- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-39-324/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūtė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- K. G.
- Ieškovas
- I. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui K. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. P. (toliau ir – ieškovė) teismo prašė pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3614-336/2017 nustatytą išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. G., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnamečiai vaikai), ir priteisti iš atsakovo K. G. (toliau – ir atsakovas) išlaikymą po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad abiejų vaikų poreikių patenkinimui per mėnesį reikia 1000 Eur ir daugiau, nes vaikai auga, jų poreikiai didėja. Aprangai kas mėnesį reikia 40-50 Eur vienam vaikui, 40 Eur avalynei, higienai 20-40 Eur, pramogoms 40-50 Eur, pietūs mokykloje kainuoja apie 4 Eur, vitaminai 20 Eur, telefonui 30 Eur, apie 20 Eur mokymosi reikmėms, klasės fondui apie 5 Eur, vaikų draudimui išleidžiama 130 Eur. Išlaidų maistui atskirai neskaičiuoja, vienam apsipirkimui išleidžia 100 Eur. Sūnus lanko futbolo treniruotes, reikėjo pirkti šortus, marškinėlius. Sūnus yra vartininkas, dėl to reikėjo pirkti ir papildomas apsaugas. Dukra lanko lengvosios atletikos treniruotes, jai pirko sportinius batelius, kurie kainavo apie 100 Eur, tačiau jie greitai susidėvi. Dukters treniruotės kainuoja 30 Eur per metus. Abu vaikai lanko jaunųjų šaulių būrelį, reikėjo pirkti uniformas, kainavusias po 250 Eur. Vaikai turi specialiųjų poreikių, abu serga astma. Sūnui yra šienligė, vaistams išleidžia apie 20 Eur. Dukra nešioja akinius, jų pagaminimas kainavo apie 200 Eur. Dukrai dėl odos reikalingos kosmetologės paslaugos, kurios kainuoja apie 30 Eur, taip pat buvo reikalingos odontologo paslaugos. Vaikams buvo pirkti baldai. Jeigu atostogų metu vaikai vyksta į vasaros stovyklas, jos taip pat kainuoja apie 250 Eur. Ieškovė dirba buhaltere, jos pajamos yra apie 1000 Eur kas mėnesį atskaičius mokesčius, ji turi dar vieną išlaikytinį. Turi butą, automobilį. Kreditų neturi. Kadangi augina tris vaikus, iš valstybės gauna apie 117 Eur išmoką už kiekvieną vaiką.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo turtinė padėtis neleidžia mokėti ieškovės prašomo išlaikymo. Ieškovė nepagrindė išlaidų vaikų poreikiams rašytiniais įrodymais. Išlaidos telefonams nepagrįstai didelės, jos turėtų būti apie 10-13 Eur per mėnesį; atstovo žiniomis, visi vaikams reikalingi vaistai yra kompensuojami valstybės, o uniformų Jaunųjų šaulių būreliui pirkti nereikia, nes jos yra suteikiamos. Ieškovė prašo išlaikymą padidinti apie 56 proc., tačiau metinė infliacija šalyje yra apie 18 proc. Atsakovas dirba vadybininku, jo pajamos yra apie 2394 Eur per mėnesį. Atsakovas turi išlaikyti savo nepilnametę dukrą ir sutuoktinę. Atsakovui sumokėjus visus mokesčius, išlaikymą vaikams, lieka tik apie 368 Eur jo poreikių tenkinimui. Atsakovas turi butą Lietuvos Respublikoje, tačiau dėl skolų jam taikytas areštas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3614-336/2017 patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams po 160 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį, padidino išlaikymą ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 230 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. lapkričio 17 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo ieškovei 483,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 178,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš atsakovo 38 Eur žyminį mokestį.
5. Nustatė, kad šalys yra nepilnamečių vaikų tėvai. Ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. P., turi išlaikytinį nepilnametį sūnų J. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba buhaltere (duomenys neskelbtini), taip pat verčiasi individualia veikla, kas mėnesį vidutiniškai gauna apie 1000 Eur pajamas. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), turi automobilį Volvo XC90, ieškovės sutuoktinio vardu registruota transporto priemonė VW Caddy. Atsakovas 2019 m. sausio 25 d. sudarė santuoką su K. S. (G.). Atsakovas turi išlaikytinę nepilnametę dukrą D. G., gim. (duomenys neskelbtini). Jis dirba Anglijoje sandėlio komandos vadovu, darbo sutartyje numatytas metinis bazinis darbo užmokestis 33 000 GBP (~39 012,60 Eur). Atsakovui laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 16 d. iki vasario 12 d. buvo išmokėtas 2024,44 GBP (~2393,29 Eur) dydžio darbo užmokestis. Atsakovas 2021 m. kovo 9 d. sudarė trumpalaikės būsto nuomos sutartį, pagal kurią moka 880 GBP (~1038,40 Eur) nuomos mokesti per mėnesį, yra sudaręs transporto priemonės Volvo V60 draudimo sutartį, pagal kurią moka 82,05 GBP (~ 97 Eur) įmokas bei lizingo sutartį, pagal kurią moka 125,88 GBP (~148,29 Eur). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), turtui taikytas areštas. Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3614-336/2017 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
6. Teismas sprendė, jog įrodinėdama, kad kiekvieno vaiko minimaliems, būtiniesiems poreikiams patenkinti yra reikalinga bent po 500 Eur, kas yra mažiau nei viena MMA, ieškovė neprivalėjo teikti detalių įrodymų (pvz., pirkinių čekių). Atsakovo atstovas, nesutikdamas su vaikų poreikių patenkinimui reikalingomis išlaidomis ir nurodydamas, kad išlaidos telefonams turėtų būti mažesnės, uniformos Jaunųjų šaulių būreliui yra suteikiamos, jokių rašytinių įrodymų nepateikė, todėl teismas šiuos atsakovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė, kad visi vaistai yra kompensuojami, tik iš dalies pagrįsta, kadangi iš ieškovės pateiktų elektroninių receptų matyti, jog L. G. gydytojos paskirti akių lašai nekompensuojami. Be to, išlaidos vaistams sietinos ne su būtinaisiais, o specialiaisiais vaikų poreikiais. Teismas sprendė, kad būtiniesiems, minimaliesiems vaikų poreikiams patenkinti reikalinga 1000 Eur suma arba po 500 Eur kiekvienam vaikui.
7. Teismas, įvertinęs, kad vaikai turi specialiųjų poreikių – abu serga astma, berniukas serga šienlige, mergaitė turi odos, dantų problemų, mergaitei reikalingi akiniai, abu vaikai yra papildomai lavinami – lanko sporto bei jaunųjų šaulių būrelius, sprendė, kad valstybės skiriamos išmokos gali būti skiriamos šiems vaikų poreikiams tenkinti, o ne tėvų pareigos tenkinti būtinuosius vaikų poreikius vykdymo kompensavimui.
8. Teismas, įvertinęs ieškovės (apie 1000 Eur per mėnesį) bei jos sutuoktinio (apie 2000 Eur per mėnesį) gaunamas pajamas, kurios laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas (vidutinės 13 900 Eur vertės), atsakovės ir jos sutuoktinio vardu registruotos dvi transporto priemonės, atsakovo pajamas (apie 2393,29 Eur per mėnesį), tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas (vidutinės 4460 Eur vertės), abi šalys turi po kitą išlaikytinį – panašaus amžiaus nepilnametį vaiką, sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė, todėl ji turi prisiimti kiek didesnę išlaikymo dalį. Aplinkybės, kad atsakovas moka automobilio lizingo ir draudimo įmokas, patiria kuro išlaidas vykimui į darbą, turi mokėti būsto nuomos mokesčius, nelaikytinos svarbiomis, kadangi atsakovas savo valia yra nusprendęs sudaryti automobilio lizingo sutartį, pasirinkęs darbą esantį toli nuo gyvenamosios vietos. Atsakovas gali susirasti darbą arčiau jo gyvenamosios vietos arba išsinuomoti būstą arčiau darbo vietos, į darbą vykti viešuoju transportu, tokiais būdais sumažinti ar nepatirti minimų išlaidų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra darbingas, sveikas, todėl turi visas galimybes ieškoti geriau apmokamo darbo ir taip pagerinti savo turtinę padėtį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas neteisingai vertino pateiktus rašytinius įrodymus ir taikė materialines teisės normas, neatsižvelgė į šiuo metu esančią atsakovo turtinę padėtį bei pagrindo keisti išlaikymo dydį nebuvimą. Teismas nenustatė ir sprendime nepagrindė esminių svarbių aplinkybių, lėmusių, mokamo išlaikymo dydžio padidinimą.
9.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jau antrą kartą po to, kai 2013 m. buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovė prašo didinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Po santuokos nutraukimo 2013 m. atsakovas gera valia, siekdamas gerovės savo vaikams, mokėjo didesnį išlaikymą nei buvo sulygta sutartyje, vietoje nustatyto išlaikymo kiekvienam vaikui po 300 Lt mokėjo po 125 Eur kiekvienam vaikui. Šio fakto ieškovė nepaneigė.
9.3. Pastarąjį kartą išlaikymo dydis buvo didintas 2017 m. atsakovui sutikus. Tuo metu jo materialinė ir socialinė padėtis buvo geresnė nei šiuo metu. Jis gyveno vienas, neturėjo kitos šeimos ir įsipareigojimų jai. Atsakovas 2019 m. sudarė santuoką. Kadangi atsakovo sutuoktinė, atvykusi iš Rusijos, 2019 m. pagimdė dukrą, ji niekur nedirbo, todėl atsakovui tenka pareiga jas abi išlaikyti.
9.4. Ieškovės turtinė padėtis yra pagerėjusi, o vaikų poreikių padidėjimas neįrodytas. Teismas rėmėsi tik ieškovės pateiktais skaičiavimais, kurie nepagrįsti rašytiniais įrodymais, o atsakovo atstovo argumentus, nepateikus rašytinių įrodymų, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
9.5. Net dirbantis ir save išlaikantis suaugęs asmuo kas mėnesį neperka nei aprangos, nei avalynės, todėl perteklinis aprangos ir avalynės vaikams pirkimas negali būti priskirtas prie racionalių vaikų poreikių tenkinimo.
9.6. Drausti vaikus ieškovė nusprendė pati, neįvertinusi atsakovo galimybių prisidėti prie šių išlaidų, kurios nėra būtinos, todėl visą atsakomybę už jų atsiradimą turi prisiimti pati ieškovė.
9.7. Ieškovė taip pat nepagrindė, kad vaikų Jaunųjų šaulių lanko būrelio uniformos kainavo kiekvienam vaikui po 250 Eur. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad, jo žiniomis, šalių sąjunga uniformas vaikams išduoda nemokamai.
9.8. Ieškovė vaikams reikalingą aprangą sporto įgijo tik prasidėjus teismo procesui.
9.9. Teigdama, kad vaikai turi specialiųjų poreikių, abu serga astma, sūnui yra šienligė, vaistams išleidžia apie 20 Eur, ieškovė pateikė tik kelerių metų senumo elektroninius receptus, tačiau nepateikė įrodymų, kad šie vaistai buvo įsigyti. Visi nurodyti vaistai vaikams yra kompensuojami, išskyrus vienkartinio pobūdžio akių lašus nuo uždegimo. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad šiuo metu vaikams nėra reikalinga sisteminga medikų priežiūra, todėl darytina išvada, kad iš esmės vaikų poreikiai nepakitę.
9.10. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaikai vyksta į vaikų stovyklas ir dėl to patiria ieškovės nurodytas išlaidas.
9.11. Teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, ji nuo teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo yra ne pagerėjusi, o pablogėjusi. Vaikų išlaikymui teismas priteisė daugiau, nei atsakovas gali mokėti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš atsakovo pajamų sumokėjus visus būtinuosius kasmėnesinius mokesčius, išlaikymą vaikams, jis pats su savo šeima (trys asmenys) turi pragyventi iš 368 Eur per mėnesį. Išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaikų poreikiai.
9.12. Visos atsakovo išlaidos, kurias Didžiojoje Britanijoje sudaro būsto nuoma, automobilio lizingas, kuras, yra būtinosios, o ne prabangos išlaidos. Teismas nepagrindė ir neįrodė, kad į darbą viešuoju transportu vykdamas atsakovas patirtų mažesnes transporto išlaidas, o arčiau darbo nuomojamas būstas būtų pigesnis.
9.13. Atsakovas dirba pagal savo galimybes, sugebėjimus ir turimą išsilavinimą. Jis užima aukštąjį išsilavinimą atitinkančias pareigas, yra vadybininkas, padalinio vadovas ir gauna ne minimalų darbo užmokestį, todėl teismo prielaidos, kad jis turi ieškoti geriau apmokamo darbo, yra nepagrįstos, diskriminacinio pobūdžio. Tai, jog atsakovas yra darbingas ir sveikas, nebūtinai reiškia jo pareigą ir galimybę gauti geriau apmokamą darbą.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Tai, kad atsakovas kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas tuos įrodymus vertino netinkamai.
10.2. Apeliaciniame skunde nedetalizuojama, kokie šalių paaiškinimai ar įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo neįvertinti, nenurodoma, kaip jie turėtų būti vertinami byloje surinktų įrodymų visumos kontekste pagal įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovas tik išdėsto savo nesutikimą su nurodytomis išvadomis, bet nepagrindžia, koks turėtų būti nurodytų išlaidų dydis.
10.3. Atsakovas tik teigia, kad 2019 m. jam gimė dukra ir kad jo sutuoktinė yra Rusijos pilietė, tačiau nepateikia duomenų apie visas šeimos gaunamas pajamas, išlaidas, turimą turtą. Net savo patirtų išlaidų nepagrindė įrodymais, pateikė tik paties sudarytą skaičiuotę.
10.4. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad po santuokos nutraukimo atsakovas gera valia teikė vaikams didesnį išlaikymą, nei šalys buvo sulygę sutartimi. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino ir pateikė duomenis, kad atsakovas mokėjo ne didesnį išlaikymą, o dengė išlaikymo įsiskolinimą ir įsiskolinimą bankui, kurį mokėjo ieškovė ir kuris vėliau buvo priteistas.
10.5. Šaulių sąjunga vaikams uniformas išduoda tik po priesaikos davimo ir jei tokio dydžio uniformas turi. Šiuo atveju vaikų dydžio uniformų sąjunga neturėjo, jos buvo reikalingos ne tik pratyboms, kurios vyksta miške, tačiau ir valstybinių švenčių metu.
10.6. Kadangi atsakovas teigia, kad dalyvauja vaikų kasdieniniame gyvenime nuotoliniu būdu, jam turėtų būti žinoma, kada vaikai važiuoja į vasaros stovyklas. Stovyklų kaina atsakovui niekuomet nebuvo aktuali, nes niekada prie šių išlaidų neprisidėjo. Vaikai yra draudžiami, nes atsakovas žino, kad abu vaikai aktyviai sportuoja ir draudimas jiems yra būtinas. Pernai sūnus buvo susilaužęs ne tik ranką, bet ir koją.
10.7. Prasidėjus teismo procesui atsakovas nutraukė vaikų išlaikymo teikimą motyvuodamas, kad jam reikia susimokėti advokatui. Iki šio atsiliepimo pateikimo dienos atsakovas piktybiškai neteikia išlaikymo vaikams.
Žemesnės instancijos teismas
10.8. Pirmosios instancijos teismas detaliai ir pagrįstai nustatė esamus vaikų poreikius atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas išlaidų vaikams rūšis ir pateiktus įrodymus bei paaiškinimus.
10.9. Nesutiktina su atsakovo teiginiais dėl automobilio lizingo, nes kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti; atsakovo mokamas automobilio lizingas ir grąžinamos periodinės išmokos reiškia asmens turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to automobilio kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas vaikų išlaikymo dydžiui mažinti. Atsakovas turi ir nekilnojamojo turto.
10.10. Ieškovė pateikė išsamią informaciją apie savo pajamas ir išlaidas, tačiau atsakovas tokios išsamios informacijos nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų tėvai. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3614-336/2017 pakeistas Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-159-336/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2.3 punktas dėl išieškoto išlaikymo dydžio bei patvirtinta tarp šalių ieškovės ir atsakovo 2017 m. gruodžio 11 d. sudaryta rašytinė taikos sutartis, kurios 2 punktu atsakovas sutiko mokėti lėšas nepilnamečių vaikų išlaikymui periodinėmis kas mėnesį mokamomis 160 Eur dydžio išmokomis kiekvienam vaikui, indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo dienos (2017 m. lapkričio 16 d.) iki vaikų pilnametystės.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
16. Nors vaikų poreikiai tiek teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek taikos sutartį, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
17. Kaip matyti iš ieškinio pagrindo, ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais vaikų poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaikų poreikių nustatymas.
18. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
19. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad nuo šalių tarpusavio susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo daugiau kaip ketveri metai. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties priėmimo metu šalių sūnui buvo 7 metai, dukrai 12 metų, o skundžiamo sprendimo priėmimo metu šalių sūnui daugiau kaip 12 metų, o dukrai 16 metų. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Per daugiau kaip ketverių metų laikotarpį pasikeitė Lietuvos ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties priėmimo metu minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis buvo 380 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios algos dydis Lietuvoje yra 730 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 518 Eur), taigi jis padidėjo 36 procentais. Paminėtina ir tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje yra 840 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633 Eur). Tačiau minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Pažymėtina, kad 2022 m. žymiai išaugo maisto produktų, vartojimo prekių ir paslaugų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos. Pvz., vien tik maisto kainų indeksas 2022 m. gruodžio mėn., lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 34,7 proc., o būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro 48,3 proc. (šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=0b55bf00-13ae-47fa-8e48-650233ba15d2#/). Tai įvertinęs apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių svarbių aplinkybių, lėmusių mokamo išlaikymo dydžio padidinimą.
21. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje išplėtota, kad MMA dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Taigi, ieškovei apeliacine tvarka tikrinamoje byloje įrodinėjant, kad kiekvieno vaiko minimaliems, būtiniesiems poreikiams patenkinti yra reikalinga po 500 Eur, kas yra mažiau nei viena MMA, ji neprivalėjo teikti detalių įrodymų (pvz., pirkinių čekių). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-9/2020 22 punkte pateikti išaiškinimai, kad tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti, taip pat nepaneigia, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, turi ne tik išreikšti savo nesutikimą, bet ir pateikti tai pagrindžiančius argumentus ir įrodymus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas leistinais įrodymais nepagrindė, kad kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga mažesnė nei 500 Eur per mėnesį suma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingų išlaidų dydžio. Be kita ko, atsakovas apeliacinio skundo argumentais irgi nepaneigė vaiko poreikiams patenkinti reikalingų lėšų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių mažesnę nei pirmosios instancijos teismo nustatytą vaikų poreikiams patenkinti reikalingą lėšų sumą, taigi atsakovas iš esmės nepaneigė teismo sprendimo dėl vaikų poreikių dydžio teisingumo ir pagrįstumo. Apibendrinant šiuos argumentus teigtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga 500 Eur suma.
22. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo turtinę padėtį.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
24. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, be šalių nepilnamečių vaikų, turi dar vieną išlaikytinį nepilnametį sūnų J. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba buhaltere (duomenys neskelbtini), taip pat verčiasi individualia veikla, kas mėnesį vidutiniškai gauna apie 1000 Eur pajamas. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu registruota transporto priemonė Volvo XC90, ieškovės sutuoktinio vardu registruota transporto priemonė VW Caddy.
25. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2019 m. sausio 25 d. sudarė santuoką su K. S. (G.), turi dar vieną išlaikytinę nepilnametę dukrą D. G., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba Anglijoje sandėlio komandos vadovu, darbo sutartyje numatytas metinis bazinis darbo užmokestis 33 000 GBP (~39 012,60 Eur). Atsakovui laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 16 d. iki vasario 12 d. buvo išmokėtas 2024,44 GBP (~2393,29 Eur) dydžio darbo užmokestis. Atsakovas 2021 m. kovo 9 d. sudarė trumpalaikės būsto nuomos sutartį, pagal kurią moka 880 GBP (~1038,40 Eur) nuomos mokesti per mėnesį, yra sudaręs transporto priemonės Volvo V60 draudimo sutartį, pagal kurią moka 82,05 GBP (~ 97 Eur) įmokas bei lizingo sutartį, pagal kurią moka 125,88 GBP (~148,29 Eur). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), turtui taikytas areštas. Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje nėra.
26. Visos atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie jo šeimos gaunamas pajamas bei patiriamas išlaidas, kilnojamąjį turtą ar registruotą nekilnojamąjį turtą buvo išsamiai įvertintos pirmosios instancijos teismo ir tai nurodyta sprendimo motyvuose. Priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikomą asmenį – dukrą. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio, išsamiai vertino abiejų tėvų turtinę padėtį ir nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė, todėl ji turi prisiimti kiek didesnę išlaikymo dalį, dėl to priteisė iš atsakovo ne pusę vaikų išlaikymui reikalingos sumos, o mažesnę išlaidų dalį (230 Eur), nei prie vaikų išlaikymo turi prisidėti ieškovė (270 Eur). Pabrėžtina ir tai, kad pastaruoju metu atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja tik ryšio priemonėmis (ieškovė ieškinyje nurodė, kad ketverius metus atsakovas nebuvo su vaikais „gyvai“ susitikęs, šios aplinkybės atsakovas neginčijo), taigi nepatiria ir įprastai tokio bendravimo metu patiriamų išlaidų, be to, už vaikų išlaikymą yra susidaręs įsiskolinimas. Iš esmės vienai ieškovei tenka rūpintis kasdiene šalių vaiko priežiūra, kasdienės vaikų veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, vaikų gerbūvio užtikrinimu (gaminti maistą, skalbti jų drabužius, tvarkyti namus ir pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant nepilnamečius vaikus.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 27 straipsniu pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Susilaukdamas vaikų, atsakovas prisiėmė atsakomybę jais pasirūpinti tinkamai. Jei dabartinės pajamos iš tiesų būtų nepakankamos šio tikslo įgyvendinimui, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jis galėtų susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo pastangas gauti didesnes pajamas.
28. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, nepadarė atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų teisės normų pažeidimų.
29. Kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
30. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką, tinkamai nustatė padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį bei šių kriterijų pusiausvyrą, todėl apeliacine tvarka patikrintas sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
32. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, pagrindžiančius jos šiame teisme patirtas 150 Eur bylinėjimosi išlaidas – 2022 m. rugsėjo 22 d. išduotą pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 1129540. Ieškovės prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš jo ieškovei priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidos.
33. Apeliacinio proceso metu nebuvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.