Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-453-603/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-12
Bylos Nr.: e2A-453-603/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17360-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Loreta Bujokaitė, Rūta Petkuvienė
Ieškovas: A. Č.
Atsakovas: I. K.

Kategorijos

2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas

Civilinė byla Nr. e2A-453-603/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17360-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5.; 2.3.3.7.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės ir Rūtos Petkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ir atsakovės I. K. – Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei I. K. – Č. ir pagal atsakovės atsiliepimą – priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės ir susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) atsakovei palikti jos pasirinktą pavardę; 4) nustatyti šalių nepilnametės dukters I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakove; 5) priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai po 250 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis; 6) nustatyti ieškovo prašomą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas iš dalies patikslino ieškinio reikalavimus, nurodydamas, kad: 1) atsisako ieškinio reikalavimo nutraukti šalių santuoką dėl vienasmenės atsakovės kaltės ir reiškia reikalavimą šalių santuoką nutraukti dėl bendros abiejų sutuoktinių kaltės; 2) atsisako reikalavimo dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės; 3) sutinka, kad iš jo nepilnametei dukrai būtų priteistas 275 Eur dydžio kas mėnesį mokamas išlaikymas periodinėmis išmokomis.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi priimtas ieškovo pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo nutraukti šalių santuoką dėl vienasmenės atsakovės kaltės ir atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo priteisti ieškovui iš atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; byla šioje dalyje nutraukta.

Šalies argumentai

4. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė tokias faktines aplinkybes ir reikalavimus grindė šiais argumentais:

4.1. šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. Č.. Bendras sutuoktinių gyvenimas truko ne ilgiau nei 7 mėnesius. Tai sąlygojo skirtingos šalių gyvenamosios vietos - ieškovas gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini)., o atsakovė – Lietuvoje;

4.2. susitikimams su šeima ieškovas į Lietuvą skraidydavo reguliariai (kas mėnesį). (duomenys neskelbtini) metų vasarą atsakovė su šalių dukra ir savo sūnumi R. R., gim. (duomenys neskelbtini)., iš ankstesnių santykių, buvo atvykę pas ieškovą ir gyveno kartu 2 mėnesius laiko. Likti ilgesniam laikui (duomenys neskelbtini) atsakovė nenorėjo;

4.3. atsakovė visiškai nevertinto ieškovo pastangų kuriant šeimos gerovę, auklėjant ir prižiūrint šalių dukrą ir atsakovės nesantuokinį sūnų. Ieškovo nuomone, atsakovė yra labai kategoriška, visiškai netoleruojanti jo požiūrio klausimais, kurie susiję su dukros gydymu, priežiūra ir auklėjimu. Atsakovė yra labai netvarkinga. Bute, kuriame įsikūrusi ieškovė su dviem vaikais, sklinda nemalonus kvapas, šaldytuve pastoviai yra sugedusio, supelijusio maisto, mėtosi užsigulėjusios šiukšlės, skylėtos kojinės, seni rankšluosčiai, pašto siuntos, rašymo priemonės, čekiai, etiketės, kosmetikos buteliukai ir pan., kaupiami daiktai (jie nerūšiuojami, netvarkomi), todėl netvarka namuose yra kliūtimi gerai šeimos narių savijautai ir gražiam bendravimui. Ieškovo pastangos sutvarkyti namus, keisti gyvenamąją aplinką, kurioje auga dukra, nedavė jokių rezultatų;

4.4. sutuoktinių kasdienybę nuolat lydėjo barniai ir nesutarimai dėl netvarkos namuose, todėl 2016 metų pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškovas pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kurio pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-54528-1045/2016. Šioje byloje vėliau ieškovas ir atsakovė pateikė pareiškimą, prašydami skirti 6 mėnesių terminą susitaikymui. Santuoka nebuvo nutraukta;

4.5. sutuoktinių tarpusavio bendravimui nepagerėjus, ieškovas pakartotinai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovė nėra pakeitusi savo įpročių buityje, su ieškovu elgiasi dar įžūliau, ignoruoja bet kokius ieškovo poreikius, nuteikinėja prieš ieškovą jų dukrą;

4.6. nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovas šalių susitarimu perveda po 250 Eur per mėnesį. Ieškovo finansinės galimybės leidžia jam teikti 275 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, tokia suma parinkta atsižvelgiant į kasacinio teismo įvardintą minimalios algos kriterijų bei tai, kad atsakovė gauna vaiko išmoką;

4.7. sutiko, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove (motina);

4.8. nustatytina tokia ieškovo bendravimo tvarka su dukra: 1) kas antrą savaitę nepertraukiamai nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimdamas vaiką penktadienį nuo 8.00 val. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos arba iš ugdymo vietos pasibaigus vaiko ugdymo veiklai ir grąžindamas vaiką sekmadienį iki 21.00 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, tėvas taip pat turi teisę bendrauti su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos arba iš ugdymo vietos pasibaigus vaiko ugdymo veiklai ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą arba į ugdymo vietą iki to laiko, kada vaikui prasideda ugdymo veikla; 2) neporiniais metais pradedant nuo 2023 metų: per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.) nuo šiame punkte nurodytos šventinės dienos 10.00 val. iki 20.00 val.; per Šv. Velykų pirmąją dieną nuo šiame punkte nurodytos šventinės dienos 10.00 val. iki 20.00 val.; per Jonines (birželio 24 d.) nuo šiame punkte nurodytos šventinės dienos 10.00 val. iki 20.00 val.; per dukros gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo šiame punkte nurodytos šventinės dienos 10.00 val. iki 20.00 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas; per Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę (Žolinės) (rugpjūčio 15 d.) nuo šiame punkte nurodytos šventinės dienos 10.00 val. iki 20.00 val.; per Šv. Kūčias ir šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) nuo šiame punkte nurodytos pirmos šventinės dienos 10.00 val. iki antros dienos 20.00 val.; 3) poriniais metais pradedant nuo 2022 metų: per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) nuo šiame punkte nurodytos pirmos šventinės dienos 10.00 val. iki antros dienos 20.00 val.; per Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.) nuo šiame punkte nurodytos šventinės dienos 10.00 val. iki 20.00 val.; Šv. Velykų antrąją dieną nuo šiame punkte nurodytos šventinės dienos 10.00 val. iki 20.00 val.; per Darbininkų dieną (gegužės 1 d.) nuo šiame punkte nurodytos šventinės dienos 10.00 val. iki 20.00 val.; per Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.) nuo šiame punkte nurodytos šventinės dienos 10.00 val. iki 20.00 val.; per Visų Šventųjų ir Vėlinių dieną (lapkričio 1-2 d.) nuo šiame punkte nurodytos pirmos šventinės dienos 10.00 val. iki antros dienos 20.00 val. Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo šiame punkte nurodytos šventinės dienos 10.00 val. iki 20.00 val.; kiekvienais metais – per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį), tėvo A. Č. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) pasiimdamas vaiką nuo 8.00 val. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos arba iš ugdymo vietos pasibaigus vaiko ugdymo veiklai ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 21.00 val.; 4) tėvas įpareigojamas netrukdyti ieškovei bendrauti su vaiku šiomis švenčių dienomis: poriniais metais per Šv. Kūčias ir šv. Kalėdų pirmąją dieną; neporiniais metais šv. Kalėdų antrąją dieną; neporiniais metais gruodžio 31 d. ir pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.); - poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną; - neporiniais metais Šv. Velykų antrąją dieną; - poriniais metais dukros gimimo dieną; neporiniais metais per Darbininkų dieną (gegužės 1 d.); neporiniais metais per Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.); neporiniais metais per Visų Šventųjų ir Vėlinių dieną (lapkričio 1-2 d.); neporiniais metais per Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.); poriniais metais per Jonines (birželio 24 d.); poriniais metais per Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę (Žolinės); 5) nustatyti, kad tėvas turi teisę atostogauti kartu su vaiku Lietuvoje ar užsienyje per metus nepertraukiamai iki 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų dalimis, ne daugiau kaip po 2 savaites nepertraukiamai iš eilės. Įpareigoti šalis apie planuojamas atostogas viena kitą įspėti elektroniniu paštu ar SMS trumpuoju pranešimu ne vėliau kaip prieš 2 (du) mėnesius, nurodant atostogų trukmę, vaiko būsimą buvimo vietą ir vietos kontaktinius duomenis, nepriklausomai, ar atostogos planuojamos Lietuvos teritorijoje, ar už jos ribų; Tuo metu, kai vaikas yra pas vieną iš šalių, nustatyti, kad kita šalis turi teisę telefonu, interneto pagalba ar kitomis IT telekomunikacijų priemonėmis bendrauti su vaiku. Nustatyti, kad šalys turi teisę bendru sutarimu keisti tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus ir vaiko interesus.

4.9. santuokoje įgyto dalintino turto sutuoktiniai neturi. Ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas nebuvo pagerintas iš bendrų lėšų, todėl nėra pagrindo jį pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir jį dalinti. Šalys kreditorių neturi. Nėra ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateikė atsiliepimą su savarankiškais reikalavimais, kuris buvo pripažintas priešieškiniu ir prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) po santuokos nutraukimo atsakovei grąžinti iki santuokos turėtą pavardę; 4) nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą kartu su atsakove; 5) priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai 360 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 6) priteisti iš ieškovo 974 Eur dydžio materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio mėn. iki bylos iškėlimo teisme dienos (skaičiuojant po 250 Eur iki 2022 m. sausio 1 d. ir po 267 Eur nuo 2022 m. sausio 1 d. per mėnesį); 7) nustatyti atsakovės siūlomą ieškovo bendravimo su dukra tvarką; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo reikalavimus grindė šiais argumentais:.

5.1. nėra pagrindo sutikti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Po santuokos sudarymo šalys gyveno gerai, bendrai tvarkė bendrą ūkį. Tvarkos nebuvimas gyvenamojoje aplinkoje niekaip neįtakojo ir net negalėjo įtakoti sutuoktinių tarpusavio santykių, kadangi beveik visą santuokos laikotarpį sutuoktiniai gyveno skirtingose valstybėse;

5.2. ieškovas beveik iš karto po santuokos sudarymo išvyko į (duomenys neskelbtini), joje nepertraukiamai gyveno daugiau nei septynerius metus, o atsakovė tuo metu gyveno ir dirbo Lietuvoje. Gyventi užsienyje buvo ieškovo apsisprendimas, jis nebuvo aptartas su atsakove. Tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir iš karto po to, atsakovė mėgino su ieškovu pasikalbėti ir išsiaiškinti, kaip, kur ir iš kokių pajamų sutuoktiniai gyvens, tačiau į šiuos klausimus ieškovas jokių tiesioginių atsakymų nepateikdavo (sakydavo, kad apie tai pakalbėsime vėliau arba kad galbūt jo motina leis pas ją bute pagyventi). Toks ieškovo konkretumo nebuvimas nuo pat pradžių atsakovę slėgė, kėlė netikrumo ir nesaugumo jausmą, juolab, jog tuokiantis ji buvo 5 mėn. nėščia. Atsakovei laukiantis vaiko ir vaikui gimus jau buvo saugiau likti Lietuvoje, kur ji buvo nuolat stebima medikų, be to atsakovė augino sūnų R. R. iš ankstesnių santykių, kuris lankė ugdymo įstaigą Vilniuje;

5.3. ieškovui išvykus gyventi į užsienį, atsakovė manė, kad toks jo sprendimas yra sąlygotas siekio materialiai aprūpinti šeimą, sukurti sąlygas jos gerovei, kad ieškovas turės galimybę gauti didesnes pajamas, nei tą galima būtų padaryti Lietuvoje ir per trumpesnį laiką sukaupti reikiamą šeimos gyvenimui pinigų sumą. Todėl taip manydama atsakovė tokiam sutuoktinio apsisprendimui neprieštaravo;

5.4. (duomenys neskelbtini) mėnesį (8 nėštumo mėnesį) atsakovei įvyko kirkšnies užspaudimas, tapo sunku ne tik judėti, bet ir pasikelti iš lovos. Atsakovė tuomet prašė sutuoktinį atvykti į Lietuvą, tačiau ieškovas, motyvuodamas tuo, jog jis su savo motina išvyksta atostogauti į Ispaniją, atsakovei padėti atsisakė. Toks ieškovo elgesys atsakovę stipriai sukrėtė, buvo sunku suvokti, kad žmogus, su kuriuo prieš keletą mėnesių susituokė, gali būti toks abejingas tiek atsakovės savijautai, tiek ir gimsiančiam vaikui. Į Vilnių ieškovas grįžo likus kelioms dienoms iki vaiko gimimo, gimus dukrai ieškovas su sutuoktine ir dukra pabuvo apie mėnesį laiko ir maždaug rugpjūčio viduryje grįžo į (duomenys neskelbtini), atsakovei nepaaiškindamas, kada jis grįš. Ieškovas iki maždaug 2017 m. pradžios išlaikymo dukrai neteikė (davė nedidelę sumą pinigų tik vaiko vaistams, kai jis susirgo). Ieškovas pats niekuomet nesisiūlė prisidėti prie vaiko ar šeimos išlaikymo, o taip pat nesidomėjo ir lėšų, būtinų jos išlaikymui, dydžiu. Tokiu būdu nepilnametę dukrą nuo jos gimimo iki pirmųjų skyrybų 2017 m. pradžioje atsakovė išlaikė ir ja rūpinosi viena. Laikui bėgant šeimos materialinė situacija nesikeitė, ieškovas grįžti į Lietuvą atsisakė, tačiau vaiko išlaikymui beveik kas mėnesį ėmė skirti maždaug 200 – 250 Eur, kuriuos pervesdavo į atsakovės sąskaitą. Jokių kitų lėšų sutuoktinis atsakovei santuokos metu nėra mokėjęs;

5.5. nuo 2019 m. spalio mėn. iki bylos iškėlimo teisme dienos yra susidaręs 974 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas (skaičiuojant po 250 Eur nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. sausio mėn. ir po 267 Eur nuo 2022 m. sausio mėn. iki rugsėjo mėn.);

5.6. 2018 m. balandžio mėn. ieškovas pakvietė atsakovę su abiem vaikais keliems mėnesiams atvykti pagyventi pas jį į (duomenys neskelbtini). Su tokiu pasiūlymu atsakovė sutiko, tačiau atkurti pašlijusių santykių nepavyko. Viso atsakovės buvimo pas ieškovą metu jis elgėsi atsainiai, nesidomėjo jos ir vaikų poreikiais, į namus grįždavo vėlai vakare, dažnai būdavo suirzęs, konfliktuodavo. Vieno konflikto metu ieškovas panaudojo prieš atsakovę fizinį smurtą, t. y. keletą kartų rankomis stipriai smūgiavo į veido sritį, tarpuakį, sprandą, dėl ko atsakovė buvo apsvaiginta, vėliau skaudėjo ir svaigo galva, pykino. Dėl tokių ieškovo veiksmų iš karto kreipėsi į vietos policiją ir, atsakovės žiniomis, ieškovas tuomet sulaikytas ir patalpintas į areštinę. Atvykus į Vilnių apžiūrėję medikai konstatavo galvos smegenų sukrėtimą, o teismo ekspertas padarytuosius sužalojimus įvertino nežymiu sveikatos sutrikdymu;

5.7. atsakovė savo kaip sutuoktinės pareigų niekada nepažeidė, visada buvo lojali, mylinti, tolerantiška žmona bei rūpestinga mažamečių vaikų mama, taip pat buvo ištikima savo sutuoktiniui, pasitikėjo juo ir laukė jo grįžtant iš (duomenys neskelbtini).. Šeimos interesus vertino labiau nei savo asmeninius interesus – siekdama sukurti ir išsaugoti šeimą, atsisakė savo karjeros galimybių, t. y. doktorantūros studijų (duomenys neskelbtini) universitete, ir visą savo laiką ir pastangas skyrė vaikų auklėjimui ir priežiūrai. Dėl šių priežasčių negalėjo sukurti savo intelektines galimybes atitinkančių darbinių santykių, tuo pačiu buvo apribota atsakovės galimybė uždirbti didesnes pajamas. Tuo tarpu ieškovas, viso santuokinio gyvenimo metu šeimoje negyveno, sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų poreikiais, jų priežiūra, ugdymu, auklėjimu, mokymusi bei jų kasdienėmis reikmėmis reikiama apimtimi nesidomėjo, materialinio išlaikymo, atitinkančio jų poreikius, neteikė. Dėl epizodinio ieškovo apsilankymo ir skambučių ieškovui neatvyko sukurti artimo ryšio su vaikais;

5.8. atsakovė (nei moralinio, nei materialinio) iš ieškovo palaikymo nesulaukė ir tuomet, kai dėl dukros sveikatos būklės teko ilgą laiką su ja praleisti ligoninėse. Ieškovas nedalyvaudavo vaikų gimtadienių šventėse (per 7 metus buvo tik 3-juose dukros gimtadieniuose), nei kitomis šeimai svarbiomis progomis. Ieškovas beveik viso santuokinio gyvenimo metu nebuvo lojalus šeimai, neskyrė jai reikiamo dėmesio ir pastangų, nesistengė jos išsaugoti, prie šeimos gerovės kūrimo mažai prisidėjo, o jo išvykimas į užsienį motyvuojant darbo paieškomis buvo tik noras atsiriboti nuo šeimos rūpesčių, išvengti nuolatinio pareigų vykdymo. Todėl šeima iširo dėl ieškovo kaltės;

5.9. reikalavimą atlyginti 9 000 Eur dydžio neturtinę žalą grindė ieškovo netinkamu elgesiu, psichinio bei fizinio smurto naudojimu, įžeidinėjimu bei žeminimu, dėl kurių patyrė didelių dvasinių išgyvenimų (jiems koreguoti kreipėsi į psichologą). Šeimą atsakovė laiko didele vertybe, ieškovui puoselėjo gilius jausmus ir visiškai pasitikėjo, todėl neprieštaravo, kad jis vyktų gyventi ir dirbti į kitą šalį, be to, daug ką stengėsi atleisti ir taikstėsi su nederamu jo elgesiu, ilgą laiką tikėjosi, jog sutuoktinis įvertins šeimos svarbą ir stengsis ją išsaugoti (jam gyvenant atskirai nuo šeimos, visais jos kasdieniais rūpesčiais rūpinosi atsakovė – sutrikus vaiko raidai, periodiškai vežiojo į Vaikų raidos centrą, gulėdavo ligoninėse, ir tai buvo tik jos vienos rūpestis, dėl ko buvo sunku susikoncentruoti į paprasčiausių buitinių darbų atlikimą). Iš atsakovo negavo moralinės paramos, žmogiško švelnumo ir supratimo, vietoj to būdavo tik nuolatinė kritika, emocinis šaltumas, ignoravimas, agresyvūs poelgiai (balso kėlimas, valdžios demonstravimas, atsakovės ir šeimos poreikių ignoravimas), o vėliau atsirado ir fizinio smurto atvejai. Be to, nebuvo ir normalaus sutuoktinių šeimyninio gyvenimo, net ir susitikus po ilgo nesimatymo vyras nepuoselėjo artimų tarpusavio šiltų santykių. Taip pat nuo 2016 metų rugsėjo mėn. iki 2017 m. vasario mėn. ieškovas su šeima apskritai nebendravo ir jokio palaikymo (nei moralinio, nei materialinio) neteikė, kai tuo tarpu atsakovė gaudavo tik 40 proc. savo atlyginimo dydžio vaiko priežiūros išmoką ir buvo sunku išgyventi. Vietoj to atsakovė sužinojo, kad jis kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir išgyveno didžiulį stresą dėl vyro nesupratingumo;

5.10. Neprieštaravo dėl ieškinyje nurodyto reikalavimo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su atsakove;

5.11. dukrai yra septyneri metai, jos poreikiai maistui, drabužėliams bei ugdymui nuolat auga, nustatyti sveikatos sutrikimai, dėl kurių ji yra nuolat stebima sveikatos priežiūros įstaigose (mergaitei diagnozuoti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai; VšĮ Antakalnio poliklinikos 2022 m. birželio 30 d. anamnezėje nurodyta, kad vaikui nuo kūdikystės sutrikusi raida; mergaitė gydyta Vaikų raidos centre; nuo 2016 m. sausio 4 d. prasidėjo traukulių priepuoliai). 2022 m. birželio 30 d. įvertinant būklę nurodyta, kad mergaitė aktyvi, labilių emocijų, jautri, stebimas išreikštas jautrumas stresiniams dirgikliams, sutrikusi rankų smulkioji motorika. Siekiant koreguoti sveikatos sutrikimus, medikai dukrai rekomendavo lankyti raumenų tonusą bei smulkiąją motoriką gerinančius užsiėmimus, todėl stengiantis pagerinti jos fizinę būklę bei padėti adaptuotis prie kasdienio krūvio, vaikas lanko gimnastikos ir robotikos užsiėmimus, praeitais metais lankė baleto pamokas. Būtiniems dukros poreikiams patenkinti kas mėnesį vidutiniškai būtina skirti apie 780 – 800 Eur. Todėl ieškovo siūloma 250 Eur dydžio išlaikymo suma akivaizdžiai neatitinka augančio bei turinčio sveikatos sutrikimų vaiko poreikių. Atsižvelgiant į vaiko interesus bei kasdienius poreikius iš ieškovo nepilnametei turėtų būti priteistinas 360 Eur dydžio išlaikymas, teikiamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės;

5.12. nepritarė ieškovo siūlomai bendravimo su vaiku tvarkai. Vaikas yra prie tėvo nepripratęs ir su juo ilgiau nei kelias valandas niekada nėra bendravęs, bendravo pakankamai retai. Ieškovui bendrauti su vaiku nedraudžiama, priešingai, siekia, kad tėvas su dukra nuolat bendrautų, palaikytų glaudų tarpusavio ryšį, tačiau ieškovas dėl atsakovei nežinomų priežasčių dažnesnio bendravimo su vaiku nesiekė, tarp susitikimų yra ilgos pertraukos, dukrai ilgai neskambina ir nelanko. Dėl šios priežasties tarp dukros ir tėvo nėra susiformavęs glaudus ryšys, būtinas besąlygiškam vaiko pasitikėjimui savo tėvu susiformuoti. Atsakovės nuomone, vaikas nėra šiuo momentu pasirengęs bendrauti nepertraukiamai kelias dienas iš eilės (t. y. su nakvynėmis). Be to, labiausiai atsakovę neramina kai kurios ieškovo būdo savybės – nerimastingumas ir impulsyvumas, kad ieškovui reikia nuolatinio veiksmo, įspūdžių kaitos, aplinkinių dėmesio, kai tuo tarpu vaikui kaip tik reikia ramaus bendravimo, vidinės ir išorinės harmonijos. Ieškovui yra būdingas atsainumas ir nesupratingumas, dėl ko jis gali neatliepti visų vaiko poreikių (t. y. neaprengti pagal oro sąlygas ir pan.), taip pat nuolatinis dukros gebėjimų menkinimas bei emocinių išgyvenimų pašiepimas. Dėl raidos sutrikimo sąlygotų ypatybių dukra yra itin jautri, dažnai išsigąsta jai nežinomos aplinkos, staigių veiksmų ar jai nesuprantamų kitų asmenų reakcijų, todėl dažnai dėl ieškovo neadaptuoto elgesio dukra išsigąsdavo ir reikėdavo ją raminti;

5.13. teismas turėtų nustatyti atsakovės prašomą ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią ieškovas su dukra iki jai sukaks 12 metų bendrautų kas antrą savaitgalį (konkreti diena gali būti nustatoma šalių sutarimu) nuo 12 val. iki 18 val. paimdamas dukrą ir pristatydamas ją į gyvenamąją vietą. Dukrai sulaukus 12 metų, ieškovas galėtų su ja bendrauti kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 18 val. nepertraukiamai. Netinkama ir ieškovo siūloma bendravimo tvarka švenčių dienomis, kadangi švenčių šventimas atskirai nuo dukros niekada nebuvo šeimos tradicija (dukra visuomet būdavo kartu su atsakove ir kitais suaugusiais, ir tik tuomet jausdavosi saugi ir laiminga). Dukrai svarbiausia šventė yra jos gimtadienis, todėl norėtųsi, kad ji šią reikšmingą šventę praleistų būdama tikrai geros nuotaikos, t. y. būdama ne tik su tėvu, bet ir su motina. Taip pat ir Kalėdų ar kitų svarbių metų švenčių šventimas – dukros labui šias šventes galima būtų švęsti kartu arba dukros buvimą su kiekvienu iš tėvų padalinant po kelias valandas (kaip jau yra darę), bet ne visą dieną ar visą savaitgalį.

6. Ieškovas atsiliepime į atsakovės argumentus nurodė, kad:

6.1. su atsakove buvo aptarta galimybė kurtis ir atsakovė nusprendė likti Lietuvoje. Perspektyvų ieškovui grįžti ir įsikurti Lietuvoje tuo metu buvo, tačiau pradėjo ryškėti atsakovės požiūris ne tik į tvarką buityje, bet ir į sutuoktinio pastangas sutvarkyti betvarkę aplinkoje, kurioje auga dukra. Atsakovė pastoviai kontroliavo dukters ir jo bendravimą. Žmonos požiūris į buitį nepakito, todėl nebuvo prasminga planuoti įsigyti gyvenamąjį būstą Lietuvoje. Atsakovei buvo visos sąlygos likti (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė nenorėjo. Skraidydamas į Lietuvą finansiškai rėmė šeimą, tačiau su sutuoktine bendrauti buvo sudėtinga, santykiai buvo konfliktiški, todėl ilgiau santuoka tęstis negalėjo. Per visus metus žmonos požiūris į ieškovo ir dukters ryšį bei buitį nepakito. Kelia nerimą vaiko emocinė būsena;

6.2. patvirtinus ieškovo prašomą bendravimo tvarką su dukra, ji turėtų galimybę susipažinti su gimine, vienmečiais pusbroliais ir pusseserėmis. Iki šiol bendrauti su giminaičiais dukra negalėjo dėl atsakovės draudimo, kadangi buvo keliamos scenos ir intrigos užsiminus apie nuvykimą pas ieškovo gimines.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir sprendė:

7.1. nutraukti ieškovo A. Č. ir atsakovės I. K.-Č. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo A. Č. kaltės;

7.2. priteisti iš ieškovo A. Č. atsakovei I. K.-Č. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

7.3. po santuokos nutraukimo atsakovei I. K.-Č. gražinti iki santuokos turėtą pavardę „K.“, atsakovui palikti turimą pavardę „Č.“;

7.4. nustatyti šalių nepilnametės dukros I. Č. gyvenamąją vietą su motina I. K.-Č.;

7.5. priteisti iš ieškovo A. Č. išlaikymą nepilnametei dukrai I. Č., gim. (duomenys neskelbtini) d., po 325 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

7.6. priteisti iš ieškovo A. Č. nepilnametei dukrai I. Č. 974 Eur išlaikymo įsiskolinimo;

7.7. nepilnamečio vaiko I. Č. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti I. K.-Č.;

7.9. pripažinti transporto priemonę Redwood Global LTD Forst O1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. Č. asmenine nuosavybe;

7.10. nustatyti A. Č. bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. Č., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią tėvas su vaiku bendrauja:

1) tėvas turi teisę bendrauti su dukra vieną savaitgalį per mėnesį, abi savaitgalio dienas, be nakvynės: šeštadienį nuo 12 iki 18 val. ir sekmadienį, nuo 12 iki 18 val.

2) nuo 2025 m. liepos 14 d. tėvas turi teisę bendrauti su dukra vieną savaitgalį per mėnesį, abi savaitgalio dienas, su nakvyne, nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 d.

3) nuo 2027 m. liepos 14 d. tėvas turi teisę bendrauti su dukra vieną savaitgalį per mėnesį, abi savaitgalio dienas, su dviem nakvynėmis, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 d.

4) apie konkretų numatomą bendravimo savaitgalį tėvas praneša dukros mamai I. K.-Č. kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 10 dienų.

5) jei dėl vaiko ligos ar kitų svarbių aplinkybių tėvo pasirinktomis dienomis savaitgalį bendravimas neįvyksta, toks neįvykęs savaitgalio bendravimas tėvui kompensuojamas. Dukros mama ir tėvas suderina kitą savaitgalį arba kitas dienas per artimiausias 30 dienų, kuomet tėvas galėtų susitikti su dukra (jei tėvui priskirtą savaitgalį bendravimas įvyksta dalinai, tai tik dalinai neįvykęs bendravimas nekompensuojamas).

6) tėvas turi teisę bendrauti su dukra darbo dienomis, ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę, ne trumpiau kaip 3 (tris) valandas. Apie konkrečią numatomą bendravimo laiką ir dieną tėvas praneša dukros mamai kaip įmanoma anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas.

7) nuo 2027 m. liepos 14 d. tėvas turi teisę praleisti su dukra 14 atostogų dienų per metus, atostogų laiką skaidant į ne ilgesnius kaip 7 dienų nepertraukiamus laikotarpius.

8) nuo 2029 m. liepos 14 d. tėvas turi teisę praleisti su dukra 30 atostogų dienų per metus, atostogų laiką skaidant į ne ilgesnius kaip 10 dienų nepertraukiamus laikotarpius.

9) Švenčių metu tėvas su dukra bendrauja

- Neporiniais metais: Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; per Jonines (birželio 24 d.) nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; per dukros gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10.00 val. iki 20.00 val. (vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas ir pan.); šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 10.00 val. iki 20.00 val.;

- Poriniais metais: Naujuosius metus (gruodžio 31 d.) nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.) nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.) nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; Vėlinių dieną (lapkričio 2 d.) nuo 10.00 val. iki 20.00 val. Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 10.00 val. iki 20.00 val.;

- Kiekvienais metais: Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį), tėvo A. Č. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)..) pasiimdamas vaiką nuo 10.00 val. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos arba iš ugdymo vietos pasibaigus vaiko ugdymo veiklai ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; Tėvas dukrą paima iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina į jos gyvenamąją vietą, nebent tėvas ir dukros mama susitartų kitaip.

10) tėvas ir dukros mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus (vaiko paėmimo/grąžinimo laiką, vietą ir kt.), pirmiausia atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, jo poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.

7.11. kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti;

7.12. priteisti iš atsakovės I. K.-Č. ieškovui A. Č. 1445,50 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų;

7.13. priteisti iš ieškovo A. Č. į valstybės biudžetą 560,83 Eur išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, o iš atsakovės I. K.-Č. į valstybės biudžetą 101,50 Eur žyminio mokesčio.

8. Spręsdamas, kuris sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, teismas rėmėsi materialinės teisės normomis, įtvirtinančiomis sutuoktinio kaltės prezumpciją, sutuoktinių pareigas, teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus. Įvertinęs visų įrodymų visumą, šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad šalių šeima laikytina faktiškai iširusia nuo 2016 m. gruodžio 27 d., kuomet atsakovas su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir nors sutuoktiniai vėliau susitaikė ir santuokos nenutraukė, tačiau laikė labiau tikėtina aplinkybę, jog tarp ieškovo ir atsakovės vėliau susiklostė santykiai, kurie buvo grįsti veikiau bendru rūpesčiu jų dukra I. Č., o ne įprastų šeiminių santykių kūrimu. Teismas taip pat nustatė tikėtina aplinkybę, jog 2018 m. balandžio mėn. šalims būnant (duomenys neskelbtini)., ieškovas galimai fiziškai smurtavo atsakovės atžvilgiu ir pažymėjo, kad toks elgesys nepateisinamas nei teisės, nei moralės požiūriu. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovė daugiau nei 4 metus po nurodyto įvykio nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, o santuokos nutraukimą iniciavo ieškovas, nurodytas įvykis buvo ne tiek santuokos iširimo priežastis, kiek nepilnametės I. Č. tėvų negebėjimo tarpusavyje konstruktyviai bendrauti ir susikalbėti pasekmė. Teismo nuomone, santuokoje abu sutuoktiniai galimai demonstravo nelojalumą, negebėjimą ir/ar nenorą suprasti kito sutuoktinio (sutuoktinės) emocinius, psichologinius poreikius ir dalinė atsakomybė už santuokos faktinį iširimą tenka abiem sutuoktiniams, tačiau reikšminga laikytina aplinkybė, kad ieškovas buvo iš esmės nusišalinęs nuo moralinės ir finansinės pagalbos šeimai sudėtingu ir sunkiu laikotarpiu – šalių naujagimei dukrai patiriant sveikatos iššūkių (atsakovė nurodo, kad mergaitei nuo 2016 m. sausio 4 d. prasidėjo traukulių priepuoliai; tuometinius vaiko sveikatos sutrikimus liudija ir medicininiai dokumentai). Tai, kad atsakovei iš esmės vienai teko dukros slaugymo bei rūpinimosi šeima našta, suponuoja išvadą, jog šalių santuoka laikoma faktiškai iširusia dėl ieškovo A. Č. kaltės, t. y. dėl jo nelojalumo šeimai, šeimos apleidimo sudėtingu laikotarpiu.

9. Teismas sprendė atsakovei priteisti iš ieškovo 1500 Eur neturtinės žalos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.70 straipsnio 2 dalies ir 6.250 straipsnio pagrindu. Vertino, kad atsakovės prašomas priteisti 9000 Eur neturtinės žalos dydis, atsižvelgus į santuokos trukmę (iki faktinio išritimo – 1,5 metų, formali trukmė – 9,5 metų), ieškovo kaltės pobūdį (ieškovo nelojalumas ir nesirūpinimas šeima laikytinas fragmentišku, neabsoliučiu, nes atsakovė nurodė, kad dar ilgus metus puoselėjo ieškovui šiltus jausmus, kurie, manytina, nebūtų galėję išlikti, jei ieškovas būtų absoliučiai nusišalinęs nuo šeimos), šalių turtinę padėtį, įvertinus teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžius nelaikytinas pagrįstu, todėl šioje dalyje reikalavimą tenkino iš dalies.

10. Teismas tenkino atsakovės prašymą grąžinti jai ikisantuokinę pavardę; ieškovo pavardės nekeitė.

11. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, sprendė išlaikymo šalims vienai iš kitos nepriteisti (CK 3.72 straipsnis).

12. Šalims nereiškiant reikalavimo dėl prievolių, prievolių padalijimo klausimo nesprendė. Remdamasis valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis nustatė, kad šalys turi turto, kurį valdo asmeninės nuosavybės teise. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovo vardu registruota transporto priemonė Redwood Global LTD Forst O1, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią, įvertinęs tai, kad šalys gyvena skyriumi ir neveda bendro ūkio ilgą laiką, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2016 m. pabaigoje, transporto priemonę pripažino asmeniniu ieškovo turtu.

13. Abiems šalims prašant (sutinkant), kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (atsakove), taip pat byloje nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos bei neturint pagrįstų duomenų, kad motina netinkamai naudotųsi motinos valdžia taip pat atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, nepilnametės dukros I. Č. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina I. K.-Č..

14. Nustatęs nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su atsakove, teismas sprendė iš ieškovo priteisti išlaikymą vaikui. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas vertino nepilnametės poreikius. Nustatė, kad nepilnametė I. Č. su mama ir netikru pilnamečiu broliu gyvena nuomojamame vieno kambario bute su patogumais, adresu (duomenys neskelbtini), lanko ugdymo įstaigą, lankė baleto, gimnastikos, karate, keramikos užsiėmimus, sveikata prižiūrima Jeruzalės klinikoje. Nors atsakovė prašė priteisti po 360 Eur ir teikė vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, nurodydama, kad dukros išlaikymui iš viso reikalinga 799,50 Eur per mėnesį bei detalizavo poreikius, teismas kritiškai vertino kai kurias atsakovės nurodytas išlaidų grupes - išlaidos atostogoms, kelionėms, ekskursijoms (52,50 Eur), išlaidos pramogoms (13 Eur), nes šias išlaidas bendraudamas ir atostogaudamas su dukra patirs ir vaiko tėvas, tai, ar kiekvieną mėnesį patiriama 35 Eur (16 + 4 + 5 + 10) išlaidų ugdymo ir lavinimo priemonėms, žaislams (į tai neskaičiuojant kuprinės, uniformos, sportinės aprangos, paspirtuko, dviračio ir pan.).

15. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas vertino ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų galimybes. Remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis nustatė, kad ieškovas 2020 metais Lietuvoje vertėsi veikla su verslo liudijamu, gavo neženklių pajamų. Iš į bylą pateikto ieškovo sąskaitos AB SEB banke išrašo nustatė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. įplaukos į sąskaitą sudarė 8679,39 Eur (apie 723 Eur per mėn.), išlaidos – 9077,96 Eur (apie 756 Eur per mėn.), lėšų likutis sąskaitoje – 313,73 Eur; iš (duomenys neskelbtini) pažymų nustatė, kad ieškovo apmokestinamosios pajamos iš (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2021 m. birželio mėn. – 2022 m. kovo mėn. sudarė 797 GBP per mėnesį, pajamos iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio mėn. – gegužės mėn. vidutiniškai 1246 GBP per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Remdamasis VSDFV duomenimis nustatė, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2023 metais gavo neženklias pajamas, taip pat 2023 m. gavo socialines išmokas, anksčiau yra dirbusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur gaudavo apie 2000 Eur darbo užmokestį per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Teismas vertino ir tai, kad šalys pagal Antstolių informacinės sistemos registro duomenis neturi jų atžvilgiu vykdomų išieškojimų, kad šalių vardu yra registruota transporto priemonių, o ieškovas asmeninės nuosavybės teise valdo 2 k. butą Vilniuje, įgytą dovanojimo būdu (duomenys neskelbtini), atsakovė – 9,24 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., įgytą (duomenys neskelbtini) dovanojimo būdu, bei 1/2 dalį 1 k. buto (duomenys neskelbtini) įgyto paveldėjimo būdu (duomenys neskelbtini) m.

16. Spręsdamas dėl periodinio išlaikymo teismas rėmėsi teismų praktikoje suformuluotu orientaciniu kriterijumi – minimaliu mėnesiniu darbo užmokesčius, taikomu priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti ir laikė, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 633 – 85,75 = 547,25 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 274 Eur suma. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių dukra yra auganti, jos poreikiai palaipsniui didėja, mergaitei praeityje yra buvę nustatyta sveikatos sutrikimų, dėl kurių jai gali būti reikalingas papildomas lavinimas, sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti 275 Eur suma, atitinkanti MMA kriterijų, galimai neužtikrins nepilnametės I. Č. poreikių tenkinimo. Tačiau kartu atsižvelgė ir į tai, kad šiuo metu vaikas ypatingesnių sveikatos iššūkių nepatiria, įvertino abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, kuri nelaikytina ypač gera, ir pritarė iš dalies pagrįstam ieškovo argumentui, jog dukros poreikiams nėra išleidžiama po 700-800 Eur per mėnesį, kaip nurodo atsakovė. Todėl iš ieškovo dukrai priteisė 325 Eur/mėn. dydžio išlaikymą.

17. Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo teismas nurodė, kad šalys skyrium gyvena seniai, įskaitant ir atsakovės nurodomą trijų metų laikotarpį, o šalys neginčijo, kad gyvendamas skyriumi ieškovas teikė išlaikymą, dažniausiai po 250 Eur per mėnesį. Kadangi nei viena šalis teismui neteikė detalių paskaičiavimų – nei atsakovė, nurodanti, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 974 Eur, nei ieškovas, gindamasis nuo atsakovės reikalavimo, atsižvelgdamas į tai, kad iš ieškovo jo dukros išlaikymui nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. priteistina po 325 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, teismas sprendė, jog ieškovės ankstesniais laikotarpiais prašomos priteisti 250 Eur/mėn. ir 267 Eur/mėn. sumos laikytinos pagrįstomis. Todėl atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo 974 Eur išlaikymo įsiskolinimo tenkino.

18. Vertindamas šalių prašomą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką teismas nustatė, kad šalys nebuvo įtrauktos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių šeimų sąrašą, tačiau šeima Tarnybai yra žinoma dėl tėvų nesutarimų dėl dukters priežiūros bei tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, o nagrinėdama tėvo pranešimus, nepilnametės I. Č. situaciją vertino du kartus – 2022 m. gegužės 3 d. ir 2022 m. liepos 8 d.. Nustatė, kad šeimai rekomenduota pagalba – lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, gilinti žinias apie vaiko raidą ir brandą atitinkantį poreikių tenkinimą, lankyti psichologo konsultacijas, siekiant spręsti šeimoje kylančius sunkumus, susijusius su vaiko auklėjimu, o bendraudami su specialistais abu tėvai kaltino vienas kitą negebėjimu tinkamai rūpintis vaiku. Iš posėdžio metu per teismo psichologą išklausytos nepilnametės teismas sprendė, jog vaikas dar negali išreikšti savarankiškos savo nuomonės dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu.

19. Teismas nustatė, kad ieškovo prašymu 2022 m. spalio 13 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, taip pat atsakovės prašymu 2023 m. birželio 9 d. nutartimi pakeista laikina bendravimo tvarka. Pažymėjo, kad nei viena šalis bylą nagrinėjant teisme nenurodė esmingesnių nurodytos laikinos bendravimo tvarkos trūkumų, o šalių vertinimu, joms pavyko nustatytos tvarkos iš dalies laikytis. Todėl teismas sprendė nustatytą laikiną tvarką perkelti į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, papildant nuostata dėl bendravimo su nakvynėmis, bendravimo valstybinių švenčių metu, atostogavimo su vaiku.

20. Papildydamas bendravimo tvarką teismas atsižvelgė į Tarnybos atstovės posėdžio metu išsakytą nuomonę, kad ilgas pereinamasis laikotarpis galimai nėra būtinas ir sprendė, kad bendravimas su nakvynėmis gali būti pradedamas kuomet mergaitei sukaks 10 metų. Nesutiko su atsakovės nurodoma 12 metų amžiaus riba, kadangi vaikas jau bus jaunesniojo amžiaus tarpsnio paauglė ir galimai labiau rūpės būti su draugėmis, nei su tėvais. Nepritarė atsakovei, jog nėra reikalinga nustatyti bendravimo švenčių metu ir vertino, kad vaiko tėvas turi turėti galimybę pasimatyti su dukra didžiųjų metų švenčių metu, ją pasveikinti.

21. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas nustatė, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2891 Eur (191 Eur žyminis mokestis ir 2700 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Taip pat nustatė, kad VGTPT 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-04534 atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba, paskiriant advokatę J. U. teikti šioje byloje ieškovei teisinę pagalbą, ji yra 50 proc. atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo; už suteiktą antrinę pagalbą patirta 1121,66 Eur išlaidų. Pažymėjo, kad už atsakovės byloje atsiliepimu - priešieškiniu pareikštą turtinio pobūdžio 9000 Eur apimties reikalavimą nėra sumokėtas žyminio mokesčio, kuris sudaro 203 Eur, todėl įvertinęs tai, kad atsakovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista 50 proc., įpareigojo atsakovę į valstybės biudžetą sumokėti 101,5 Eur žyminio mokesčio. Teismas laikė, kad ieškovo ir atsakovės reikalavimų tenkinimo santykis sudaro apie 50:50 proc., todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 1445,50 Eur (2891 / 2) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisė 560,83 Eur (1121,66 / 2) išlaidų už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22. Ieškovas A. Č. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti visa apimtimi patikslintą ieškinį bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsiliepimas

22.1. pripažindamas atsakovės pateiktą atsiliepimą „priešieškiniu“ teismas pažeidė procesinės teisės normas. Nors teismas priešieškiniu pripažino atsakovės pateiktą atsiliepimą su savarankiškais reikalavimais, tačiau nenurodė jokių tokią teisę patvirtinančių motyvų. Atsakovės pateiktas atsiliepimas į ieškinį neatitinka priešieškiniui keliamų reikalavimų ir negalėjo būti laikomas priešieškiniu, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnyje ir 143 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų: nenurodyta priešieškinio suma, nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas ir taikos sutarties sudarymo galimybių, nepateikti įrodymai apie sumokėtą žyminį mokestį. Teismas, atsakovės atsiliepimą prilygindamas priešieškiniui, privalėjo nustatyti trūkumus. Be to, atsiliepimas priešieškiniui prilygintas neišklausius atsakovės nuomonės ir nesant ieškovo pritarimo, o byloje išvadą teikianti institucija nepateikė jokios išvados dėl atsakovės atsiliepimo į ieškinį;

22.2. nepagrįsta teismo išvada, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Byloje nėra objektyvių rašytinių įrodymų, jog ieškovas buvo nelojalus šeimai ir/ar ją apleido, o priešingai, šeima pradėjo gyventi skyriumi dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė paliko ieškovą, pasiimdama dukrą ir ją išsiveždama į Lietuvą. Sprendime pripažįstama, kad abu sutuoktiniai galimai demonstravo nelojalumą, negebėjimą ir/ar nenorą suprasti kito sutuoktinio (sutuoktinės) emocinius, psichologinius poreikius, todėl atsakomybė už santuokos faktinį iširimą tenka abiems sutuoktiniams. Šalys nurodė, kad faktiškai santuoka nutrūko dar pirmaisiais santuokos metais, taigi neteisingai nustatyta santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms data, be to, abu sutuoktiniai iš esmės sutiko su tuo, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pasireiškusios negebėjimu prisitaikyti prie vienas kito, gyvenimo skyriumi skirtingose šalyse, skirtingų požiūrių, konfliktų dėl buities, bendro ūkio vedimo, mažametės dukters ugdymo klausimų. Byloje pateikti objektyvūs rašytiniai įrodymai, kad ieškovas teikė periodinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, domėjosi jos vystymųsi, ugdymu tiek, kiek to neribojo atsakovė. Tuo tarpu atsakovė neįrodė ieškovo smurto, nelojalumo ir nesirūpinimo šeima gyvenant santuokoje;

22.3. teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo 1500 Eur neturtinę žalą atsakovei. Atsakovė neįrodė, kad santuoka nutrūko dėl vienasmenės ieškovo kaltės bei dėl ieškovo veiksmų ir kaltės patyrė neturtinę žalą. Kadangi santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo spręsti ir dėl neturtinės žalos priteisimo;

22.4. spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio periodinėmis išmokomis teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, numatančios, kad sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, svarbu įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų galimybes. Apeliantas sutiko ir pateikė finansines galimybes pagrindžiančius duomenis, jog gali teikti ne didesnį nei 275 Eur per mėnesį periodinį išlaikymą. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad patiria 360 Eur per mėnesį išlaikymo išlaidas ir išleidžia ne mažesnę nei nurodoma sumą. Pagal teismo nurodomus duomenis apie finansines pajamas atsakovė turi didesnes galimybes daugiau prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo nei ieškovas. Teismas taip pat neįvertino, kad atsakovė kiekvieną mėnesį gauna išmoką vaikui, kad Tarnyba išvadoje patvirtino, jog apelianto siūloma 250 Eur periodinio išlaikymo suma yra pakankama nepilnametės dukros būtinųjų poreikių patenkinimui;

22.5. teismas nusprendė priteisti iš ieškovo 974 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai nenurodydamas jokių motyvų dėl tokio išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo būdo. Dėl šių aplinkybių apeliantas negali pateikti argumentų apeliaciniame skunde;

22.6. teismo nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka prieštarauja tėvų lygiateisiškumo principui. Sudaryta galimybė tėvui matyti vaiką tik vieną savaitgalį per mėnesį ir be nakvynės, yra visiškai neproporcinga tvarka, pažeidžianti tiek apelianto, tiek nepilnametės dukters interesus.

23. Atsakovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo tokius esminius argumentus:

23.1. apeliantas iškraipo faktines aplinkybes ir neigia akivaizdžius dalykus, siekdamas sau naudingo sprendimo. Dukra smarkiai susirgo būdama pusės metų amžiaus, buvo nustatyta neurologinės kilmės liga (medicininės pažymos yra pristatytos byloje), dėl ko sutriko raida ir buvo visiškai neaiški vaiko sveikatos ateitis, o dukra rūpinosi viena atsakovė. Vaiko tėvas gyveno (duomenys neskelbtini), ir nors geranoriškai bendraudavo telefonu ir internetu, jokios paramos neteikė ir neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Nors už vyro nesirūpinimą šeima, neprisidėjimą auginant vaiką/vaikus (ypatingai prižiūrint sunkiai sergantį vaiką), šeimos poreikių ignoravimą, atsakomybės nebuvimą, sutuoktinio pareigų nevykdymą, atsakovės poreikių visišką ignoravimą, psichologinį, fizinį ir ekonominį smurtą, buvo prašoma atlyginti 9000 Eur neturtine žala, paskaičiuota po 100 Eur už kiekvieną mėnesį per 7,5 metų santuokos nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn., buvo atlyginta tik 1500 Eur suma;

23.2. pateiktas atsiliepimas į ieškinį buvo teismo priimtas ir pripažintas priešieškiniu, kuriame išdėstyti visi reikalavimai, o ieškovas teikė atsiliepimą į priešieškinį. Tuo atveju, jeigu ieškovas nesutiko su atsiliepimo laikymu “priešieškiniu”, turėjo galimybę nesutikimo argumentus reikšti atsiliepime į priešieškinį, juolab kad ieškovas turėjo keletą advokatų/atstovų ir visas galimybes ginti savo teises. Be to, pirmosios instancijos teismas paskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį, įvertinęs tai, kad atsakovė buvo atleista 50 proc. nuo teisinės pagalbos ir kitų su byla susijusių išlaidų iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Tuo tarpu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. atsakovė atleista nuo teisinės pagalbos ir kitų su byla susijusių išlaidų 100 proc. todėl nežino, koks mokėtinas žyminio mokesčio dydis;

23.3. pagrįstai spręsta, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Byloje pateikti įrodymai (ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., lėktuvo bilietai, vaiko ligos istorija), paaiškinimai (taip pat ir dukros, pilnamečio sūnaus) pagrindžia aplinkybę, jog ieškovas nesirūpino šeima, neteikė išlaikymo, nerėmė bei finansiškai, nei morališkai. Tuo tarpu apeliaciniame skunde rašomi tikrovės neatitinkantys argumentai, jog atsakovė išvažiavo su vaiku iš (duomenys neskelbtini)., nors šeima į (duomenys neskelbtini) buvo nuvažiavusi tik pasisvečiuoti per atostogas. Ieškovas vienasmeniškai nusprendė gyventi (duomenys neskelbtini).. Taip pat nepagrįstai teigiama, kad atsakovė riboja bendravimą su dukra, kai tuo tarpu pats ieškovas rodė menką iniciatyvą bendrauti su vaiku. Atsakovė taikėsi prie vyro elgesio, tačiau ieškovas pastangų nevertino, dėl smurto patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, didelių nepatogumų keliaujant ir darbe po sumušimo, dvasinį sukrėtimą, kas sukėlė potrauminį stresą pereinantį į emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą supančių žmonių akyse, ribotą bendravimą dėl sumušimo veide esančių mėlynių;

23.4. neturtinę žalą pagrindžia ieškovo elgesys santuokos metu ir dėl to patirti neigiami emociniai ir dvasiniai išgyvenimai;

23.5. teismui pateiktos išlaidos vaiko išlaikymui, jas pagrindžiantys įrodymai, paskaičiuota išminusavus mokamą valstybės išmoką vaikui. Nepagrįstai išminusuotos išlaidos atostogoms, ekskursijoms ir pramogoms, kadangi tokios išlaidos irgi patiriamos, jas apmoka ieškovė, o ieškovas prie jų nėra prisidėjęs. Ieškovas turėtų prisidėti didesne – 360 Eur suma, kadangi gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini)., kur darbo galimybės yra prieinamos ir uždarbis yra gerokai didesnis, negu Lietuvoje, ieškovui priklauso butas (duomenys neskelbtini), kurį gali nuomoti, o teismo procesui nepasibaigus įsigyta, ieškovo teigimu, 20 000 Eur vertės transporto priemonė Redwood Global LTD Forst O1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Disponuojantis tokia suma ieškovas gali prisidėti ir didesne suma prie vaiko išlaikymo;

23.6. išlaikymo įsiskolinimo suma aptarta atsiliepime, kurį teismas pripažino priešieškiniu. Ją sudaro įsiskolinimas už 3 metus iki teismo dėl skyrybų pradžios, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn., vaiko tėvui nemokant arba tik dalinai mokant vaiko išlaikymo pinigų sumą, paskaičiuota pagal kiekvieną mėnesį atliktus pavedimus;

23.7. pasisakant dėl bendravimo tvarkos atkreiptinas dėmesys į vaiko norą susitikti su tėvu mamai dalyvaujant ir nepasilikti nakvynės pas tėvą, į ką atsižvelgė teismas ir pagal tai adaptavo tėvo bendravimo tvarką su vaiku. Bendraujama su vaiku turi būti tenkinant vaiko interesus, randant tarpusavio kompromisą, kai tuo tarpu apeliantas į geriausius vaiko interesus savo elgesiu neatsižvelgia, o kiekvienas susitikimas su ieškovu vaikui kelia stresą. Todėl nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka - susitikti vieną savaitgalį per mėnesį be nakvynės, yra visiškai proporcinga, juolab kad ieškovas net ir galėdamas pagal nustatytą laikinąją tvarką du kartus per mėnesį su vaiku nebendravo, neatvykdavo kai kuriomis numatytomis dienomis. Be to, svarbu ir tai, kad ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini)., atvykimas sudaro papildomas išlaidas, todėl nelogiškas reikalavimas sudaryti bendravimo su vaiku tvarką - du savaitgalius per mėnesį, kai ieškovas neturi finansinių galimybių užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius ir reikalauja mokėti mažesnį išlaikymą. Dukra apklausos metu nurodė nenorinti nakvynių pas tėvą, be to, ieškovo butas Lietuvoje yra nuomojamas, jis neturi pastovios apsigyvenimo vietos Vilniuje. Tam, kad vaikas galėtų su tėvu atostogauti, reikėtų paaugti. Šventinės dienos surašytos neproporcingai, kadangi vienais metais jos numatytos 3, kai tuo tarpu kitais metais – 5. Ieškovas nesilaiko jam nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos su vaiku, nesistengia sukurti ryšio, nesilaiko periodinių susitikimų tvarkos, todėl teismo nustatytas tėvo bendravimo su vaiku tvarkoje nurodytas vienas savaitgalis per mėnesį be nakvynių yra tinkamiausias susitikimų dažnis.

Šalies argumentai

24. Atsakovė I. K.-Č. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. prašydama: 1) priteisti iš ieškovo nepilnametės I. Č. naudai 360 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės; 2) priteisti iš ieškovo valstybės naudai 560 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovei suteiktą valstybės pagalbą, nuo kurios mokėjimo nebuvo atleista, bei į valstybės biudžetą 101,50 Eur dydžio žyminį mokestį; 3) sumažinti iš atsakovės priteistą ieškovui bylinėjimosi išlaidų dydį iki 300 Eur; 4) prijungti prie bylos medžiagos mano materialinę padėtį patvirtinančius įrodymus ((duomenys neskelbtini) pažymą apie darbo užmokestį, (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymą, užimtumo tarnybos pažymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos mokėjimo nurodymą bei jos pranešimą dėl išmokos skyrimo) bei laikiną nedarbingumą patvirtinančią pažymą; 5) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

24.1. priteisdamas 325 Eur periodinį išlaikymą vaikui teismas atsižvelgė ne į visas reikšmingas aplinkybes, todėl teismo priteistas išlaikymo dydis neatitinka ieškovo turtinės padėties ir nėra pakankamas vaiko poreikiams užtikrinti. Spręsdamas nepilnametės dukros išlaikymo klausimą, teismas ieškovo galimybių mokėti 360 Eur dydžio išlaikymą pagal teismų praktikoje nustatytus kriterijus nesvarstė, apsiribodamas neaiškaus turinio išvada, jog „tėvų turtinė padėtis nelaikytina labai gera“. Iš aptarto sprendime laikotarpio ir gaunamų pajamų matyti, kad 2022 m. kovo - gegužės mėn. ieškovo pajamos per mėnesį vidutiniškai siekė 2 380 Eur, o kitais laikotarpiais jos nors ir buvo mažesnės, tačiau be šių pajamų ieškovas dar papildomai vertėsi barteriniais mainais, iš kurių tenkino savo poreikius ir jam kiekvieną mėnesį likdavo apie 800 Eur lėšų (šie jo paaiškinimai buvo duoti teismo posėdžių, įvykusių 2023 m. rugpjūčio - spalio mėn. metu ir yra fiksuoti garso įrašuose). Todėl laikytina, kad ieškovo gautos nurodyto dydžio lėšos yra pakankamos priteisti vaiko naudai ne 325 Eur, o 360 Eur dydžio išlaikymą. Be to, ieškovas savo turtinės padėties, neleidžiančios jam teikti ieškinyje prašomą priteisti išlaikymą, nuosekliai neįrodinėjo (neteikė duomenų apie jo pajamas, gautas/negautas iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos, apie (duomenys neskelbtini) turimą/neturimą kilnojamąjį turtą (automobilius), byloje nėra duomenų, kad šioje valstybėje ieškovui yra skiriamos kokios nors pašalpos). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris, jam gyvenant (duomenys neskelbtini)., yra nenaudojamas, atsakovei ir dukrai jame lankytis neleidžiama, todėl šis butas galimai naudojamas nuomai ir iš jo gaunamos papildomos lėšos. Teismas šios aplinkybės netyrė ir dėl jos buvimo bei įtakos priteisto išlaikymo dydžiui sprendime nepasisakė, jos teisinio įvertinimo nepateikė. Ieškovo turtinę padėtį pagrindžia ir tai, kad ieškovas, skirtingai nuo atsakovės, nėra valstybės teikiamos paramos (tiek teisinių, tiek socialinių paslaugų srityje) gavėjas;

24.2. teismas santuoką nutraukė konstatuodamas ieškovo kaltę dėl šeimos iširimo, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis ne CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalimis bei CK 70 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Tuo tarpu teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu neatleista (50 proc. patirtų išlaidų už advokato pagalbą) ir pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas sumokėti 101,50 Eur dydžio žyminis mokestis. Kadangi teismas kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažino ieškovą, iš jo privalėjo būti priteistos visos su atsakovei teikta teisine pagalba susijusios išlaidos, nuo kurių mokėjimo neatleista (t. y. 560 Eur). Teismas šiomis nuostatomis nesivadovavo, todėl šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas, priteisiant iš ieškovo valstybės naudai 560 Eur bylinėjimosi išlaidų;

24.3. tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų kitaip, iš atsakovės priteistos ieškovo naudai 1445,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos visų pirma remiantis susiklosčiusia sunkia materialine padėtimi. Atsakovės kaip (duomenys neskelbtini) mėnesio užmokestis sudaro 109,94 Eur bei (duomenys neskelbtini) - 116,00 Eur. Kadangi pajamos nėra pakankamos, kaip dalinai užimta, atsakovė nuo 2023 m. liepos mėn. registruota užimtumo tarnyboje, tačiau viso šio laikotarpio metu joks kvalifikaciją atitinkantis darbas ((duomenys neskelbtini) darbas) nebuvo pasiūlytas. Kiekvieną mėnesį yra mokami „vaiko pinigai“ – 86 Eur bei 449 Eur dydžio piniginė socialinė parama (laikino pobūdžio, mokama tuomet, kai, pajamų suma neviršija 172 Eur vienam asmeniui), kiekvieną mėnesį gaunamas 100 Eur dydžio nuomos mokestis už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rajone nuomą. Taigi visos, įskaitant ieškovo teikiamą išlaikymą nepilnametei dukrai, pajamos per mėnesį sudaro 1 135 Eur. Kartu su atsakove gyvena vyresnysis sūnus iš kitos santuokos (jam (duomenys neskelbtini) metų, jis yra dieninių studijų studentas). Todėl ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 300 Eur. Antra, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų sumažinimo klausimą yra reikšmingas atsakovės ir ieškovo, kaip proceso šalių ir tuo pačiu nepilnamečio vaiko tėvų tarpusavio koreliacijos bei interesų pusiausvyros klausimas, kadangi priteistos ieškovui bylinėjimosi išlaidos bus mokamos iš to paties biudžeto, iš kurio yra išlaikomas šalių nepilnametis vaikas, dėl ko egzistuoja reali vaiko interesų pažeidimo galimybė. Trečia, priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis laikytinas nepagrįstu ir dėl to, kad sprendimu patenkintų/atmestų reikalavimų proporcijai esant vienodai (50:50 proc.), atsakovė įpareigota atlyginti ieškovui sumokėti ne apytikriai lygiavertę, o 2,5 karto didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą (t.y. 1455,50 Eur), kai ieškovas turi atlyginti valstybei 560 Eur už atsakovei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą šioje byloje. Tai yra akivaizdi disproporcija, į kurią apylinkės teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, savo sprendime privalėjo atsižvelgti. Penkta, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neatitinka EŽTT bylų praktikos, kurioje teigiama, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas laikantis patenkintų (atmestų) reikalavimų principo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Sprendimu iš ieškovo priteistas 1500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, kai tuo tarpu atsakovei priteistos atlyginti ieškovo naudai 1455 Eur bylinėjimosi išlaidos, dėl ko prarasta visa priteista kompensacija ir interesai liko realiai neapginti. Kadangi teismo sprendimas šioje dalyje prieštarauja civilinio proceso tikslams, teismo sprendimas keistinas, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai ne didesnes nei 560 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

26. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl papildomų rašytinių įrodymų

27. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus: 1) (duomenys neskelbtini) pažymą apie darbo užmokestį; 2) (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymą; 3) Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. sausio 18 d. pažymą apie registraciją užimtumo tarnyboje; 4) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymą bei 2023 m. spalio 20 d. pranešimą dėl išmokos skyrimo; 5) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. sausio 9 d. pažymą apie laikiną nedarbingumą. Prašo teismo šiuos įrodymus priimti, kadangi jie patvirtina atsakovės materialinę padėtį. Taip pat atsakovė paskyrus civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pateikė teismui duomenis apie ieškovo bendravimą su nepilnamete dukra po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

28. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

29. Nors dalis atsakovės dokumentų galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad: 1) duomenys apie gautas pajamas papildo pirmosios instancijos teismo duomenis apie gaunamas pajamas iš VSDFV duomenų bazės; 2) atsakovės pateikti nauji rašytiniai įrodymai susiję su byloje keliamais klausimais (įrodinėjama finansine padėtimi); 3) jais remiamasi įrodinėjant apeliacinio skundo argumentus; 4) nauji rašytiniai įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi ieškovas turėjo galimybę su jais susipažinti (atsakovės apeliacinis skundas išsiųstas ieškovui); 5) ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių (CPK 376 straipsnis), sprendžia kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus priimti ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis). Tuo tarpu teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės pateiktą ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra grafiką, kadangi ginčijamam klausimui išspręsti byloje surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, šio naujo rašytinio įrodymo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 314 straipsnis).

Dėl teismo teisės atsiliepimą vertinti priešieškiniu

30. Ieškovas apeliaciniame skunde visų pirma įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti iš dalies atsakovės priešieškinio, kadangi toks byloje nepateiktas, o atsakovės teikto atsiliepimo negalėjo laikyti priešieškiniu, kadangi teiktas atsiliepimas neatitinka priešieškiniui (pagal analogiją ieškiniui) keliamų specialiųjų reikalavimų, neapmokėtas žyminiu mokesčiu, neišklausyta atsakovės nuomonė.

31. Nustatyta, kad atsakovė 2022 m. lapkričio 28 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį teismas 2022 m. gruodžio 20 d. rezoliucija priėmė ir sprendė laikyti priešieškiniu, nustatydamas ieškovui terminą atsiliepimui dėl materialiųjų reikalavimų pareikšti.

32. Atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo argumentus (nuomonę) dėl jam pareikštų reikalavimų, išdėstydamas materialiojo teisinio ir procesinio teisinio pobūdžio (formalius) atsikirtimus, kuriuos privalo pagrįsti įrodymais (CPK 142 straipsnis). Tuo tarpu priešieškinis – tai atsakovo pareikštas ieškinys pradiniam ieškovui jau vykstančiame procese. Pareiškiant priešieškinį taikomos visos bendros ieškinio pareiškimo taisyklės, t. y. jis gali būti pareikštas esant teisės kreiptis į teismą prielaidoms ir tinkamo jos įgyvendinimo sąlygoms (CPK 111, 135, 137, 143 straipsniai). Esminis skirtumas tarp minėtų gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdų (priemonių) – atsiliepimu atsakovas nereiškia ieškovui savarankiško reikalavimo, jis tik išdėsto savo poziciją dėl pareikšto ieškinio, nurodo faktines aplinkybes, argumentus ir paaiškinimus, kuriais siekia paneigti ieškinio pagrįstumą, o priešieškiniu reiškiami savarankiški reikalavimai.

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog, viena vertus, priešieškinio pateikimas yra šalies teisė, o ne pareiga (CPK 143 straipsnis). Kita vertus, nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jam nepriimtini ieškovo materialiniai reikalavimai. Šiuo atveju atsakovė atsiliepime į ieškinį išdėstė ne tik savo nesutikimo su ieškinyje reiškiamais reikalavimais motyvus ir argumentus, bet ir pareiškė ir materialinius reikalavimus (t. y. santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, priteisti neturtinę žalą, išlaikymą nepilnamečiam vaikui, išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti bendravimo tvarką), dėl to vertintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo atsakovės atsiliepimą kaip priešieškinį.

34. Atskirai pasisakytina dėl ieškovo nurodomų priešieškinio trūkumų. Viena iš CPK nustatytų teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. Nors iš tiesų atsakovė reiškiamus materialinius reikalavimus turėjo apmokėti žyminiu mokesčiu, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuotas ir iš atsakovės priteistas sprendimu. Taigi proceso normose įtvirtinta sąlyga apmokėti reiškiamus reikalavimus atitinkamo dydžio žyminiu mokesčiu, nors ir ne sprendžiant procesinio dokumento priėmimo klausimą, o priimant galutinį teismo sprendimą, įgyvendinta.

35. Tuo tarpu kiti ieškovo nurodomi ieškiniui keliami reikalavimai, kurių, ieškovo teigimu, neįgyvendino atsakovė (nenurodyta suma, nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo ar taikos sutarties sudarymo) nelaikytini esminiais trūkumais, sudarančiais pagrindą atsisakyti priimti atsakovės procesinį dokumentą ar nustatyti trūkumus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Analogiškas vertinimas taikytinas ir priešieškiniui. Kaip minėta, atsiliepime, kurį teismas vertino kaip priešieškinį, nurodyti materialiniai reikalavimai, jie grindžiami nurodant aplinkybes, kas apibrėžia ginčo nagrinėjimo ribas, leidžia ieškovui suformuluoti atsikirtimus ir taip užtikrina procesinį lygiateisiškumą (CPK 137 straipsnis). Taigi nėra pagrindo laikyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ieškovo nurodomų formalaus pobūdžio trūkumų, tokiu būdu nukrypdamas nuo procesinės teisės normų reikalavimų ir teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų dėl esminių ieškinio (šiuo atveju priešieškinio) turiniui keliamų reikalavimų.

36. Ieškovo argumentas, jog neišklausyta atsakovės nuomonė dėl atsiliepimo pripažinimo priešieškiniu taip pat nesudaro pagrindo laikyti, kad pažeistos procesinės teisės normos, kaip kad įrodinėja ieškovas. Kaip matyti iš atsakovės vėliau teiktų procesinių dokumentų, jos paaiškinimų, atsakovė neišreiškė prieštaravimo dėl to, kad teismas atsiliepimą sprendė laikyti priešieškiniu. Tokio prieštaravimo nenurodo atsakovė ir teikdama atsiliepimą į ieškovo apeliacinio skundo argumentus. Atsakovė atsiliepime teigia, jog ieškovui apie tokį pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą buvo žinoma dar nagrinėjant bylą iš esmės, ieškovas turėjo ne vieną atstovą, todėl tokius argumentus galėjo pareikšti dar pirmosios instancijos teisme. Taigi priešingai nei bando įrodyti ieškovas, iš atsakovės atsikirtimo į apeliacinį skundą darytina išvada, jog tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui atsakovė neprieštarauja bei pritaria.

Dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant santuoką (ne)buvimo

37. Lietuvos teismų praktika sprendžiant ginčus, ar santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra išplėtota. Teismų praktikoje konstatuojama jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/ 2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/ 2011 ir kitos).

38. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/ 2013). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos vieno iš sutuoktinių kaltų veiksmų prezumpcijos, kurioms esant preziumuojama, kad santuoka iširo dėl tokius veiksmus atlikusio sutuoktinio kaltės.

39. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

40. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

41. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovo pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo. Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o byloje nėra įrodymų, kad ieškovas buvo nelojalus šeimai ir ja nesirūpino. Remiasi tuo, kad atsakovė išvyko iš (duomenys neskelbtini). su dukra, palikdama šeimą, o jis teikė išlaikymą šeimai.

42. Tuo tarpu teismas sprendime pripažino, jog iš dalies atsakomybė už faktiškai iširusią santuoką tenka abiems sutuoktiniams, kadangi abu sutuoktiniai galimai demonstravo nelojalumą, negebėjimą ir/ar nenorą suprasti kito sutuoktinio (sutuoktinės) emocinius, psichologinius poreikius, tačiau esmine aplinkybe laikė tai, kad ieškovas, gyvendamas (duomenys neskelbtini)., ir tik retkarčiais apsilankydamas Lietuvoje, iš esmės buvo nusišalinęs nuo moralinės ir finansinės pagalbos šeimai sudėtingu ir sunkiu laikotarpiu, perkeldamas ieškovei visą rūpinimosi pareigą dukra (slaugymu, priežiūra, gydymu) ypatingai sunkiu momentu, t. y. sutrikus mergaitės sveikatai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai, kad minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka laikoma faktiškai iširusia dėl ieškovo kaltės, t. y. dėl jo nelojalumo šeimai, šeimos apleidimo sudėtingu laikotarpiu.

43. Byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą laikyti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Visų pirma, kaip byloje nustatyta ir dėl ko nekyla ginčas, ieškovas tiek atsakovei laukiantis, tiek ir gimus nepilnametei dukrai gyveno (duomenys neskelbtini).. Nors atsakovė neneigia, kad ieškovas gimus dukrai buvo Lietuvoje (apie mėnesį laiko), tačiau byloje nekyla ginčo ir dėl to, kad vėlesnė gimusio vaiko auginimo našta teko atsakovei. Taigi ieškovas gyveno atskirai nuo šeimos ir prie gimusio vaiko priežiūros, auginimo ir rūpinimosi praktiškai neprisidėjo (apsilankymai buvo tik epizodinio pobūdžio). Antra, byloje esantys duomenys (nepilnametės dukros ligos istorija) pagrindžia aplinkybę, jog nepilnametė turėjo sveikatos sutrikimų (dėl jų atsakovė gana nemažai laiko praleido ligoninėje), dėl kurių atsakovei teko didesnė nei įprastai rūpinimosi gimusiu vaiku našta bei buvo reikalingas ieškovo palaikymas. Tuo tarpu ieškovas nenurodė, kaip jis prisidėjo prie rūpinimosi vaiku sunkesniu nei įprastai laikotarpiu. Tai, jog šalys bendraudavo telekomunikacijos priemonėmis, nesudaro pagrindo vertinti, jog buvo esmingai prisidėta prie rūpinimosi vaiku naštos palengvinimo sutrikus dukros sveikatai, kadangi nuotoliniai pokalbiai neprilygsta realiai pagalbai, kuri, neabejotinai, ypatingai reikalinga esant vaiko sveikatos sutrikimams. Trečia, kaip matyti, ieškovas buvo nusišalinęs ne tik nuo moralinės, bet ir finansinės pagalbos šeimai ypatingai sunkiu periodu, o šių teiginių ieškovas nepaneigė objektyviais įrodymais. Atsakovė nurodo, kad ieškovas prisidėdavo tik prie vaistų įsigijimo, tačiau ši aplinkybė nepakankama konstatuoti, kad buvo teikiama nuolatinė finansinė pagalba, kuri neapsiriboja tik vaistų įsigijimu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybę, jog atsakovei iš esmės vienai teko dukros slaugymo ir rūpinimosi šeima našta, kad ieškovas nebuvo lojalus šeimai ir sudėtingu laikotarpiu ją apleido, laikė esmine konstatuoti, jog santuoka laikoma faktiškai iširusia dėl ieškovo kaltės.

44. Nors iš tiesų byloje yra duomenų apie tai, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai buvo įtempti, kad abu sutuoktiniai galimai negebėjo ir/ar nenorėjo suprasti kito sutuoktinio emocinių ir/ar psichologinių poreikių, dėl ko kildavo ir tarpusavio nesusikalbėjimai ar konfliktai, ir iš dalies atsakomybė už santuokos faktinį iširimą tenka abiems sutuoktiniams, tačiau, kaip jau minėta, tokie sutuoktinių tarpusavio santykiai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo dėl iširusios santuokos pripažino ieškovo kaltę. Ankstesniame punkte aptartos aplinkybės yra esminės ieškovo kaltei konstatuoti, kadangi, kaip matyti, didžioji dalis nesutarimų ir tarpusavio nesusikalbėjimų, o kartu ir atsakovės išgyvenimų bei pablogėjusi emocinė būklė kilo dėl to, kad atsakovei ypatingai sunkiu periodu (ne tik gimus vaikui, bet ir susirgus) teko iš esmės vienai dukros priežiūros našta, juolab kad ieškovė augino dar vieną vaiką. Taigi apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo laikyti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl neturtinės žalos

45. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neapibrėžti neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikomos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007).

47. Neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

48. Kadangi ieškovo argumentai dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmesti, pripažįstant, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, laikytina, jog atsakovė turi teisę reikalauti be kita ko ir neturtinės žalos CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu.

49. Kaip matyti iš atsakovės argumentų, ji turėjo pagrįstą lūkestį turėti tvirtą ir darnią šeimą, tikėjo sutuoktinių lojalumu, rūpinimusi, tačiau dėl ieškovo elgesio santuokos metu patyrė neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus (byloje pateikti duomenys, jog atsakovė dėl to kreipėsi į psichologę). Neabejotina, kad santuokos iširimas dėl kito sutuoktinio kaltės (nelojalumas šeimai, apleidimas ypatingai sunkiu momentu ir neprisidėjimas prie priežiūros) sukėlė atsakovei atitinkamus dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, santuokos trukmę, atsakovė patirtų išgyvenimų pobūdį, šalių turtinę padėtį, į pirmosios instancijos teismo nurodytą teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį (jos apeliacinės instancijos teismas nekartoja), laiko kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė sumažinti prašomos priteisti iš ieškovo neturtinės žalos dydį iki 1500 Eur (CK 6.250 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Nors atsakovė atsiliepime nurodo, kad jai buvo priteista tik 1500 Eur neturtinė žala, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra tikslus šalies patirtų emocinių išgyvenimų įvertinimas pinigine suma, o yra tik tam tikra piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

50. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

51. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

52. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

53. Taigi, atsakovė, prašanti priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo nurodyti, nuo kada ieškovas nebeprisidėjo prie vaiko išlaikymo, o ieškovas – įrodyti, kad teikė išlaikymą ir iki kada teikė vaikui išlaikymą.

54. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo atsakovės prašomą 974 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Apeliantas su šia dalimi nesutinka, nurodo, kad nesant aiškių motyvų, negali suformuluoti apeliacinio skundo argumentų. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais motyvais nesutinka, kadangi, visų pirma, skundžiamame sprendime nurodomi argumentai, kurių pagrindu teismas atsakovės reikalavimą laiko pagrįstu. Antra, kaip matyti iš atsiliepimo į ieškinį, kurį teismas laikė priešieškiniu, atsakovė nurodė, kaip skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimą, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn., vaiko tėvui nemokant arba tik dalinai mokant vaiko išlaikymo pinigų sumą, paskaičiuotą pagal kiekvieną mėnesį atliktus pavedimus, ir pirmosios instancijos teismas tam pritarė. Trečia, apeliantas objektyviais duomenimis nepaneigė, kad šiam prisidedant prie vaiko išlaikymo susidarė įsiskolinimas, nors kaip minėta aukščiau, pagal kasacinio teismo praktiką būtent skyrium gyvenančiam ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad išlaikymas teiktas. Taigi vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui. t. y. nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn., vaiko tėvui nemokant arba tik dalinai mokant vaiko išlaikymo pinigų sumą, paskaičiuota pagal kiekvieną mėnesį atliktus pavedimus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

55. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

56. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

57. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi dėl išlaikymo sumos ir galimybių ją teikti kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami ir pan.).

58. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš jo dukrai po 275 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tuo tarpu atsakovė prašė priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai po 360 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teikė poreikių lentelę, kurioje detalizuodama poreikius nurodė, kad dukros išlaikymui iš viso reikia 799,50 Eur per mėnesį.

59. Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, pirmosios instancijos teismas vertino šalių turtinę padėtį ir aptardamas jų pajamas, padarė išvadą, kad abiejų tėvų turtinė padėtis nėra gera. Atsižvelgęs į teismų praktiką, nuosavybės teise valdomą turtą ir tėvų galimybes išlaikyti vaiką teismas sprendė, kad orientacinė minimali mėnesio atlygio riba, išminusavus kiekvienam vaikui valstybės skiriamą 85,75 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoką, kas iš viso sudaro 274 Eur (ieškovas prašė priteisti beveik analogišką sumą – 275 Eur), vaikui augant ir didėjant poreikiams, bei dėl to, kad dėl buvusių nustatytų sveikatos sutrikimų gali būti reikalingas papildomas lavinimas, neužtikrins nepilnamečio vaiko poreikių. Kartu teismas iš dalies pritarė ieškovo argumentams, kad šiuo metu nesant ypatingų sveikatos sutrikimų ir nesant gerai tėvų turtinė padėčiai, nėra dukros poreikiams išleidžiama po 700-800 Eur. Todėl teismas sprendė priteisti iš ieškovo 325 Eur išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis.

60. Nors abi bylos šalys nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu periodinio išlaikymo dydžiu, ieškovui įrodinėjant, kad tokia suma nėra reikalinga vaiko poreikių patenkinimui, o atsakovei teigiant, jog ieškovas yra pajėgus prisidėti prie išlaikymo didesne suma, teisėjų kolegija nesutinka nei su vieno iš apeliantų argumentais.

61. Pasisakant dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų šiuo aspektu pastebėtina, kad teismas teisingai išskyrė kriterijus, kuriais remiantis priteisė didesnį išlaikymą nei jų sutiko mokėti ieškovas. Visų pirma pastebėtina, kad jei vertintume orientacinį kriterijų nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti, t. y. minimalų mėnesinį atlygį, tai jis nuo 2024 m. sausio 1 d. yra pasikeitęs ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 924 Eur (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius – 709 Eur, kas nustatant mokėtiną periodinį išlaikymą yra tik šiek tiek daugiau nei orientacinis atlygis, t. y. 709 Eur – 96 Eur (išmoka vaikui)/2 ir sudaro 306,50 Eur. Taigi apeliantas siekia mokėti periodinį išlaikymą, kuris būtų mažesnis už orientacinį dydį, kuris paprastai pagal teismų praktiką užtikrina būtinuosius vaiko poreikius. Tuo tarpu, kaip minėta, augančio vaiko visapusiškam vystymuisi turi būti užtikrinami ne tik būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Antra, apeliantas nepaneigė, kad neturi finansinių galimybių mokėti teismo nustatyto išlaikymo dydžio. Trečia, apeliantas nepagrindė ir neišskyrė, kurie teismo įvertinti ir nustatyti atskiri vaiko poreikiai yra nepagrįsti. Ketvirta, pažymėtina ir tai, kad vaikas yra augantis, todėl nėra pagrindo apsiriboti tik būtinųjų poreikių patenkinimu, ką bando pasiekti apeliantas ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą. Penkta, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas vertinimo kriterijus, paskyrė didesnį nei ieškovas nurodė galintis mokėti išlaikymą. Nors teismas šiuo atveju nepasisakė dėl vaikui mokamos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, tačiau Kasacinio teismo praktika šiuo klausimu taip pat suformuota, nurodant, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą <…> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, jog valstybės skiriamų išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Taigi, kaip matyti, pagal kasacinio teismo praktiką galima ir nemažinti vaikui valstybės mokamos išmokos suma priteisiamo išlaikymo, jei tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Šiuo gi atveju apeliantas dirba (taip pat ir (duomenys neskelbtini).), apie kitus išlaikytinius ar kreditorius byloje duomenų nėra, apeliantas yra laisvas pasirinkti darbą, kadangi jo neriboja mažamečio vaiko auginimas ir nuolatinė priežiūra, todėl turi ir didesnes galimybes dirbti bei užsidirbti ir kartu teikti vaikui išlaikymą. Tuo tarpu nepilnametei dukrai gyvenant su atsakove pastarajai tenka didesnė rūpinimosi nepilnamečiu vaiku našta, kurios paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šis apelianto argumentas neturi teisinės reikšmės priteisto išlaikymo sumažinimui.

62. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakove, kad teismas, spręsdamas dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio apsiribojo tik argumentu, jog „tėvų turtinė padėtis nelaikytina labai gera“. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas vertino, kad kai kurios poreikių lentelėje įrašytos sumos poreikiams patenkinti kelia abejonių. Taigi, priešingai nei remiasi apeliantė, vertintos ir ieškovo finansinės galimybės pagal pateiktus byloje rašytinius įrodymus, ir nurodomi vaiko poreikiai, ir tai, ar pagal pajamas vaiko poreikiams patenkinti gali būti skiriama 700-800 Eur suma. Antra, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas vertinimo kriterijus, priteisė didesnį nei nurodė galintis mokėti ieškovas, išlaikymo dydį, taigi, nesutiktina su apeliante šiuo aspektu, jog nevertintos ieškovo finansinės galimybės. Trečia, tai, kad ieškovas nėra valstybės teikiamos paramos gavėjas, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, juolab kad, kaip jau minėta, priteista didesnė išlaikymo suma nei kad tuo metu buvęs orientacinis minimalaus mėnesinio atlyginimo dydis. Ketvirta, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, priteistas išlaikymas įvertinus tai, kad augant vaikui poreikiai didėja, nesumažinus išlaikymo dydžio valstybės mokama išmoka vaikui, kas taip pat yra parama tenkinant vaiko poreikius. Penkta, apeliantė nenurodė, kurių nurodomų poreikių teismas neįvertino (ar įvertino neteisingai), remdamasi tik aplinkybe, jog ieškovas yra finansiškai pajėgus mokėti jos prašomą 360 Eur išlaikymo dydį.

63. Taigi įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus, aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas atsižvelgė vertindamas nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydį, laikytina, jog nei vienas iš apeliantų nepaneigė pagrįstų ir teisingų sprendimo išvadų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šis procesinis sprendimas niekaip neužkerta kelio, iškilus poreikiui ar pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, atsiradus pagrįstų vaikui reikalingų išlaidų, kreiptis į teismą dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku

64. Apeliantas nepritaria teismo nustatytai ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkai, nurodydamas, kad galimybė tėvui matyti vaiką tik vieną savaitgalį per mėnesį ir be nakvynės, yra visiškai neproporcinga tvarka, pažeidžianti tiek apelianto, tiek nepilnametės dukters interesus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime diferencijavo bendravimus savaitgaliais, išskirdamas skirtingus laikotarpius, t. y. 1) nustatė, kad bendrauja su dukra vieną savaitgalį per mėnesį, abi savaitgalio dienas, be nakvynės: šeštadienį nuo 12 iki 18 val. ir sekmadienį, nuo 12 iki 18 val.; 2) nuo 2025 m. liepos 14 d. numatė ieškovo teisę bendrauti su dukra vieną savaitgalį per mėnesį, abi savaitgalio dienas, su nakvyne, nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 d.; 3) nuo 2027 m. liepos 14 d. tėvas numatė teisę bendrauti su dukra vieną savaitgalį per mėnesį, abi savaitgalio dienas, su dviem nakvynėmis, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 d. Kartu teismas nurodė, kad bendravimas su nakvynėmis gali būti pradedamas kai dukrai sueis 10 metų. Taigi iš apelianto argumentų matyti, jog nesutinka su nustatyta bendravimo tvarka skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 9 punkto 1 papunkčiu, t. y. tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas nustatė galimybę praleisti su dukra tik vieną savaitgalį per mėnesį ir be nakvynės. Dėl kita apimtimi nustatytos bendravimo tvarkos detalių argumentų (dėl vėlesnių laikotarpių, kurie numatyti su nakvynėmis, dėl diferencijavimo, dėl šventinių dienų ir pan.) nenurodė, prašė tik jo reikalavimus tenkinti pilna apimtimi. Kadangi apeliantas dėl likusios bendravimo tvarkos neišsakė kritikos argumentų pirmosios instancijos teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tik abstrakčiai nurodydamas, kad turėtų būti nustatyta jo prašoma bendravimo tvarka, taip pat įvertinus tai, kad šalys ir sprendžiant dėl bendravimo tvarkos pirmosios instancijos teisme nenurodė esminių laikinos bendravimo tvarkos trūkumų, apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl bendravimo tvarkos dalies, dėl kurios nenurodomi nesutikimo argumentai, nepasisako ir nevertina.

65. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

66. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Pažymėtina ir tai, kad tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti ir dalyvauti jį auklėjant turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

67. Apeliantas savo apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių pagrįstų argumentų bei motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kuomet tėvas su vaiku bendrauja vieną savaitgalį per mėnesį ir be nakvynių turėtų būti vertinama kaip nepagrįsta, neracionali, neprotinga, pažeidžianti geriausius vaiko interesus.

68. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pritaria pirmosios instancijos teismui ir sprendžia palikti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kokia ir yra nustatyta. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su nepilnamete dukra tvarką kartą į mėnesį ir išskaidydamas laikotarpius, kuriais bendraujama be (su) nakvynių, atsižvelgė į Tarnybos nuomonę, jog bendravimas su ieškovu buvo epizodinis, kad, tikėtina, pakankamas metų laiko pereinamasis laikotarpis, ir laikė, kad bendravimas su nakvynėmis gali būti pradedamas nuo tada, kai vaikui sukaks dešimt metų. Antra, įvertinta ir aplinkybė, jog nėra žinoma, kaip intensyviai bus bendraujama su dukra, juolab kad ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini). ir, tikėtina, jog atstumas gali sudaryti papildomų kliūčių bendravimui. Trečia, kaip matyti iš bendravimo tvarkos, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir, tikėtina, atsiradus artimesniam tėvo ir dukros ryšiui, numatytas ir ilgesnis bendravimas, t. y. kartą per mėnesį su viena nakvyne, o vėliau ir dviem nakvynėm. Ketvirta, kaip jau minėta, bylos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad ieškovas dukros (o kartu ir šeimos) gyvenime dalyvavo epizodiškai, retai matydavo dukrą, ir, kaip nurodė Tarnyba, mergaitė nesijaučia saugi su tėčiu. Taigi pereinamasis laikotarpis dukros ir tėvo glaudesniam tarpusavio ryšiui formuoti ir stiprinti nustatytas pagrįstai, siekiant suderinti nepilnamečio vaiko interesus su teise bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Tuo tarpu apeliantas, siekdamas kitokios nei nustatytas perinamasis laikotarpis bendravimo tvarkos, stengiasi savo interesus iškelti aukščiau dukros ir nevisai jautriai atliepia mergaitės emocinę būklę, neįvertina, kad epizodinis bendravimas su šeima, ypač ne visai sklandus, sukelia ir nesaugumo jausmą. Taigi teisėjų kolegija laiko, jog perinamasis laikotarpis, kuomet su nepilnamete dukra bendraujama kartą į mėnesį be nakvynių, o vėliau ir su atitinkamu skaičiumi nakvynių, nustatytas pagrįstai, kaip geriausiai atliepiantis nepilnamečio vaiko interesus. Kita vertus, kaip matyti ir iš nustatytos tvarkos, numatyta bendravimo tvarka ir švenčių dienomis, be to, ieškovas su atsakove gali susitarti ir dėl kitos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

69. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka dėl paskirstytų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų.

70. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

71. Visų pirma, teisėjų kolegija nesutinka, kad ieškovo ir atsakovės keliami reikalavimai patenkinti 50:50 proporcija, kaip kad nustatė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija laiko, jog ieškovo kelti reikalavimai patenkinti 25 proc. (patenkintas santuokos nutraukimas, nustatyta nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, iš dalies patenkinta bendravimo tvarka, iš dalies patenkintas išlaikymo priteisimas), tuo tarpu atsakovės patenkinta reikalavimų dalis procentais sudaro 75 proc. (nustatyta ieškovo kaltė dėl santuokos nutraukimo, priteistas išlaikymo įsiskolinimas, iš dalies patenkintas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, iš dalies patenkinta bendravimo tvarka). Taigi bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme turėjo būti paskirstytos 25:75 procentine proporcija.

72. Be to, CK 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu.

73. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Iš esmės tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai). Santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Bylinėjimosi išlaidos nereiškia (nesudaro) savarankiško ieškinio reikalavimo (ieškinio dalyko), todėl šalies prašymas dėl jų priteisimo gali būti sprendžiamas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2010). Kasacinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vieno sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos jo turtine žala, kurią turi atlyginti kaltas dėl santuokos nutraukimo kitas sutuoktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82/2011).

74. Kaip matyti iš atsakovės apeliacinio skundo argumentų, apeliantė teigia, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti kaltas dėl santuokos iširimo ieškovas. Kadangi pripažinta, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, remdamasis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai atsakovės patenkintų reikalavimų daliai turi atlyginti ieškovas.

75. Nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme už ieškinio reikalavimus sumokėjo 191 Eur dydžio žyminį mokestį, patyrė 2700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2891 Eur. Tuo tarpu atsakovė turėjo sumokėti už atsiliepime – priešieškinyje reikštus reikalavimus 203 Eur žyminio mokesčio (kaip jau minėta, ji žyminio mokesčio nebuvo sumokėjusi) ir už suteiktą VGTPT 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-04534 antrinę teisinę pagalbą, paskiriant advokatę J. U. teikti šioje byloje ieškovei teisinę pagalbą, pagal 2023 m. lapkričio 15 d. pažymą Nr. APD-2023-15779 paskaičiuota 1121,66 Eur išlaidų (atsakovė šiuo sprendimu 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo). Kadangi, kaip ir minėta, ieškovas pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovė proporcingai ieškovo patenkintai reikalavimo daliai procentine išraiška neatlygina. Tuo tarpu atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip atsakovės patirta žala (CK 3.70 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovas turi atlyginti ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurios sudaro 75 proc., t. y. iš ieškovo priteistinas valstybės naudai 152 Eur (203 Eur x 75 proc.) žyminis mokestis ir atsakovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidos, kurios sudaro 841,25 Eur (1121,66 Eur x 75 proc.).

76. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kiti atsakovės argumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidomis (turtinė padėtis, neproporcingumas) teisinės reikšmės neturi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

77. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikomos ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Nei ieškovo, nei atsakovės apeliaciniuose skunduose reikšti materialiniai reikalavimai netenkinti, todėl šalims lieka jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad perskirstytos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra procesinio pobūdžio klausimas, jas teismas išsprendžia ex officio (savo iniciatyva), jos nelemia teisinio rezultato.

Dėl bylos baigties

78. Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė šalių materialinius reikalavimus, todėl nepaisant to, kad perskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kurios, kaip minėta, yra procesinio pobūdžio klausimas, pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Perskirstytos pirmosios instancijos teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos, tačiau, kaip ir minėta, jos materialaus teisinio rezultato nelemia.

79. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas)

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš ieškovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 841,25 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną Eur 25 ct) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Priteisti iš ieškovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 152 Eur (šimtą penkiasdešimt du Eur) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei)“.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėRūta BurdulienėRūta Petkuvienė