Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-491-896/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-12
Bylos Nr.: e2A-491-896/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-07872-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
Ieškovas: R. D.-R.
Atsakovas: G. R.
Advokatai: Neringa Grubliauskienė, Arnoldas Blaževičius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-491-896/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07872-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.3.5.2.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D.-R. ir atsakovo G. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-239-1087/2021 pagal ieškovės R. D.-R. patikslintą ieškinį atsakovui G. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių pasekmių ir atsakovo G. R. priešieškinį ieškovei R. D.-R. dėl kompensacijos už bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimą ir kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė Luminor bank AS Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė SEB bankas, M. D. L., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė R. D.-R. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu (registracijos Nr. DOK-26447) prašė teismo: 1) tarp ieškovės R. D.-R. ir atsakovo G. R. (toliau – ir atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutrūkimo pasekmės kilo nuo 2017 m. spalio mėn.; 3) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei D. pavardę, o atsakovui – R. pavardę; 4) nepilnamečių vaikų E. R. ir E. R. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti kartu su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus E. R. išlaikymui po 300 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, ieškovę paskiriant tvarkyti išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise; 6) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros E. R. išlaikymui po 300 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės, ieškovę paskiriant tvarkyti išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise; 7) atidalinti atsakovui priklausančią ½ buto ir 193/672 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), priteisiant sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą natūra ieškovei; 8) pripažinti asmenine ieškovės prievole kreditorinį įsipareigojimą Luminor Bankui AS pagal būsto kredito sutartį Nr. 2504-2018-133903 (su visais pakeitimais ir papildymais); 9) pripažinti asmenine ieškovės prievole kreditorinį įsipareigojimą akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui pagal būsto kredito sutartį Nr. 0350618013037-66; 10) pripažinti prievolę kreditoriui M. D. L. asmenine ieškovės prievole.

2. Atsakovas priešieškiniu prašė teismo: 1) atidalinti atsakovui G. R. priklausančią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 193/672 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant sklypą ir butą natūra R. D.-R., o G. R. priteisti iš R. D. R. 36 000 Eur kompensaciją už jai tenkančią G. R. turto dalį; 2) priteisti G. R. naudai iš R. D.-R. 25 416,00 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Atsakovas paaiškino, kad kompensaciją apskaičiuoja atsižvelgiant į atidalijamo turto vertę (142 000 Eur), išmokėtą paskolos pagal būsto kredito sutartį Nr. 2504-2018-133903 dalį (10 780,86 Eur), kurią išmokėjo ieškovė, bei likusį kredito likutį (59 219,14 Eur), kurį išmokės ieškovė ateityje, patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą palikti prievolę Luminor Bankui AS asmenine ieškovės prievole. Atsakovui mokėtina piniginė kompensacija už jo prarandamą bendrosios dalinės nuosavybės dalį skaičiuotina sekančiai: 71 000 Eur (142 000 Eur 1/2 dalis) – 5 390,43 Eur (10 780,86 Eur 1/2 dalis) – 29 609,57 (59 219,14 Eur 1/2 dalis) = 36 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovės R. D.-R. ir atsakovo G. R. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė, kad santuokos nutrūkimo pasekmės kilo nuo 2018 m. liepos mėn., po santuokos nutraukimo paliko ieškovei iki santuokos turėtą D. pavardę, po santuokos nutraukimo paliko atsakovui R. pavardę, nepilnamečių vaikų E. R. ir E. R. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatė kartu su ieškove R. D.-R., priteisė iš atsakovo G. R. nepilnamečio sūnaus E. R. išlaikymui po 259 Eur ir dukros E. R. išlaikymui po 314 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus ir dukros pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskyrė ieškovę R. D.-R. tvarkyti išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise, atidalino atsakovui G. R. priklausančią ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 193/672 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą natūra ieškovei R. D.-R., o atsakovui G. R. priteisiant iš ieškovės R. D.-R. piniginę 6 117 Eur kompensaciją, priteisė atsakovui G. R. iš ieškovės R. D.-R. 25 416 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, pripažino asmenine R. D.-R. prievole kreditorinį įsipareigojimą Luminor Bankui AS pagal būsto kredito sutartį Nr. 2504-2018-133903 (su visais pakeitimais ir papildymais), pripažino asmenine R. D.-R. prievole kreditorinį įsipareigojimą akcinei bendrovei SEB bankui pagal būsto kredito sutartį Nr. 0350618013037-66, pripažino asmenine ieškovės R. D.-R. prievole kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui M. D. L., priteisė ieškovei R. D.-R. iš atsakovo G. R. 1 784 Eur bylinėjimosi išlaidas, atmetė likusius patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, priteisė valstybei iš ieškovės R. D.-R. 265 Eur žyminį mokestį, priteisė valstybei iš atsakovo G. R. 717 Eur žyminį mokestį.

4. Teismas nurodė, kad, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečiams priteistino išlaikymo dydžio, vadovaujasi 518 Eur minimalios algos dydžiu atsižvelgęs į tai, kad sprendimas priimamas likus mažiau nei vienam mėnesiui iki didesnės minimalios algos taikymo. Teismas nustatė, kad šalių dukrai E. R. reikalingas ortodontologinis gydymas, kuris pagal ieškovės pateiktus įrodymus kainuos 5 000 Eur. Teismas sprendė, kad ši suma yra specialieji vaiko poreikiai, todėl paskaičiavo, kad per mėnesį specialiesiems dukros poreikiams patenkinti ieškovė ir atsakovas iki dukros pilnametystės turi skirti po 55 Eur (5000/46/2). Teismo vertinimu, nepilnametės dukros poreikiams tenkinti iš atsakovo priteistina pusė minimalios mėnesinės algos, taikomos nuo 2022 m. sausio 1 d. (259 Eur) pridedant nepilnametės specialiuosius poreikius (55 Eur), iš viso po 314 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Teismas nustatė, kad šalių sūnui E. R. yra 11 metų, lanko mokamus šokių ir baseinų būrelius. Ieškovė papildomų įrodymų, išskyrus dėl baseino mokesčio padidėjimo, teismui nepateikė. Teismo vertinimu, ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti nepilnamečio poreikiai gali būti patenkinti minimalios mėnesinės algos ribose, todėl iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisė po 259 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki jo pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

6. Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio sumažinimo iš valstybės gaunamų išmokų dydžio suma, pažymėjo, kad ieškovei tenka ne tik didesnė finansinė našta užtikrinant nepilnamečių vaikų gerovę, tačiau ir visos buitinio gyvenimo pareigos, susijusios su vaikų priežiūra ir auklėjimu, kurias įprastai dalijasi abu tėvai. Ieškovė viena vykdydama abiejų tėvų pareigas turi ribotas galimybes papildomai užsidirbti, nepakenkdama vaikų interesams (skirdama pakankamai dėmesio jų priežiūrai ir auklėjimui). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad papildomai nei prie vaikų priežiūros, auklėjimo, nei prie jų poreikių (išskyrus laikinosiomis apsaugos priemonėmis priteistą laikiną išlaikymą) neprisideda. Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, jo mėnesinės pajamos yra apie 1 100 Eur, gyvendamas pas seserį moka tik komunalinius mokesčius, turi nekilnojamojo turto, asmeninių kreditorinių įsipareigojimų neturi. Todėl, teismo vertinimu, atskaitymas vaikų gaunamų pinigų, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

7. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad atidalinimas turėtų būti priteisiant ieškovei turtą natūra, tačiau tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovui turėtų būti mokama kompensacija ir kokio dydžio. Teismo vertinimu, konstatavus, kad faktiškai šalių santuokiniai ryšiai nutrūko nuo 2018 m. liepos mėn., o šalys butą ir žemės sklypo dalį, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo prieš tai, kompensacija atsakovui už ieškovei atidalinamą turtą natūrą turėtų būti priteisiama. Šalys nesutarė, nuo kurio momento dalijamo turto vertė turėtų būti skaičiuojama: ieškovė teigė, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 27 d. vertinimą, atsakovas – 2020 m. liepos 23 d.–2020 m. rugpjūčio 4 d. Teismo vertinimu, konstatavus, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2018 m. liepos mėn., turto vertė turėtų būti imama pagal 2018 m. rugpjūčio 27 d. ieškovės užsakymu atliktą vertinimą, t. y. turto vertė, nuo kurios skaičiuojama kompensacija, yra 114 000 Eur, atsakovui tenkanti dalis – 57 000 Eur.

8. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad po santuokos nutraukimo ieškovė asmeniškai prisiimtų kreditorinius įsipareigojimus AB Luminor Bank, su tokiu prievolių paskirstymu sutiko ir trečiasis asmuo AB Luminor bank. Kreditas pradėtas mokėti šalims faktiškai negyvenant (Kreditavimo sutarties Nr. 2504-2018-133903 specialiosios dalies 6 punktas), dėl to ginčo tarp šalių nėra. Teismas sprendė, kad iš atsakovui priklausančios kompensacijos dalies 57 000 Eur turėtų būti atimta kredito dalis, tenkanti atsakovui, t. y. 35 000 Eur. Be to, ieškovė teigė, kad pradinį įnašą 15 883 Eur pardavėjams sumokėjo iš asmeninių lėšų. Atsakovas šią aplinkybę neigė, grįsdamas, kad faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 2018 m. liepos mėnesio. Teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.1 – 4.1.8 papunkčiuose nurodyta, jog iš viso 15 883 Eur suma yra sumokama iš ieškovės asmeninių lėšų. Atsakovas pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų byloje neginčijo. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesivadovauti sutartyje nurodytais faktais, todėl atsakovui skaičiuojamos išmokėtinos kompensacijos dalį sumažino 15 883 Eur suma. Teismas ieškovės argumentus, kad iš skaičiuojamos atsakovui kompensacijos turėtų būti atimamos išlaidos, panaudotos buto įrengimui ir aplinkos sutvarkymui (19 491,60 Eur), atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad 70 000 Eur kreditas buvo suteiktas išskiriant 44 117 Eur sumą skirtą turtui nusipirkti ir 25 883 Eur – butui įrengti. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį šalys įsipareigojo 44 117 Eur sumokėti iš banko skirtos paskolos, vadinasi likusi banko suteikta paskola turėjo būti panaudota butui įsirengti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė panaudojo kitas, savo asmenines lėšas, nei suteikta banko paskola. Teismas atsakovui priteisė 6 117 Eur (57 000 Eur – 35 000 Eur – 15 883 Eur) kompensaciją.

Šalies argumentai

9. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 25 416 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t. y. už įmokas ieškovei mokant asmeninį kreditą. Atsakovas neprašė kompensacijos už sumokėtas palūkanas. Ieškovė su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodė, kad kredito įmokas už asmeninį turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini)) mokėjo iš asmeninių lėšų, kurias padovanojo jos tėvai. Teismo vertinimu, vien ieškovės pateiktos lentelės apie tėvų padovanotas lėšas ir liudytojos E. D. parodymų nepakanka, kad būtų paneigta prezumpcija dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytoja E. D. nurodė, kad su sutuoktiniu namą (duomenys neskelbtini) pardavė gal 2005 ar 2006 metais, o ieškovės pateiktoje lentelėje nurodyta, kad 2012 m. balandžio 20 d. pirmą kartą dovanoti pinigai. Toks neatitikimas kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės teiginių. Be to, nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. dirbo tik ieškovės mama, tėtis nedirbo (2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 30 sek. – 48 min. 50 sek.). Liudytojos argumentai, kodėl nepadėjo tuo laikotarpiu, kai ieškovė tik įsigijo butą (2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 25 sek. – 51 min. 00 sek.), tik patvirtina, kad paskola buvo mokama iš bendrų santuokoje įgytų lėšų. Todėl ieškovės prašymą atimti 42 288 Eur iš atsakovo prašomos priteisti kompensacijos teismas netenkino.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas tenkino atsakovo reikalavimą dėl 25 416 Eur kompensacijos priteisimo. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad pagal vedybinę sutartį, sumokėtos įmokos turėtų būti ieškovės asmeninė nuosavybė, kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad šalys vedybinėje sutartyje susitarė dėl pačio nekilnojamojo turto (buto) priskyrimo ieškovės asmeninei nuosavybei, bet ne dėl įmokų už suteiktą kreditą. Teismas nustatė, kad atsakovas iki laisvės atėmimo bausmės dirbo, įkalinimo įstaigoje išbuvo 8 mėnesius, po to vėl dirbo ir gaudavo pajamas. Be to, atsakovas posėdžių metų paaiškino ir iš atsakovo pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovas 2011 m. vasario 1 d. gavo 20 000 Lt iš savo dukros už parduotą butą. Atsakovas nuteistas 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, iš atsakovo sąskaitos kitą dieną (2012 m. birželio 5 d.) buvo padaryti pavedimai į ieškovės motinos (4 000 Lt), pačios ieškovės (4 000 Lt) sąskaitą, į kitą atsakovo sąskaitą (4 000 Lt), 2012 m. birželio 9 d. į N, A. D. (ieškovės brolio) (4 000 Lt) sąskaitą, be to minimu laikotarpiu iš atsakovo sąskaitos buvo nuimami ir gryni pinigai. Toks tolimesnis atsakovo sąskaitos naudojimas (atsakovui esant įkalinimo įstaigoje) patvirtina atsakovo teiginius, kad ieškovei buvo palikti jo banko sąskaitos ir kortelės prisijungimo duomenys, kuriomis ieškovė naudojosi. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo mažinti sumokėtų kredito įmokų tuo laikotarpiu, kuomet atsakovas buvo įkalinimo įstaigoje. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 16 d. iki 2018 m. liepos 1 d. pagal 2006 m. balandžio 4 d. kredito sutartį AB SEB bankui sumokėta: 111 653,34 Lt ir 18 496,22 Eur, t. y. iš viso 50 833,26 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė R. D.-R., atstovaujama advokato Arnoldo Blaževičiaus, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-239-1087/2021 dalyje dėl priteistos atsakovui G. R. iš ieškovės R. D.-R. 25 416 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, priteisti iš atsakovo G. R. išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. gegužės 14 d.), priteisti iš atsakovo ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Iki santuokos sudarymo ieškovei 2006 m. birželio 4 d. buvo suteiktas 57 750,84 Eur kreditas (sutarties Nr. 0350618013037-66) butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Ieškovei ir atsakovui susituokus (duomenys neskelbtini), tarp jų 2007 m. birželio 21 d. buvo sudaryta vedybinė sutartis, kurios pagrindu šalys sutarė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bus ieškovės asmeninė nuosavybė. Atsakovas žinojo, kad ieškovė vykdo prievolę kreditoriui. Tinkamas kredito sutarties vykdymas padėjo ieškovei užtikrinti šeimai tinkamas gyvenimo sąlygas, nes, ieškovei nevykdant kredito sutarties, ieškovės vaikai ir atsakovas būtų netekę gyvenamosios patalpos. Ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje buvo padengta 50 833,26 Eur kredito dalies. Byloje nėra ginčo, kad butas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o ieškovės prievolė pagal kredito sutartį yra jos asmeninė prievolė. Atsakovas, pasirašydamas šią sutartį, žinojo, kad yra paimta paskola, todėl dabar reikalauti dalies už išmokėtą paskolą neturi teisės. Pagal kasacinio teismo praktiką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos.

11.2. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad pinigai buvo dovanoti. Ieškovė nurodė, kad nors laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 16 d. iki 2018 m. liepos 1 d. pagal 2006 m. balandžio 4 d. kredito sutartį AB SEB bankui sumokėta 50 833,26 Eur, tačiau nuo 2012 m. balandžio 20 d. bankui buvo išmokamas kreditas tėvų dovanotais pinigais, kuriuos ieškovė įnešinėjo į savo sąskaitą juos gavusi. Ieškovė ir jos mama E. D. patvirtino, kad duodavo pinigus buto išsimokėjimui grynais po 10 000 ar 13 000 Lt iš viso apie 42 000 Eur (2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 2 sek. – 33 min. 39 sek.; 34 min. 40 sek. – 34 min. 51 sek., 2015 - 2016 m. dovanotų pinigų deklaracijos - Priedas 1, grynųjų pinigų įnešimo į savo sąskaitą įrodymas - banko išrašas - Priedas 2). Paskutinį kartą davė 2015 m., kuomet 2015 m. kovo pabaigoje jos vyras mirė (2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 44 sek. – 35 min. 52 sek.). Liudytoja E. D. nurodė, kad 2006 m. buvo pardavę (duomenys neskelbtini) namą už 110 000 Lt (2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 55 sek. – 50 min. 5 sek.), vyras ėjo vadovaujamas pareigas, taip pat ir ji ne žemiausias, todėl turėjo pinigų. Todėl ieškovė nesutinka, kad dėl jos dovanotų bei paveldėtų išmokų bankui sumažėjo atsakovo nuosavybė. 2012 m. birželio 4 d.–2013 m. vasario 3 d. laikotarpiu atsakovas atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl prisidėti prie kredito padengimo (tuo laikotarpiu 3 407 Eur) negalėjo. Taigi, 2007–2018 m. laikotarpiu, iš paimto kredito 57 750,84 Eur, atėmus dovanotus 42 288 Eur ir 3 407 Eur išmokėtus atsakovui atliekant bausmę, lieka 7 463 Eur. Vadinasi išmokėta suma būnant santuokoje iš bendrų lėšų yra 3 777,56 Eur. Teismas neatsižvelgė į 2012–2015 m. šalių metines pajamas, patvirtinančias, jog tokių pinigų šalys įnešti negalėjo, kadangi abiejų pajamos buvo sąlyginai mažos. Ieškovės metinės pajamos: 2012 m. sausio – 2012 m. birželio mėn. – vaiko priežiūros atostogose gautos išmokos 3 069,45 Eur, 2013 m. – nedarbo draudimo išmokos sudarė 1 130,23 Eur, 2014 m. – 5 472 Eur (stipendija), 2015 m. – 5 472 Eur (stipendija) + uždarbis 478, 36 Eur, 2016 m. – 5 472 Eur (stipendija) + uždarbis 1 644,17 Eur. Atsakovo metinės pajamos: 2012 m. – 1 943,72 Eur, 2013 m. - 0 Eur, 2014 m. – 915,84 Eur, 2015 m. – 3 086,95 Eur, 2016 m. – 5 316,76 Eur. Šalių metinės pajamos buvo mažesnės už dengiamo banko kredito dalį. Teismas neatsižvelgė į ieškovės argumentus, jog pinigus atsakovas grąžino jos tėvams kaip skolą už advokato išlaidas, o jai pervesti pinigai buvo skirti advokatui tęsti atsakovo atstovavimą (2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 38 min. 10 sek. - 1 val. 40 min. 12 sek.). Kad pinigų advokato išlaidoms reikėjo daug ir kad juos skolino ir atsakovo mama, teigė ir atsakovo sesuo (2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 05 sek. - 35 min. 25 sek.). Be to, atsakovas pats pripažino, kad advokatui atsiskaitinėjo už gautus 20 000 Lt, o grįžęs iš įkalinimo įstaigos už gautus dukros pinigus pirko automobilį BMW, kurio vertė buvo virš 20 000 Lt (2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 25 sek. - 6 min. 40 sek., 13 min. 4 sek. - 14 min. 50 sek.).

11.3. Teismas turėjo priteisti iš atsakovo G. R. išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. gegužės 14 d.). Teismas sprendime nurodė, kad panaikina 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nenurodė, kad atsakovas turi išmokėti skirtumą nuo mokėtų alimentų (laikinosiomis apsaugos priemonėmis priteistų po 150 Eur kiekvienam vaikui) vaikams iki teismo sprendimo priėmimo (2021 m. gruodžio 20 d.). Didesnis išlaikymas turėtų būti priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

12. Apeliaciniu skundu atsakovas G. R., atstovaujamas advokatės Neringos Grubliauskienės, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, sumažinant priteistą išlaikymą kiekvienam vaikui iki 200 Eur, padidinti atsakovui G. R. iš ieškovės R. D.-R. priteistą piniginę kompensaciją nuo 6 117 Eur iki 20 117 Eur už atidalinamą atsakovui G. R. priklausančią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 193/672 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas nepagrįstai nesumažino priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams valstybės skiriama išmokos vaikui suma. Atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Atsakovas neturi gyvenamojo būsto nuo tada, kada buvo ieškovės išprašytas, ir glaudžiasi sesers bute. Atsakovui nepakaks lėšų iš priteistos kompensacijos įsigyti būsto, todėl atsakovas turės skolintis lėšas, įgis kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovo mėnesinės pajamos yra 1 100 Eur, iš kurių darbo užmokestis yra minimalus, o likusi dalis mokama kaip dienpinigiai, kurie reikalingi pragyvenimui komandiruočių metu. Iš gaunamų pajamų atėmus teismo priteistą išlaikymo sumą, atsakovui, kaip suaugusiam žmogui, liks mažiau pinigų pragyvenimui nei reikalinga nepilnamečiams vaikams. Teismo pritaikyta kasacinio teismo praktika galėtų būti taikoma bylose, kuriose tėvų gaunamos pajamos viršija minimalų ir vidutinį darbo užmokestį, tačiau ne šiuo atveju. Ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo, ieškovė turi nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos per mėnesį yra 2 000 Eur. Todėl ieškovė turi galimybę prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi nei atsakovas. Atsakovas nesutinka su teismo priteista 5 000 Eur suma nepilnametei dukrai E. R. už ortodontinį gydymą. Vaikų ortodontinis gydymas yra kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl ortodontinių aparatų skyrimo ir kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo“. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi dėl ortodontinio gydymo kompensavimo. Jos reikalavimas grindžiamas tik odontologijos klinikos sąmata, tačiau šių išlaidų ieškovė dar nepatyrė, vaiko gydymas dar nepradėtas.

12.2. Atsakovas priešieškiniu prašė atidalinti atsakovui G. R. priklausančią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 193/672 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant sklypą ir butą natūra R. D.-R., o G. R. priteisti iš R. D. R. 36 000 Eur kompensaciją už jai tenkančią G. R. turto dalį. Teismas skundžiamu sprendimu priteisė 6 117 Eur kompensaciją. Teismo vertinimu, konstatavus, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2018 m. liepos mėn., turto vertė turėtų būti imama pagal 2018 m. rugpjūčio 27 d. ieškovės užsakymu atliktą vertinimą, t. y. turto vertė, nuo kurios skaičiuojama kompensacija, yra 114 000 Eur, atsakovui tenkanti dalis – 57 000 Eur. Teismas neturėjo teisinio pagrindo atidalijant turtą vadovautis 2018 metais nustatyta turto verte bei susieti turto vertės nustatymo momentą su šalių santykiais. Atsakovas pateikė teismui 2020 m. rugpjūčio 4 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NB20-07(233), pagal kurią dalinamo turto rinkos vertė yra 142 000 Eur, iš jų ½ dalis atsakovo turto yra 71 000 Eur. Nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta priešieškinio pateikimo dienai. Ieškovė neprieštaravo, kad pakilus nekilnojamojo turto rinkos kainoms, dalinamo turto vertė atitinka turto vertinimo ataskaitoje nustatytą vertę ir jos neginčijo. Teismo priteista kompensacija atsakovui yra neteisinga, neatitinka daikto dalies rinkos vertės. Atsakovui priteistina kompensacija yra 20 117 Eur (71 000-35 000-15 883).

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė R. D.-R., atstovaujama advokato Arnoldo Blaževičiaus, prašo atsakovo G. R. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

13.1. Ieškovė nesutinka, kad jos turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Ieškovė turi įsipareigojimus bankams (mėnesinės įmokos 825 Eur per mėnesį) ir juos moka ir mokėjo net už atsakovo turto dalį (paskolą už nekilnojamą turtą įsigytą (duomenys neskelbtini)). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose, tėvai turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

13.2. Pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą ortodontinių anomalijų gydymas, naudojant breketų sistemas, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų gali būti kompensuojamas vaikams iki 18 metų, tačiau ortodontinių anomalijų gydymas gali būti kompensuojamas tais atvejais, kai vaikams yra diagnozuotos vaikų ortodontinės anomalijos, kurių sąrašas pateiktas minėtame įsakyme. T. y. kompensuojamieji breketai vaikams iki 18 metų skiriami tik esant įgimtoms veido bei žandikaulių anomalijoms ir deformacijoms – gomurio nesuaugimui, lūpos nesuaugimui, įgimtoms kaukolės ir veido kaulų formavimosi ydoms. Taip pat kompensuojamieji breketai gali būti skiriami esant adontijai, įstrigusiems ar suspaustiems dantims (išskyrus trečiuosius krūminius dantis). Be to, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už breketų sistemą kompensuojama tik 687,71 Eur. Sumokama paslaugas vaikui suteikusiai gydymo įstaigai. Tačiau E. R. nepriskiriama minėtam atvejui, kadangi tai nėra įgimta veido bei žandikaulio anomalija ir deformacija ir jos gydymas nėra kompensuojamas. E. R. gydymas yra pradėtas, apmokėjimai pateikti 1 priede, tačiau ne visi, nes ieškovė mokėjo ir grynais po 50 Eur, tačiau kvitų neišsaugojo. Sekantis gydymas bus vykdomas kovo 15–29 d., numatoma išlaidų suma 1 000–1 500 Eur.

13.3. Pats atsakovas pripažino, kad nuo 2018 m. liepos mėnesio su ieškove negyvena ir naujai įgytame nekilnojamame turte (duomenys neskelbtini) niekada negyveno, jokių mokesčių bei paskolų niekada nedengė (kreditas pradėtas dengti ieškovės 2018 m. rugsėjo mėn.). Atsakovas, kaip nurodoma CK 3.98 straipsnio 2 dalyje, siekdamas didesnės kompensacijos, nenurodo asmeninių investicijų į nekilnojamą turtą, kadangi jame niekada negyveno. Ieškovė atsakovui išmokėti jo pageidaujamą sumą neturi galimybių.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas G. R., atstovaujamas advokatės Neringos Grubliauskienės, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1. Pagal šalių pasirašytą vedybų sutartį šalys susitarė dėl buto nuosavybės teisės, t. y., kad butas priklausys ieškovei asmeninės nuosavybės teise, tačiau, nebuvo jokio susitarimo dėl įmokų už suteiktą kreditą. Taigi, ieškovės skundo argumentas, kad atsakovas, pasirašydamas vedybų sutartį, žinojo, kad yra paimta paskola, todėl dabar reikalauti dalies už išmokėtą paskolą neturi teisės, yra nepagrįstas. Teismas priimdamas sprendimą padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog vedybų sutarties nuostatose nenumatyta, kaip tarp šalių paskirstomos įmokos, sumokėtos už ieškovės asmeninį turtą. Šalys sutarė dėl pačio nekilnojamojo turto (buto) priskyrimo ieškovės asmeninėn nuosavybėn, bet ne dėl įmokų už suteiktą kreditą.

14.2. Kreditas buvo dengiamas santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų. Santuokoje per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. liepos 1 d. pagal kredito sutartį bankui buvo sumokėta: kredito dalies – 111 653,34 Lt (arba 32 337,04 Eur) ir 18 496,22 Eur, palūkanų – 56 816,79 Lt (arba 16 455,28 Eur) ir 696,62 Eur, viso buvo sumokėta 50 833,26 Eur kredito ir 17 151,90 Eur palūkanų. Kadangi ieškovės buto įsigijimui buvo panaudota bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusių lėšų, todėl atsakovas turėjo teisėtą pagrindą reikalauti kompensuoti jam ½ dalį kredito dengimui panaudotų lėšų 25 416 Eur. Atsakovas reikalavo tik ½ dalies lėšų, kuriomis buvo dengiamas kreditas, tačiau nereikalavo priteisti kompensacijos nuo 17 151,90 Eur sumokėtų palūkanų. Ieškovė, teigdama, jog kreditą dengė iš asmeninių lėšų, turėjo tai įrodyti, tačiau to nepadarė. Net jei laikyti, kad ieškovė buvo gavusi iš savo tėvų dovanotų lėšų, tai jomis galėjo padengti kredito palūkanas (17 151,90 Eur), nuo kurių atsakovas kompensacijos priteisti nereikalavo.

Šalies argumentai

14.3. Ieškovė nepagrįstai prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. gegužės 14 d.). Ieškovė, teikdama ieškinį ir patikslintą ieškinį, pareiškė reikalavimą priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, tačiau nereiškė reikalavimo priteisti išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Be to, 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovas laikiną išlaikymą teikė. Ieškovė neteikė įrodymų, pagrindžiančių, kad bylos nagrinėjimo metu priteisto laikino išlaikymo vaikams nepakanka ir savo reikalavimo toje ieškinio dalyje netikslino. Ši situacija leidžia daryti išvadą, kad ieškovės interesai nebuvo pažeidžiami.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir momento priteisimo, dėl kompensacijos už santuokoje įgyto turto padalijimą priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: duomenis apie savo turtinę padėtį santuokos metu, sąskaitos išrašus už laikotarpius santuokos metu, apie įmokas už dukros ortodintinį gydymą.

18. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

19. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Be to, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktas; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

20. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikiamų įrodymų nebuvo pateikusi pirmosios instancijos teismui, todėl šiuo atveju vertintina tik tai, ar šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, taip pat atsižvelgiant į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką šalių ginčui išspręsti.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai yra svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui ir faktiniam aplinkybių nustatymui, jie susiję su ieškovės bei atsakovo apeliacinių skundų dalyku, dalis jų susiję su klausimu dėl vaikų išlaikymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikiamus įrodymus priima.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir momento, nuo kurio priteistas išlaikymas

22. Apeliaciniais skundais ieškovė prašo patikslinti momentą, nuo kurio nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas, o atsakovas prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį.

23. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo G. R. nepilnamečio sūnaus E. R. išlaikymui po 259 Eur ir dukros E. R. išlaikymui po 314 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus ir dukros pilnametystės. Atsakovas teigia, kad priteistas išlaikymas pernelyg didelis, vaikams pakankamas išlaikymas yra po 200 Eur mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai nesumažino priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams valstybės skiriama išmokos vaikui suma. Be to, atsakovas teigia, kad teismas neteisingai įvertino jo turtinę būklę, o taip pat nepagrįstai padidino išlaikymą dukrai dėl ortodontinio gydymo.

24. Iš byloje esančių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį matyti, kad atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Vidutiniškai jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 100 Eur. Be to, atsakovas turi nekilnojamojo turto – ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas kitų prievolių, išskyrus prievolę mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, neturi. Kitų išlaikytinių neturi.

25. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi galimybes teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, turi paklausią specialybę – yra tolimųjų reisų vairuotojas. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jis turi ir nekilnojamojo turto. Atsakovas, turėdamas nepilnamečių vaikų, kuriems yra 14 ir 11 metų, turi būti socialiai atsakingas ir siekti gauti tokias pajamas, kurios galėtų užtikrinti vaikų poreikius. Akivaizdu, kad jam to siekti jokių kliūčių nėra.

26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaikų poreikius užtikrins minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Atsakovas tokios išvados iš esmės neginčijo. Tačiau atsakovas teigia, jog teismas nepagrįstai nemažino iš jo priteistino išlaikymo valstybės skiriama išmokos vaikui suma.

27. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiamos išmokos paskirties, yra nurodęs, kad ši išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

28. Taigi, iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad teismas mažinti priteistiną išlaikymą valstybės skiriama išmokos vaikui suma turi tik tuo atveju, jei tėvų turtinė padėtis neleidžia tenkinti vaiko poreikių. Šiuo atveju yra nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia patenkinti vaikų poreikius. Be to, atsakovas ignoruoja pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentą, jog būtent jis turi didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo materialiai, nes vaikai liko gyventi su ieškove ir jai tenka ir visos buitinio gyvenimo pareigos, susijusios su vaikų priežiūra ir auklėjimu, kurias įprastai dalijasi abu tėvai. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo pareiga teikti materialinį išlaikymą nėra lygi, ir atsakovui tenka didesnė dalis. Atsakovas šių teismo argumentų neskundžia. Todėl, vertinant visus pirmosios instancijos teismo argumentus, jų tarpusavio ryšį, darytina išvada, kad sprendimas yra nuoseklus, ir atsakovas, turintis galimybę teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, turi pareigą teikti didesnę dalį materialinio išlaikymo nei ieškovė. Todėl iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams teisingas.

29. Spręsdama dėl E. R. specialiųjų poreikių užtikrinimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog vaikų ortodontinis gydymas yra kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) pagal Sveikatos apsaugos ministro įstatymą „Dėl ortodontinių aparatų skyrimo ir kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarko aprašo patvirtinimo“.

30. Tačiau, kaip matyti iš atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų duomenų, ortodontinių anomalijų gydymas, naudojant breketų sistemas, iš PSDF biudžeto lėšų gali būti kompensuojamas vaikams iki 18 metų, tačiau ortodontinių anomalijų gydymas gali būti kompensuojamas tais atvejais, kai vaikams yra diagnozuotos vaikų ortodontinės anomalijos, kurių sąrašas pateiktas minėtame įsakyme. Tuo tarpu E. R. nepriskiriama minėtam atvejui, kadangi tai nėra įgimta veido bei žandikaulio anomalija ir deformacija ir jos gydymas nėra kompensuojamas. Atsakovas neteigia, kad dukrai ortodontinio gydymo nereikia. Nustačius, jog gydymas nekompensuojamas, atsakovo argumentai atmestini. Be to, pažymėtina, kad kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patiria realias išlaidas specialiesiems dukros poreikiams užtikrinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pradėjus ortodontinį gydymą, jis ir bus tęsiamas, visa teismo priteista suma yra pagrįsta.

31. Spręsdama dėl momento, nuo kurio priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2020 m. gegužės 15 d., ieškovei ištaisius ieškinio trūkumus, priimtas 2020 m. gegužės 29 d. Tos pačios dienos nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kiekvienam nuo 2020 m. gegužės 15 d. Pirmosios instancijos teismas jokių argumentų dėl momento, nuo kurio priteistas išlaikymas, nepateikė, tačiau nurodė, kad panaikina 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

32. Akivaizdu, kad ieškovė į teismą kreipėsi susidarius tokiai situacijai, kai vaikams atsirado poreikis gauti išlaikymą iš atsakovo. Taigi, ieškinio dėl išlaikymo vaikams priteisimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikai turėjo teisę gauti išlaikymą, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaikų teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio priteisimo pareiškimo diena, o ne ieškinį tenkinančio teismo sprendimo priėmimo diena. Be to, atsižvelgtina į tai, kad nors šioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau tik išnagrinėjus bylą iš esmės nustatomi tikrieji vaikų poreikiai. Todėl darytina išvada, kad nustačius, jog vaikų poreikius užtikrina tokia situacija, kai atsakovas teikia pusės minimalios algos dydžio išlaikymą, ši suma ir priteistina, o vykdymo procese apskaičiuotinas laikino išlaikymo ir nuolatinio išlaikymo skirtumas. Be to, priteisiant išlaikymą, įvertintina, kad bylos nagrinėjimas truko nuo 2020 m. gegužės mėn., per tą laiką minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydis kito. Todėl už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš atsakovo kiekvienam iš vaikų priteistina po 222,50 Eur, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. priteistina po 234 Eur. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iš atsakovo priteistina E. R. išlaikymui po 259 Eur ir dukros E. R. išlaikymui po 314 Eur.

Dėl kompensacijos už kredito įmokas

33. Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovas turi teisę gauti kompensaciją už santuokos metu mokėtas kredito įmokas, už turtą, kuris yra asmeninė ieškovės nuosavybė.

34. Nustatyta, kad ieškovei 2006 m. birželio 4 d. kredito sutarties Nr. 0350618013037-66 pagrindu buvo suteiktas 57 750,84 Eur kreditas buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui. (duomenys neskelbtini) šalys susituokė. 2007 m. birželio 21 d. šalys sudarė vedybų sutartį, patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. V.. Vedybų sutartimi šalys susitarė dėl jų turtui taikomo teisinio režimo ir kitų tarpusavio turtinių santykių nuo sutarties sudarymo dienos gyvenant santuokoje, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacijoje). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/50 dalis sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo tampa asmenine R. D. nuosavybe (vedybų sutarties 1 punktas). Nekilnojamasis turtas, įgytas gyvenant susituokus, tampa abiejų sutuoktinių bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis (vedybų sutarties 2 punktas). Turtas, įgytas vaikų reikmėms tenkinti, nutraukus santuoką bei dalinant turtą, į bendrą turtą neįskaičiuojamas. Išsituokus šis turtas paliekamas tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi vaikai (vedybų sutarties 6 punktas). 2006 m. birželio 22 d. ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniams gyvenant santuokoje buvo grąžinamas kreditas. Laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 16 d. iki 2018 m. liepos 1 d. pagal 2006 m. balandžio 4 d. kredito sutartį AB SEB bankui sumokėta 111 653,34 Lt ir 18 496,22 Eur, t. y. iš viso 50 833,26 Eur (neįskaitant palūkanų).

35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas turi teisę į kompensaciją už santuokos metu mokėtas kredito įmokas, už turtą, kuris yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Ieškovė su tokiu sprendimu nesutinka. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad: 1) šalys, sudarydamos povedybinę sutartį, susitarė, kad turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė, taigi, nėra pagrindo kompensuoti už šio turto įgijimą; 2) ieškovės mama E. D. dovanojo pinigus buto išsimokėjimui, iš viso apie 42 000 Eur.

36. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

37. Teismui nustačius, jog šalys laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 16 d. iki 2018 m. liepos 1 d., t. y. laikotarpiu, kuriuo buvo mokamos ir kredito įmokos, vedė bendrą ūkį, darytina išvada, kad visos sutuoktinių pajamos, gautos per tą laikotarpį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

38. Tarp šalių nėra ginčo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Tačiau šiuo atveju, nors butas ir įgytas asmeninės nuosavybės teise iki santuokos nutraukimo, tačiau jo įgijimas yra finansuotas kredito įstaigos, o kredito įmokos, t. y. turto įgijimo lėšos, buvo grąžinamos šalims vedant bendrą ūkį iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšų. Taigi, faktiškai, dalį turto, kuris yra asmeninė nuosavybė, ieškovė įgijo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšų.

39. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytą teisinį santykį ir kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškovės argumentą.

41. Spręsdamas dėl ieškovės argumento, jog jos mama E. D. dovanojo pinigus buto išsimokėjimui, iš viso apie 42 000 Eur, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad: 1) per jos nurodomą laikotarpį E. D. perdavė 42 000 Eur; 2) šios lėšos buvo skirtos kredito dengimui; 3) šias lėšas E. D. dovanojo asmeniškai ieškovei. Tačiau konstatuotina, kad ieškovė tokių aplinkybių neįrodė.

42. Visų pirma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu dėl ieškovės mamos turimų lėšų ir jų panaudojimo. Ieškovė ir jos mama teigė, kad E. D. kartu su sutuoktiniu 2005 m. ar 2006 m. Kelmėje pardavė namą ir iš šio turto pardavimo gautas lėšas padovanojo ieškovei, kad ši galėtų mokėti kredito įmokas. Tokie ieškovės ir liudytojos argumentai nelogiški. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei ieškovės tėvai, turėdami lėšų bei tikslą paremti dukrą padėdami įsigyti butą, jie būtų šias lėšas perdavę ieškovei turto įsigijimo metu, taip išvengiant didesnės paskolos, o kartu ir didesnių palūkanų. Tuo tarpu, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės teigimu pinigai pirmą kartą buvo dovanoti 2012 m.

43. Be to, abejotina, ar ieškovės motinai dalimis perduodant net 42 000 Eur, šie sandoriai nebūtų buvę įforminti raštu. Net ir tuo atveju, jei šios lėšos tikrai buvo perduotos ieškovei, nėra jokių duomenų, kad šias lėšas ieškovės tėvai skyrė būtent kredito grąžinimo įmokų mokėjimui, o ne bendrai rėmė šeimą. Taip pat nėra jokių duomenų, kad šias lėšas dovanojo būtent ieškovei asmeniškai.

44. Įvertinusi byloje esančių duomenų visumą ir jų tarpusavio ryšį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog jos mama E. D. dovanojo pinigus buto išsimokėjimui, iš viso apie 42 000 Eur.

Dėl kompensacijos už didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį

45. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, padalijęs turtą, kurį šalys įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ir visą turtą natūra priteisęs ieškovei, iš pastarosios atsakovui priteisė 6 117 Eur kompensaciją. Atsakovas su tokiu kompensacijos dydžiu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo priteisti 20 117 Eur dydžio kompensaciją.

46. Nustatyta, kad 2018 m. vasario 15 d. šalys lygiomis dalimis asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje už 60 000 Eur (48 000 Eur už butą, 12 000 Eur už žemės sklypo dalį) nusipirko po 193/672 dalį žemės sklypo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), ir po 1/2 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (2018 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. HC-813) (toliau – pirkimo–pardavimo sutartis). 2019 m. gegužės 7 d. atlikti buto, adresu (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, baigtumas 100 proc. (Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla). Šalys 2018 m. kovo 1 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2504-2018-133903 su AB Luminor, kredito paskirtis – butui su žemės sklypo dalimi, adresu (duomenys neskelbtini) pirkti – 44 117 Eur, butui, adresu (duomenys neskelbtini) įrengti – 25 883 Eur, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2026 m. rugsėjo 28 d., kredito grąžinimo pradžia – 2018 m. rugsėjo 26 d. Kredito sutartį savo ir atsakovo vardu pagal 2017 m. lapkričio 23 d. įgaliojimą pasirašė ieškovė. UAB „Naujas Būstas“ atliko 102,87 kv. m bendro ploto buto su 386/672 dalimi žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) vertinimą. Turtas apžiūrėtas 2020 m. liepos 23 d., ataskaita surašyta 2020 m. rugpjūčio 4 d. Bendra turto rinkos vertė 2020 m. liepos 23 d. – 142 000 Eur. UAB „Oberhaus“ atliko 102,87 kv. m bendro ploto buto su 386/672 dalimi žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) vertinimą. Turtas apžiūrėtas 2018 m. rugpjūčio 27 d., ataskaita surašyta 2018 m. rugpjūčio 28 d. Bendra turto rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 27 d. – 114 000 Eur.

47. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. liepos mėn. Šioje dalyje teismo sprendimas neskundžiamas.

48. Atsakovas, reikšdamas apeliacinį skundą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo momentą, todėl neteisingai apskaičiavo kompensaciją. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais atsakovo argumentais.

49. Dėl dalijamo bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto vertės nustatymo momento teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga reglamentuojama CK 3.100 straipsnyje. Nors nagrinėjamoje byloje šalių bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas iki 2018 m. liepos 1 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis), tačiau bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to ginčo turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galioja teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pripažįsta teisiškai nepagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus dėl dalytino turto vertės nustatymo momento. CK 3.119 straipsnio ir 3.100 straipsnio 4 bei 6 punktų sisteminė analizė leidžia spręsti, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu. Toks nurodytų teisės normų aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją (žr., pvz., 2005 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje A. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-347/2005; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje G. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-574/2005; 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje D. P. v. G. P., bylos Nr. 3K-3-185/2006; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009).

50. Šalys pirmosios instancijos teismo kompensacijos apskaičiavimo būdo neskundžia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas kompensaciją, pirma padalino turto vertę 114000 Eur į dvi dalis (114000 Eur/2=57000 Eur), taip spręsdamas, kad atsakovui priklausanti turto dali yra 57000 Eur, tada iš atsakovui tenkančios turto dalies 57000 Eur atėmė jam tenkančią prievolės, kuri lieka asmenine ieškovės prievole, dalį (70000 Eur/2=35000 Eur) ir sprendė, kad taip kompensacija mažintina iki 22000 Eur. Be to, atsižvelgė į tai, jog ieškovė, įgydama šį turtą, panaudojo 15883 Eur asmeninių lėšų ir šias lėšas atėmė iš atsakovui tenkančios kompensacijos (22000 Eur – 15883 Eur = 6117 Eur), ir 6117 Eur sumą kompensaciją priteisė atsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks kompensacijos apskaičiavimo būdas netinkamas, nes dalinant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę pirma turi būti nustatyta turto kaina, tada iš šios kainos turi būti atimtos sumos, kurios mažina bendrąją jungtinę nuosavybę (šiuo atveju tai asmeninės lėšos ir paskolos suma) ir taip apskaičiuojama bendrosios jungtinės nuosavybės vertė, kuri dalinama abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis. Taigi, pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytą turto kainą šiuo atveju 142000 Eur – 70000 Eur – 15883 Eur)/2 = 28058,50 Eur.

51. Kaip ir minėta, atsakovas, kuris teikė apeliacinį skundą dėl kompensacijos dydžio pakeitimo, pirmosios instancijos teismo kompensacijos apskaičiavimo būdo neskundė. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis CPK 320 straipsnio 2 dalimi apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju, nors ir nagrinėjama šeimos byla, tačiau klausimas dėl kompensacijos už bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę niekaip neįtakos sutuoktinių nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, todėl darytina išvada, kad viešojo intereso nėra. Todėl teismas neturi tiesės ir pareigos išeiti už apeliacinio skundo ribų. Todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 20 117 Eur kompensacija už jai tenkančią visą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

52. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nurodo, jog negalės išmokėti visos kompensacijos, tačiau su tokiu ieškovės teiginiu nesutinka.

53. Kasacinio teismo nurodyta, kad, parenkant turto padalijimo būdą, padalijant turtą ir priteisiant vienam sutuoktiniui iš kito kompensaciją pinigais už turto dalies netekimą, turi būti įvertinama, ar kompensaciją privalanti mokėti šalis yra pajėgi tai padaryti, ar jai bus ne per sunku sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. A. B., byla Nr. 3K-3-14/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. A. Š., byla Nr. 3K-3-192/2009). Šalies pajėgumas mokėti įvertinamas atsižvelgiant į tokius kriterijus: šalies turtinę padėtį, kreditabilumą, dalytino turto pobūdį ir vertę, kam tas turtas tenka ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. O. J., bylos Nr. 3K-3-577/2009; kt.).

54. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, po santuokos nutraukimo ieškovei nuosavybės teise lieka du asmeninės nuosavybės teise priklausantys butai. Nors jie abu ir yra įkeisti, už juos mokamos kredito įmokos, tačiau nėra jokių duomenų, kad ieškovė neturi galimybės vieno iš jų parduoti ir tokiu būdu gauti lėšų, kad galėtų sumokėti kompensaciją atsakovui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks ginčo išsprendimo būdas atitinka šalių teisių ir interesų pusiausvyrą ir pernelyg nepažeis ieškovės interesų. Kartu įvertintina, kad atsakovui po santuokos nutraukimo liko tik ¼ dalis buto (duomenys neskelbtini), kurią jis yra paveldėjęs. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovės pajamos yra gerokai didesnės nei vidutinis darbo užmokestis šalyje, vaikams iš atsakovo priteistas išlaikymas. Todėl ieškovė galimai turės ir kitų būdų (pvz., kreditas) išmokėti atsakovui kompensaciją. Įvertintina ir tai, kad nė viena šalis bylos nagrinėjimo metu nepageidavo turto padalinti natūra, taip įgyti bendrąją dalinę nuosavybę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

55. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstė atsižvelgdamas tik į tarp šalių byloje ginčijamų proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Teismas laikė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams patenkintas 96 procentais (įvertinus, kad teismas vienam vaikui priteisė didesnę sumą nei prašė ieškovė, o kitam – mažesnę) (ieškovė prašė iš viso 600 Eur, teismas priteisė 573 Eur). Atsakovo turtiniai reikalavimai buvo patenkinti 51 procentu, o ieškovės 49 procentais atmesti (atsakovo prašoma suma buvo 61 416 Eur, teismas priteisė 31 533 Eur). Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovė laimėjo 73 procentus, atsakovas – 27 procentus.

56. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus atsakovo reikalavimą priteisti 20 117 Eur dydžio kompensaciją (vietoje 6 117 Eur) už ieškovei atitekusį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą - žemės sklypo dalį ir butą adresu (duomenys neskelbtini), laikytina, kad atsakovo turtiniai reikalavimai buvo patenkinti 74 procentais, o ieškovės 26 procentais atmesti (atsakovo prašoma suma buvo 61 416 Eur, priteista 45 553 Eur). Todėl ieškovės reikalavimai pirmosios instancijos teisme buvo patenkinti 61 procentu, o atsakovo – 39 procentais.

57. Šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, perskaičiuotinos atsižvelgus į nutarties 55 punkte nustatytą patenkintų ir atmestų reikalavimų procentais dalį.

58. Ieškovė sumokėjo 350 Eur žyminį mokestį, tenkintus 61 procentu ieškinio reikalavimus, iš atsakovo ieškovei priteisiama 213,50 Eur (350 x 61/100). Atsakovas sumokėjo 400 Eur žyminį mokestį, todėl jam iš ieškovės priteisiama 156 Eur (400 x 39/100) žyminio mokesčio. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteisiama 57,50 Eur (213,50-156) žyminio mokesčio.

59. Atsakovui iki teismo sprendimo priėmimo atidėta 982 Eur žyminio mokesčio dalis. Valstybei mokėtina žyminio mokesčio dalis ieškovei sudaro 383 Eur, atsakovui – 599 Eur (982 x 39 / 100 ir 982 x 61/100).

60. Ieškovė patyrė 2 500 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, atsakovas - 700 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 525 Eur (2 500 x 61 /100), atsakovui iš ieškovės – 273 Eur (700 x 39/100). Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 252 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 1 309,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (57,50 Eur + 1 252 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

61. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti (pakeisti) sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovui priteista 25 416 Eur kompensacija už kredito įmokas. Šis reikalavimas buvo atmestas. Ieškovė prašė nustatyti, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. gegužės 14 d.). Šis reikalavimas buvo patenkintas. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė sumažinti priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymą kiekvienam iki 200 Eur. Šis reikalavimas buvo atmestas. Atsakovas prašė priteisti 20 117 Eur dydžio kompensaciją (vietoje 6 117 Eur) už ieškovei atitekusį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą - žemės sklypo dalį ir butą adresu (duomenys neskelbtini). Šis atsakovo reikalavimas buvo patenkintas.

62. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų reikalavimai buvo patenkinti po 50 procentų.

63. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas atidėjo likusios 372 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio sprendimo priėmimo. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo 2 000 Eur už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ir kvitą, patvirtinantį apie sumokėtą 2 000 Eur sumą.

64. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, pirmosios instancijos teismas atsakovui atidėjo likusios 262 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio sprendimo priėmimo. Atsakovas nepateikė duomenų apie jo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

65. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį, todėl, patenkinus ieškovės apeliacinį skundą 50 procentų, iš atsakovo ieškovei priteisiama 100 Eur (200 x 50/100) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsakovas sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, todėl jam iš ieškovės priteisiama 50 Eur (100 x 50/100) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteisiama 50 Eur (100-50) žyminio mokesčio. Ieškovei iš atsakovo priteisiama 1000 Eur (2000x50/100) už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiama 1050 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų apeliacinės instancijos teisme.

66. Ieškovei 372 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovui iki teismo sprendimo priėmimo atidėta 262 Eur žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą. Todėl valstybei mokėtina žyminio mokesčio dalis ieškovei ir atsakovui sudaro po 317 Eur ((372+262)/2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„ Priteisti iš atsakovo G. R. nepilnamečio sūnaus E. R. išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) - už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 222,50 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus 50 ct), už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. po 234 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus), o nuo 2022 m. sausio 1 d. po 259,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus), mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, periodinės išmokos indeksuojamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti ieškovę R. D.-R. tvarkyti išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise.

„ Priteisti iš atsakovo G. R. nepilnametės dukros E. R. išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) - už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 222,50 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus 50 ct), už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. po 234 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus), o nuo 2022 m. sausio 1 d. po 314 Eur (tris šimtus keturiolika eurų), mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės, periodinės išmokos indeksuojamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti ieškovę R. D.-R. tvarkyti išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise.“

Pakeisti sprendimo dalį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo ir ją išdėstyti taip:

„Atidalinti atsakovui G. R. priklausančią ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 193/672 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą natūra ieškovei R. D.-R., o atsakovui G. R. priteisiant iš ieškovės R. D.-R. piniginę 20 117 Eur (dvidešimt tūkstančių vieno šimto septyniolikos eurų) kompensaciją.“

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei R. D.-R. iš atsakovo G. R. 1 309,50 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. D.-R. 383 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo G. R. 599 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).“

Kitas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei R. D.-R. iš atsakovo G. R. 1 050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. D.-R. 317 Eur (trijų šimtų septyniolikos eurų) žyminį mokestį (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo G. R. 317 Eur (trijų šimtų septyniolikos eurų) žyminį mokestį (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaJurgita SujetienėRasa Urbanavičiūtė