausus jos dėl jos atžvilgiu pavartoto smurto, nukentėjusioji negalėjo tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių, aiškino tik apie vyro neištikimybę, abstrakčiai nurodė aplinkybes, pareigūnui paklausus kiek smūgių sudavė, A. Č. nurodė, kad vieną kartą kumščiu į veidą, į dešinę pusę svetainėje, griuvo ir atsistojo. <...> Tačiau šių, įvykio vietoje A. Č. nurodytų aplinkybių nepatvirtino.

58. Iš (duomenys neskelbtini) apygardos (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorės 2022 m. sausio 25 d. nutarimo Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2021 m. liepos 7 d. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. Č. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio žando srityje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, abiejuose dilbiuose, abiejose šlaunyse, abiejų kelių sąnarių srityje, kairėje blauzdoje, nes akivaizdu, kad trenkiant kumščiu į dešinį moters skruostą, be abejo atsirastų sužalojimas ir ant dešinės veido pusės. Taip pat pagrįstų abejonių kelia ir A. Č. nustatyti sužalojimai abiejose šlaunyse, abiejų kelių sąnarių srityje, kairėje blauzdoje, nes, kaip A. Č. nurodė apklausiama 2021 m. spalio 14 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ant kojų, kelių mėlynės atsirado po dienos, tačiau iš vaizdo įrašo, daryto į įvykio vietą atvykusių pareigūnų su kūno kameromis, matosi, kad A. Č. sėdint lovoje, ant jos kojų yra akivaizdžios mėlynės, be to, atvykusiems policijos pareigūnams A. Č. mama G. R. teigė, kad ant A. Č. kūno yra septyniolika mėlynių, tačiau jų atsiradimo aplinkybių nenurodė bei teigė, kad nematė, kad A. Č. (duomenys neskelbtini) būtų smurtavęs A. Č. atžvilgiu“ (1 t., b. l. 153–154).

59. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į minėtame prokuroro nutarime atliktą vertinimą, pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl 2021 m. birželio 27 d. ir dėl (duomenys neskelbtini) įvykio aplinkybių, ieškovė davė prieštaringus parodymus, o specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) neįrodo smurto panaudojimo ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, specialisto išvada kelia abejonių dėl kraujosruvų atsiradimo ant ieškovės kūno. Taip pat iš minėto prokuroro nutarimo nustatyta, kad apeliantė 2021 m. spalio 14 d. apklausiama pas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų ikiteisminio tyrimo teisėją, pasakodama apie 2021 m. birželio 27 d. aplinkybes parodė, kad atsisegė diržą ir iššoko iš važiuojančio automobilio (1 t., b. l. 126), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė paaiškina kitus ant apeliantės kūno esančius sužalojimus, kuriuos ji nurodė kaip atsiradusius po (duomenys neskelbtini) konflikto ir kurie yra matomi vaizdo įraše. Apeliantės nurodomų aplinkybių dėl atsakovo smurtavimo 2021 m. birželio 27 d. ir dėl (duomenys neskelbtini) nepatvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 130), tiek civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja G. R., kuri parodė, jog nematė, kad atsakovas būtų naudojęs fizinį smurtą jos dukters atžvilgiu.

60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

61. Civiliniame procese, vertinant įrodymus, yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, todėl teismas nagrinėjamoje byloje, nepaisant atsakovo veiksmuose nenustatyto baudžiamojo įstatymo pažeidimo ir nutraukto ikiteisminį tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertino byloje esančius įrodymus dėl 2021 m. birželio 27 d. ir dėl (duomenys neskelbtini) aplinkybių, apklausė liudytoją apeliantės mamą G. R., kuri nepatvirtino, jog būtų mačiusi atsakovą smurtaujant prieš jos dukrą. Apeliantė į bylą pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotos ant kūno kraujosruvos (8 t., b. l. 80–81), tačiau iš šių nuotraukų neaišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo užfiksuoti sužalojimai, taip pat neaišku, ar šiuose nuotraukose yra nufotografuota būtent apeliantė, o ne kitas asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesat byloje kitų objektyvių duomenų, nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas 2021 m. birželio 27 d. ir (duomenys neskelbtini) smurtavo apeliantės atžvilgiu. Tačiau tiek iš prokuroro nutarimo, tiek iš šalių paaiškinimu pirmosios instancijos teisme akivaizdu, kad sutuoktiniai tomis dienomis pykosi, vienas kito atžvilgiu išsakė negatyvius žodžius. Nesant byloje objektyvių duomenų, jog būtent apeliantės nurodomu laikotarpiu – 2021 m. birželio 27 d. ir dėl (duomenys neskelbtini) – atsakovas būtų smurtavęs apeliantės atžvilgiu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra duomenų, be pačios apeliantės paaiškinimų, kad atsakovas apeliantės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą minėtu laikotarpiu.

62. Taip pat apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra įrodymų apie atsakovo neištikimybę, nes vien intymios paslaugos pirkimo faktas patvirtina sutuoktinio neištikimybę.

63. Apeliantė atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo įrodinėja sutuoktinio neištikimybės faktu. Šią aplinkybę įrodinėjo nuotrauka, kurioje užfiksuotas atsakovo 2021 m. gegužės 30 d. susirašinėjimas SMS žinutėmis su moterimi, galimai teikiančia intymias paslaugas, patvirtinimas, kad atsakovas susitarė dėl tokių paslaugų gavimo ir už tai sumokėjo pavedimu 60 Eur ( t. 1, b. l. 165). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas neneigė, kad rašė minėtas žinutes, jog susimokėjo pavedimu už sutartas intymias paslaugas, tačiau neigė, jog pasinaudojo sutartomis paslaugomis ir nurodė, kad persigalvojo, todėl nenuvyko nurodytu adresu ir šių paslaugų negavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant kitų duomenų, vien minėtas vienkartinis susirašinėjimas neįrodo atsakovo neištikimybės fakto, tačiau įrodo, jog atsakovas nebuvo lojalus sutuoktinei ir į tai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, spręsdamas atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo.

64. Apeliantė sutuoktinio neištikimybės faktą taip pat įrodinėja aplinkybe apie atsakovo artimus santykius su kita moterimi – K. G., kurią grindžia socialiniame tinkle „Facebook“ K. G. paskiroje esančiu įrašu „įsipareigojęs(-usi): (duomenys neskelbtini)“ (nuo 2021 m.) (t. 8, b. l. 63–64). Atsakovas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad su K. bendrauja nuo 2022 m. pradžios, o kas nurodyta kito asmens socialinėje paskiroje, jam nėra žinoma. Teisėjų kolegija susipažinusi su byloje esančiose nuotraukose užfiksuotais minėtos paskiros duomenimis, atkreipia dėmesį, kad šioje paskiroje nėra nurodytas konkretus 2021 m. laikotarpis, nuo kada K. išsiviešino apie įsipareigojimą atsakovui, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovas su K. bendravo dar nenutrūkus šalių faktiniams santuokiniams santykiams. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šis įrašas, nesant kitų duomenų, neįrodo atsakovo neištikimybės fakto, juo labiau, kad pats atsakovas teigia, jog su K. pradėjo bendrauti nuo 2022 m.

65. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ji taip pat pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, ir nurodė, kad teismas tokią išvadą padarė remdamasis išimtinai atsakovo pateiktais įrodymais, o vienkartiniai įžeidžiantys pasakymai atsakovui nėra pagrindas apeliantės kaltei pagrįsti.

66. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, kad dėl to, jog atsakovas nebuvo šeimoje, ji išsakė jam priekaištus, kurie galėjo būti žeminančio pobūdžio. Atsakovė dėl byloje esančio jos ir atsakovo susirašinėjimų, kur ji sutuoktinį vadina užgauliais žodžiais – urodu, ubagu, lochu, tėvu, kuris negali duoti pinigų (t. 2, b. l. 139–143), paaiškino, kad ji taip vadino atsakovą, nes jis pridarė didelių skolų ir negalėjo aprūpinti šeimos, todėl jai trūko kantrybė. Iš byloje esančių pateiktų šalių susirašinėjimų SMS žinutėmis (3 t., b. l. 48–53, 4 t., b. l. 63–67, 8 t., b. l. 96, 98–101) nustatyta, jog šalys tarpusavyje nuolat konfliktavo, sutuoktiniai nepagarbiai bendravo, vienas kitą įžeidinėjo, nei viena šalis kitai šaliai nejautė jokios užuojautos, šalys nebuvo lojalios, santuokiniams santykiams žlungant nei viena iš šalių nebandė taikytis ir santuokos išsaugoti, nei iš vienos pusės nebuvo tolerancijos ir pagarbos, ir toks šalių bendravimo stilius jau ilgą laiką buvo nusistovėjęs.

67. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas apie jos elgesį su sutuoktiniu sprendė tik iš vieno atsakovo pateikto įrodymo – vieno susirašinėjimo su atsakovu, kuriame vadina sutuoktinį įžeidžiančiais žodžiais. Iš aptartų šalių susirašinėjimų matyti, kad tiek apeliantė, tiek atsakovas nevengė vienas kitą užgaulioti ir tokiu būdu aiškintis pašlijusius santykius. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl apeliantės kaltės dėl iširusios šalių santuokos, neapsiribojo vien tik šalių susirašinėjimais, bet įvertino ir apeliantės veiksmus 2021 m. birželio 27 d. ir (duomenys neskelbtini) įvykusių konfliktų tarp sutuoktinių metu – jog 2021 m. birželio 27 d. konfliktas kilo apeliantei pasakius žeminančio pobūdžio turinį, nukreiptą atsakovo atžvilgiu: „tau jau (duomenys neskelbtini) metai ir tu dar nei vieno nepastatei ant blakstienų“, jog (duomenys neskelbtini) konflikto iniciatorė buvo pati apeliantė, kuri pavartojusi alkoholio, pamačiusi atsakovo telefone jo susirašinėjimą su moterimi, nesuvaldė savo emocijų, bei apeliantės paaiškinimą pirmosios instancijos teisme, jog sutuoktinį laikė „žemiau plintuso“, todėl atitinkamai su juo ir elgėsi.

68. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantė, kad sutuoktinio negatyvus elgesys turėjo įtakos jos pasikeitusiam elgesiui, tačiau ši aplinkybė nepateisina apeliantės išsakytų įžeidžiančių ir žeminančių žodžių sutuoktiniui. Teisėjų kolegija įvertinus bylos duomenis, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantė, kaip ir atsakovas, pažeidė sutuoktinių lojalumo bei abipusės pagarbos pareigas, abi šalys viena kitos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, viena kitą žemino, vadino necenzūriniais žodžiais, užgauliojo, nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem truko tarpusavio supratimo. Objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog santuoka iširo išmintinai dėl atsakovo kaltės, apeliantė nepateikė, o aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių savo pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, teisiniu požiūriu nėra reikšminga ir nagrinėjamu atveju neturi būti nustatinėjama. Nustačius ir apeliantės kaltę, t. y. CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių pareigų – būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti – pažeidimą, atmestini apeliantės skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, spręsdamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba.

Dėl neturtinės žalos

69. Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

70. Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl, esant minėtam teisiniam reglamentavimui, pagrįstai apeliantės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

71. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteisto iš atsakovo išlaikymo nepilnametei šalių dukrai T. dydžiu ir prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui 325 Eur sumą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 306 Eur dydžio išlaikymas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų bazinio išlaikymo dydžio kriterijaus (šiuo metu esančio ir vienam iš tėvų tenkančios 354 Eur sumos ), taip pat vaiko poreikių, nes dukra dažnai serga, todėl papildomos lėšos yra skiriamos vaistams, be to, dukros ligos laikotarpiu, apeliantė negali dirbti (yra išduodamas nedarbingumo pažymėjimas), t. y. patiria nuostolius negautų pajamų forma (100 proc. DU – 65,(duomenys neskelbtini) proc. ligos išmoka = 34,06 proc.), tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino. Taip pat teismas į nustatydamas vaiko poreikį neįvertino išlaidų, susijusių su buto, kuriame gyvena šeima, išlaikymu bei nepagrįstai sprendė, kad išlaidos vaistams ir vitaminams po 30 Eur per mėnesį yra per didelės.

72. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.1(duomenys neskelbtini), 3.196 straipsniai).

73. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

74. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

75. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

76. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas.

77. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai 325 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, patikslintame ieškinyje pateikė poreikių paskaičiavimą, kuriame nurodė, kad dukros išlaikymui iš viso reikia 650 Eur per mėnesį, t. y. maistui – 150 Eur, aprangai (drabužiams, avalynei) – 100 Eur, komunaliniams mokesčiams sumokėti – 90-100 Eur, higienos priemonėms, skalbikliams – 30-50 Eur, vaistams, vitaminams – 150 Eur, nes vaikas nuolat serga peršalimo ligomis, žaislams, ugdymo, lavinimo priemonėms – 50 Eur, laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – 30-50 Eur, transporto išlaidoms – 30-50 Eur, darželio rinkliavos – 10 Eur, gali būti ir kitų išlaidų (vaiko baldų atnaujinimas, rankšluosčių atnaujinimas ir pan.).

78. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas vaiko poreikį nustatė, kad šalių dukra yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko darželį, dažnai serga peršalimo ligomis, tačiau neturi sveikatos problemų, dėl kurių būtų reikalinga didesnės priežiūra, sveikesnė mityba, įvairesnės medicininės priemonės, sprendė, kad apeliantės nurodomos 150 Eur išlaidos vaikui vaistams ir vitaminams yra neadekvačios, ir vertino, kad šių išlaidų protingas dydis per mėnesį būtų po 30 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, nes byloje nėra jokių duomenų, kad šalių dukrai būtų nustatyti sveikatos sutrikimai, kuriems esant būtų reikalinga vaikui nuolat pirkti vaistus ar kitas medicinines priemones ir dėl to apeliantė patirtų jos nurodomo dydžio išlaidas vaikui skirtiems vaistams, vitaminams. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo sumažinta iki 30 Eur išlaidų suma vaikui skirtiems vitaminams ir vaistams per mėnesį yra adekvati ir protingo dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės gaunamų pajamų sumažėjimą, dėl to, kad vaikas serga, nesudaro pagrindo įtraukti į vaiko poreikius, nes apeliantės gaunamų pajamų dydis priklauso nuo jos pačios galimybės dirbti ir niekaip nesisieja su vaiko poreikiu.

79. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vaiko higienos priemonėms 50 Eur per mėnesį yra per didelė suma, taip pat sutiktina, kad apeliantės nurodomos išlaidos vaiko darželiui, pramogoms, atostogoms, ugdymo lavinimo priemonėms, yra nurodytos per didelės ir neatitinka (duomenys neskelbtini) metų vaiko, lankančio darželį realaus poreikio. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl vaiko poreikio neįvertino vaikui tenkančių išlaidų būsto išlaikymui. Teismas atsižvelgė, kad apeliantė kartu su dukra gyvena, jai asmeninės nuosavybės priklausančiame bute, nors atskirai nepasisakė dėl šių išlaidų dydžio, tačiau nenurodė, kad šios apeliantės nurodytos išlaidos tenkančios vaikui būtų nerealios, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išlaidų už komunalines paslaugas neįtraukė į vaiko poreikį. Įvertinus šalių dukters amžių, jog ji lanko darželį, vaikui nėra nustatyta sveikatos problemų, dėl kurių būtų reikalinga didesnės priežiūra, nei įprastai reikalinga tokio amžiaus vaikui, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog vaiko išlaikymui reikalinga per mėnesį 500–600 Eur suma būtiniausių vaiko poreikių tenkinimui.

80. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktą). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

81. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

82. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir dėl to ginčo nėra, kad abi šalys turi vienodai prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo 924 Eur arba 708,42 Eur atskaičius mokesčius (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio). Sprendimo priėmimo metu pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka siekė 96,25 Eur.

83. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl abiejų tėvų teiktinos vaikui išlaikymo sumos, vadovavosi šiuo orientaciniu kriterijumi ir iš šios sumos atėmė valstybės mokamą išmoką vaikui – 96,25 Eur ir nustatė, kad abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis – 612,15 Eur per mėnesį, o pusė šios sumos sudaro 306 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė neįrodė, kad vaiko poreikis yra didesnis nei minimas orientacinis dydis bei skunde nenurodė pagrįstų argumentų, kurie pagrįstų poreikį atsakovui prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi nei apeliantė.

84. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Turi būti įvertinta ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

85. Pažymėtina tai, kad vaikas gyvena kartu su apeliante ir susirgus vaikui jai tenka gauti šiek tiek mažesnes pajamas nei ji gautų įprastai, tai, kad jos turtinė padėtis, net gi geresnė nei atsakovo (turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę), tačiau jai yra nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis (t. 8, b. l. 83), į tai, kad atsakovas be šalių dukros, teikia išlaikymą kitam savo nepilnamečiui vaikui, šalių gaunamos pajamos yra panašaus dydžio, į tai, kad šalių dukrai nėra nustatyta specialių poreikių, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju valstybės mokamos išmokos turėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė papildomų vaiko poreikių.

86. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas iš atsakovo priteistino kas mėnesį mokėtino išlaikymo dydis – 306 Eur, atsižvelgiant į vaiko amžių, atitinka vaiko poreikius ir interesus bei tėvų turtinę padėtį. Taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas gyvena (šiuo atveju su apeliante), neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad abu tėvai turi vienodą pareigą prisidėti prie šalių nepilnametės dukters išlaikymo ir nėra pagrindo nukrypti nuo abiem tėvams tenkančio išlaikymo lygių dalių principo.

87. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaikymo dydžio parinkimą lemiančius kriterijus, išlaikymas nustatytas, atsižvelgus į reikšmingas bylos aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančias teisės normas (CK 3.192 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis dydžio.

88. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo

89. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių sudarytos ikivedybinės sutarties nuostatas, todėl nepagrįstai priteisė iš ieškovės 6 375 Eur skolą. Apeliantės įsitikinimu, pagal ikivedybinės sutarties 3.7 punkto sąlygą, bet koks turto padidėjimas kito sutuoktinio lėšomis, lieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, todėl šis sutuoktinis neprivalo kitam (lėšas davusiam sutuoktiniui) mokėti kompensaciją ar kitaip grąžinti (sumokėti) turto vertės padidėjimui skirtas lėšas. Atsakovas 6 375 Eur suma prisidėjo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo (pradiniu įnašu), taigi ieškovei įgijus automobilį bendras turto balansas padidėjo, todėl, apeliantės vertinimu, atsakovas neturi reikalavimo teisės.

90. Ieškovas patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 6 375,00 Eur skolą, kuri susidarė jam savo asmeninėmis lėšomis sumokėjus santuokos pradžioje ieškovei perkant automobilį.

91. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nurodė, kad atsakovui nusprendus sumokėti pradinį įnašą už jos automobilį, apeliantė neprieštaravo ir laikė pradinį įnašą santuokos sudarymo dovana. Atsakovas aiškino, kad jis įmoką sumokėjo už apeliantę, nes norėjo pagelbėti sutuoktinei įsigyjant savo nuosavybėn automobilį ir įmokos sumokėjimo nelaikė dovana sutuoktinei.

92. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2018 m. rugpjūčio 20 d. sumokėjo 6 115 Eur sumą transporto priemonės pardavėjai, paskirtyje nurodydamas „pradinis įnašas už (duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 48), o 2018 m. rugsėjo 16 d. apeliantei pervedė 260 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Katytės mašinytei“, t. y. sumokėjo dalį automobilio kainos (2 t., b. l. 49). Kaip matyti iš šių mokėjimo dokumentų ir kaip aiškina atsakovas savo valią atliekant šiuos mokėjimus – jis nelaikė tai dovana, o pagalba apeliantei asmeninės nuosavybės teise įsigyjant automobilį. Iš VĮ „Regitra“ 2022 m. kovo 3 d. pažymos nustatyta, kad atsakovės A. Č. vardu yra registruotas lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 172 ).

93. Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu (CK 3.101 straipsnis). Priklausomai nuo to, kada ši teisė yra įgyvendinama, vedybų sutartys būna ikivedybinės (sudaromos iki santuokos įregistravimo) arba povedybinės (sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo). Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė – nuo šios sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 102 straipsnio 1dalis ir 2 dalis).

94. Vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Be to, vedybų sutartyje gali būti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, kaip, pvz., susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (CK 3.104 straipsnis).

95. Nagrinėjamu atveju iškilo ginčas dėl ikivedybinės sutarties 3.7. punkto sąlygų aiškinimo. Pažymėtina, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad jų aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutarties sąlygas, būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

96. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė ikivedybinę sutartis (1 t., b. l. 166–169), kurios 3.1. punktu šalys susitarė, kad visas turtas, įgytas kiekvienos šalies iki santuokos įregistravimo ar įgytas vieno iš sutuoktinių vardu, šalims gyvenant susituokus, yra turtą įgijusio asmens asmeninė nuosavybė. Viešame registre registruotą turtą kiekvienas sutuoktinis savo vardu registruoja kaip asmeninę nuosavybė. Pagal ikivedybinės sutarties 3.7. puntą, kiekvienas iš sutuoktinių gali prisidėti savo asmeniniu turtu, įskaitant ir pinigines lėšas, prie kito sutuoktinio asmeninio turto tvarkymo, išlaikymo, pagerinimo ir kito vertės padidėjimo. Jeigu sutuoktiniai dėl tokio prisidėjimo nesutaria kitaip, laikoma, kad pagerintas turtas lieka asmeninė kito sutuoktinio nuosavybė ir jis neturi pareigos kompensuoti prisidėjusiam sutuoktiniui jo prisidėjimo išlaidų.

97. Apeliantė teigia, kad, pagal ikivedybinės sutarties 3.7. punkto nuostatas, ji neprivalo grąžinti atsakovui lėšas už jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį, kadangi atsakovas 6 375 Eur suma prisidėjo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo (pradiniu įnašu), o apeliantei įgijus automobilį bendras jos asmeninio turto balansas padidėjo. Apeliantės aiškinimu, sutarties 3.7 punkte esanti sąvoka „kito turto vertės padidėjimo“, reiškia aplamai turimo (valdomo) sutuoktinio turto vertės padidinimo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės nurodytu sąvokos aiškinimu. Kaip minėta, ikivedybinės sutarties 3.7 punkte reglamentuotas turto tvarkymas, išlaikymas, pagerinimas bei kitoks vertės padidėjimas prisidėtomis kito sutuoktinio lėšomis. Nagrinėjamu atveju, byloje net nėra ginčo, kad apeliantės automobilis nebuvo pagerintas atsakovo lėšomis, taip pat atsakovas neprisidėjo prie transporto priemonės tvarkymo ar išlaikymo bei vertės padidėjimo, tačiau buvo prisidėta prie automobilio įsigijimo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju taikyti ikivedybinės sutarties 3.7 punktą nėra pagrindo.

98. Apeliantė plečiamai aiškinama ikivedybinės sutarties 3.7 punkto nuostata, jog „kito turto vertės padidėjimo“ reiškia aplamai turimo (valdomo) sutuoktinio turto vertės padidinimą, laikytinas normos interpretacija, kuri nėra pagrįsta šalių valia buvusia sutarties sudarymo metu, o toks apeliantės pateiktas sutarties nuostatos aiškinimas, reiškia, jog sutartį kiekviena jos šalis, galėtų aiškinti sau naudinga linkme, pagal susiklosčiusią situaciją.

99. Pagal ikivedybinės sutarties 3.2 punkto nuostatas, atsakovo už automobilį sumokėtos 6 375 Eur lėšos yra jo asmeninė nuosavybė. Pagal ikivedybinės sutarties 3.4 punktą, atsakovas savo pinigines lėšas valdė savo nuožiūra. Jis pats nusprendė sumokėti už apeliantės automobilį ir laikė tai pagalba sutuoktinei įsigyjant transporto priemonę. Apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, kad sutiko, jog atsakovas sumokėtų dalį įmokų už jos įsigytą automobilį.

100. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

101. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.50 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, jog prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis gali nustatyti įstatymas arba šalių sutartis. Toks prievolės įvykdymas negalimas ir tada, kai prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui įvykdžius skolininko prievolę kreditoriui, atsiranda tam tikrų teisinių padarinių. Visų pirma tarp skolininko ir kreditoriaus egzistavusi prievolė pasibaigia, nes vienas iš įstatymo apibrėžtų prievolės pasibaigimo pagrindų yra prievolės įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Kitas esminis trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę padarinys yra tas, kad trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Trečiojo asmens teisė įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui įgyvendinama įvykdant prievolę kreditoriui sutartyje ar įstatymuose nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2010). Įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, kuris lemia pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimą ir skolininko pareigos įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui atsiradimą. Be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo, iš skolininko, tačiau negali vienašališkai pakeisti savo valios ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo iš buvusio kreditoriaus (asmens, kuriam prievolę įvykdė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2014; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018).

102. Nagrinėjamu atveju atsakovas įvykdė dalį apeliantės prievolės už jo įsigyta automobilį, todėl jam kaip trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam dalį prievolės, perėjo kreditoriaus teisės dalyje įvykdytos prievolės, susijusios su skolininke (apeliante), todėl, esant atskirtam sutuoktinių turtui ikivedybine sutartimi ir šioje sutartyje, nesant numatytų sąlygų dėl vieno sutuoktinio iš savo asmeninių lėšų kito sutuoktinio kreditoriui sumokėtų įmokų kompensavimo, atsakovas sumokėjęs už apeliantę dalį įmokų už jai priklausančią transporto priemonę, įgijo teisę reikalauti iš apeliantės grąžinti sumokėtas lėšas, o apeliantė turi pareigą kompensuoti minėtą sumą atsakovui už sumokėtas įmokas už jai asmeninės nuosavybės priklausantį automobilį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai priteisė iš apeliantės atsakovui skolą už sumokėtų įmokų dalį už automobilį (CK 6.38 straipsnis, 6.50 straipsnis).

103. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

104. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisęs iš apeliantės 6 375 skolą, pagrįstai iš apeliantės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos – 2022 m. balandžio 5 d. (nuo priešieškinio) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

105. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė priešingas išvadas, nei pageidavo apeliantė, nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

106. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinė skundą bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo rengimą apeliantei neatlygintinos. Atsakovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

TeisėjaiRasa BartašienėEgidijus MockevičiusBirutė Simonaitienė