Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Andriaus Ignoto, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. ir atsakovo J. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį J. U. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

1.3. priteisti iš ieškovės A. J. atsakovo J. U. naudai pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

40. Pritaria teismo sprendimui dėl įpareigojimo atsakovui įrengti gyvenamąjį namą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

41. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

42. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečio vaiko R. U. gyvenamąją vietą kartu su jos motina (ieškove) A. J., taip pat nustatė atsakovo J. U. bendravimo su nepilnamete dukra R. U. tvarką, priteisė iš atsakovo J. U. išlaikymą R. U. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. kovo 31 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki jos pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės A. J. nurodytą sąskaitą iki einamojo mėnesio 30 dienos, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, nesutikdami su skundžiamu sprendimu minėtose dalyse, pateikė apeliacinius skundus.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

46. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas priimamas išimties tvarka.

Dėl šalių apeliacinių skundų.

Dėl išlaikymo priteisimo.

51. Remiantis kasacinio teismo praktika, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

53. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

54. Atsakovas J. U. apeliaciniu skundu prašo sumažinti išlaikymo dydį šalių nepilnametei dukrai iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodo, kad nepagrįstas būtinumas dukrai samdyti auklę, o ir pati ieškovė nepateikė įrodymų, kad bent kartą auklę būtų samdžiusi, atsakovo nuomone, auklė reikalinga tik nuvežimui į ugdymo įstaigą ir parvežimui iš jos. Be kita ko pažymi, kad abiems tėvams teikiant 300 Eur išlaikymą šalių dukrai, prie jo pridėjus šiuo metu gaunamą 276 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensiją ir 136,22 Eur išmoką vaikui, iš viso susidarytų 1 012 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui skiriama suma, kurios, atsakovo nuomone, tikrai pakanka dukters R. U. būtinųjų bei specialiųjų poreikių tenkinimui, o taip pat ir pavežėjo paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

56. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

57. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas įvertino, kokia suma yra reikalinga standartiniams dukters poreikiams (maistui – 100 Eur, komunalinėms išlaidoms – 100 Eur, rūbams, avalynei, uniformai, kitai aprangai – 50 Eur, sveikatingumui (vitaminams, vaistams ir pan.) – 80 Eur, pramogoms (gimtadieniams, ekskursijoms, muziejams, kinui) – 30 Eur, būreliams, lavinamiesiems užsiėmimams – 80 Eur, edukaciniams reikmenims (knygoms, elektroniniams įrenginiams, mokyklos reikmenims) – 40 Eur, t. y. viso – 480 Eur.) ir laikė ją racionalia bei pagrįsta. Teismas taip pat vertino, kokia suma yra reikalinga dukters specialiųjų poreikių tenkinimui (200 Eur), kuriuos sudaro išlaidos šalių dukros lankomiems būreliams (ženkliai viršijančios 80 Eur/mėn.), ortopedinė avalynė, dukra dažniau serga, jai reikalingi maisto papildai, dėl dukters psichinės sveikatos būklės specifikos ir užeinančių pykčio priepuolių gali atsirasti nenumatytų išlaidų, kaip pvz. sudaužyti telefoną, laikė ją adekvačia. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir tai, jog ieškovės nurodyta suma auklei yra per didelė ir objektyviai gali būti mažinama, todėl ją sumažino nurodant, jog auklės paslaugoms per mėnesį galėtų būti skiriama, atsižvelgiant į šalių dukrą turinčią specialiųjų poreikių, apie 450 Eur. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga 1 130 Eur suma, o iš jos atėmus šalpos neįgalumo pensiją bei išmoką vaikui, bendrai abiems tėvams tenkanti išlaikymo suma yra apie 718 Eur. Primintina ir tai, jog šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. minimali mėnesinė alga – 840 Eur, o minimali mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 633 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nustatytas (718 Eur) šalių nepilnametės dukters poreikių dydis yra pakankamas užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

58. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto (atsakovo) argumentai dėl nepagrįsto būtinumo dukrai samdyti auklę yra nereikšmingi, kadangi minėtoje dalyje pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir nurodė, jog auklės paslaugoms per mėnesį galėtų būti, bet nėra privaloma skirti mažesnė suma nei ieškiniu prašė ieškovė, kas reiškia, jog auklės paslaugos gali būti reikalingos tik išimtiniais atvejais, todėl teisėjų kolegija dėl minėtų argumentų atskirai nepasisako. Tuo tarpu vertinant apelianto (atsakovo) argumentus dėl kitų sumų nurodytų vaiko poreikių ir įkainių nepagrįstumo, pažymėtina, kad nors apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu nesutinka su ieškovės bei teismo apskaičiuotomis ir nurodytomis išlaidomis vaiko būtiniesiems bei specialiesiems poreikiams, tačiau nenurodė ir nepateikė įrodymų bei skaičiavimų, patvirtinančių, jo manymu, vaikui reikalingą mažesnę šių išlaidų sumą, nei prašė ieškovė ir nustatė teismas (CPK 178 straipsnis). Vien deklaratyvūs apelianto teiginiai, jog jo siūlomos priteisti sumos ir šalių dukros patiriamos išlaidos turėtų būti mažesnės ir pakankamos, nepateikiant jokių konkrečių rašytinių įrodymų ar teisinių argumentų, neleidžia daryti priešingos išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors civilinėje byloje pateiktos dukros išlaikymui patiriamos išlaidos buvo pateiktos abstrakčiai, nebuvo pateikta rašytinių įrodymų apie visas vaiko patiriamas konkrečias išlaidas, tačiau vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas bei teismų praktiką. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ieškinyje nurodytų išlaidų dydžius ir pagrįstai konstatavo, kad išlaidos yra protingo dydžio, nėra užaukštintos, atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir amžių, o nurodyti poreikiai yra patys būtiniausi ir svarbiausi. Atsižvelgtina ir į tai, kad nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių (mergaitė turi Dauno sindromą) – iki 2023 m. balandžio 30 d. jai nustatytas vidutinis neįgalumas bei neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, kuris gali sąlygoti ir kitus sveikatos sutrikimus, kurie reikalauja didesnių lėšų, nei įprastieji, būtinieji poreikiai. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teismo sprendimu nustatytas 400 Eur išlaikymo dydis atitiko sprendimo priėmimo metu buvusią tėvo turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, bei užtikrina galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius ir specialiuosius vaiko raidos poreikius.

59. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas jam didesnę išlaikymo sumą, netinkamai vertino atsakovo turtinę padėtį. Atsakovo nuomone, būtent ieškovė gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame kaime (duomenys neskelbtini) rajone, kur susirasti darbą iš esmės jokių galimybių nėra. Su šiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

60. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

61. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais jai buvo apskaičiuota (iki mokesčių) 11 989,30 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius tai sudarytų apie 7 450 Eur), kas vidutiniškai per mėnesį sudarytų apie 1 500 Eur iki mokesčių (arba apie 931,25 Eur atskaičius mokesčius), ieškovei yra mokamos šalių dukrai R. U. skirtos šalpos ir neįgalumo pensijos išmokos, ieškovei yra pervedamos ir savivaldybės mokamos išmokos vaikui, už neįgalią dukrą jai taip pat kas mėnesį mokama išmoka vaikui nuo 2022 m. sausio 1 d. sudarė 116,76 Eur, nuo 2022 m. birželio 1 d. – 127,50 Eur, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – 136,22 Eur, ji turi dar vieną dukterį, ieškovei nuosavybės teise priklauso 1 automobilis, žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) (po ½ dalį dalijasi su dukra) bei žemės sklypas (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) ir statiniai (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaime. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas J. U. 2021 metais deklaravo 15 826,66 Eur gautų pajamų, kas sudarytų vidutiniškai apie 1 319 Eur (neatskaičius mokesčių), jis dirba statybininku, per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 28 d. (apytiksliai 4 mėnesiai) gavo 1 055,92 Eur nedarbo draudimo išmokų, kas vidutiniškai per mėnesį sudarė po 264 Eur, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso keleto sklypų (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaimuose dalys bei sklypų dalys su statiniais (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaimuose, jam priklauso ir šiuo metu statomas namas, kurio nuosavybės dokumentai dar nėra sutvarkyti, keletas automobilių. Teismas taip pat nustatė, kad abi šalys yra darbingos, nedarbingumas nei vienai iš šalių nėra nustatytas, abu yra panašaus amžiaus, kitų išlaikytinių nei viena iš šalių neturi, abiejų šalių finansinė padėtis yra iš esmės panaši.

62. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, kilnojamąjį ar registruotą nekilnojamąjį turtą, be kita ko, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė turi dar vieną dukrą, kur padeda rūpintis šalių dukra. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, išsamiai vertino abiejų tėvų turtinę padėtį ir nustatė, kad nors abiejų šalių finansinė padėtis yra panaši, tačiau tik ieškovė faktiškai rūpinasi šalių dukra, kuriai nustatytas neįgalumas, priešingai nei atsakovas, kuris neturi kitų asmenų, kuriais privalėtų rūpintis ir turi visas galimybes pasididinti savo pajamas pagal turimą specialybę, atsižvelgė į tai, jog ieškovės galimybės papildomai užsidirbti ir padidinti savo pajamas yra absoliučiai apribotos, kas reiškia, jog atsakovas turi prisiimti kiek didesnę išlaikymo dalį, dėl to priteisė iš atsakovo ne pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos, o didesnę dalį (400 Eur). Pabrėžtina, kad atsakovas su šalių dukra matosi ir bendrauja kur kas rečiau nei ieškovė, ne taip dažnai susiduria su išlaidomis, kurios reikalingos specialių poreikių turinčiam vaikui, taigi nepatiria ir įprastai tokio bendravimo metu patiriamų išlaidų. Iš esmės vienai ieškovei tenka rūpintis kasdiene šalių vaiko priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, vaikų gerbūvio užtikrinimu (gaminti maistą, skalbti jų drabužius, tvarkyti namus ir pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant nepilnametį vaiką, turintį specialiųjų poreikių.

63. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 27 straipsniu pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Susilaukdamas vaiko, atsakovas prisiėmė atsakomybę juo pasirūpinti tinkamai. Jei dabartinės pajamos iš tiesų būtų nepakankamos šio tikslo įgyvendinimui, jis galėtų susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, tačiau šiuo atveju atsakovas nepateikė duomenų apie savo pastangas gauti didesnes pajamas. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, nepadarė atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų teisės normų pažeidimų.

64. Apeliantė (ieškovė) A. J., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas mažesnis nei jos prašomas periodinis kasmėnesinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui nurodo, jog teismas visiškai ignoravo byloje nustatytus faktus, nesigilino į vaiko poreikių dydį, standartinių ir jos specialiųjų poreikių santykį, kad ieškovė aukojasi dukros labui, visą savo laisvą laiką užsiima neįgalios dukters priežiūra, sutaupo lėšų nesamdydama auklės, o atsakovas turi daug nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir iki šiol iš esmės visiškai nelanko dukros ir ja nesirūpina, dėl ko iš jo turėtų būti priteista 600 Eur periodinė kasmėnesinė išmoka.

65. Apeliacinės instancijos teismas tokiems apeliantės argumentams nepritaria, visų pirma remdamasis tuo, jog kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino aukščiau nurodytas aplinkybes bei nepilnamečio vaiko poreikius, pasisakydamas dėl kiekvienos ieškovės įrodinėjamos aplinkybės ir poreikius sudarančių sumų: atsižvelgė į tai, kad šalių dukra turi specialių poreikių, lanko būrelius ir lavinamuosius užsiėmimus, vertino sumą skiriamą mergaitės pramogoms (gimtadieniams, ekskursijoms, muziejams, kinui), edukaciniams reikmenims (knygoms, elektroniniams įrenginiams, mokyklos reikmenims). Tai, jog teismas sprendė priteisti mažesnę išlaikymo sumą nei kad prašė apeliantė, nesudaro pagrindo vertinti, jog nepilnamečio vaiko poreikiai įvertinti neteisingai ar kad teismas neįvertino, jog ieškovė dukrai skiria kur kas daugiau laiko, užsiima jos priežiūra, priešingai, teismas atsižvelgė į tai, jog nors šalių turtinė padėtis iš esmės panaši, atsakovas turi visas galimybes pasididinti savo pajamas pagal turimą specialybę, priešingai nei ieškovė, kurios galimybės yra apribotos dėl nuolatinės priežiūros su specialių poreikių turinčiu vaiku, todėl vertino, kad atsakovas turi prisiimti kiek didesnę išlaikymo dalį ir taip prisidėti rūpinantis vaiku. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas atsisako prisidėti prie rūpinimosi šalių dukra, tenkinti papildomas vaiko išlaidas, priešingai, atsakovas savo pareigų vaikui nevengia, be kita ko, bendravimo su vaiku tvarka užtikrina ne tik vaikų laisvalaikio leidimo kartu trukmę, bet ir papildomų vaikų poreikių tenkinimą, t. y. keliones, pramogas, specialius poreikius ir kitas išlaidas. Akcentuotina, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovas turi prisidėti prie tenkintinų papildomų dukters išlaidų, o laiko leidimas kartu, kurią nustatė teismas skundžiama nutartimi, tai užtikrina. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Taigi vertinama, kad apeliantė nepagrindė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino nepilnamečio vaiko poreikius, priteisdamas mažesnį nei prašė ieškovė išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

66. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Remiantis tuo, akcentuotina, kad išlaikymo dydžio priteisimas nėra galutinis, t. y. nekeistinas, kas reiškia, jog pasikeitus vaikų poreikiams ir/arba tėvų galimybėms teikti vaikams išlaikymą, šalims išlieka teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

67. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai įvertino nepilnamečio vaiko poreikius, byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai apskaičiavo atsakovui tenkančią išlaikymo periodinėmis išmokomis dalį. Todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje skundžiamą sprendimo dalį palieka nepakeistą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

68. Sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo klausimą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

69. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

70. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 6 167,54 Eur kaip nepilnamečio vaiko R. U. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. ieškovei A. J., pavedant šiomis lėšomis disponuoti ieškovei uzufrukto teise. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, teismų praktikoje aptartus orientacinius dydžius bei įvertinęs dukters specialiuosius poreikius teismas sprendė, jog atsakovas per trejų metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos dukters išlaikymui sumokėjo 6 720 Eur, t. y. netgi daugiau nei tuo laikotarpiu turėjo. Apeliantės teigimu, teismas visiškai nesigilino į vaiko poreikių dydį, R. U. standartinių poreikių ir jos specialiųjų poreikių santykį, nes skolos laikotarpiu dukros specialiesiems poreikiams užtikrinti iš J. U. laikė pakankama vos 100 Eur sumą per mėnesį, kas reiškia, jog per bet kurį laikotarpį iš 36 mėnesių yra ženkliai mažiau nei standartiniams vaiko poreikiams pripažįstama suma apskaičiuojama taikant 1 MMA. Ieškovės nuomone, teismas turėtų laikytis proporcingumo principo byloje vertindamas ir atlikdamas J. U. skolos paskaičiavimą, o šalpos neįgalumo pensijos sumos neturėjo būti įtrauktos apskaičiuojant susidariusį įsiskolinimo dydį.

71. Remiantis byloje esančiais įrodymais, ieškovė teismui buvo pateikus lentelę, kurioje detalizavo atsakovo įsiskolinimą šalių dukrai, kurį sudaro konkretaus laikotarpio minimali alga neatskaičius mokesčių dalinama pusiau, pridedama kas mėnesį po 100 Eur specialiųjų poreikių tenkinimui bei atimama pusė savivaldybės mokamos išmokos vaikui. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie konkrečias patirtas išlaidas nurodomu laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas įvertino minimalią mėnesinę algą neatskaičius ir atskaičius mokesčius 2019-2022 metais, savivaldybės išmokėtus išmokų dydžius neįgaliam vaikui 2019-2022 metais bei šalpos neįgalumo pensijos dydžius 2019-2022 metais. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo pateiktų skaičiavimų, priešingai nei teigia apeliantė, teismas neįtraukė į bendrą priteistiną sumą nei savivaldybės išmokėtos išmokos neįgaliam vaikui nei šalpos neįgalumo pensijos sumų, ir apskaičiavo, kad iš viso per visą trejų metų laikotarpį atsakovas dukters išlaikymui turėjo sumokėti 6 115,51 Eur. Ieškovė teismui yra pateikusi banko išrašus už laikotarpius nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 1 d., iš kurių matyti, kad atsakovas per trejų metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos dukters išlaikymui, atsižvelgiant į teismų praktikoje aptartus orientacinius dydžius bei įvertinus specialiuosius vaiko poreikius, sumokėjo daugiau nei tuo laikotarpiu turėjo, kaip teisingai nustatė ir pirmos instancijos teismas. Pabrėžtina, jog ieškovės pateikti argumentai nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad atsakovas neteikė nepilnamečiui vaikui kasdienius jo poreikius atitinkančio išlaikymo. Atsižvelgiant į tai bei remiantis byloje esančiais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo įsiskolinimą yra nepagrįstas. Konstatuotina, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje.

Dėl bendravimo tvarkos.

72. Apeliantas (atsakovas) taip pat prašo panaikinti atsakovo J. U. bendravimo su nepilnamete dukra R. U. tvarkos dalį, pagal kurią atsakovas J. U. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo privalo įrengti gyvenamąjį namą taip, kad jis būtų tinkamas svečiuotis su nakvyne dukrai R. U., o užbaigus statybos darbus, atsakovas J. U. privalo kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad būtų įvertintas patalpų tinkamumas svečiuotis dukrai su nakvynėmis. Nurodo, kad teismas sprendime neidentifikavo gyvenamojo namo, kurį įpareigojo įrengti taip, kad jis būtų tinkamas svečiuotis su nakvyne dukrai, nedetalizavo, kokius konkrečiai reikalavimus turėtų atitikti šis gyvenamasis namas.

73. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą per 6 mėnesius įrengti jo gyvenamąjį namą taip, kad jis būtų tinkamas svečiuotis su nakvyne dukrai, o užbaigus statybos darbus kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad būtų įvertintas patalpų tinkamumas, priėmė sprendimą, kuris neatitinka įvykdytino sprendimo kriterijų, t. y. teismo sprendime nedetalizuota ir nenurodytas gyvenamasis namas, kurį įpareigojama pertvarkyti (tai galima suprasti tik iš sprendimo aprašomosios dalies, jog tai gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)), nenurodyta, kokius konkrečiai reikalavimus jis turi atitikti, kokia apimtimi turi būti atlikti pertvarkymo darbai, kad name galėtų svečiuotis specialiųjų poreikių turintis vaikas. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog ši skundžiamo sprendimo dalis yra nekonkreti ir neaišku, ar įgyvendinama. Pažymėtina ir tai, jog toks pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas nepagrįstai apriboja atsakovo J. U. teises su savo nekilnojamuoju turtu elgtis savo nuožiūra, t. y. jį rekonstruoti, renovuoti, perstatyti, išnuomoti, parduoti ir pan., be kita, byloje nebuvo ginčo dėl to, jog atsakovo gyvenamasis namas, toks, koks yra dabar ir koks bus pilnai pabaigtas, nebus tinkamas bendravimui su nepilnamečiu vaiku, net ir turinčiu specialių poreikių, nėra reglamentuota, jog vienas iš tėvų, kurio vaikas turi specialiųjų poreikių, turėtų nuosavą gyvenamąjį būstą, pritaikytą vaikui turinčiam minėtų poreikių. Pritartina atsakovui, jog svarbu, kad patalpos, kuriose svečiuosis dukra R. U., būtų pritaikytos tiek, kad atitiktų vaiko poreikius.

74. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo atsakovui per 6 mėnesius įrengti jo gyvenamąjį namą taip, kad jis būtų tinkamas svečiuotis su nakvyne dukrai, o užbaigus statybos darbus kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad būtų įvertintas patalpų tinkamumas, naikintina.

Dėl bylos procesinės baigties.

75. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tačiau nustatydamas atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir įpareigodamas atsakovą įrengti jo gyvenamąjį namą taip, kad jis būtų tinkamas svečiuotis šalių dukrai, priėmė sprendimą, kuris neatitinka įvykdytino sprendimo kriterijų, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis šioje dalyje naikintina ir sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

76. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

77. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (50 proc.), o ieškovės apeliacinis skundas atmestas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis) bei išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

78. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

79. Nustatyta, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 843,60 Eur (176 Eur žyminis mokestis ir 677,60 Eur atstovavimo išlaidos) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas patyrė 750 Eur atstovavimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies: visiškai tenkintas ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (100 proc.), iš dalies tenkintas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo (80 proc.), tačiau ši dalis šia apeliacinio teismo nutartimi pakeista tenkinant 70 proc., taip pat iš dalies tenkintas reikalavimas dėl periodinio išlaikymo (tenkinta 66,67 proc. reikalavimo) bei atmestas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo (0 proc.), kas reiškia, jog šiuo atveju bendrai patenkinta apie 59,16 proc. ieškovės reikalavimų. Remiantis teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeičiama ieškovei iš atsakovo priteisiant 400,88 Eur atstovavimo išlaidų bei 104,12 Eur sumokėto žyminio mokesčio, taigi ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 505 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, 40,84 proc. ieškinio reikalavimų buvo atmesta, atsakovui iš ieškovės priteistina 306,3 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus priešpriešinį įskaitymą ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 198,7 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

80. Taip pat perskirstytinos iš patirtos 8,96 Eur pašto išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos dalintinos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Kadangi apeliacinio teismo nutartimi buvo patenkinta 59,16 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo priteistina pašto išlaidų dalis sudaro 5,30 Eur, taigi iš viso valstybei iš atsakovo priteistina 113,30 Eur (108 Eur sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo + 5,30 Eur pašto išlaidų). Perskirsčius bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ieškovei tenkanti atlyginti pašto išlaidų dalis sudaro 3,66 Eur, tačiau jos nepriteistinos, nes neviršija 5 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

81. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 400 Eur, už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą – 240 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, o atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, iš esmės buvo patenkintas vienas iš dviejų pagrindinių atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistinos 440 Eur bylinėjimosi išlaidos (200 Eur iš dalies tenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir 240 Eur už atsakovo atsiliepimą atmetus ieškovės apeliacinį skundą). Atitinkamai ieškovei priklauso 50 proc. bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Kadangi ieškovė tokias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, jos jai nepriteisiamos.

82. Atsakovas taip pat pateikė įrodymus, kad sumokėjo 162 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, kad šis atsakovo pateiktas reikalavimas atmestas, jo patirtos išlaidos neatlyginamos.

83. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl apeliacinio skundo pateikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliantės (ieškovės) A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Apelianto (atsakovo) J. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos bei bylinėjimosi išlaidų ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jos motina (ieškove) A. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo J. U., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra R. U., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1) Įsiteisėjus teismo sprendimui, pirmas šešias savaites tėvas J. U. su dukra bendrauja kiekvieną šeštadienį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą 19 val.

2) Po 6 (šešių) savaičių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, tėvas J. U. su dukra bendrauja poriniais metų šeštadieniais, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą 19 val.

3) Po 6 (šešių) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, tėvas J. U. su dukra bendrauja poriniais metų savaitgaliais paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.

4) Tėvas bendrauja su dukra per dukros gimtadienius (gegužės 1 d.) kiekvienais poriniais kalendoriniais metais iki 5 (penkių) valandų, konkretų bendravimo su vaiku laiką, vietą bei trukmę suderinęs su vaiko motina raštu (SMS žinutėmis, el. paštu, bendravimo programėlėmis) ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki numatyto bendravimo laiko.

5) Tėvas bendrauja su dukra kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 20 val.

6) Lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra Šv. Kūčių dieną, t. y. gruodžio 24 d. ir pirmąją šv. Kalėdų dieną, paimdamas dukrą gruodžio 24 d. nuo 15.00 val. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į nuolatinę gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 20.00 val.

7) Nelyginiais metais tėvas bendrauja su dukra per Šv. Kalėdas, t. y. paimdamas dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. nuo 15.00 val. ir grąžindamas ją į nuolatinę gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 18.00 val.

8) Vaiko vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su dukra ne mažiau kaip 14 (keturiolika) dienų nepertraukiamai arba dalimis, iš kurių viena dalis – ne trumpesnė kaip 7 (septynios) kalendorinės dienos, paimdamas dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos, paėmimo ir grąžinimo datą ir laiką suderinęs raštu (SMS žinutėmis, el. paštu, bendravimo programėlėmis) su motina ne mažiau kaip prieš kaip 14 (keturiolika) dienų.

9) Tėvas turi teisę kitų kasmetinių atostogų metu praleisti su dukra iki 14 (keturiolika) dienų, kurias su dukra gali praleisti dalimis, paimdamas dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos, paėmimo ir grąžinimo datą ir laiką suderinęs raštu (SMS žinutėmis, el. paštu, bendravimo programėlėmis) su motina ne mažiau kaip prieš kaip 14 (keturiolika) dienų.

10) Tuo atveju, jeigu tėvas J. U. dėl objektyvių aplinkybių negali bendrauti su vaiku nustatytu bendravimo laiku, apie tai informuoja motiną A. J. raštu (SMS žinute, el. paštu, bendravimo programėlėmis) ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki numatyto bendravimo laiko.

11) Abipusiu tėvo ir motinos sutarimu, tėvas turi teisę paimti vaiką kitomis dienomis, dėl vaiko paėmimo sutarus raštu (SMS žinutėmis, el. paštu, bendravimo programėlėmis) ne mažiau, kaip prieš 1 (vieną) parą.

12) Iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos vaiką pasiima ir atveža tėvas savo transportu bei savo lėšomis.

13) Įsiteisėjus teismo sprendimui ir nuo to praėjus 6 savaitėms, tėvas turi teisę ne mažiau kaip tris kartus per savaitę netrukdomai bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, atsižvelgdamas į vaiko dienos režimą.

14) Tėvas turi teisę iš vaiko motinos ir įstaigų, kurios turi ryšį su jo vaiku, gauti visą informaciją apie savo nepilnamečio vaiko sveikatą, elgesį, pasiekimus ugdyme bei moksle.

15) Vaiko ligos atveju vaiko tėvas turi teisę lankyti vaiką jo gyvenamojoje ar kitoje faktinėje buvimo vietoje.

16) Bet kurios šalies teisės dalyvauti vaiko auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 400 Eur (keturis šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. kovo 31 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki jos pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės A. J. nurodytą sąskaitą iki einamojo mėnesio 30 dienos, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Paskirti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 198,7 Eur (šimtas devyniasdešimt aštuonis eurus ir 0 ct) išlaidų už advokato pagalbą ir sumokėtą žyminio mokesčio dalį.

Priteisti iš atsakovo J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 113,30 Eur (vieną šimtą trylika eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.“

Priteisti atsakovui J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 440 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.