- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-354-324/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00481-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- E. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui A. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. S. (toliau – ir ieškovė) prašė teismo nustatyti nepilnamečio vaiko E. D. (toliau – ir nepilnametis vaikas, dukra) gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo A. D. (toliau – ir atsakovas) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje dienos iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o ieškovę paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog ji su atsakovu kartu gyveno nuo 2014 m. iki 2018 m. gegužės mėnesio, santuokos sudarę nebuvo. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ja geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, nes iki šiol tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Be to, atsakovas nuo 2018 m. gegužės mėn. su dukra kartu negyvena, bendrauja retai, dukra gyvena kartu su kitomis seserimis, tarp atsakovo ir dukros nėra emocinio ryšio. Kiekvieną mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga 600 Eur suma. Dėl didelės infliacijos Lietuvoje pastaraisiais metais ženkliai padidėjo ne tik maisto, kitų prekių, bet ir paslaugų kainos, o atsakovas dukros išlaikymui skiria tik 100 Eur, o tokios sumos neužtenka per mėnesį net dukros maitinimui. Norint patenkinti būtinus dukros poreikius, išlaidos per mėnesį sudaro: 300 Eur maistui; 10-20 Eur higieninėms priemonėms; 60-80 Eur drabužiams, avalynei; 10-15 telefono sąskaitai apmokėti; 20-30 Eur vitaminams, vaistams; 30-40 Eur lavinimosi priemonėms, žaislams; 30-40 Eur už komunalinius mokesčius; 40-60 Eur kitos (dienpinigiai, nenumatytos). Atsakovas yra darbingas, turi nuolatinį darbą bei pajamas, daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei jos, todėl mano, jog atsakovas turi pareigą prie savo vaiko išlaikymo prisidėti didesne pinigų suma nei ji.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nesutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Nurodė, kad jis su ieškove kartu negyvena apie 4 metus, tačiau priešingai, nei nurodo ieškovė, jis nenusišalino nuo nepilnametės dukros išlaikymo, jos auklėjimo, priežiūros, nepilnametei dukrai teikė ir teikia išlaikymą pagal savo finansines išgales, atsižvelgdamas į nepilnametės dukros poreikius. Jis neprieštarauja, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina. Jo nuomone, vaiko poreikiams pakanka 400 Eur, todėl atėmus ieškovei mokamą išmoką vaikui (136 Eur), abiejų tėvų išlaikymas sudarytų 264 Eur kas mėnesį, o kadangi šalys vaikams išlaikymą turi teikti lygiomis dalimis, todėl kiekviena iš jų privalo mokėti po 132 Eur kas mėnesį. Ieškovė yra jauno amžiaus, sveika, galinti dirbti. Jis neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Jo vardu yra registruota viena transporto priemonė. Iki 2023 m. kovo 30 d. atsakovo gautos pajamos buvo 262,63 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoka. Tik nuo 2023 m. kovo 29 d. jis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovas gyvena su drauge, kartu nuomojasi gyvenamąjį būstą, dėl to patiriamos išlaidos būstui ir komunaliniams mokesčiams už jį. Jis padeda draugei išlaikyti jos nepilnametį sūnų. Sutinka, kad yra pagrindas nukrypti nuo nepilnamečio vaiko išlaikymo lygių dalių principo ir tokiu būdu iš jo priteistinas nepilnametės dukters 200 Eur dydžio išlaikymas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje dienos iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskyrė šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo 109 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį), 443,33 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų), 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
5. Teismas nustatė, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo išduotas gimimo liudijimas, įrašo Nr. 108, kuriame ieškovė nurodyta esanti vaiko motina, o atsakovas - vaiko tėvas.
Šalies argumentai
6. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje prašo nustatyti jos ir atsakovo nepilnametės dukters gyvenamąją vietą kartu su ja, nes tarp šalių dėl šio reikalavimo ginčo nėra. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas nuo 2018 m. gegužės mėnesio su dukra kartu negyvena, bendrauja retai, tarp atsakovo ir dukros nėra emocinio ryšio, dukra gyvena kartu su mama ir kitomis seserimis, todėl jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas nereiškė reikalavimo dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo, teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės reikalavimu, todėl teismas, įvertindamas tai, kad ir išvadą byloje teikianti institucija, ir šalys tam neprieštarauja, tenkino ieškinio reikalavimą ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina (ieškove).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą ir tai, jog teismo sprendimas nagrinėjamu atveju priimamas 2023 m. pabaigoje (2023 m. spalio 3 d.), tai, kad išlaikymo dydis priteisiamas nuo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje datos bei kad vaikui priteisto išlaikymo dydis Vyriausybės nustatyta tvarka bus indeksuojamas tik nuo 2025 m., vertino nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį MMA dydį (709 Eur atskaičius mokesčius) ir nustatė nepilnametės šalių dukros poreikiams patenkinti reikalingą tokio dydžio išlaikymą kaip atitinkantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo orientaciniu laikomą vaiko išlaikymo dydžio kriterijų. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ieškovė turi teisę gauti kas mėnesį po vaikui skiriamą ir mokamą valstybės 85,75 euro išmoką ir papildomą 50,47 Eur išmoką, nes vaikas auga gausioje šeimoje, iš viso 136,22 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas valstybės mokamomis išmokomis vaikui, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovės ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės dėl šalių dukters poreikių tenkinimo reikalingos sumos yra pagrįstos, kad pradėjus lankyti ugdymo įstaigą ir atsiradus papildomiems poreikiams išlaidos šalių dukrai išlaikyti tik didės, kad atsakovas neneigė ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog papildomai prie dukros išaugusių poreikių neprisideda, sprendė, kad orientacinis šalių dukros išlaikymo dydis nustatytinas pagal kasacinio teismo praktikoje formuojamą orientacinį išlaikymo dydį nuo 2024 m. sausio 1 d. – 1 MMA (709 Eur). Reikalingo išlaikymo dydis mažintinas dukrai valstybės mokama išmoka 136,22 Eur ir tarp tėvų dalintina likusi apie 577 Eur suma.
8. Teismas sprendė, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė už ieškovės. Atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, turi reikiamą vairavimo kategoriją, kas suteikia galimybes gauti kur kas geriau apmokamą darbą. Nenustatyta, kad jis turi sveikatos problemų. Atsakovas neturi ir išlaikytinių bei finansinių įsipareigojimų. Tuo tarpu atsakovė viena augina tris nepilnamečius vaikus, šiuo metu yra nedirbanti, neturi nekilnojamojo turto, gyvena jos tėvui priklausančiame name, už kurio komunalines paslaugas moka pati. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad visa šalių dukros rūpinimosi ja, jos auginimo našta tekusi ieškovei, todėl sprendė, jog yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygybės principo ir iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, ieškinį tenkinti iš dalies - priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 205 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje iki vaiko pilnametystės ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovas niekada neprieštaravo, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina ir sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Iki šiol nėra ir nebuvo šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, todėl nesuprantamas tokio reikalavimo teismui reiškimas. Reikalavimas yra perteklinis. Teismas, tenkinęs šį ieškovės reikalavimą, nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir ieškovei jau procesiniuose dokumentuose nurodžius aplinkybę, kad ginčo nėra, atitinkamai turėjo išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų klausimą, dalies jų nepriteisdamas iš atsakovo.
9.2. Teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio nustatymo klausimą, neanalizavo ir nevertino byloje pateiktų įrodymų bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vaiko poreikius, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais.
9.3. Ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl išlaikymo dydžio ir pagrįstų išlaidų, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais apie išlaikymo dydį, neįrodė, kokią sumą per mėnesį išleidžia nepilnametės dukros išlaikymui. Ieškovė nepateikė iš esmės jokių vaiko poreikių (išskyrus būsto išlaikymo) išlaidas pagrindžiančių dokumentų ar tikslesnių duomenų apie jų (ne)buvimą. Ieškovė, kaip vieną iš poreikių nurodydama telefono sąskaitą, nepateikė duomenų, kiek ir kokių telefono abonentų ir atitinkamai sąskaitų ji turi, ar konkretus telefono abonentas yra skirtas naudotis būtent šalių nepilnametei dukrai, kokios šios sąskaitos (jeigu ji skirta) išlaidos. Analogiškai yra ir dėl išlaidų vaistams - ieškovė nepateikė įrodymų apie vaistų išrašymo būtinybę ir jų įsigijimą. Byloje yra pateikta pirmo ketvirčio 27,12 Eur sąskaita už atliekų tvarkymą ir trijų mėnesių sąskaitos už suvartotą elektros energiją. Kaip matyti iš sąskaitos už atliekas, būstu naudojasi 6 asmenys, tokiu atveju išlaidos už atliekų tvarkymą 1 asmeniu per mėnesį yra 1,51 Eur. Elektros energijos išlaidos 1 asmeniui per mėnesį sudarytų 7,54 Eur. Dėl to išlaidos už komunalinius mokesčius sudarytų 9,05 Eur, bet ne ieškinyje nurodytą 30-40 Eur sumą. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis dėl faktinių būsto išlaikymo išlaidų, šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti vidutiniškai reikalinga suma mažintina ir ši suma sudarytų 517,5 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi teisę gauti 136,22 Eur valstybės išmoką, iš vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos minusuotina valstybės mokamos vaiko išmokos dalis, atsižvelgiant į lygaus abiejų tėvų prisidėjimo prie vaiko išlaikymo principą iš atsakovo vaikui priteistino materialinio išlaikymo dydis suapvalinus yra 200 Eur (517,5- 136,22/2=190,64 Eur). Atsakovas sutiko teikti 205 Eur dydžio dukters išlaikymą teismo proceso metu ir šiuo metu tokį išlaikymą teikia.
9.4. Teismas subjektyviai sprendė dėl ieškovės turtinės padėties, neteisingai nurodė, kad ieškovė yra nedirbanti. 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad dirba ir jos pajamos yra apie 2000 Eur per mėnesį. Ieškovei nurodant, kad už jos tėvui priklausantį gyvenamąjį būstą, kuriame ji gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, moka pati, tokių duomenų į bylą nepateikė. Teismas nurodė, kad ieškovė viena augina tris nepilnamečius vaikus, tačiau pati ieškovė 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje nurodė, kad šių nepilnamečių vaikų tėvai vaikams išlaikymą pilnai ir reguliariai teikia (po 200 Eur/mėn.).
9.5. Ieškovės materialinė padėtis yra geresnė už atsakovo, ji savo gerą turtinę padėtį stengėsi nuslėpti. Ieškovė ne tik turi pakankamai piniginių lėšų trims nepilnamečiams vaikams bei sau pačiai išlaikyti, bet ir: 1) reguliariai kas mėnesį suteikia „paskolas“, „pašalpas“, skiria jas kitų asmenų pasilinksminimui, dėl to atmestini nepagrįsti ieškovės argumentai, kad ji savo broliui grąžindavusi skolą, juolab kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, jog brolis jai buvo suteikęs kokią nors paskolą; 2) ieškovė apsiperka Gibraltaro internetinėje parduotuvėje; 3) ieškovė turi pakankamai piniginių lėšų naktiniams klubams ir šampanui. Atsižvelgiant į ieškovės gerą turtinę padėtį, nėra pagrindo nukrypti nuo lygaus abiejų tėvų prisidėjimo prie vaiko išlaikymo principo.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Teismas visapusiškai, objektyviai ir teisingai išnagrinėjo civilinę bylą, įvertino byloje bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, galimybes mokėti išlaikymą, pagrįstai pripažino, kad atsakovas gali teikti priteistą 300 Eur materialinį išlaikymą savo vieninteliam vaikui, jo materialinė padėtis yra geresnė už ieškovės. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų, turi reikiamą vairavimo kategoriją, kas suteikia galimybes gauti kur kas geriau apmokamą darbą. Atsakovas neturi ir kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovas Vilkaviškio mieste nuomojasi su drauge gyvenamąjį namą, moka kelių šimtų Eur nuomos mokestį, nors atsakovas turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame kartu ne vienerius metus šalys gyveno. Tai tik patvirtina, kad atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės nei jis nurodo.
10.2. Ieškovė viena augina tris nepilnamečius vaikus. Ji šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir turėti didesnių pajamų. Ji gyvena tėvui priklausančiame name kartu su dukromis. Nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi. Šiuo metu nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 600 Eur suma. Vaiko poreikiai didėja kiekvienais metais ne tik jam augant, bet ir pradėjus lankyti gimnaziją (atsirado poreikis pirkti įvairių priemonių, daugiau rūbų, avalynės ir kitų būtinų daiktų), taip pat dukrai reikėjo nupirkti rašomąjį stalą, kėdę, kompiuterį ir kitų mokslams būtinų daiktų, priemonių, tačiau atsakovas prie to neprisideda.
10.3. Ieškovei, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, tenka pareiga dukrai vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis, kasdieninė vaiko priežiūra, visapusiškas rūpinimasis dukra, nors abu tėvai yra atsakingi už tai, kad nepilnametis vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti.
10.4. Iš atsakovo priteistas 300 Eur išlaikymo dydis nesiekia net pusės MMA, kuri šiuo metu yra 633 Eur po mokesčių. Kasacinis teismas nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Atsakovas neįrodė, kad negali savo vieninteliam išlaikytiniam skirti 300 Eur materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteistas 300 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai bei bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
15. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Taigi, išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2004).
16. Vaiko išlaikymo prievolė yra įtvirtinta įstatymo, t. y. ji egzistuoja ir jos dydis yra nulemtas įstatymo, nepriklausomai nuo to, ar yra priimtas teismo spendimas dėl išlaikymo priteisimo. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis; kt.). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
17. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
18. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
20. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. MMA Lietuvoje buvo 840 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633 Eur), nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA (skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo metu) Lietuvoje sudaro jau 924 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 709 Eur). Dėl to atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl dukters poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio ir pagrįstų išlaidų.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, išklausęs 2023 m. rugsėjo 4 d. ir 13 d. teismo posėdžių garso įrašus, atsižvelgęs į tai, kad ieškiniu prašomas priteisti išlaikymo dydis priteistas tik nuo skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo dienos (dėl to šalys nėra pateikusios apeliacinio skundo), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo metu šalių dukters poreikiams patenkinti yra reikalinga 709 Eur suma, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d. taikomas MMA atskaičiavus mokesčius.
22. Visgi, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tėvams priklausančio išlaikymo sumos, nepagrįstai iš vaiko poreikiams reikalingos sumos minusavo valstybės vaikui mokamą išmoką, kuri buvo taikytina 2023 m., t. y. 85,75 Eur išmoką ir papildomą 50,47 Eur išmoką (nes vaikas auga gausioje šeimoje), iš viso 136,22 Eur. Pirmosios instancijos teismui nusprendus vaiko poreikiams taikyti 2024 m. taikytiną MMA, iš šios sumos turėjo būti minusuojama ir 2024 m. taikytina valstybės mokama išmoka vaikui, t. y. 2024 m. ieškovė turi teisę gauti už šalių dukrą 96,25 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universalią išmoką ir 56,65 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) papildomą išmoką, iš viso 152,9 Eur.
23. Tačiau ir šis netikslumas nesudaro pagrindo mažinti iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, kadangi kasacinio teismo praktika, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas), yra nevienareikšmė. Kadangi teismas taip pat yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė šalių dukrai tik pradėjus mokytis pirmoje klasėje, kai mergaitė dar nelankė papildomų užsiėmimų, nors tokį norą (dainuoti ir šokti) yra savo motinai išreiškusi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios išlaidos galėtų būti skiriamos šalių dukters papildomoms veikloms finansuoti.
24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šalių turtinę padėtį.
25. Nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, skundžiamame sprendime abstrakčiai nurodė, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė už ieškovės (atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, turi reikiamą vairavimo kategoriją, kas suteikia galimybes gauti kur kas geriau apmokamą darbą; nenustatyta, kad jis turi sveikatos problemų, jis neturi ir išlaikytinių bei finansinių įsipareigojimų), visgi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybių mokėti pirmosios instancijos teismo priteistą nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą, sprendžia, kad atsakovas nepateikė visų duomenų siekiant atskleisti tikrąją jo turtinę padėtį. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie nustatyta, kad atsakovas nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini); nuo 2023 m. kovo 29 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė duomenų apie jo gaunamų darbinių pajamų dydį, o teismas neturi galimybės gauti tokių duomenų, kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išraše apie atsakovo darbovietę ir mokamas išmokas nurodyta, kad duomenų subjektas neidentifikuotas arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais duomenys neteiktini.
26. Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. Taigi atsakovas, turėdamas įstatyminę pareigą pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, šios pareigos nevykdė, duomenų nepateikė, tik 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad gauna 710 Eur darbo užmokestį „į rankas“. Mažai tikėtina, kad atsakovas, gaudamas tokias nedideles pajamas ir, jo teigimu, prisidėdamas prie savo draugės ir jos vaiko išlaikymo, neieškotų geriau apmokamo darbo ar kitų pajamų šaltinio. Be kita ko, atsakovas ir nepateikė duomenų apie savo pastangas susirasti geriau apmokamą darbą (pažymėtina, kad atsakovas 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje nurodė turįs CE vairuotojo kategoriją) ar papildomą darbą, persikvalifikuoti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, o ši aplinkybė turi būti vertinama prioritetinių vaiko interesų kontekste sprendžiant dėl vaiko naudai iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio.
28. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė viena augina tris nepilnamečius vaikus, šiuo metu yra nedirbanti, neturi nekilnojamojo turto, gyvena jos tėvui priklausančiame name, už kurio komunalines paslaugas moka pati. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog ieškovė yra nedirbanti. Apeliacinės instancijos teismas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje patikrinęs duomenis apie ieškovės darbinę veiklą, nenustatė, kad ieškovė dirba. Tai, kad ji vasaros metu dirbo laikinus darbus (rinko uogas), taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog šios ieškovės darbinės pajamos yra pastovios. Tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog jos mėnesio pajamos yra apie 2000 Eur, taip pat nepatvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo, kadangi tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi, dėl to aplinkybė, kad ieškovei padeda jos artimieji, nesudaro pagrindo mažinti iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį. Kritiškai vertintini ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie ieškovės išlaidas (Gibraltaro internetinėje parduotuvėje ar jos laisvalaikiui), nes jie taip pat nepatvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis yra daug geresnė nei atsakovo ar kad ji netinkamai leidžia atsakovo dukters išlaikymui skiriamas lėšas.
29. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Sunki materialinė padėtis jokiu būdu neatleidžia nei vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Kaip minėta, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
30. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 709 Eur per mėnesį suma. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo pastangas gauti dukters išlaikymui reikalingas pajamas, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad atsakovas yra nepajėgus teikti 300 Eur išlaikymą vienintelei savo dukrai, todėl nėra priežasties mažinti jam tenkančią dukters išlaikymo naštą.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
Dėl pirmosios instancijos teismo tarp šalių paskirstytų bylinėjimosi išlaidų
32. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis atsakovas nurodo, jog jis niekada neprieštaravo, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina (ieškove), mano, kad šis ieškovės reikalavimas buvo perteklinis, dėl to teismas, tenkinęs šį ieškovės reikalavimą, nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atitinkamai turėjo išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų klausimą, dalies jų nepriteisdamas iš atsakovo.
33. Apeliacinės instancijos teismas šį atsakovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
34. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o 2 dalyje nustatyta, kad, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
35. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2022 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (M-P-22-6964)MPA-13181 kreipėsi į atsakovą su prašymu ne vėliau kaip 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti Tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Tarnyba informavo ieškovę, jog teikiant pažymą nėra gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, kad atsakovas nesutiko pasinaudoti teismine mediacija.
36. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį ir nurodė, kad sutinka sudaryti taikos sutartį ar perduoti ginčą teisminei mediacijai, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovo iniciatyvą sudaryti taikos sutartį dėl šio reikalavimo, dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, pagrįstai atsižvelgė, kad šis ieškinio reikalavimas buvo patenkintas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
38. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudarė 230 Eur. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių.
39. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteistinos 230 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų (šios išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.