Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. K.-Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei I. K.-Č. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas ieškovo A. Č. ieškinys atsakovei I. K.-Č., kuriame ieškovas prašo: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) atsakovei palikti jos pasirinktą pavardę; 4) nustatyti šalių nepilnametės dukters I. Č., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su atsakove; 5) priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai po 250 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis; 6) nustatyti ieškovo prašomą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią ieškovas su dukra bendrautų: kas antrą savaitę nepertraukiamai nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimdamas vaiką penktadienį nuo 8.00 val. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos arba iš ugdymo vietos pasibaigus vaiko ugdymo veiklai ir grąžindamas vaiką sekmadienį iki 21.00 val. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą.

3. Nurodė, kad ieškovui grįžus gyventi į Lietuvą, atsakovė visiškai nepaiso ieškovo intereso bendrauti su dukra. Atsakovė 2022 m. birželio 28 d. nutraukė ieškovo ir šalių nepilnametės dukters pokalbį ir nuo to laiko ieškovas neturėjo galimybės bendrauti su dukra. Ieškovo teigimu, jo ryšys su dukra yra stiprus, jie yra vienas kito pasiilgę. Atsakovės veiksmai, uždraudžiant ieškovui galimybę matytis ir bendrauti su vaiku yra žalojantys tiek šalių nepilnametę dukrą, tiek ir ieškovą. Ieškovo vertinimu, skyrybų procesas dėl nenuspėjamo atsakovės elgesio gali užtrukti, o ilgas laiko tarpas ieškovui nebendraujant su vaiku gali lemti vaiko ir tėvo ryšio nutrūkimą ir realią grėsmę vaiko turtiniams ir neturtiniams interesams. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovas prašo nustatyti laikiną jo bendravimo su dukra tvarką.

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė, kad su prašoma nustatyti ieškovo bendravimo su dukra tvarka nesutinka, bei pateikė alternatyvų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagal kurį ieškovas bendrauja su dukra: dalyvaujant atsakovei kartą per savaitę (pvz. sekmadieniais nuo 14 iki 18 val.) arba du kartus per savaitę po dvi valandas (pvz. ketvirtadieniais nuo 16 iki 18 val. ir sekmadieniais nuo 15 iki 17 val., ar kitu sutartu, visiems tinkamu laiku po pamokų) vaiko amžių atitinkančioje laisvalaikiui skirtoje vietoje. Nurodė, kad su ieškovu nuo pat santuokos sudarymo negyveno kartu, jo gyvenamoji vieta visą santuokos laikotarpį buvo (duomenys neskelbtini), išskyrus trumpą laikotarpį, kai ieškovas buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau kartu su šeima negyveno. Ieškovas santuokos pradžioje iš (duomenys neskelbtini) pas šeimą grįždavo dažniau, tačiau vėliau vizitai retėjo ir jis vidutiniškai į Lietuvą grįždavo po 2-3 kartus per metus. Atsakovė su vaikais (šalių dukra ir savo sūnumi, gim. (duomenys neskelbtini)), irgi kelis kartus buvo nuvykusi pas ieškovą į (duomenys neskelbtini) per mokinių atostogas. Santuokos metu atsakovė viena augino vaikus dirbo pusantro etato dėstytoja. Atsakovas niekaip nėra prisidėjęs prie šeimos gyvenamojo būsto, apsistodavo atsakovės nuomojamame būste, už kurį nuomos ir visus kitus mokesčius mokėjo atsakovė. Pirmaisiais santuokos metais neskyrė šeimai pinigų, o po 2017 m. – pradėjo siųsti minimalią apie 200 Eur sumą. Ieškovas niekada neturėjo pastovaus darbo, juos keitė, gyveno su mama. Šalių dukrai būnant apie pusės metų amžiaus, ji susirgo, atsakovė turėjo su ja kas mėnesį, vėliau – kas pusę metų gulėti Santariškių ligoninėje, bet tai ieškovui irgi nebuvo pakankama priežastis grįžti ir padėti atsakovei. Vaikui buvo nustatyta negalia ir teiktos rekomendacijos vengti emocinio ir fizinio streso, laikytis dienos rėžimo. Retais ieškovo grįžimo atvejais, dukra tėvo neprisileisdavo. Tėvas nėra nei karto buvęs dukros darželyje ar paruošiamojo ugdymo grupėje, nedalyvavo dukters 1, 2, 4, 7 metų gimtadienio šventėse, nesutiko papietauti su dukra rugsėjo 1-ąją. Nesidomi vaiko sveikata, nežino kokia dabar jos būklė, nežinojo apie dukros išvyką į sanatoriją. Ieškovas grįžęs iš (duomenys neskelbtini) pradėjo reikalauti susitikti su vaiku, o jo siūlymai neatitiko vaiko amžiaus ir interesų (pvz. pas neaiškius draugus į sodybą, paplaukioti su jachta ir pan.). Tai nebūtų saugu ir protinga, kai vaikas tiek laiko nebendravęs su tėvu, be to, įvertinus vaiko turimas medicinines indikacijas. Vaiko tėvas nežino nei vaiko poreikių, nei turi tėvystės įgūdžių, todėl atsakovė rizikuoti ir išleisti vaiką negalėjo. Be to, susitikti su tėvu nenorėjo ir pati dukra. Vėliau prasidėjo gąsdinimai su vaikų teisių iškvietimais, ko pasekoje vaikas visai neturi noro ir bijo bendrauti su tėvu. Atsakovės teigimu, naudodamas tokias grubias priemones, ieškovas prarado dukters ir jos pasitikėjimą ir susigadino savo įvaizdį vaiko akyse. Atsakovė pažymėjo, kad niekada neatsisakė susitikti su ieškovu kartu su vaiku. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad tėvas su vaiku matėsi retai, mergaitė nėra prie jo pripratusi, be to turi specifinių indikacijų, tai tėvo bendravimas su vaiku jai svetimoje aplinkoje ir nedalyvaujant mamai gali turėti neigiamos įtakos vaiko psichologinei būklei ir gali kilti grėsmė, kad ne visi vaiko poreikiai bendravimo metu bus patenkinti, todėl prašė nustatyti bendravimo tvarką dalyvaujant atsakovei.

5. Ieškovas pateikė rašytinius atsikirtimus (nuomonę) dėl atsakovės siūlomos laikinos jo bendravimo su dukra tvarkos, kuriuose teismo prašė atsakovės siūlymą dėl bendravimo su dukra tvarkos atmesti. Ieškovo nuomone, jo siūloma bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus ir sudarys palankias sąlygas visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi, o atsakovės nesutikimas tokiam ieškovo prašymui be pagrindo ribotų vaiko teisę bendrauti su tėvu. Ieškovas teigė, kad atsakovė savo atsiliepime į prašymą nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuria siekia suklaidinti ir įtikinti teismą, kad vaikui bendrauti su tėvu nesant motinos kontrolės – nesaugu. Ieškovas tvirtina, kad jo ryšys su dukra yra stiprus, jis lankėsi dukros mokykloje, ši džiaugėsi jam atvykus, savo draugėms ieškovą pristato kaip tėvelį. Nurodė, kad už nesutarimus dėl dukros priežiūros atsakinga ieškovė. Motinos siūloma bendravimo tvarka vaiką varžys, todėl yra ydinga, neatitinkanti vaiko interesų.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovo prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka atitinka nepilnametės interesus. Tarnybos nuomone, aplinkybė, kad retai matydamasi su tėvu, nepilnametė susitikusi su juo jaučiasi kiek nejaukiai, yra suprantama ir natūrali, tačiau jei ieškovas pats laikysis prašomo nustatyti bendravimo su dukra grafiko ir laiką su mergaite leis reguliariai, jų santykiai greitu laiku taps vaikui jaukūs, juolab, kad neturima duomenų, jog būti vienai su tėčiu mergaitei būtų nesaugu, to neišsako ir pats vaikas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Nustatė ieškovo A. Č. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra I. Č. tvarką, pagal kurią: tėvas su dukra bendrauja metų lyginių savaičių savaitgaliais tokia tvarka: pirmą bendravimo savaitgalį, t. y. 2022 m. spalio 22-23 d. tėvas su vaiku bendrauja šeštadienį nuo 15 val. iki 17 val., taip pat sekmadienį nuo 14 val. iki 18 val. Šiuose susitikimuose turi teisę dalyvauti dukros mama I. K.-Č.; susitikimai vyksta viešose vietose (kavinėje, žaidimų erdvėje, mieste, parke, gamtoje ar pan.), vietas susitikimams parenka tėvas. Tėvas taip pat turi teisę dukrą ir dukros mamą pakviesti į savo gyvenamąją vietą, parodyti savo gyvenimo sąlygas; antrą ir trečią bendravimo savaitgalius, t. y. 2022 m. lapkričio 5-6 d. ir 2022 m. lapkričio 19-20 d. tėvas su vaiku bendrauja šeštadienį nuo 14 val. iki 18 val., taip pat sekmadienį nuo 14 val. iki 18 val., dukros mamai nedalyvaujant; ketvirtą ir penktą bendravimo savaitgalius, t. y. 2022 m. gruodžio 3-4 d., gruodžio 17-18 d. tėvas su vaiku bendrauja šeštadienį nuo 14 val. iki 18 val., taip pat sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val. 2022 m. gruodžio 31 d. tėvas su vaiku bendrauja šeštadienį nuo 10 val. iki 16 val. (2023 m. sausio 1 d. tėvas su vaiku nebendrauja); pradedant nuo 2023 m. sausio 14-15 d. savaitgalio ir vėliau, tėvas su dukra bendrauja nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., dukrai liekant nakvoti pas tėvą. Tėvas dukrą paima iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina į jos gyvenamąją vietą, nebent tėvas ir dukros mama susitartų kitaip. Jei dėl vaiko ligos ar kitų svarbių aplinkybių tėvui priskirtą savaitgalį neįvyksta nei vienas tėvo ir vaiko susitikimas (nei šeštadienį, nei sekmadienį), toks neįvykęs savaitgalio bendravimas tėvui kompensuojamas. Dukros mama ir tėvas suderina kitą savaitgalį arba kitas dienas per artimiausias 30 dienų, kuomet tėvas galėtų susitikti su dukra (jei tėvui priskirtą savaitgalį tėvas su dukra susitinka nors vieną kartą, ar susitinka trumpesniam laikui, tik dalinai neįvykęs bendravimas nekompensuojamas). Jei tėvas negali praleisti su vaiku jam priskirto savaitgalio (ar konkrečios dienos), jis apie tai privalo kaip įmanoma anksčiau raštu pranešti vaiko mamai, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip prieš 2 dienas (48 val.) iki jam priskirto bendravimo laiko pradžios. Jei bendravimas neįvyksta dėl tėvo kaltės (išvykimo iš Lietuvos ar pan.), neįvykęs laikas nekompensuojamas, nebent šalys susitaria kitaip. Tėvas ir dukros mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus (vaiko paėmimo/grąžinimo laiką, vietą ir kt.), pirmiausia atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, jo poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.

8. Nurodė, kad laikinos ieškovo (tėvo) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas iš esmės atitinka vaiko interesus. Esant nesutarimams tarp šalių dėl bendravimo su vaiku, skirtingai šalių nuomonei apie bendravimo, pripažintina, kad konkreti bendravimo tvarka labiau užtikrintų vaiko teisę bendrauti su tėvu, taip pat sukurtų prielaidas abiem vaiko tėvams planuoti savo laiką, mažintų prielaidas kilti konfliktams, kurie neigiamai veikia ir vaiką. Sprendė, kad konkrečios tvarkos buvimas sukurs saugesnę ir stabilesnę aplinką vaikui. Ieškovo prašymas nustatyti laikiną bendravimo tvarką yra pareikštas vaiko interesais, todėl tenkintinas.

9. Nurodė, kad bylos duomenys preliminariai patvirtina, kad vaiko tėvai kartu gyveno nedaug, dažniau gyveno skyriumi, skirtingose valstybėse – atsakovė su dukra Lietuvoje, ieškovas – (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovės argumentas, kad vaikui šiuo metu gali būti nejauku su tėvu praleisti ilgesnius laikotarpius laikytinas iš dalies pagrįstu. Manytina, kad tikslinga būtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo bendravimas būtų mažesnės apimties ir kai kuriuose susitikimuose galėtų dalyvauti vaiko motina, kaip nurodo atsakovė.

10. Nors atsakovė nurodė, kad mergaitė turi specialių sveikatos indikacijų, tačiau nepaaiškino, ar dukros sveikatos būklė kliudo bendravimui, ar vaikui reikalinga kokia nors ypatinga priežiūra, vaistai ar pan. Atsakovė pateiktuose dukros medicininiuose išrašuose nurodyta, kad I. Č. nustatyta diagnozė F83 Mišrūs specifiniai raidos sutrikimai. VšĮ Antakalnio poliklinikos 2022 m. birželio 30 d. surašytoje anamnezėje nurodyta, kad vaikui nuo kūdikystės sutrikusi raida, gydyta raidos centre, nuo 2016 m. sausio 4 d. prasidėjo traukulių priepuoliai. 2022 m. birželio 30 d. įvertinant būklę nurodyta, kad mergaitė sąmoninga, aktyvi, labilios emocijos, jautri, išreikštas jautrumas stresiniams dirgikliams, raumenų tonusas tolygus, pradėjo geriau kalbėti, labiau sutrikusi rankų smulkioji motorika. Iš Tarnybos pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovas kreipdamasis į Tarnybą ir teikdamas paaiškinimus yra nurodęs, kad jo manymu, dukrai sutriko sveikata po vieno iš naujagimiams taikomų skiepų, vėliau iš sutuoktinės gavo informaciją, kad dukra išgijo ir vaistų gerti nebereikia (2022 m. gegužės 3 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-1216). Nustatyta, kad mergaitė lanko baleto, gimnastikos, karate užsiėmimus, planuoja lankyti keramikos užsiėmimus, tai leidžia daryti prielaidą, kad jos fizinė sveikata yra pakankamai gera. Laikytina, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad nepilnametės ir tėvo bendravimas turėtų būti ribojamas dėl vaiko sveikatos būklės.

11. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jis gyvendamas (duomenys neskelbtini) dirbo, savanoriavo vietos bendruomenės centre, kur įgijo patirties užtikrinant bendravimą tarp vaiko ir vieno iš tėvų, kurie negyveno kartu, kad yra apibūdintas kaip turintis gerus bendravimo su vaikais įgūdžius, kad jo veikla buvo susijusi su vaikais, jaunimu, suaugusiais žmonėmis ir kt. šiuo atveju reikšmingos tik iš dalies. Šios aplinkybės liudija, kad ieškovas, tikėtina, supranta skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo svarbą, žino ir yra taikęs metodikas, priemones ryšiui atkurti, tačiau tai savaime nereiškia, kad jo paties dukra, su kuria jis nėra pastoviai bendravęs, kuri nėra pas jį viena nakvojusi, galėtų iškart pasilikti pas jį 2-3 dienoms, su dviem nakvynėmis. Todėl, teismo vertinimu, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visa apimtimi šiame etape negali būti tenkinamas. Kaip nurodyta aukščiau, prie bendravimo su nakvynėmis turėtų būti pereinama palaipsniui.

12. Nurodė, kad teismo nustatoma laikina bendravimo tvarka turi būti galima įgyvendinti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas, kuomet Tarnybos atstovai 2022 m. rugsėjo 6 d. bandė su juo susisiekti ir įvertinti jo gyvenimo sąlygas, buvo išvykęs, jo teigimu, į (duomenys neskelbtini), planavo grįžti paskutinę rugsėjo savaitę (jo gyvenimo sąlygos buvo įvertintos 2022 m. spalio 5 d.). Todėl teismas atsižvelgė į ieškovo prašymą numatyti bendravimą su dukra kas antrą savaitgalį, įvertindamas, kad ieškovas dalį laiko gali būti išvykęs iš Lietuvos. Nustatė, kad bendravimas tėvui priskirtą savaitgalį vyksta ir šeštadienį, ir sekmadienį (iš pradžių be nakvynių, vėliau – su nakvynėmis). Nurodant bendravimo savaites (savaitgalius), prisiriština prie metų lyginių/nelyginių savaičių, nes tokiu būdu šalys turės galimybę iš anksto numatyti, kurie savaitgaliai yra „tėčio“, kurie „mamos“, planuoti savo laiką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atskiruoju skundu atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies pakeisti nustatant, kad ieškovas A. Č. su nepilnamete dukra I. Č. nuo 2022 m. spalio 22 d. iki 2023 m. sausio 31 d. bendrauja kas antrą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį (porinėmis savaitėmis) nuo 14 val. iki 18 val. motinai I. K.-Č. dalyvaujant, o nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. tėvas su dukra bendrauja ta pačia tvarka I. K. – Č. nedalyvaujant.

13.1. Nurodė, kad sutinka su teismo pozicija dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo būtinumo, tačiau nesutiko su skundžiamoje nutartyje nustatyto šio laikotarpio trukme. Nurodė, kad 2,5 mėnesio trukmės pereinamasis terminas yra aiškiai per trumpas, kad vaikas galėtų tinkamai adaptuotis prie naujų, pasikeitusių, jam dar nepažintų sąlygų ir kad tas naujų išgyvenimų laikotarpis jam neturėtų neigiamų pasekmių. Nurodė, kad šios priemonės taikymas turi būti maksimaliai individualizuotas, t. y. atitikti vaiko poreikius, jo fizines, psichines, emocines ir kitas ypatybes. Be to, šios laikinosios priemonės trukmė, jos pagrįstumas turėtų būti nustatoma įvertinus ir kitas aplinkybes, t. y. tėvo ir vaiko negyvenimo kartu ir jų tarpusavio nebendravimo trukmę, o tais atvejai, kai toks bendravimas nors ir buvo – turėtų būti atsižvelgiama į jo intensyvumą (akivaizdu, kad kuo ilgesnė tokio nebendravimo trukmė ar didesni nebendravimo intervalai, tokiais atvejais pereinamojo laikotarpio trukmė turėtų būti ilginama, be to, ji turi būti tokia, kad vaikas nejustų prievartinio bendravimo pobūdžio, nejustų tam priešiškumo, o būtų pats suinteresuotas bendravimu su skyrium gyvenančiu tėvu. Skubant ir nepasirinkus reikiamos, individualizuotos trukmės, galima sukelti ilgalaikes neigiamas pasekmes, kurių pašalinimui bus reikalingas papildomas laikas ir pastangos. Akivaizdu, kad tokių pasekmių atsiradimas nėra įstatymo siekiamybė. Todėl, tam kad būtų išvengta netinkamo minėtos priemonės taikymo privalu atsižvelgti į eilę šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių (vaiko amžių, sveikatos būklę, skyrium gyvenančio tėvo įgūdžius pasirūpinti tokiu vaiku ir pan.)

13.2. Pažymėjo, kad dukrai šiuo metu yra septyneri metai. Dauguma tokio amžiaus vaikų būdami be savo artimųjų menkai pažįstamų asmenų draugijoje jaučiasi nejaukiai. Dukra I. Č. nėra išimtis. Vaikas yra labai švelnus ir jautrus, emocijos labilios, jai svarbus palaikymas ir prieraišumas. Atsakovė, kaip motina, žino, kaip ją nuraminti ir kaip sumažinti tų išsigandimų skaičių.

13.3. Pažymėjo ir tai, kad dukrai yra diagnozuotas raidos sutrikimas (diagnozė F83 Mišrūs specifiniai raidos sutrikimai), dėl kurio ji itin jautriai reaguoja į stresinius dirgiklius - greitai išsigąsta, sutrinka, be to, adaptacija jai nežinomoje aplinkoje taip pat yra apsunkinta - bet kuri jai nepažįstama vieta, veikla, daiktai, žmonės, jų reakcijos jai yra papildomai stresą provokuojantys faktoriai, sukeliantys neigiamų išgyvenimų ir įtampos. Neigiamas emocijas taip pat gali išprovokuoti orų pokyčiai, fizinis ar emocinis stresas, miego trūkumas, stipri ir mirganti šviesa. Žinodama tokią dukros ypatybę, atsakovė visuomet stengiasi ją su naujais dalykais supažindinti labai iš lėto, stebėdama jos reakciją ir tik jai parodžius susidomėjimą, pažintinį procesą tęsia toliau. Priešingai nei atsakovė, ieškovas dukros gerai nepažįsta ir iš esmės nesistengia pažinti. Ne kartą jam atsakovė minėjo, kad su dukra reikia bendrauti prisitaikant prie jos specifikos, būti dėmesingam ir atsargiam, tačiau ieškovas į tai nereaguodavo, todėl visais atvejais, kai jis susitikdavo su dukra, visuomet elgdavosi priešingai, nei jai įprasta - bandydavo ją užkelti ant aukštesnių paviršių, t. y. ant sulūžusio suolo, kuriame įstrigo vaiko koja, ant pašto dėžučių ar oro uosto lagaminų takelio. Dukra visuomet išsigąsdavo, pradėdavo verkti, pykti (tokios neigiamos reakcijos jai yra pavojingos, kadangi anksčiau dukrai buvo nustatyta generalizuota epilepsija. Laikoma, kad epilepsija yra atsitraukusi, jeigu priepuoliai nesikartoja daugiau negu 10 metų, tai kol kas nėra praėjęs laikotarpis). Atsakovė dukrą ypač saugo ir stengiasi atliepti į kiekvieną jos poreikį, todėl jos sveikatos būklė yra stabilizavusis. Ieškovas į tokias vaiko reakcijas niekada nekreipdavo jokio dėmesio, jos nenuramindavo, nepaguosdavo, todėl reaguodama į tokį tėvo elgesį su ja, dukra ėmė vengti buvimo su juo.

13.4. Pažymėjo, kad įvertinus ieškovo patyrimo bendrauti su mažamete dukra stoką, į nesugebėjimą keisti savo elgesio, negebėjimą prisitaikyti prie raidos sutrikimą turinčio vaiko poreikių ir juos atliepti, o taip, pat ir siekiant užtikrinti nepilnametės dukros teisėtą interesą jaustis saugiai ir užtikrintai, mano, kad yra būtina skirti ilgesnę nei skundžiamojoje nutartyje nustatytoji pereinamojo laikotarpio trukmę, t. y. ne mažiau nei 6 mėnesius, iš kurių pirmuosius tris atsakovė dalyvautų tėvo ir dukros susitikimuose. Mano, kad dalyvaudama jų bendravime atsakovė galėtų padėti jiems prisitaikyti vienam prie kito ir kad iki to laiko, kol jie turės galimybę bendrauti vieni, dukra, būdama atsakovės draugijoje ir jausdamasi saugi, galėtų pratintis prie savo tėvo įpročių ir išmokti jų nebijoti. Mano, kad tokios trukmės terminas geriau atitiks raidos sutrikimą turinčio vaiko interesus ir bus labiau orientuotas į jo gerovę, nei skundžiamojoje nutartyje nurodytasis terminas.

14. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad nepilnametės dukros ir tėvo bendravimas turėtų būti ribojamas dėl vaiko sveikatos būklės.

14.2. Pažymėjo, kad ieškovo ir dukros ryšys yra stiprus, dukrai ieškovas yra artimas, ji ieškovo ilgisi, entuziastingai bendrauja per susitikimus. Atitinkamus jausmus ieškovas taip pat jaučia savo dukrai, t. y. nori su ja bendrauti, dalyvauti dukros ugdyme ir auklėjime.

14.3. Kadangi atsakovės atskirajame skunde pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka yra grįsta melagingais teiginiais apie ieškovą ir jo ryšį su vaiku, ši bendravimo tvarka yra neatitinkanti vaiko interesų, ji yra vaiką žalojanti ir nepriimtina. Atskirajame skunde meluojama, kad dukrai ieškovo gyvenamoji aplinka yra svetima. Meluojama apie nuogąstavimus, kad dukra bus jai nepažįstamoje aplinkoje ir apsuptyje nepažįstamų asmenų. Nurodė, jog dukra yra buvusi ieškovo namuose, pažįsta močiutę, ieškovo mamą. Šią vasarą susipažino su ieškovo pusbrolio dukra.

14.4. Pažymėjo, kad išvadą teikiančios institucijos atstovai, palaikė ieškovo reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir reikalavimus taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones, nurodydami, jog nėra jokių duomenų, kad ieškovas darytų neigiamą įtaką vaikui ar kad ieškovo gyvenamojoje vietoje aplinka būtų nesaugi vaikui. Tokių duomenų nepateikė ir atsakovė. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas, t. y. bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymas, suteikiant galimybę vaikui matytis su tėvu (nedalyvaujant atsakovei ) atitinka vaiko interesus ir sudarys palankias sąlygas visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo), pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

17. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nustatė ieškovo A. Č. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra I. Č. tvarką, pagal kurią: tėvas su dukra bendrauja metų lyginių savaičių savaitgaliais tokia tvarka: pirmą bendravimo savaitgalį, t. y. 2022 m. spalio 22-23 d. tėvas su vaiku bendrauja šeštadienį nuo 15 val. iki 17 val., taip pat sekmadienį nuo 14 val. iki 18 val. Šiuose susitikimuose turi teisę dalyvauti dukros mama I. K.-Č.; susitikimai vyksta viešose vietose (kavinėje, žaidimų erdvėje, mieste, parke, gamtoje ar pan.), vietas susitikimams parenka tėvas. Tėvas taip pat turi teisę dukrą ir dukros mamą pakviesti į savo gyvenamąją vietą, parodyti savo gyvenimo sąlygas; antrą ir trečią bendravimo savaitgalius, t. y. 2022 m. lapkričio 5-6 d. ir 2022 m. lapkričio 19-20 d. tėvas su vaiku bendrauja šeštadienį nuo 14 val. iki 18 val., taip pat sekmadienį nuo 14 val. iki 18 val., dukros mamai nedalyvaujant; ketvirtą ir penktą bendravimo savaitgalius, t. y. 2022 m. gruodžio 3-4 d., gruodžio 17-18 d. tėvas su vaiku bendrauja šeštadienį nuo 14 val. iki 18 val., taip pat sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val. 2022 m. gruodžio 31 d. tėvas su vaiku bendrauja šeštadienį nuo 10 val. iki 16 val. (2023 m. sausio 1 d. tėvas su vaiku nebendrauja); pradedant nuo 2023 m. sausio 14-15 d. savaitgalio ir vėliau, tėvas su dukra bendrauja nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., dukrai liekant nakvoti pas tėvą. Tėvas dukrą paima iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina į jos gyvenamąją vietą, nebent tėvas ir dukros mama susitartų kitaip. Jei dėl vaiko ligos ar kitų svarbių aplinkybių tėvui priskirtą savaitgalį neįvyksta nei vienas tėvo ir vaiko susitikimas (nei šeštadienį, nei sekmadienį), toks neįvykęs savaitgalio bendravimas tėvui kompensuojamas. Dukros mama ir tėvas suderina kitą savaitgalį arba kitas dienas per artimiausias 30 dienų, kuomet tėvas galėtų susitikti su dukra (jei tėvui priskirtą savaitgalį tėvas su dukra susitinka nors vieną kartą, ar susitinka trumpesniam laikui, tik dalinai neįvykęs bendravimas nekompensuojamas). Jei tėvas negali praleisti su vaiku jam priskirto savaitgalio (ar konkrečios dienos), jis apie tai privalo kaip įmanoma anksčiau raštu pranešti vaiko mamai, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip prieš 2 dienas (48 val.) iki jam priskirto bendravimo laiko pradžios. Jei bendravimas neįvyksta dėl tėvo kaltės (išvykimo iš Lietuvos ar pan.), neįvykęs laikas nekompensuojamas, nebent šalys susitaria kitaip. Tėvas ir dukros mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus (vaiko paėmimo/grąžinimo laiką, vietą ir kt.), pirmiausia atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, jo poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.

18. Apeliantė iš dalies nesutiko su skundžiama nutartimi ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies pakeisti nustatant, kad ieškovas A. Č. su nepilnamete dukra I. Č. nuo 2022 m. spalio 22 d. iki 2023 m. sausio 31 d. bendrauja kas antrą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį (porinėmis savaitėmis) nuo 14 val. iki 18 val. motinai I. K.-Č. dalyvaujant, o nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. tėvas su dukra bendrauja ta pačia tvarka I. K. – Č. nedalyvaujant. Apeliantė nurodė, kad sutinka su teismo pozicija dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo būtinumo, tačiau nesutinka su skundžiamoje nutartyje nustatyto šio laikotarpio trukme. Nurodė, kad 2,5 mėnesio trukmės pereinamasis terminas yra aiškiai per trumpas, kad vaikas galėtų tinkamai adaptuotis prie naujų, pasikeitusių, jam dar nepažintų sąlygų ir kad tas naujų išgyvenimų laikotarpis jam neturėtų neigiamų pasekmių. Teismas su nurodytais atsakovės argumentais nesutinka.

19. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y., egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė ieškiniui užtikrinti, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į prioritetinius šalių vaiko interesus padarė išvadą, kad yra tikslinga iki bylos išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Tačiau teismas nurodė, kad prie bendravimo su nakvynėmis turėtų būti pereinama palaipsniui, todėl nustatė laikiną bendravimo tvarką su pereinamu laikotarpiu, pagal kurią šalių nepilnametė dukra liktų pas atsakovą visam savaitgaliui su nakvyne tik nuo 2023 m. sausio 14-15 d. savaitgalio. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pozicijai pritaria.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog vaiko tėvai kartu gyveno nedaug, dažniau gyveno skyriumi, skirtingose valstybėse – atsakovė su dukra Lietuvoje, ieškovas – (duomenys neskelbtini). Todėl vaikui, su kuriuo ieškovas nėra pastoviai bendravęs, kuris nėra pas jį nakvojęs, pasilikti pas jį 2-3 dienoms su nakvynėmis, iš pradžių gali būti nejauku. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai nustatė laikiną bendravimo tvarką su pereinamu laikotarpiu, pagal kurią ieškovas ir šalių vaikas bendraus lyginių savaičių savaitgaliais, tačiau nuo skundžiamos nutarties priėmimo iki 2023 m. sausio 14-15 d. ieškovo ir dukros bendravimas nustatytas mažesnės apimties (kelias valandas per dieną), be nakvynių ir pirmajame susitikime numatant teisę dalyvauti vaiko motinai (atsakovei).

22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakove, kad teismo skundžiamoje nutartyje nustatyta laikina ieškovo ir šalių nepilnametės dukters bendravimo tvarka pažeidžia vaiko interesus, ir remiantis atsakovės atskirojo skundo argumentais nesudaro pagrindo teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos keisti, t. y. nustatyti, tokią laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas A. Č. su nepilnamete dukra I. Č. nuo 2022 m. spalio 22 d. iki 2023 m. sausio 31 d. bendrauja kas antrą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį (porinėmis savaitėmis) nuo 14 val. iki 18 val. motinai I. K.-Č. dalyvaujant, o nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. tėvas su dukra bendrauja ta pačia tvarka I. K. – Č. nedalyvaujant. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį ieškovas ir dukra bendrauja trumpesniais laikotarpiais, be nakvynių, iki 2023 m. sausio 14-15 d. yra pakankamas, jo pratęsti ilgesniam laikui nėra pagrindo.

23. Atsakovė būtinybę pratęsti pereinamąjį laikotarpį grindžia tuo, jog dukrai yra diagnozuotas raidos sutrikimas (diagnozė F83 Mišrūs specifiniai raidos sutrikimai), dėl kurio ji itin jautriai reaguoja į stresinius dirgiklius - greitai išsigąsta, sutrinka, be to, adaptacija jai nežinomoje aplinkoje taip pat yra apsunkinta - bet kuri jai nepažįstama vieta, veikla, daiktai, žmonės, jų reakcijos jai yra papildomai stresą provokuojantys faktoriai, sukeliantys neigiamų išgyvenimų ir įtampos. Nurodė, kad įvertinus ieškovo patyrimo bendrauti su mažamete dukra stoką, į nesugebėjimą keisti savo elgesio, negebėjimą prisitaikyti prie raidos sutrikimą turinčio vaiko poreikių ir juos atliepti, o taip, pat ir siekiant užtikrinti nepilnametės dukros teisėtą interesą jaustis saugiai ir užtikrintai, mano, kad yra būtina skirti ilgesnę nei skundžiamojoje nutartyje nustatytoji pereinamojo laikotarpio trukmę, t. y. ne mažiau nei 6 mėnesius, iš kurių pirmuosius tris atsakovė dalyvautų tėvo ir dukros susitikimuose.

24. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalių nepilnametei dukrai I. Č. nustatyta diagnozė F83 Mišrūs specifiniai raidos sutrikimai. VšĮ Antakalnio poliklinikos 2022 m. birželio 30 d. surašytoje anamnezėje nurodyta, kad vaikui nuo kūdikystės sutrikusi raida, gydyta raidos centre, nuo 2016 m. sausio 4 d. prasidėjo traukulių priepuoliai. 2022 m. birželio 30 d. įvertinant būklę nurodyta, kad mergaitė sąmoninga, aktyvi, labilios emocijos, jautri, išreikštas jautrumas stresiniams dirgikliams, raumenų tonusas tolygus, pradėjo geriau kalbėti, labiau sutrikusi rankų smulkioji motorika. Iš Tarnybos pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovas kreipdamasis į Tarnybą ir teikdamas paaiškinimus yra nurodęs, kad iš sutuoktinės gavo informaciją, kad dukra išgijo ir vaistų gerti nebereikia (2022 m. gegužės 3 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-1216). Nustatyta, kad mergaitė lanko baleto, gimnastikos, karate užsiėmimus, planuoja lankyti keramikos užsiėmimus, kas, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti prielaidą, kad mergaitės fizinė sveikata nutarties priėmimo dienai yra pakankamai gera. Be to, nors atsakovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nurodo, kad mergaitė turi specialių sveikatos indikacijų, tačiau nepaaiškino, kaip dukros sveikatos būklė kliudo bendravimui, ar vaikui reikalinga kokia nors ypatinga priežiūra, vaistai ar pan. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad nepilnametės ir tėvo bendravimas turėtų būti ribojamas dėl vaiko sveikatos būklės.

25. Taip pat atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovas (tėvas) stokoja patyrimo bendrauti su mažamete dukra, nesugeba prisitaikyti prie raidos sutrikimą turinčio vaiko poreikių ir juos atliepti. Pažymėtina, kad šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti jokiais byloje pateiktais duomenimis. Priešingai, ieškovas pateikė duomenis, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) dirbo, savanoriavo vietos bendruomenės centre, kur įgijo patirties užtikrinant bendravimą tarp vaiko ir vieno iš tėvų, kurie negyveno kartu, kad yra apibūdintas kaip turintis gerus bendravimo su vaikais įgūdžius, kad jo veikla buvo susijusi su vaikais, jaunimu, suaugusiais žmonėmis ir kt. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nurodyti duomenys leidžia manyti, jog ieškovas supranta skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo svarbą, žino ir yra taikęs metodikas, priemones ryšiui atkurti. Be to, Tarnyba byloje pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, kad neturima duomenų, jog būti vienai su tėčiu mergaitei būtų nesaugu, juolab to neišsako ir pats vaikas.

26. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atsakovės atskiruoju skundu prašomoje nustatyti laikinoje bendravimo tvarkoje, nenumatyta galimybė šalių nepilnametei dukrai likti pas tėvą viso savaitgalio laikotarpiu su nakvynėmis, t. y. atsakovė prašo, kad net po 3 mėnesių laikotarpio dukra su tėvu bendrautų kas antrą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 14 val. iki 18 val. (be nakvynių, keletą valandų per dieną). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka pažeidžia ne tik skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su dukra, bet ir šalių nepilnametės dukros interesus. Ypač, kai byloje nėra jokių duomenų, kad būti vienai su tėčiu mergaitei būtų nesaugu. Pažymėtina, kad teismo skundžiamoje nutartyje nustatyta laikina bendravimo tvarka yra atitinkanti tiek skyriumi gyvenančio tėvo (ieškovo), tiek vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti skundžiamą teismo nutartį pagrindo nėra.

27. Pažymėtina tai, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su tėvų galimybėmis bendrauti su nepilnamete dukra bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu. Taikytomis laikinosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.

28. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Kiti atskirojo skundo argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.