Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Č. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal atsakovo A. Č. prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo – civilinėje byloje pagal ieškovės A. Č. patikslintą ieškinį atsakovui A. Č. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo A. Č. priešieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas A. Č. prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti naują bendravimo tvarką:

1.1. A. Č. su dukra T. Č. bendrauja vieną kartą per savaitę, kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val., paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą.

1.2. Apie vietą, iš kurios turi būti paimama dukra, A. Č. atsakovą SMS žinute privalo informuoti prieš vieną dieną. Apie tai neinformavus, 1.1 punkte vaikas paimamas iš ugdymo įstaigos ir grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą.

1.3. Kiekvieną sekmadienį A. Č. su dukra T. Č. bendrauja nuo 9 val. iki 18 val., paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą. Šalių susitarimu paėmimo/grąžinimo vieta gali būti pakeista.

1.4. Nepaisant nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, papildomai tėvas turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje, o gyvenamojoje vietoje – tik prieš tai pranešus apie lankymą ir suderinus laiką su vaiko motina.

1.5. Nepaisant nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, papildomai tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, o vaiko motina privalo minėtą bendravimą užtikrinti.

1.6. Šalys tarpusavio susitarimu šią tvarką gali keisti.

2. Nurodė, kad realus atsakovo bendravimas su dukterimi nevyksta tiek dėl nuolatinių ieškovės sudaromų kliūčių bendravimui, tiek dėl to, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės – atsakovas įsidarbino (duomenys neskelbtini) veiklą vykdančioje įmonėje ir įprastas darbo laikas trunka iki 17 val. Atsakovas užtrunka atvykti iš darbovietės į (duomenys neskelbtini) apie 1 valandą ir neturi galimybės tris kartus per savaitę susitrumpinti savo darbo laiko. Pagal nustatytą laikinos bendravimo tvarkos 1.1. punktą atsakovas vaiką paima „iš vaiko ugdymo įstaigos, gyvenamosios vietos ar kitos ieškovės nurodytos vietos“, tačiau ieškovė šia aplinkybe piktnaudžiauja, nurodydama galimai išgalvotą vaiko paėmimo vietą, nesilaikydama 1.3. punkte nurodyto pranešimo termino, t. y. prieš vieną darbo dieną. Nustatyta laikina bendravimo tvarka nėra realiai įgyvendintina, todėl prašo nustatyti naują bendravimo tvarką.

3. Ieškovės A. Č. pateiktoje nuomonėje prašė nekeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad norint užtikrinti saugų bendravimą ateityje bei užkirsti kelią didelės žalos atsiradimui, būtinas socialinės darbuotojos ar psichologės dalyvavimas tėvo ir dukros susitikimuose. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka pažeistų nepilnamečio vaiko dienos ir poilsio režimą, nes vaikas kasdien tarp 13 val. ir 14 val. miega pietų miego, todėl nėra aišku, kaip atsakovas užtikrins vaiko poilsio režimą kiekvieną sekmadienį, paimdamas vaiką nuo 9 val. iki 18 val., neturėdamas pastovios gyvenamosios vietos. Jei atsakovas vaiką paimtų kiekvieną trečiadienį 17 val. ir grąžintų vaiką 20 val., būtų sutrikdytas vaiko poilsio režimą ir įprastos aplinkos stabilumas.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) neprieštaravo atsakovo prašomai bendravimo su dukra T. Č. tvarkai, tačiau nurodė, kad atsakovo prašoma bendravimo tvarka sekmadieniais nuo 9 val. iki 18 val., neatitinka geriausių vaiko interesų, kadangi galimai nebus užtikrintas tokio amžiaus vaiko dienos ir poilsio rėžimas, nes nėra žinoma tiksli atsakovo gyvenamoji vieta. Tarpininko dalyvavimas nėra būtinas, nes vaiko ir tėvo emociniai ryšiai nėra nutrūkę, vaikas tėvą pažįsta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi teismas atsakovo A. Č. prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatytą atsakovo A. Č. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir ją išdėstė:

5.1. A. Č. su dukra T. Č. bendrauja vieną kartą per savaitę, kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val., paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą.

5.2. Apie vietą, iš kurios turi būti paimama dukra, A. Č. atsakovą SMS žinute privalo informuoti prieš vieną dieną. Apie tai neinformavus, 1 punkte vaikas paimamas iš ugdymo įstaigos ir grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą.

5.3. Kiekvieną sekmadienį A. Č. su dukra T. Č. bendrauja nuo 10 val. iki 13 val., paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą. Šalių susitarimu paėmimo/grąžinimo vieta gali būti pakeista.

5.4. Nepaisant nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, papildomai tėvas turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje, o gyvenamojoje vietoje – tik prieš tai pranešus apie lankymą ir suderinus laiką su vaiko motina.

5.5. Nepaisant nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, papildomai tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, o vaiko motina privalo minėtą bendravimą užtikrinti.

5.6. Šalys tarpusavio susitarimu šią tvarką gali keisti.

Kitoje dalyje prašymą teismas atmetė.

6. Teismas atsižvelgęs į pasikeitusias faktines aplinkybes, sutiko su atsakovo prašyme nurodytais argumentais, kad atsakovas neturi galimybių bendrauti su dukra trečiadieniais nuo 16 val. iki 17 val., kadangi įprastas jo darbo laikas trunka iki 17 val., atvykimas į (duomenys neskelbtini) užtrunka apie 1 valandą, atsakovas negali susitrumpinti darbo laiko ir kitomis darbo dienomis. Nesant galimybei sutrumpinti darbo laiko, atsakovas neturi galimybių pasimatyti su dukra. Teismas vertino, kad nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praėjo daugiau kaip metai, pasikeitė faktinės aplinkybės.

7. Teismas spręsdamas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, kurioje neprieštaraujama dėl bendravimo tvarkos trečiadieniais nuo 17 val. iki 20 val., nurodoma, jog tarpininko dalyvavimas nėra būtinas. Teismas pažymėjo, kad vaikas tėvą pažįsta, jų tarpusavio emocinis ryšys nėra nutrūkęs, kurį būtų reikalinga atkurti, be to vaikas yra didesnis, t. y. 4 metų amžiaus, todėl tėvas su vaiku gali bendrauti nedalyvaujant jokiam tarpininkui, jo dalyvavimas šiuo atveju nereikalingas ir netikslingas. Teismas atmetė ieškovės nuomonėje išdėstytus argumentus dėl bendravimo dalyvaujant tarpininkui, bei pažymėjo, kad ieškovė pateikė 2021 metų duomenis, kai buvo rekomenduojamas tarpininkas bendravimui vaiko su tėvu, šiuo metu aplinkybės yra pasikeitusios.

8. Teismas įvertinęs, kad nėra žinoma atsakovo pastovi gyvenamoji vieta, padarė išvadą, kad nėra aišku, kokiu būdu atsakovas sekmadieniais užtikrins nepilnamečio vaiko dienos ir poilsio režimą, įprastą dienotvarkę, ar vaikas turės galimybę miegoti pietų miego nuo 13 val. iki 14 val., ar suteiks vaikui tai, kas tokio vaiko amžiui yra būtina. Todėl siekiant, visų pirma, užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus bendrauti su skyrium gyvenančiu atsakovu, bei apsaugoti vaiko teisę į poilsio, miego režimo stabilumą, teismas sprendė, jog yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą iš dalies, nustatant trumpesnį bendravimo su nepilnamete dukterimi sekmadieniais laiką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovės A. Č. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir palikti galioti 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nesutinka su teismo vertinimu, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad tarpininko dalyvavimas nėra būtinas, nes vaiko ir tėvo emociniai ryšiai nėra nutrūkę, vaikas tėvą pažįsta. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, 2023 m. rugsėjo 20 d. išvadoje apie bendravimą per tarpininką apskritai nepasisakė. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad vaikas tėvą pažįsta, vaiko emociniai ryšiai nėra nutrūkę, tačiau tai nėra pagrindas manyti, jog tokia išvada reiškia Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonę dėl bendravimo su tarpininku atsisakymo.

9.2. Priešingai, 2023 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centro sudarytame pagalbos plane, kuris 2023 m. rugsėjo 20 d. išvados surašymo metu jau buvo žinomas Vaiko teisių apsaugos tarnybai, yra nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius vyriausioji specialistė A. V. rekomendavo vaiko tėvams bendrauti ir bendradarbiauti su pagalbą teikiančiais specialistais, vykdyti pagalbos šeimai plane numatytus uždavinius. Vienas iš Pagalbos plano tikslų – teikti tarpininkavimo, atstovavimo, konsultavimo paslaugas (užtikrinti vaiko susitikimo vietą su tėvu pagal teismo nutartį). Buvo padaryta išvada, jog tikslinga tęsti atvejo vadybos procesą ir socialinių paslaugų teikimą minėtos šeimos atžvilgiu.

9.3. Rizika dėl nepilnametės mergaitės saugumo kyla dėl į smurtą linkusio atsakovo elgesio. Atsakovo panaudotas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas ieškovės atžvilgiu, mažamečiui vaikui jau padarė didelę žalą. Norint užtikrinti saugų bendravimą ateityje bei užkirsti kelią didelės žalos atsiradimui, būtina pasitelkti specialių žinių turinčius specialistus, todėl ieškovė prašo nekeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatytoje bendravimo su vaiku tvarkos.

9.4. Nesutinka su skundžiamoje nutartyje nustatytu bendravimo tvarka savaitgalį – susitikimai vyksta kiekvieną sekmadienį – kadangi, esant tokia tvarkai, ieškovė negali kartu su dukra planuotis jokių turiningo savaitgalio veiklų, kurios yra būtinos tinkamam vaiko poilsiui, laisvalaikiui bei pasaulėžiūros plėtimo užtikrinimui. Mano, kad tinkamai užtikrinti vaiko laisvalaikį galima tik nustatant vaiko ir tėvo bendravimo tvarką kas antrą savaitgalį, kaip buvo nustatyta ankstesnėje bendravimo tvarkoje.

9.5. Nesutinka su nustatytos bendravimo tvarkos išdėstymu trečiadieniais, nes vaikas kiekvieną vakarą tarp 19–20 val. ruošiasi miegui, todėl vaiko poilsio režimas ir įprastos aplinkos stabilumas būtų sutrikdytas, jei atsakovas nepilnametę dukrą paims kiekvieną trečiadienį 17.00 val. ir grąžins ieškovei tik vėlai vakare, t. y. 20 val. Atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kur esant reikalui galėtų užtikrinti vaiko poilsio ar miego rėžimą.

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas A. Č. prašo atmesti ieškovės A. Č. atskirąjį skundą ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai:

10.1. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovas smurtinius veiksmus atliko mažametės dukros T. Č. akivaizdoje. 2022 m. sausio 25 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra fiksuota, kad atsakovas būtų smurtavęs prieš ieškovę, matant jų nepilnametei dukrai.

10.2. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad Vaiko teisų apsaugos tarnyba laikosi nuomonės, jog vaiko bendravimas su tėvu turi vykti dalyvaujant tarpininkui. Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2023 m. rugsėjo 20 d. išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo buvo parengta žinant, kokios bendravimo tvarkos prašo atsakovas ir susipažinus su 2023 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centro sudarytame pagalbos plane nurodyta rekomendacija tėvams bendrauti ir bendradarbiauti su pagalbą teikiančiais specialistais, t. y. išvada teikianti institucija neprieštaravo, jog bendravimas vyktų be specialistų dalyvavimo.

10.3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo lėmė pasikeitusios faktinės aplinkybės – atsakovas įsidarbino (duomenys neskelbtini) veiklą vykdančioje įmonėje ir įprastai darbo laikas trunka iki 17 val. Atsakovas užtrunka atvykti iš darbovietės į (duomenys neskelbtini) apie 1 valandą ir neturi galimybės tris kartus per savaitę susitrumpinti savo darbo laiko. Vienintelis tinkamas laikas atsakovui bendrauti su jo dukterimi yra tik nuo 17 val., kuomet specialistų dalyvavimas bendravime, dėl įprastų šios įstaigos darbo valandų, tampa neįmanomas. Pagal ankstesnę bendravimo tvarką, atsakovas galėdavo susitikti su dukra ne tik trečiadieniais, kuomet buvo būtinas specialistų dalyvavimas susitikimuose, tačiau galėdavo susitikti su dukra betarpiškai ir pirmadieniais bei penktadieniais bei savaitgaliais.

10.4. Atsakovo susitikimai su dukterimi yra itin reti, be to, neretai pasitaiko, jog praėjus dvejoms savaitėms ir atėjus savaitgaliui, kurį atsakovui yra numatytas susitikimas su dukterimi, ieškovė nurodo, kad dukra serga, todėl atsakovas turi lūkestį, kad padidinus susitikimų savaitgaliais dažnumą, dažniau pavyks susitikti su dukterimi, kuomet ji nesirgs. Ieškovės prašymas nustatyti, kad atsakovas bendrautų su dukterimi ne kiekvieną, o kas antrą sekmadienį, yra nepagrįstas, kadangi šiuo metu susiklostęs itin retas atsakovo bendravimas su dukra silpnina jo ir dukros ryšį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centro 2023 m. rugsėjo 13 d. pagalbos planą. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2022 m. sausio 25 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

13. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti šalių dukros laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo klausimas, bei į tai, kad pateiktas (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centro 2023 m. rugsėjo 13 d. pagalbos planas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu bendravimo tvarkos pakeitimu, todėl apeliantės pateiktus naujus įrodymus priima ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

15. Atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2022 m. sausio 25 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje byloje kartus su patikslintu ieškiniu yra pateikusi ieškovė ir jis yra byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo pateiktą jau esamą byloje įrodymą.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

17. Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

18. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

19. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

21. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba 2023 m. rugsėjo 20 d. išvadoje apie bendravimą per tarpininką nepasisakė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad tokia išvada reiškia Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonę dėl bendravimo su tarpininku atsisakymo. 2023 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centro sudarytame pagalbos plane, nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus vyriausioji specialistė A. V. rekomendavo vaiko tėvams bendrauti ir bendradarbiauti su pagalbą teikiančiais specialistais, vykdyti pagalbos šeimai plane numatytus uždavinius, kurių vienas tikslų – teikti tarpininkavimo, atstovavimo, konsultavimo paslaugas (užtikrinti vaiko susitikimo vietą su tėvu pagal teismo nutartį).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo vadovavosi Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. rugsėjo 20 d. išvada, kuri pateikta po to, kai 2023 m. rugsėjo 13 d. buvo priimtas (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centro pagalbos planas (toliau – Pagalbos planas). Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje neprieštarauja atsakovo prašomai bendravimo su dukra tvarkai trečiadieniais nuo 17 val., iki 20 val. Pažymėtina, kad Pagalbos plano priėmimo metu galiojo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kurioje buvo numatyta, kad trečiadienį atsakovas su dukra bendrauja (duomenys neskelbtini) miesto vaikų globos namuose nuo 16 val. iki 17 val., dalyvaujant socialinei darbuotojai ar psichologei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad būtent trečiadienį atsakovo bendravimas su vaiku vyko (duomenys neskelbtini) miesto šeimos centre, galimai lėmė Pagalbos plane nurodytą sprendimą dėl susitikimų trečiadieniais.

23. Iš Pagalbos plane Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės A. V. užfiksuoto pasisakymo nustatyta, kad specialistė išaiškino tėvams, kad yra būtina vykdyti teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, siekiant apsaugoti vaiką, kad tėvai turi vengti vaiką įtraukti į tarpusavio konfliktus, jog abiem tėvams tikslinga užtikrinti geriausius vaiko interesus bei teises. Vyriausiojo specialistė atsižvelgdama į įtemptą situaciją tarp vaiko tėvų, į tai, kad ne visada tinkamai yra vykdoma teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, rekomendavo vaiko tėvams bendrauti ir bendradarbiauti su pagalbą teikiančiais specialistais, vykdyti Pagalbos plane numatytus uždavinius. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad Pagalbos plane nėra jokių duomenų, kad atsakovas negalėtų bendrauti su dukra netarpininkaujant specialistui, juo labiau, kad ankstesnėje teismo nustatytoje laikinojoje bendravimo tvarkoje buvo numatytas bendravimas be tarpininkų pirmadienį ir penktadienį bei antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių duomenų, jog atsakovo bendravimas su dukra be tarpininkų darytų neigiamą įtaką vaikui ar kitaip pažeistų vaiko interesus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog yra pagrindas palikti ankstesnėje bendravimo tvarkoje nustatytą atsakovo bendravimą su dukra dalyvaujant tarpininkui.

24. Apeliantė skunde akcentuoja atsakovo galimai atliktus smurtinius veiksmus jos atžvilgiu, dėl kurių galimai buvo padaryta žala vaikui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad byloje nėra duomenų, tokių nepateikė ir pati apeliantė, kad atsakovas keltų pavojų nepilnametei dukrai, bei kad būtų fiksuota vaikui padaryta žala. Vien tai, kad tarp apeliantės ir atsakovo yra įtemti santykiai, kad galimai praeity atsakovas smurtavo prieš apeliantę, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas negali be tarpininko bendrauti su dukra.

25. Taip pat apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo pakeistoje bendravimo tvarkoje nustatytas trečiadieniais atsakovo bendravimo su dukra laikas nuo 17 iki 20 val. nesiderina su vaiko dienotvarke, nes kas vakarą nuo 19–20 val. vaikas yra ruošiamas miegui, todėl būtų pažeistas vaiko poilsio rėžimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad atsakovas vaiką apeliantei grąžins 20 val., ir tai nėra patogu apeliantei, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad bus pažeistas vaiko poilsio rėžimas. Iš atsakovo nurodytų duomenų matyti, kad atsakovas neturi galimybės bendrauti su vaiku anksčiau nei 17 val., o trumpesnis bendravimo laikas neatitiktų nei šalių nepilnametės dukters, nei vaiko tėvo interesų, todėl nesant jokių objektyvių duomenų, kad toks bendravimo laikas darytų žalą vaiko sveikatai ar kaip nors pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, nesutiktina su apeliantės argumentais, kad bendravimo laikas trečiadieniais sutrikdys vaiko poilsį ar kitaip pakenks vaiko interesams.

26. Apeliantė nesutinka su pakeista laikina bendravimo tvarka ir dėl to, kad numatyti atsakovo susitikimai su dukra kiekvieną sekmadienį, nes esant tokiai tvarkai apeliantė negali planuoti turiningų savaitgalio veiklų.

27. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).

28. Ankstesnėje bendravimo tvarkoje buvo numatyta, kad atsakovas su dukra bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki 13 val., paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą. Skundžiama nutartimi pakeistoje bendravimo tvarkoje nustatyta, kad atsakovas su dukra bendrauja kiekvieną sekmadienį nuo 10 val. iki 13 val., paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą. Sutiktina su apeliante, kad pagal naują bendravimo tvarką atsakovas turi galimybę su dukra bendrauti kiekvieną sekmadienį, tačiau apeliantė taip pat turi galimybę praleisti su dukra savaitgalio vieną dieną – šeštadienį. Pažymėtina, kad pagal anksčiau galiojusią bendravimo tvarką buvo numatyta galimybė atsakovui su dukra darbo dienomis bendrauti tris kartus per savaitę ir kas antrą šeštadienį, kai pagal pakeistą bendravimo tvarką darbo dienomis liko tik viena atsakovo bendravimo su dukra diena, todėl nustatytas atsakovo dažnesnis bendravimas su dukra savaitgalį – kiekvieną sekmadienį, kompensuoja retesnius susitikimus darbo dienomis. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjam atveju nustatytas tėvo ir dukters bendravimas kiekvieną sekmadienį yra pateisinamas ir atitinka nepilnamečio vaiko geriausius interesus. Pažymėtina ir tai, jog pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką abu tėvai turi lygias galimybes su nepilnamečiu vaiku bendrauti savaitgaliais.

29. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas neturi (duomenys neskelbtini) pastovios gyvenamosios vietos, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad vaiko tėvas gyvena kitame mieste nei yra vaiko gyvenamoji vieta ir vaiko gyvenamojoje vietovėje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, negali būti kliūtis apriboti tėvo ir vaiko bendravimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pakeistą bendravimo tvarką atsakovo bendravimas su dukra trunka tik po tris valandas, todėl esant nustatytam tokiam pakankamai neilgam bendravimo laikui, atsakovas turės galimybę pasirūpinti dukra tinkamai neturėdamas nuolatinės gyvenamosios vietos dukros gyvenamojoje vietovėje.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nėra ginčą išspręsti iš esmės, o nagrinėjamu atveju jos turi laikinai sureguliuoti specifinę ginčo situaciją. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti asmeninius neturtinius vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo interesus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pakeista laikinoji atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, tinkamai apsaugo asmeninius neturtinius nepilnamečio vaiko ir tiek kartu su vaiku gyvenančios apeliantės, tiek skyrium gyvenančio tėvo interesus, todėl naikinti skundžiamą nutartį ar ją pakeisti, remiantis apeliantės nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

31. Pažymėtina, jog šalių ir jų nepilnamečio vaiko santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaiku. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, abu tėvai vaikui yra labai reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu, spręsdamas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pakeisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei ir atsakovui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.