Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. patikslintą ieškinį atsakovui A. Č., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, D. Č., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, UAB „C.“, A. B., UAB „J. I.“, UAB „I. S.“, T. M., UAB „A“, UAB „B.“, institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo A. Č. patikslintą priešieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, patikslintas priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Iš santuokos sudarymo įrašo kopijos matyti, kad A. Č. ir A. Č. (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką, įrašas apie tai santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (1 t., b. l. 118). Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra T. Č. (1 t., b. l. 119).

10. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, teigė, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, palaikė priešieškinį, nesutiko, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, mano, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi, byloje tarp šalių kilo ginčas, dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka.

Dėl santuokos nutraukimo

11. Iš santuokos sudarymo įrašo kopijos matyti, kad A. Č. ir A. Č. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarė bažnytinę santuoką, įrašas apie tai santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (1 t., b. l. 118).

19. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (žr., pvz.: Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2012 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012; 2013 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; kt.).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo šeima faktiškai iširo 2021-06-28, po antro šalių konflikto, kai ieškovė išvarė atsakovą, pakeitė spynas ir jam į darbą nuvežė jo daiktus. Ieškovė teigia, jog atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, jo kaltė pasireiškia fizinio smurto ieškovės ir dukros T. Č. atžvilgiu naudojimu, tai patvirtina nutarimai, priimti ikiteisminio tyrimo metu, ieškovės paaiškinimai, liudytojos G. R. parodymai. Kaip minėta, kaltė dėl santuokos nutraukimo preziumuojama, jeigu sutuoktinis naudojo fizinį smurtą, tačiau fizinio smurto faktą privalo įrodyti ieškovė. Ieškovė teigia, jog pirmas smurto atvejis buvo 2021-01-01, buvo Naujų metų diena, sutuoktinis grįžo namo, buvo susinervinęs, ji paklausė sutuoktinio, kur jis buvo, tada jis ją stūmė į lovą, ji buvo sumušta: akis mėlyna ir krūtis. Atsakovas kaltę pripažino, gailėjosi. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog neapsikentė nuolatinio ieškovės psichologinio smurto jo atžvilgiu, užgauliojimų, dėl to ją stūmė, vėliau kaltę pripažino, gailėjosi, nes dar ketino santuoką išsaugoti, norėjo susitaikyti. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos A. B. (duomenys neskelbtini) nutarties matyti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovas - A. Č., smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį - sutuoktinę A. Č., o būtent: 2021-01-01 19.40 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje tyčia suėmė nukentėjusiajai A. Č. už abiejų rankų ir laužė jas žemyn, pargriovė ant grindų, jai atsistojus ir nuėjus į miegamojo kambarį, nuvertė ją ant lovos, jai atsistojus, pastūmė ją, dėl ko ji griūdama trenkėsi į lovos atlošą ir nukrito ant grindų, ir taip padarė nukentėjusiajai A. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas krūtinės priekiniame paviršiuje, dešiniojo klubo srityje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešiniame dilbyje, poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimą krūtinės dešinėje, t. y., įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnyje 2 dalyje. Apklaustas įtariamuoju, A. Č. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veiklos pripažino. Teismas nustatė, kad be įtariamojo prisipažinimo, byloje surinkta ir daugiau duomenų, pagrindžiančių, kad A. Č. padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagal (duomenys neskelbtini) nutarimą jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajai susitaikius (1 t., b. l. 218-220). Taigi, atsakovas savo kaltę dėl fizinio smurto naudojimo ieškovės atžvilgiu pripažino. Ieškovė nurodė, jog su sutuoktiniu susitaikė, jam atleido, nes norėjo išsaugoti santuoką. Taigi, fizinio smurto faktas konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi, minėto fakto neneigia ir pats atsakovas, todėl tai patvirtina faktą, jog ieškovės atžvilgiu atsakovas naudojo fizinį smurtą. Tačiau minėtas fizinio smurto faktas nebuvo santuokos iširimo priežastimi, nes šalys susitaikė ir toliau gyveno. Ieškovė siekdama įrodyti, kad dėl santuokos iširimo išimtinai kaltas tik atsakovas, nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės nurodytas smurto prieš ją panaudojimo faktas duoda pagrindo konstatuoti išimtinai atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

22. Taip pat ieškovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) šeimyninio konflikto metu jai dalinai įlipus į A. Č. vairuojamą mikroautobusą, jis tyčia ėmė važiuoti, dėl ko atviros keleivio durys jai prispaudė koją ir buvo sukeltas fizinis skausmas, taigi, jos atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas (1 t., b. l. 160-162). Tačiau pažymėtina, jog šis ir visi kiti vėliau galimai vienos ar abiejų šalių atlikti veiksmai (3 t., b. l. 8-12) yra atlikti jau po santuokos faktinio iširimo, šalims nuolat konfliktuojant dėl tėvo bendravimo su dukra (7 t., b. l. 80-84), todėl jie neturi jokios reikšmės nustatinėjant atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

23. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė, nors nurodė, kad atsakovas dukros atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ji ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta nukentėjusiąja, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, jog atsakovas mažametės dukros atžvilgiu būtų naudojęs fizinį smurtą, byloje taip pat tokių duomenų nėra. Tai, kad atsakovas galimai netinkamai elgėsi ieškovės atžvilgiu dukros akivaizdoje, dėl ko ji galėjo būti ikiteisminio tyrimo metu pripažinta nukentėjusiąja, sutiktina, jog jo elgesys vaiko akivaizdoje buvo netinkamas ir niekuo nepateisinamas, tačiau tai niekaip neįrodo, jog dukros atžvilgiu atsakovas smurtavo, dėl ko ieškovės minėti argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

25. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (žr., pvz.: Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2012 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012; 2013 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; kt.). Dėl atsakovo bendravimo santuokos metu su kitomis moterimis, kaip kad teigė ieškovė, iš ieškovės pateikto susirašinėjimo su atsakovu matyti, kad dalis susirašinėjimo (3 t., b. l. 42-50, 8 t., b. l. 96-101) net neaišku, kada vyko – santuokos metu ar jau jai faktiškai nutrūkus, be to, tai tikrai neįrodo neištikimybės fakto, o kita dalis susirašinėjimų vyko 2021-10-13 (3 t., b. l. 51-53), jau pašlijus šalių santykiams, šalims negyvenant kartu, po to, kai šalių šeima faktiškai iširo. Taip pat iš ieškovės pateiktų dokumentų nesimato, kad atsakovas santuokos metu būtų buvęs registruotas pažinčių ar sex puslapiuose internete, kad būtų nurodęs, jog ieško tam tikrų pažinčių, kad lankėsi pas prostitutes. Ieškovės pateiktos fotonuotraukos (8 t., b. l. 57-60) taip pat neįrodo neištikimybės fakto, nes net neaišku, su kokiomis moterimis atsakovas yra nusifotografavęs, kokiomis aplinkybėmis ir kada. Taip pat ieškovė nurodė, jog atsakovas turi draugę K. G., jai yra įsipareigojęs nuo 2021 metų, t. y., dar jiems kartu gyvenant šeimoje. Atsakovas tai paneigė, nurodydamas, jog jis gyvena su K. G., tai jo draugė, tačiau jie bendrauja tik nuo 2022 metų pradžios, o kas nurodyta socialiniuose tinkluose kito asmens paskyroje, jis nežino. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų (8 t., b. l. 63-64) matyti, jog paskyroje nurodyta, jog A. Č. įsipareigojęs K. G. nuo 2021 metų. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tai ne jo paskyra socialiniuose tinkluose, todėl jis negali daryti įtakos įrašams, kurie padaryti minėtoje paskyroje, be to, nurodyta, kad jis įsipareigojęs nuo 2021 metų, mėnuo nenurodytas, todėl tai gali būti vertinama ir iki santuokos faktinio iširimo ir po jos faktinio iširimo (2021-06-28), todėl vienareikšmiškai teigti, jog jis jau buvo įsipareigojęs kitai moteriai dar šalims gyvenant kartu iki faktinio santuokos iširimo, negalima, tai neįrodo neištikimybės fakto, tai tik prielaidos, o teismas prielaidomis remtis negali. Taigi, minėti faktai neįrodo atsakovo neištikimybės ir kaltės dėl santuokos iširimo.

27. Byloje nustatyta, kad atsakovas nebuvo lojalus, pagarbus, nedėjo pakankamai pastangų šeimai išlaikyti ir ją išsaugoti. Tačiau, kaip nurodė atsakovas, nors ieškovė dėl santuokos iširimo nemato savo kaltės, tačiau ir ji buvo nepagarbi, nelojali, nuolat keldavo konfliktus, kai net nebuvo tam pagrindo, jį žemino, menkino, įžeidinėjo. Minėtas aplinkybes byloje patvirtina liudytoja G. R., kuri parodė, jog 2021-06-27 konfliktas kilo po to, kai ieškovė A. Č. pasakė A. Č. „tau jau 35 metai ir tu dar nei vieno nepastatei ant blakstienų“, t. y. A. Č. pasakius žeminančio pobūdžio turinį, nukreiptą atsakovo atžvilgiu. Minėtas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino pati A. Č., nurodydama, jog sutuoktinį laikė „žemiau plintuso“, todėl atitinkamai su juo ir elgėsi.

28. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo šeima faktiškai iširo 2021-06-28, kai ieškovė pakeitė spynas ir iškraustė atsakovą iš savo buto. Šalys daugiau nebendravo, taikytis nebandė, šeimos išsaugoti nesiekė, kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Byloje neįrodyta, jog atsakovas susitikinėjo su kitomis moterimis, lankėsi pas prostitutes, smurtavo prieš ieškovę, išskyrus vieną smurto atvejį, kiti atsakovo veiksmai atlikti šalims pradėjus gyventi skyrium, t. y., santuokai faktiškai iširus, todėl atsakovo veiksmai nebegalėjo turėti jokios įtakos faktiškai jau iširusiai santuokai ir neįrodo jo kaltės dėl santuokos iširimo CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismas nustatė, kad abi šalys viena kitos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, viena kitą žemino, vadino necenzūriniais žodžiais, užgauliojo, todėl tai turi įtakos abiejų šalių kaltei.

29. Teismas , spręsdamas sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, nustatė, kad teisme apklausta liudytoja G. R., prieš pradėdama duoti parodymus, nurodė, jog yra piktuoju su atsakovu, davė prieštaringus, dėl santuokos (šeimos) iširimo kitą (priešingą) sutuoktinį kaltinančius parodymus, be to, nurodė, jog dukra (ieškovė) jai davė pasiklausyti anksčiau vykusių teismo posėdžių garso įrašų, kas neleistina liudytojai, taigi ji buvo supažindinta su šalių parodymais, ruošėsi teismo posėdyje vyksiančiai jos apklausai, derino savo parodymus su ieškove, todėl teismas, vadovaudamasis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, daro išvadą, jog byloje surinkti įrodymai neteikia pagrindo išvadai, kad santuoka iširo dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės. Teismo nuomone, įvertinus byloje nustatytas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, manytina, jog liudytojos parodymai nebuvo pakankami vieno iš sutuoktinių kaltei nustatyti, abi šalys yra itin konfliktiškos, nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir elementarios moralinės pagarbos vienas kitam.

30. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje nustatyta, kad šalys santuokos pradžioje sutarė gerai, jų santykiai pašlijo bankrutavus atsakovo įmonei ir jam praradus pragyvenimo šaltinį, jis nepateisino ieškovės lūkesčių, negalėjo jos tinkamai materialiai aprūpinti, atsakovas stengėsi susirasti darbą, daug dirbo, kad išlaikytų šeimą, pati ieškovė patvirtino, jog „savaitgaliai buvo jo kondicionierių statymai“, o ieškovė to nevertino, jo nepalaikė, menkino, žemino, įžeidinėjo. Taip pat byloje nustatyta, kad abi šalys nuolat provokavo konfliktus, konfliktavo, ieškovė augino šalių dukrą ir nedirbo, sėdėjo namuose, tačiau, kaip ji teigė, jai trūko sutuoktinio dėmesio, pramogų, o pinigų nebuvo, siekė kontroliuoti atsakovą, tikrino jo telefoną, skambučius, žinutes, priekaištaudavo, nuolat prikaišiojo kitas moteris, kėlė pavydo scenas, dėl tokio šalių elgesio abi šalys nuolat tolo, kol galiausiai įvykus konfliktui, 2021-06-28 ieškovė išvarė atsakovą, t. y., nutraukė šalių tarpusavio santykius, po to šalių santykiai faktiškai nutrūko. Įvertinus nustatytas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, atsižvelgus į šalių ir liudytojos parodymus, matyti, kad šalių paaiškinimai ir liudytojos parodymai nebuvo pakankami vieno sutuoktinio kaltei nustatyti, abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Šalių nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui, abiem stigo lojalumo ir vienas kito palaikymo, pagarbos, empatijos, dėl to laikytina, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už CK 3.27 straipsnyje nustatytų sutuoktinių pareigų netinkamą vykdymą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (žr., pvz.: Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2012 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012; 2013 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; kt.). Nagrinėjamoje byloje nei viena iš šalių neprašė taikyti termino susitaikyti, be to, atsakovas turi kitą faktinę šeimą, todėl imtis priemonių santuokai išsaugoti nagrinėjamu atveju nėra tikslinga. Teismas mano, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, neveda bendro ūkio, kartu negyvena, jų nesieja bendri finansiniai santykiai, jokie bendri interesai, abu pažeidė tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą ir šie abipusiai pažeidimai yra esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, ir konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl neturtinės žalos

32. Kadangi CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės, tai, teismas, pripažinęs, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepasisako dėl ieškovės argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri šioje byloje negali būti priteisiama, todėl minėtas ieškovės reikalavimas atmestinas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

33. CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nurodomo straipsnio 2 dalyje numatyta – jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Vadinasi tam, kad uždrausti vienam iš sutuoktinių pasilikti santuokinę pavardę, reikalingos dvi sąlygos: 1) galima uždrausti pasilikti santuokinę pavardę tik kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui, jeigu santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės; 2) sutuoktiniai neturi turėti bendrų vaikų. Šiuo atveju, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniai turi bendrą nepilnametį vaiką - T. Č., ieškovė prašė jai palikti santuokinę pavardę „Č.“, o atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę „Č.“, atsakovas su tuo sutiko, todėl po santuokos nutraukimo A. Č. paliktina santuokinė pavardė „Č.“, o A. Č. paliktina jo pavardė – „Č.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

35. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje ir teismo posėdžio metu atstovė nurodė, jog atsakovo nurodytoje gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), 2023-04-11 šeimos aplinkos sąlygos buvo patikrintos ir 2023-04-12 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas buvo pateiktas teismui (5 t., b. l. 53-57), tačiau minėtu adresu atsakovas negyvena, galbūt lankosi savaitgaliais. Teismo posėdžio metu jis nurodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kur 2024-03-22 šeimos aplinkos sąlygos buvo patikrintos ir šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas buvo pateiktas teismui (8 t., b. l. 87-89). Atsakovo gyvenimo sąlygos tinkamos, jis turi galimybę pasirūpinti dukra. Šalių dukra T. Č. šiuo metu gyvena su mama A. Č.. Mergaitė mažo amžiaus, jos nuomonės nėra galimybės išklausyti. Skyrius neturi duomenų, jog aplinka, kurioje šiuo metu gyvena nepilnametis vaikas, jai būtų nesaugi, neatitinkanti reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi. Nors mama turi neįgalumą, nesaugi aplinka vaikui nebuvo nustatyta. Skyriui nėra žinoma, kad ieškovė dėl savo ligos netinkamai vykdytų motinos pareigas, negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove, nes tai labiausiai atitiktų vaiko interesus.

36. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo nepilnametės dukros T. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, motyvuodama tuo, kad mergaitė gyvena kartu su ieškove, lanko Šiaulių lopšelį - darželį (duomenys neskelbtini), teigia, kad tarp jos ir dukros yra stiprus emocinis ryšys, dukra ir toliau nori gyventi kartu su mama. Atsakovas A. Č., teikdamas patikslintą priešieškinį, prašo nepilnametės T. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, motyvuodamas tuo, jog ieškovė turi sunkų neįgalumą, yra tik 10 procentų darbinga, pasak atsakovo, ir pačiai ieškovei reikalinga slauga, todėl prašo dukros T. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą svarbios yra būsto sąlygos, bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis bei kitos aplinkybės, kurių pripažinimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Teismas sutinka su institucijos, duodančios byloje išvadą, nuomone, kad geriausiai atitinka vaiko interesus jo gyvenamosios vietos nustatymas su mama, nes vaikas yra mažametis, nuo gimimo auga ir gyvena su mama, prie jos yra prisirišęs, jos emocinis ryšys su mama yra tvirtesnis, jai šiuo gyvenimo tarpsniu ypač reikia mamos, be to, nėra nustatyta, jog T. Č. augant su mama būtų nesaugu, būtų pažeidinėjami jos interesai, kad ja mama negalėtų pasirūpinti dėl neįgalimo, taip pat pažymėtina, jog ieškovės darbingumas nuo 2024-02-12 yra padidėjęs, iki 2049-09-05 nustatyti 35 procentai (8 t., b. l. 83), dėl ko ieškovė tikrai gali pasirūpinti savo dukra, todėl ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas, o atsakovo minėtas priešieškinio reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

37. Bylos duomenys patvirtina, kad T. Č. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo įraše jos motina įrašyta ieškovė A. Č., jos tėvu įrašytas atsakovas A. Č. (1 t., b. l. 119). Atsakovui A. Č. esant nepilnamečio vaiko T. Č. tėvu atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įstatymu nustatytos pareigos nevykdo, iš jo priteistinas išlaikymas dukrai (CK 3.192 straipsnis). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. pvz.: Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, kt.). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti savo turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

38. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad būtiniausios išlaidos dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 650 Eur, apie – 800 Eur, ieškovė ketina vaiko išlaikymui skirti daugiau – pagal vaiko poreikius, nes vaikas gyvena su ja, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui per mėnesį po 325 Eur. Siekdama pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė nurodė, kad nepilnametei dukrai T. Č. per mėnesį vidutiniškai reikia: maistui – 150 Eur, aprangai (drabužiams, avalynei) - 100 Eur, komunaliniams mokesčiams sumokėti – 90-100 Eur, higienos priemonėms, skalbikliams – 30-50 Eur, vaistams, vitaminams – 150 Eur, nes vaikas nuolat serga peršalimo ligomis, žaislams, ugdymo, lavinimo priemonėms – 50 Eur, laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – 30-50 Eur, transporto išlaidoms – 30-50 Eur, darželio rinkliavos – 10 Eur, gali būti ir kitų išlaidų (vaiko baldų atnaujinimas, rankšluosčių atnaujinimas ir pan.) (b. l. 2). Nepilnametis vaikas T. Č. yra 4 metų amžiaus, lanko Šiaulių lopšelį - darželį (duomenys neskelbtini), dažnai serga peršalimo ligomis (viena savaitė darželyje, dvi savaitės namuose). Ieškovė su dukra gyvena jai asmeninės nuosavybės priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 170), ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gamybos (3 t, b. l. 100). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) kuratore ir spec. pedagoge, turi neįgalumą, 35 procentų darbingumą dėl ligos, per mėnesį jos pajamos sudaro: darbo užmokestis apie 1969,33 Eur, neatskaičius mokesčių (8 t., b. l. 70-74), netekto darbingumo pensija 559,57 Eur (8 t., b. l. 70-74), 96,25 Eur išmoka vaikui iš valstybės, kitų pajamų ir santaupų neturi. Ieškovė nurodė, jog kiek gali, tiek skiria savo nepilnamečio vaiko išlaikymui, tačiau vaiką turi išlaikyti ir jo tėvas, atsakovas vaiko neišlaiko, tik priverstinai per antstolį yra išieškomas išlaikymas. Ieškovė mano, kad atsakovas yra pajėgus teikti jos prašomo dydžio išlaikymą, nes yra sveikas ir darbingas.

40. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas vadovaujasi įstatyminėmis nuostatomis. Įstatyme numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Minėtos normos 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai, tačiau tai turi atitikti proporcingumo kriterijų. Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas yra mažametis, 4 metų amžiaus, lanko darželį, turi sveikatos problemų, todėl jo poreikiai dar padidėjo, dėl ko būtina skirti lėšas jo lavinimui, ugdymui, sudaryti bent minimalias sąlygas jo vystymuisi. Ieškovė dirba, turi neįgalumą, per mėnesį jos pajamos sudaro darbo užmokestis apie 1969,33 Eur, neatskaičius mokesčių ir netekto darbingumo pensija 559,57 Eur, turi nekilnojamojo turto objektą, transporto priemonę – lengvąjį automobilį, su vaiku gyvena jai asmeninės nuosavybės priklausančiame bute, jai vienai tenka mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus, tenkinti kasdienius vaiko poreikius, rūpintis vaiku, prižiūrėti, vaiką slaugyti, kai jis serga, todėl prie vaiko išlaikymo turi pridėti ir atsakovas. Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, byloje nėra jokių duomenų apie jo neįgalumą, tačiau dirba, per mėnesį jo pajamos sudaro 1968,14 Eur, neatskaičius mokesčių, neturi turto, turi kreditorių ir dar vieną išlaikytinį, šalių turtinė padėtis apylygė, ieškovės geresnė, bet ji turi neįgalumą, todėl abi šalys turi vienodomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo.

41. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.).

42. Teismas , įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad vaikas sveikas, bet dažnai serga peršalimo ligomis, t. y. vaikas neturi sveikatos problemų, dėl kurių jam būtų reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai ir pan., taigi atitinkamai ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas nėra pajėgus teikti didesnio dydžio išlaikymo. Šioje byloje nustatyta, kad vaiko išlaikymui reikalinga 500-600 Eur suma per mėnesį būtiniausiems poreikiams tenkinti, ieškovė didesnės sumos reikalingumo neįrodė. Sutiktina su atsakovu, jog ieškovės nurodyta suma, skiriama vaikui vaistams, vitaminams, kuri yra 150 Eur mėnesiui, kaip nurodė ieškovė, higienos priemonėms, kuri yra apie 50 Eur, kaip kad nurodė teismo posėdyje ieškovė, yra neadekvati tokio vaiko poreikiams, suma, prašoma priteisti darželiui, pramogoms, atostogoms, žaislams, ugdymo, lavinimo priemonėms yra neįrodyta, tačiau tai nereiškia, jog vaikui nereikia žaislų, lavinimo, ugdymo priemonių, tačiau tam skiriama suma gali būti mažesnė. Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (žr., pvz.: Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; kt.). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz.: Lietuvos A. T. 2020 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktus).

43. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2024 m. MMA neatskaičius mokesčių — 924 Eur, atskaičius mokesčius – 708,40 Eur. Išminusavus 96,25 Eur išmoką vaikui – 612,15 Eur, pusę šios sumos sudaro 306,075 Eur. Ieškovės prašoma priteisti suma yra didesnė nei pusė minimalios algos, todėl ji turi pareigą tai pagrįsti, bet nepagrindė. Be to, ieškovė nurodo, jog vaiko išmoką turi gauti ieškovė, kaip asmuo, auginantis vaiką, todėl dalis išmokos negali priklausyti atsakovui. Atsakovas su tuo nesutinka. Pažymėtina, jog kasacinis teismas aiškiai formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Tokia teismo išvada, jog tiek išmokos vaikui, tiek ir neįgalumo šalpos pensijos dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė, yra teisinga (žr., pvz.: Lietuvos A. T. 2020 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020; kt.).

45. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaiko poreikiams ar pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, ieškovė turės teisę kreiptis dėl didesnio išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo.

46. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki dukros pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

47. Be to, ieškovė taip pat prašo nustatyti, jog savivaldybės mokamos išmokos už nepilnametį vaiką kiekvieną mėnesį, yra pervedamos ieškovei A. Č.. Tačiau tam nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo, nes vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina ir vaikui priteisus išlaikymą iš tėvo, tiek vaikui skirtas lėšas išlaikymui, tiek valstybės mokamą išmoką vaikui uzufrukto teise valdo būtent ieškovė (žr., pvz.: Lietuvos A. T. 2020 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020; kt.), todėl būtent jai minėta suma turi būti pervedama į sąskaitą banke, t. y. mokama. Kadangi tai numato įstatymas, papildomai šis ieškovės reikalavimas nespręstinas ir net nelaikytinas reikalavimu.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos

48. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. Č. siekia bendravimo su savo nepilnamete dukra T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena skyrium nuo tėvo, su mama A. Č.. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, būtina spręsti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nes šalys yra itin konfliktiškos, pačios susitarti nesugeba ir negali. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-03-29 nutartimi nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (1 t., b. l. 228), jos ne kartą buvo keistos, paskutiniu metu 2023-09-21 nutartimi buvo nustatyta laikina tėvo bendravimo su dukra tvarka (7 t., b. l. 135, 176-184), tačiau ji nėra vykdoma, nes ieškovė tam nuolat trukdo. Ieškovė nurodo, jog betarpiškas atsakovo ir jų nepilnamečio vaiko bendravimas negalimas dėl to, kad tėvas netinkamai veža dukrą automobiliu ne automobilinėje kėdutėje, nepakeičia sauskelnių, dukra nekalba, negali nieko papasakoti. Atsakovas nurodo, jog su dukra puikiai sutaria, dukra nori bendrauti su tėvu, sauskelnių jau jai nereikia, o ir kalba ji puikiai, bet kalba mažai, nes nežino, ką gali sakyti, o ko ne, iš ko matyti, jog ieškovė daro įtaką jo, kaip tėvo autoritetui, bendravimui su vaiku, dažnai susitikimai su dukra neįvyksta, nes ieškovė teigia, jog dukra serga arba visai neatidaro durų. Jis dukros nematė nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio. Kadangi šalys konfliktuojančios ir nesugeba susitarti dėl tėvo bendravimo su vaiku, būtina nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

51. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (7 t., b. l. 75-87) ir teismo posėdžio metu atstovė nurodė, jog atsakovas, teikdamas patikslintą priešieškinį, prašo nustatyti bendravimo su dukra T. Č. tvarką, kuri skiriasi nuo ieškovės pastiklintame ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos. Atstovė nurodė, jog tarp šalių gilus konfliktas, vaikas neturi galimybių bendrauti su abiem tėvais. Lankantis pas tėvą, paaiškėjo, jog jis su dukra nebuvo susitikęs nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio. Vaiko interesas yra bendrauti su abiem tėvais, tačiau ieškovė to nesupranta ir neleidžia vaikui susitikti su tėvu. Atsakovą ir dukrą sieja šiltas stiprus emocinis ryšys, mergaitė noriai bendrauja su tėvu, saugiai jaučiasi jo draugijoje, vaikas tėvą pažįsta, ryšys tarp jų nebuvo nutrūkęs, gali bendrauti su tėvu be mamos. Mergaitė jau yra 4 metų su puse amžiaus, jos ryšys su tėvu nėra nutrūkęs, todėl nėra poreikio nustatyti pereinamąjį laikotarpį (iki 6 metų, ir po 6 metų), kaip kad to prašo ieškovė, galima nustatyti bendravimą su nakvyne. Be to, tarp šalių nuolat kyla konfliktai dėl bendravimo su vaiku, ieškovė trukdo tėvui bendrauti su dukra, todėl teismas turi nustatyti bendravimo tvarką. Kadangi nėra pagrindo riboti tėvo bendravimo su vaiku, atstovė mano, jog turi būti nustatytas maksimalus tėvo bendravimas su dukra, todėl šiuo nagrinėjamu atveju tinkamesnis yra atsakovo siūlomas bendravimo tvarkos variantas.

53. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Kadangi tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).

54. Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Taigi, ieškovė privalo savo pareigą vykdyti ir užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu (Lietuvos A. T. 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

55. E. Ž. T. T. yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. S. M., no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170). geriausius vaiko interesus (žr. Diamante and Pelliccioni v. S. M., par. 176).

56. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos A. T. 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

58. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teismas vertina abiejų tėvų pateiktus bendravimo tvarkos variantus, atsižvelgia į vaiko interesus ir sprendžia, kokia nustatytina dukros su tėvu bendravimo tvarka. Sutiktina su vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės argumentais, jog tėvą ir dukrą sieja šiltas, stiprus tarpusavio emocinis ryšys, jis nėra nutrūkęs, jo atstatyti nereikia, vaikas tėvą pažįsta, mergaitė noriai bendrauja su tėvu, su juo jaučiasi saugi. Taip pat pažymėtina, jog mergaitė jau yra 4 metų amžiaus, kalba ir sauskelnių nenešioja, ką teismo posėdyje patvirtino ir pati ieškovė. Be to, T. Č. rudenį jau bus penkeri metukai, taigi, tokio amžiaus vaikas jau gali ir kalbėti, ir pasisakyti, ką jam skauda ar kas jam negerai, be to, tokio amžiaus vaikas gali likti pas tėvą nakvynėms, be mamos, ką teismo posėdyje patvirtino vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, nes atsakovo gyvenimo sąlygos patikrintos, kad jos būtų nesaugios susitikimams su vaiku ar jo apgyvendinimui, ar netinkamos, nenustatyta. Sutiktina su institucijos, duodančios byloje išvadą, atstove, jog vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys nutrūkęs nebuvo, jo atstatinėti nereikia, todėl pereinamasis laikotarpis, kurį siūlo ieškovė, nereikalingas. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kodėl reikėtų riboti atsakovo bendravimą su dukra, todėl nustatytina kiek galima maksimali tėvo su vaiku bendravimo tvarka. Sutiktina su vaiko teisių apsaugos skyriaus atstove, jog geresnis bendravimo tvarkos variantas yra pasiūlytas atsakovo, todėl jis ir nustatytinas, kaip tėvo su vaiku bendravimo tvarka nagrinėjamoje byloje, sukonkretinant 8.2 punktą, kuris nėra konkretus. Be to, atsakovas nurodė, jog jis turės galimybę bendrauti su dukra, nes gali dirbti ir nuotoliniu būdu ar kitaip susiderinti darbo grafiką.

59. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai. Priešingu atveju, teismo sprendimas negalės būti vykdomas priverstine tvarka, nes juo nėra nustatyti konkretūs įpareigojimai šalims. Tokiu atveju nebus pasiektas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo patikslintas priešieškinis šioje dalyje tenkintinas, nustatytina atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, patikslinant 8.2 punktą bei tvarką pakooregavus teismo iniciatyva, o ieškovės patikslintas ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

62. CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. CK 3.72 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.

63. Išlaikymo pareiga atsiranda tuo atveju, jeigu kitas sutuoktinis turi teisę į išlaikymą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą (Lietuvos A. T. 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; Lietuvos A. T. 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-916/2018). Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos A. T. 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

64. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. CK 3.72 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Pagal CK 3.72 straipsnio 6 dalį, išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu yra bent viena iš šioje dalyje nurodytų aplinkybių, tarp jų – sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pats savo kaltais veiksmais (CK 6.72 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

65. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2009 metų serga (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 125-201, 7 t., b. l. 1-43). Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo A. K. (duomenys neskelbtini) išduotos epikrizės iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Č. nustatyta pagrindinė diagnozė ((duomenys neskelbtini): (2022-04-15) (duomenys neskelbtini), klinikinė diagnozė - (duomenys neskelbtini), recidyvuojanti- remituojanti ligos eiga, paūmėjimas. (duomenys neskelbtini), nusiskundimai - sutrikusi koordinacija ir nusilpusios kojos, pablogėjusi (duomenys neskelbtini) diagnozuota 2009 m., pacientei skirti (duomenys neskelbtini) vaistai, gydėsi (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą stacionare dėl paūmėjimo gydėsi 2020 m. Apie mėnesį silpsta kojos ir blogėjanti rega., kreipėsi ambulatoriškai, nes būklė labai pablogėjo (5 t., b. l. 83-84). Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Č. nustatytas darbingumo lygis – trisdešimt procentų (30 %) nuo 2020-01-25 iki 2022-05-10 (5 t., b. l. 82). Iš NDNT (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo pobūdžio ir sąlygų matyti, kad A. Č. darbingumo lygis procentais yra dešimt proc. (10 %) nuo 2022-05-11 iki 2023-05-18, kad A. Č. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc. (5 t., b. l. 81). A. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai (1 t., b. l. 170), taip pat registruotinas kilnojamasis turtas - automobilis N. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gamybos (3 t., b. l. 100). Ji dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1969,33 Eur neatskaičius mokesčių, gauna netekto darbingumo pensiją 559,57 Eur (8 t., b. l. 70-74). Ji kreditorių neturi. Pateikė detalų jos būtinųjų išlaidų paskaičiavimą, pagal kurį per mėnesį jos būtinieji poreikiai sudaro 1330-1380 Eur (7 t., b. l. 198-199), tačiau jų niekaip nepagrindė. Nors ieškovė nurodė, kad ji turi pirkti itin brangius vaistus, tačiau ji nepateikė jokių tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, net nenurodė, kokius vaistus turi pirkti, kiek jie kainuoja, ar jie nėra kompensuojami. Ieškovė pateikė duomenis, jog ji privačiai lanko masažus, kurie yra būtini, pati už juos sumoka, jie nėra kompensuojami, tačiau byloje nėra duomenų, jog jie būtų jai būtini, kad jie nėra kompensuojami, kad ji už juos sumokėjo, tik pateiktos masažų atlikimo datos, kiekis ir kainos už tris metus (8 t., b. l. 102-103), todėl minėtas poreikis neįrodytas nei kaip būtinasis, nei kaip apmokamas pačios ieškovės. Pažymėtina ir tai, kad iš jos pateiktų medicininių dokumentų (6 t., b. l. 125-201, 7 t., b. l. 1-43) matyti, jog ieškovei gydytojų nuolat yra skiriama privaloma reabilitacija sergant šia liga, kuri, akivaizdu, yra apmokama iš valstybės ligonių kasų, ieškovė neįrodė, jog ji už tai moka ir kodėl jai reikia papildomai išsipirkti privačius masažus. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog ji per mėnesį gauna apie 700 Eur darbo užmokesčio „į rankas“ ir apie 400 Eur netekto darbingumo pensijos, minėta suma sudaro 1100 Eur per mėnesį, o jos pačios poreikiai yra 1380 Eur per mėnesį. Todėl akivaizdu, jog ieškovės poreikiai yra padidinti ir neadekvatūs, neatitinkantys jos pajamas, nes ji tokių išlaidų pagal gaunamas pajamas negali sau leisti, o jos pajamos gana didelės, be to, jie neįrodyti.

66. Atsakovas vidutinio amžiaus, darbingas vyras, jis dirba (duomenys neskelbtini) ir MB (duomenys neskelbtini), per mėnesį viso darbo užmokesčio gauna 1968,14 Eur neatskaičius mokesčių (8 t., b. l. 75-77). Atsakovas neturi nekilnojamojo turto bei registruotino kilnojamojo turto (1 t., b. l. 171, 3 t., b. l. 99). Atsakovas moka 300 Eur išlaikymo dukrai A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat moka 250 Eur išlaikymo T. Č., kurie yra antstolių atskaitomi nuo atsakovo atlyginimo. Atsakovas turi daug kreditorių. Akivaizdu, jog ieškovės turtinė padėtis žymiai geresnė, nei atsakovo, jos darbo užmokestis didesnis nei atsakovo, be to, ji gauna dar 559,57 Eur netekto darbingumo pensiją, turi turto, kurio neturi atsakovas, turi vieną išlaikytinį, o atsakovas – du, ieškovė neturi kreditorių, o atsakovas turi. Be to, ieškovės darbingumo lygis yra pasikeitęs, jeigu jis nuolat buvo 30 procentų, nuo 2022-05-11 iki 2023-05-18 buvo 10 procentų, tai 2024-02-12 išvada jis nuo 2024-01-02 iki 2049-09-05 jau yra nustatytas 35 procentai (8 t., b. l. 83), t. y., šiuo metu ieškovės darbingumo lygis yra gerokai pakilęs. Ieškovės darbingumo lygis nukritęs buvo po santuokos faktinio iširimo praėjus metams laiko, taigi su santuokos iširimu neturi jokios reikšmės, ieškovė (duomenys neskelbtini) serga nuo 2009 metų, akivaizdu, jog minėta liga sergant nėra galimybės pasveikti, ateityje jos sveikata natūraliai dėl ligos blogės, todėl šiuo metu ieškovės darbingumo lygiui pakilus, ji ir toliau galės dirbti, tuo labiau, kad darbas mokykloje atitinka tas darbo pobūdžio sąlygas, kurias ji gali dirbti pagal medikų išvadą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad ieškovės darbingumo lygis yra pakilęs, ji gali dirbti, jos turtinė padėtis geresnė nei atsakovo, į tai, kad jos turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti, todėl jos ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo jai priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių

67. Teismui nutraukiant santuoką, vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).

68. Ieškovė nurodė, jog santuokos metu ji su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise nei Lietuvoje, nei užsienyje nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo. 2018-06-15 tarp šalių buvo sudaryta ikivedybinė sutartis (1 t., b. l. 166-169), kurios 3.1 punktas numato, kad visas turtas, įgytas kiekvienos šalies iki santuokos įregistravimo ar įgytas vieno iš sutuoktinių vardu šalims gyvenant susituokus, yra turtą įgijusio asmens asmeninė nuosavybė. Atsakovas minėtą aplinkybę patvirtino. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, taip pat VĮ Regitra duomenimis nustatyta, kad šalys nėra įgijusios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto. Todėl nagrinėjamoje byloje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo klausimas nėra sprendžiamas.

69. Byloje nustatyta, kad A. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai (1 t., b. l. 170), įgytas 2012-08-10 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., iki santuokos sudarymo, bei registruotinas kilnojamasis turtas - automobilis N. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 172), įgytas santuokos metu ((duomenys neskelbtini)), tačiau po ikivedybinės sutarties sudarymo. Atsakovas sutinka, jog tai ieškovės asmeninė nuosavybė. Kadangi minėtas turtas įgytas iki santuokos sudarymo bei esant turto atskirumui po ikivedybinės sutarties sudarymo, jis yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir nedalintinas, be to, abi šalys su tuo sutinka, ginčo dėl minėto turto nėra.

70. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.

Dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo

74. CK 3.70 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita, o minėto straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims.

76. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos A. T. 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi ieškovė pažeidė piniginių prievolių vykdymo principus ir gera valia laiku negrąžino atsakovui skolos, atsakovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas iš ieškovės už teismo sprendimu priteistą sumą 6375,00 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo dienos – 2022-04-05 (nuo priešieškinio) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas. Pažymėtina, jog procesinės palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

77. Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies (25 procentus), patikslintą priešieškinį patenkinus iš dalies (70 procentų), paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

78. Ieškovė sumokėjo 233,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį, atskiruosius skundus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (1 t., b. l. 222-223, 3 t., b. l. 64, 7 t., b. l. 160-161), ieškinį tenkinus iš dalies (25 procentus), jai iš atsakovo priteistina 58,00 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas sumokėjo 321,00 Eur žyminį mokestį už priešieškinį, atskiruosius skundus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (2 t., b. l. 53, 60, 3 t., b. l. 29), priešieškinį tenkinus iš dalies (70 procentus), jam iš ieškovės priteistina 225,00 Eur žyminio mokesčio.

79. Ieškovei byloje atstovavo trys advokatai ir advokato padėjėja (1 t., b. l. 105, 2 t., b. l. 74, 4 t., b. l. 195, 8 t., b. l. 46), jie teikė teisines paslaugas (rengė ieškinį, patikslintus ieškinius, prašymus, atskiruosius skundus bei atsiliepimus į priešieškinį, patikslintą priešieškinį, atskiruosius skundus, susipažino su bylos medžiaga, konsultavo ir atstovavo teismo posėdžiuose). Ieškovės prašymas dėl 10293,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais (4 t., b. l. 17-36, 179-182, 8 t., b. l. 19-37, 104-110). Atsakovui byloje atstovavo advokato padėjėjas (1 t., b. l. 230-234), jis teikė teisines paslaugas (rengė priešieškinį, patikslintus priešieškinius, prašymus, atskiruosius skundus bei atsiliepimus į ieškinį, patikslintus ieškinius, atskiruosius skundus, konsultavo ir atstovavo teismo posėdžiuose). Atsakovo prašymas dėl 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais (8 t., b. l. 111-112). Atsakovas ginčija ieškovės prašomas priteisti 10293,05 Eur išlaidas advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, nes jos akivaizdžiai per didelės, neatitinka nei teisingumo, nei proporcingumo principų, nenagrinėjamoje byloje nebuvo būtinos, neproporcingos teikiamų paslaugų apimčiai ir bylos sudėtingumui, prašo jas mažinti.

80. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato/advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius.

81. Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. R. R. 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

82. Teismo vertinimu, ši byla išties nevertintina kaip pakankamai didelės apimties, kadangi byloje pagrindinis ginčas tarp šalių vyko dėl sutuoktinių ar vieno iš jų kaltės nutraukiant santuoką, dėl ko buvo teikiama nemažai su tuo susijusių rašytinių įrodymų, tačiau dauguma jų kartojasi ir tai sudaro bylos apimtį. Taip pat ieškovė savo reikalavimams pagrįsti teikė eilę medicininių dokumentų, kai kurie iš jų (pvz.: visa vaiko ligos istorija, atspausdinta iš portalo esveikata) byloje visa apimtimi visai nebuvo būtini. Pagal sudėtingumą ir spręstinų klausimų kiekį byla taip pat nevertintina kaip itin sudėtinga, buvo sprendžiami įprastiniai santuokos nutraukimo dėl kaltės bylose spęstini klausimai. Be to, byloje nebuvo nagrinėjami visiškai nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai, kurie įprastai nagrinėjami tokio pobūdžio bylose, nereikėjo jokių papildomų ar specialių žinių, kad surašyti ieškinį ar priešieškinį, teikti prašymus, rašyti atskiruosius skundus bei atsiliepimus. Pažymėtina, jog kiekvienas ieškovės naujas advokatas/advokato padėjėjas, iš naujo susipažino su bylos medžiaga ir už tai atitinkamai paskaičiavo išlaidas, teikė beveik analogiškus jau teiktiems prašymus ir dokumentus, beveik kiekvienas advokatas/advokato padėjėjas, išskyrus paskutinį, tikslino ieškinį dėl neesminių dalykų (bendravimo su vaiku tvarkos, išlaikymo ieškovei priteisimo), kurie galėjo ir turėjo būti pareikšti jau pradiniame ieškinyje, minėtų reikalavimų pareiškimo būtinybė neatsirado vėliau ir tikrai netapo žinoma, dėl ko buvo tikslinamas ir priešieškinis, teikiami atsiliepimai. Trys ieškovės atstovai vyko į Šiaulius iš kitų miestų, nes ieškovė nesutiko, kad teismo posėdžiai vyktų nuotoliniu būdu, t. y., atstovai vyko į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, nors tokios specializacijos advokatų/advokatų padėjėjų pakanka ir Šiaulių apskrityje, taigi, ieškovei nebuvo būtinybės sudaryti teisinių paslaugų sutartį su advokatais/advokato padėjėja iš kitų vietovių, be to, jai nebuvo būtina turėti tiek atstovų. Taip pat atsižvelgtina ir į šalių elgesį: ieškovė nesutiko pasinaudoti mediacijos procedūra (nei ikiteismine, nei teisme), griežtai atsisakė tartis dėl taikaus bylos užbaigimo būdo, nors atsakovas to norėjo, siekė ir teikė prašymus, taip pat ieškovė nuolat keitė atstovus, taip atidėdama suplanuotus posėdžius, nes nesusirasdavo atstovo laiku ar surastas atstovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, teismo posėdžiai buvo atidedami/perkeliami šalių prašymu dėl procesinių dokumentų tikslinimo bei atsiliepimų į juos teikimo prieš pat teismo posėdžius, kai kita šalis nespėdavo susipažinti, taigi, tai užsitęsė dėl pačių šalių nenoro bendradarbiauti, tartis bei susitarti, dėl ieškovės atstovų kaitos, nors tam būtinybės nebuvo.

83. Teismas atkreipia dėmesį, kad Rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 4 punkte nustatyta, jog neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas. Teismas turi analizuoti ir nurodyti konkrečius priteisiamus dydžius ir savo išvadas motyvuoti, taip pat vertinti atlygintinų išlaidų pagrįstumą ir neleisti atlyginti pernelyg didelių išlaidų (žr., pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-228-798/2019; 2024 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje e2A-160-450/2024; kt.).

84. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos A. T. 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Tai reiškia, jog teismas neturėtų mažinti akivaizdžiai protingų išlaidų. Teisės doktrinoje - R. S. monografijoje teigiama, jog teismui nederėtų būti „griežtam buhalteriui” ir kiekvienu atveju tiksliai skaičiuoti, kokią pagal Rekomendacijas maksimalią laimėjusiai šaliai galima priteisti kompensaciją. Kadangi ieškovę atstovavo 4 advokatai/advokato padėjėjai, kaip jau nurodyta aukščiau, tai nebuvo būtina, užteko vieno advokato ar advokato padėjėjo, atskirai paėmus kiekvieno iš advokatų/advokato padėjėjos išlaidų dydžiai atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, tačiau paėmus bendrai, jie viršija Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydį, nes, kaip nurodyta aukščiau, kiekvienas iš jų susipažino su bylos medžiaga, teikė prašymus bei beveik analogiškus įrodymus ir t. t., t. y. teikiamos paslaugos buvo analogiškos ir dubliavo viena kitą. Dėl šių aplinkybių, teismo požiūriu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ieškovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį sumažinti 40 procentų (kiekvienam atstovui po 10 procentų), atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius, t. y., nustatytina, jog ieškovė patyrė 6176,00 Eur išlaidų advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, nuolat keitusi atstovus ir jiems mokėjusi dideles sumas už teikiamas teisines paslaugas, pati prisiėmė riziką, kad jos bylinėjimosi išlaidos gali būti per didelės, neproporcingos ir nepriteisiamos, t. y., prisiėmė didesnių išlaidų riziką sau.

85. Atsakovo prašomos priteisti 1300,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisinių žinių, reikalingų procesiniams dokumentams surašyti, šalį konsultuoti ir atstovauti byloje, pobūdį, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl turėtų būti priteistos. Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies (25 procentų), ieškovei iš atsakovo turi būti priteista – 1544,00 Eur išlaidų advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, patikslintą priešieškinį tenkinus iš dalies (70 procentų), atsakovui iš ieškovės turi būti priteista – 910,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šalių tarpusavio priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų (ieškovės – 58 Eur žyminio mokesčio ir 1544 Eur advokato/advokato padėjėjo išlaidų, viso 1602,00 Eur; atsakovo – 225 Eur žyminio mokesčio ir 910 Eur išlaidų advokato padėjėjo, viso 1135 Eur), ieškovei iš atsakovo priteistina 467,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

86. Teismas turėjo 233,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad nors byla elektroninė ir beveik visi procesiniai dokumentai šalims ir tretiesiems asmenims turėtų būti siunčiami per EPP, tačiau dėl ieškovės prašymo bylos medžiaga buvo pripažinta nevieša, byla buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, todėl šalių atstovams ir tretiesiems asmenims visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami paštu. Įvertinus atmestų ir patenkintų patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimų apimtį, iš ieškovės valstybei priteistinos 163,45 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš atsakovo valstybei priteistinos 70,05 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma yra didesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

87. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

88. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutartimi (1 t., b. l. 225-228) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - priteistas laikinasis išlaikymas nepilnamečiui vaikui T. Č., kuris nuo 2024-04-12 nutrauktinas ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi (7 t., b. l. 130-135) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – pakeista Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatyta atsakovo A. Č. laikina bendravimo su nepilnamete dukra T. Č. tvarka ir nustatyta nauja laikina bendravimo tvarka, kurių taikymas nuo sprendimo įsiteisėjimo nutrauktinas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149-151 straipsniais, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 381-385 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti įrašą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl T. Š.. M. M. ėmimo į dangų bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos įtraukimo į apskaitą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo A. Č. palikti pavardę – Č., A. Č. palikti santuokinę pavardę – Č..

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 306,00 Eur (tris šimtus šešis eurus) nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos - 2022-03-07 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant pinigus į A. Č. atsiskaitomąją banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d.

Nepilnamečiui vaikui T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo (tėvo) A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dukros T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tokią bendravimo tvarką:

1. Tėvas A. Č. du kartus per mėnesį (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį) nuo šeštadienio 10.00 val. pasiima dukrą T. Č. iš motinos A. Č. gyvenamosios vietos ar kitos nurodytos vietos ir grąžina dukrą motinai sekmadienį iki 17.00 val. į motinos A. Č. gyvenamąją vietą ar kitą nurodytą vietą.

2. Tėvas A. Č. turi teisę tris kartus per savaitę, t. y. pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, ne mažiau kaip 2 val. susitikti su dukra T. Č. darbo dienomis, jei tai nesutaps su mergaitės popamokine veikla, pasiimdamas dukrą T. Č. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos A. Č. nurodytos vietos atitinkamos dienos 17.00 val. ir grąžindamas ją į vieną iš šių su motina suderintų vietų 19.00 val.

3. T. Č. lankant ikimokyklinio ugdymo įstaigą, A. Č. savo atostogų metu su dukra praleidžia ne mažiau kaip 4 kalendorines dienas.

4. T. Č. pradėjus lankyti mokymo įstaigą, tėvas kiekvienais metais praleidžia su dukra ne mažiau kaip pusę dukros mokymo įstaigos suteikiamų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiko. Dukros paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą tėvai turi suderinti prieš 10 kalendorinių dienų SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu.

5. Neporiniais metais tėvas su dukra praleidžia Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, dukrą T. Č. paimant iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos gruodžio mėn. 24 d. 10.00 val. ir grąžinant dukrą į vieną iš šių su motina suderintų vietų gruodžio mėn. 25 d. 18.00 val. Dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu.

6. Poriniais metais tėvas su dukra praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną, dukrą T. Č. paimant iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos gruodžio mėn. 25 d. 18 val. ir grąžinant dukrą gruodžio 26 d. 18.00 val. į vieną iš šių su motina suderintų vietų. Dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu.

7. Neporiniais metais tėvas su dukra T. Č. nuo 10 val. iki 18.00 val. praleidžia pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.). Dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu.

8. Poriniais metais tėvas su dukra praleidžia Naujųjų metų šventę nuo gruodžio 31 d. 10.00 val. iki pirmos Naujųjų metų dienos (sausio 1 d.) 18.00 val. Dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir /ar elektroniniu paštu.

9. Neporiniais metais tėvas su dukra praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos 10.00 val. ir grąžinant dukrą į vieną iš šių su motina suderintų vietų tą pačią dieną iki 18.00 val. Dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu.

10. Poriniais metais tėvas su dukra praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos 10.00 val. ir grąžinant dukrą į vieną iš šių su motina suderintų vietų tą pačią dieną iki 18.00 val. Dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu.

11. Kiekvienais metais tėvas su dukra praleidžia Tėvo dieną. J. T. diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų motinos ir dukros bendravimui, motina savaitgalio praleidimo su dukra galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas. Tėvas savaitgalį dukrą paima iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos 10.00 val. ir grąžina dukrą į vieną iš šių su motina suderintų vietų tą pačią dieną iki 18.00 val. Dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ar/ir elektroniniu paštu.

12. Kiekvienais metais tėvas su dukra praleidžia tėvo gimtadienius. Jeigu tėvo gimtadienis būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų motinos ir dukros bendravimui, motina savaitgalio praleidimo su dukra galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas. Tėvas savaitgalį paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos 10.00 val. ir grąžina dukrą į vieną iš šių su motina suderintų vietų tą pačią dieną iki 18.00 val. Jeigu tėvo gimtadienis būna darbo dieną, tėvo ir dukros susitikimas perkeliamas į artimiausio savaitgalio dieną. Dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ar/ir elektroniniu paštu.

13. Poriniais metais tėvas su dukra praleidžia dukros gimtadienius. Metais, kuriais dukros gimtadienis bus savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų motinos ir dukros bendravimui, motina savaitgalio dienos praleidimo su dukra galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas. Jeigu dukros gimtadienis būna savaitgalį, tėvas paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos 10.00 val. ir grąžina dukrą į vieną iš šių su motina suderintų vietų tą pačią dieną iki 18.00 val. Jeigu dukros gimtadienis būna darbo dieną, tėvo ir dukros susitikimas perkeliamas į artimiausio savaitgalio dieną. Dukros paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ar/ir elektroniniu paštu.

14. Kiekvienais metais motina su dukra praleidžia motinos gimtadienius. Jeigu motinos gimtadienis būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų tėvo ir dukros bendravimui, tėvas susitikimo galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas.

15. Kiekvienais metais motina su dukra praleidžia Motinos dieną. J. M. diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų tėvo ir dukros bendravimui, tėvas susitikimo galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas.

16. Likusiomis dienomis su dukra bendrauja ir jo auklėjime dalyvauja motina, tačiau ji privalo nekliudyti tėvui bendrauti su dukra ryšio (elektroninio, mobiliojo ir kt.) priemonėmis.

17. Jeigu tėvas praleidžia galimybę pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku bendrauti su dukra, šis bendravimo laikas gali būti pakeistas kitu tik motinai sutikus, priešingu atveju - tėvas susitikimo galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas.

18. Jeigu pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo motinos valios, tėvo bendravimas su dukra nėra galimas, motina privalo apie tai informuoti tėvą SMS žinute nedelsiant.

19. Nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, papildomai tėvas turi teise nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje, o gyvenamojoje vietoje - tik prieš tai pranešus apie lankymą ir suderinus laiką su motina.

20. Tėvas ir motina esant būtinybei informuoja vienas kitą apie dukros aprūpinimą, lavinimą, mokymąsi, esminius dukros gyvenimo įvykius, sveikatos būklę ir kitus įvykius, galinčius turėti įtakos dukros vystymuisi, ir sudaro galimybes vienas kitam dalyvauti dukros svarbiose įvykiuose (pvz.: krikštynos, mokymosi (ugdymo) įstaigos šventėse, kuriuose dalyvauja dukra ir kita).

21. Tėvas ir motina nedelsiant raštu informuoja vienas kitą apie jų kontaktinių duomenų (telefono numerio, elektroninio pašto adreso, gyvenamosios vietos adreso ir pan.) pasikeitimą.

22. Motina A. Č. ir tėvas A. Č. neturi teisės be notariškai patvirtinto kitos šalies sutikimo išsivežti T. Č. į užsienio šalį ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiui.

Priteisti iš ieškovės A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 6375,00 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 6375,00 Eur nuo bylos iškėlimo dienos – 2022-04-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolės tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, D. Č., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, UAB (duomenys neskelbtini), A. B., UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), T. M., UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) lieka asmeninėmis A. Č. prievolėmis.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 467,00 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 163,45 Eur (vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų 45 centų) bylinėjimosi išlaidas (išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 70,05 Eur (septyniasdešimt eurų 05 centų) bylinėjimosi išlaidas (išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Nuo 2024-04-12 nutraukti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutarties vykdymą - priteistą laikinąjį išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. Č., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus, nutraukti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties vykdymą - atsakovo A. Č. bendravimą su nepilnamete dukra T. Č. pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.