Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1321-796/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-11
Bylos Nr.: e2A-1321-796/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Atsakovas: E. J.

Kategorijos

2.6.0.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-1321-796/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12112-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.0.2.4.2; 3.2.4.4; 3.3.1.19.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui E. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. J. 6 223,67 Eur žalos atlyginimą. Ieškovas ieškinyje nurodė tokias aplinkybes:

1.1. 2023 m. gegužės 27 d. dėl atsakovo veiksmų buvo sužalotas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK) (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – ir (duomenys neskelbtini) rajono PK) Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas M. J.. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad M. J. sveikata sutrikdyta tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas – nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir trečiojo asmens M. J. patirto sužalojimo. Dėl patirto sužalojimo trečiasis asmuo kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, jam 2023 m. gegužės 28 d. buvo diagnozuotas kairės plaštakos sumušimas. Tauragės apskrities VPK 2023 m. birželio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje ir 484 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur bauda. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Vidaus tarnybos statutas) 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 patvirtintu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sveikatos sutrikdymo sąrašo (toliau – Sąrašas) nuostatomis, išmokėjo trečiajam asmeniui, kaip policijos pareigūnui, tarnybos metu patyrusiam sveikatos sužalojimą, 6 223,67 Eur kompensaciją.

1.2. Pagal Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktą pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, atsižvelgiant į dalyvumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą išmokama kompensacija – lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokama nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – CMEK) 2023 m. liepos 21 d. Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 1560 konstatavo, kad 2023 m. gegužės 27 d. įvykęs nukentėjusiojo M. J. sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (Sąrašo 4.1.3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504 patvirtinto Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursanto lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3.3 punktu, ieškovas 2023 m. spalio 5 d. išmokėjo trečiajam asmeniui 3,11 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją – 6 223,67 Eur.

1.3. Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama iš žalą padariusio asmens vidaus reikalų įstaigos, kuri išmokėjo žuvusio pareigūno artimiesiems ar tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją, naudai. Esant šioms aplinkybėms, prašo iš atsakovo priteisti 6 223,67 Eur žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus ir aplinkybes:

2.1. Atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 484 straipsnio 1 dalyje (alkoholinių gėrimų vartojimas viešose vietose), 506 straipsnio 4 dalyje (statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas) ir ANK 508 straipsnio 1 dalyje (statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu). Alkoholinių gėrimų vartojimas, atsakovo žodžiai, gestai ar veiksmai, žeminantys garbę ir orumą, ar nurodymų nevykdymas (pasyvūs veiksmai, neveikimas) patys savaime nesukelia rankos sumušimo. Atsakovas trečiojo asmens rankos nesužalojo. Trečiasis asmuo rankos sumušimu įvykio metu nesiskundė, šios aplinkybės nėra minimos nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime skirti baudą. Po atsakovo sulaikymo trečiasis asmuo dar dirbo kelias valandas, todėl manytina, jog ranką galėjo susižaloti tuo metu. Šiuo atveju ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad trečiasis asmuo sužalojimus patyrė atsakovo sulaikymo metu.

2.2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normų.

2.3. Policijos departamentas, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Taigi, netgi jeigu ieškovas įrodytų kitas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (sužalojimą), kaltę (preziumuojama) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų, t. y. sužalojimo, ir reikalaujamos atlyginti žalos, ieškovui galėtų būti priteisiamos tik išlaidos, patirtos išmokėjus trečiajam asmeniui kompensaciją už suteiktą nedarbingumą, atskaičius trečiajam asmeniui išmokėtą nedarbingumo pašalpą ir darbdavio socialinio draudimo įmokas.

Šalies argumentai

3. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) Finansų valdybos 2025 m. kovo 26 d. pažymą Nr. 5-IL-8258 trečiajam asmeniui M. J. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) turėjo būti mokamas 1 281,92 Eur darbo užmokestis. Pažymėtina, kad šioje pažymoje nurodytas trečiojo asmens darbo užmokesčio dydis yra apskaičiuotas neatsižvelgus į tai, kad minėtu laikotarpiu trečiasis asmuo taip pat būtų dirbęs viršvalandžius, kadangi tuo metu trūko pareigūnų, o trečiasis asmuo visuomet sutikdavo dirbti viršvalandžius (laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. jis kiekvieną mėnesį papildomai dirbdavo nuo 3 val. iki 15 val. viršvalandžių). Taigi laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens darbo užmokestis būtų didesnis nei nurodyta 2025 m. kovo 26 d. pažymoje (1 281,92 Eur). Tauragės apskrities VPK 2023 m. rugpjūčio 11 d. piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelėje Nr. 5-IL-15366 nurodyta, kad trečiojo asmens M. J. vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis sudarė 95,75 Eur. Taigi trečiojo asmens M. J. negautas darbo užmokestis už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) faktiškai sudarė ne 1 281,92 Eur, o 1 436,25 Eur (95,75 Eur x 15 d.). Atsižvelgus į tai, kad trečiajam asmeniui buvo išmokėta 1 147,29 Eur ligos išmoka, o jo negautas darbo užmokestis sudaro 1 436,25 Eur, darytina išvada, kad VSDFV trečiajam asmeniui atlygino tik dalį negautų pajamų, todėl likusi dalis – 288,96 Eur laikytina trečiojo asmens turtine žala. Likusi 5 934,71 Eur (6 223,67 Eur – 288,96 Eur) ieškovo išmokėtos kompensacijos dalis yra laikytina trečiojo asmens neturtine žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo E. J. 673,96 Eur žalos atlyginimą ieškovui. Taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovo valstybei priteisė 49 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakovui E. J. priteisė 4 108,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

4.1. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo prievolės atlyginti ieškovui žalą, patirtą ieškovui specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėjus trečiajam asmeniui (pareigūnui) 6 223,67 Eur kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo ir taip atlyginus dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą.

4.2. Teismas nurodė, kad aplinkybės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir policijos pareigūnui atsiradusios žalos egzistavimo ir tai, kad ieškovui Tauragės apskrities VPK iš atsakovo priteistinas žalos atlyginimas, yra nustatytos įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-25-538/2025, kuris turi prejudicinę galią šioje byloje, todėl teismas dėl šių atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų pakartotinai nepasisako. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. sausio 16 d. sprendime, grąžindamas bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas turi įvertinti ir nustatyti ieškovui Tauragės apskrities VPK priteistino žalos atlyginimo dydį.

4.3. Spręsdamas klausimą dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio teismas nurodė, kad valstybės prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik ją įgyvendinančias valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų.

4.4. Teismas nurodė, kad ieškovo sumokėta 6 223,67 Eur kompensacija trečiajam asmeniui M. J. dėl 2023 m. gegužės 27 d. tarnybos metu patirto sveikatos sužalojimo apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu policijos pareigūno patirtos žalos dydžiu. Taigi nagrinėjamu atveju siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą svarbu nustatyti ir įvertinti trečiojo asmens faktiškai patirtą žalą.

4.5. Teismo vertinimu, trečiojo asmens negautas darbo užmokestis sudaro 1 436,25 Eur. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo dėl atsakovo veiksmų tarnybos metu patyrė sužalojimą, dėl to laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) negalėjo dirbti ir neteko pajamų, įskaitant pajamas už išdirbtus viršvalandžius. Teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) (duomenys neskelbtini) skyrius trečiajam asmeniui išmokėjo 1 147,29 Eur ligos išmoką už laikiną nedarbingumą, todėl trečiojo asmens neatlygintų pajamų dalis sudaro 288,96 Eur, trečiasis asmuo patyrė 35 Eur išlaidų už reabilitacijos paslaugas.

4.6. Teismas padarė išvadą, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų trečiasis asmuo patyrė 323,96 Eur turtinę žalą, todėl ieškovas, išmokėjęs trečiajam asmeniui kompensaciją už tarnybos metu patirtą sužalojimą, įgijo 323,96 Eur reikalavimo (regreso) teisę į atsakovą, kaip žalą padariusį asmenį.

4.7. Teismas pažymėjo, jog nors konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, todėl priteisiamos žalos atlyginimo dydis, net ir esant tiems patiems neteisėtos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas, tačiau, siekiant įvertinti trečiojo asmens patirtos neturtinės žalos dydį, taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad teismų praktikoje nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinei žalai atlyginti priteisiamos sumos nuo 150 iki 2 000 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020 ir kt.). Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas vertino, kad dėl ginčo įvykio ir jo metu patirto sužalojimo trečiasis asmuo patyrė 350 Eur neturtinę žalą.

4.8. Teismas vertino, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmąjį kartą ieškovų VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus ir Tauragės apskrities VPK turėtų būti paskirstytos atsižvelgiant į jų pareikštų reikalavimų dydį. Teismas nustatė, kad teisme bylą nagrinėjant pirmą kartą dėl ieškovo pareikštų reikalavimų atsakovas patyrė 672 Eur išlaidas už pasirengimą ir atstovavimą teisme, 2 000 Eur už atsiliepimo parengimą, 1 344 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismas laikė, kad atsakovo išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, konsultacijas, pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme (po bylos grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teisme iš naujo) galėtų sudaryti 600 Eur. Patenkinus 11 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovo priteista 4 108,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovas Tauragės apskrities VPK prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimą ir tenkinti ieškovo ieškinį visiškai priteisiant iš atsakovo E. J. 6 223,68 Eur žalos atlyginimo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1. Teismas, priimdamas tokį sprendimą ir nustatydamas trečiojo asmens Tauragės apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. J. neturtinės žalos dydį (350 Eur) dėl sveikatos sužalojimo, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino ir ištyrė bylos faktines ir teisines aplinkybes, netinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, vadovavosi ginčui neaktualia teismų praktika, vertindamas neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir nustatydamas neturtinės žalos dydį, visiškai nemotyvavo teismo sprendimo dalies pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, aplinkybes dėl padarytos neturtinės žalos nagrinėjo formaliai, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį priėmė neteisėtą, neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, taip pat priteisė nepagrįstai dideles ir neproporcingas nagrinėjamos bylos situacijai ir ginčo dydžiui bylinėjimosi išlaidas, taip paneigdamas teisės į teisminę gynybą esmę.

5.2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ir spręsdamas dėl policijos pareigūnui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio buvo paviršutiniškas, nevertino, kad sveikata yra didžiausia asmens vertybė, nevertino asmens, kuriam buvo padaryta žala, statuso, trečiojo asmens paaiškinimus vertino rezervuotai, nesigilino ir nevertino sužalojimo masto, gydymo, skausmo, turėtų nepatogumų šeimoje ir darbe.

Žemesnės instancijos teismas

5.3. Susipažinus su teismo sprendimu ir jame esančiais motyvais sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, akivaizdu, kad teismui pagrindinis kriterijus nustatant valstybės tarnautojui, t. y. policijos pareigūnui, padarytos neturtinės žalos dydį buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020 ir kt. Teismas nagrinėdamas bylą vadovavosi 2017, 2019, 2020 teismo nutartimis, nurodė, kad pagal minimas teismų nutartis priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 150 iki 2 000 Eur, ir nusprendė, kad valstybės tarnautojui, t. y. pareigūnui, kuris yra atsakingas už visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimą, administracinių nusižengimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą ir kuriam darbo metu dėl neteisėtų E. J. veiksmų buvo sužalota ranka, kuris negalėjo dirbti, kuris patyrė skausmą ir nepatogumų, kuris negalėjo rūpintis vaikais, leisti laisvalaikio, kuriam buvo sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas, kuris negalėjo rūpintis močiute, padėti sutuoktinei, atlikti ūkio ir namų ruošos darbų, kuris negalėjo įprastu ritmu grįžęs po nedarbingumo vykdyti darbo funkcijų, kuriam reikėjo vadovo ir instruktorių prašyti atsižvelgti į jo patirtą traumą ir skirti tokias užduotis, kur nereikėtų patirti tiesioginio kontakto rankai, kuriam intensyvūs skausmai tęsėsi apie mėnesį laiko, o pavienius skausmus jaučia iki šios dienos, kuriam buvo atliekama reabilitacija, kuriam dar ir dabar kartais reikia medikamentų, padarytos neturtinės žalos dydis vertinamas 350 Eur suma.

5.4. Pirmosios instancijos teismo minimomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose nagrinėjamos situacijos nebuvo nei analogiškos, nei panašios į šios bylos situaciją ir kuriose asmenys buvo kaltinami dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnį padarymo ir nukentėjusiesiems buvo priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, nepagrįstai rėmėsi ir vadovavosi nagrinėdamas šią civilinę bylą dėl žalos regreso tvarka atlyginimo išmokėjus tarnybos metu pareigūnui, patyrusiam traumą, kompensaciją dėl ieškovo neteisėtų veiksmų.

5.5. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovui padarytos 673,96 Eur žalos atlyginimą išmokėjus kompensaciją ir nustatydamas iš priteistos sumos pareigūnui 350 Eur padarytos neturtinės žalos dydį formuoja ydingą teismų praktiką. Be to, toks priteistas simbolinis neturtinės žalos dydis ir dar valstybės tarnautojui, kuris sužalojimus patyrė vykdydamas tarnybines funkcijas, rodo, kad asmenys gali nevykdyti policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ar nurodymų, nes pareigūnų sveikata, jiems padaryti sužalojimai teismo nėra vertinami taip, kaip kitų eilinių piliečių patiriami sveikatos sužalojimai, ir tokia teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos įvertinimo neturi jokio prevencinio efekto.

5.6. Teismų praktikoje pažymima, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi neaktualia teismų praktika, suformuota 2016–2020 m. laikotarpiu, ir visiškai neįvertino konkrečių šalies ekonominių rodiklių, susiklosčiusių po 2020 m. iki teismo sprendimo priėmimo, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, dėl to nepakankamai įvertino pareigūno M. J. patirtą skausmą, patirtus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, kasdieninio gyvenimo kokybės suprastėjimą, diskomfortą ir pareigūno patirtą neturtinę žalą įvertino per maža ir teismų praktikoje priteistinų dydžių neatitinkančia suma.

5.7. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, į teismų praktikoje analogiškose ir panašiose bylose nustatytus neturtinės žalos dydžius, policijos pareigūnui M. J. padarytą sužalojimą, jo sunkumą, sužalojimo vietą, diagnozę, reabilitaciją, asmenį, kuriam padarytas sužalojimas, dėl sužalojimo patirtus išgyvenimus, skausmą, jo laikotarpį, nepatogumus ir pasikeitimus šeimoje ir darbe, prašo teismo pareigūno neturtinę žalą išmokėtos kompensacijos sumoje įvertinti 5 990,71 Eur suma.

5.8. Byla po apygardos teismo sprendimo nagrinėjama antrą kartą dėl to paties ieškinio ir tų pačių aplinkybių, tačiau bylinėjimosi išlaidos didėja, ir, teismui tenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, nustatant pareigūnui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, ir priteisiant bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (kai pagrindinė išmokėtos kompensacijos dalis buvo skirta pareigūno neturtinei žalai atlyginti), valstybei daroma dar didesnė žala ir paneigiama teisminės gynybos esmė.

5.9. Ieškovas įvertinęs ieškinio sumos dydį, tai, kad byla nebuvo sudėtinga, nebuvo reikalingos specialios žinios, sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, ieškovo procesinis elgesys buvo tinkamas ir sąžiningas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, į tai, kad buvo vertinama, kokius turtinius ir neturtinius praradimus patyrė policijos pareigūnas, kad buvo nustatoma pareigūnui padaryta turtinė žala, taip pat į tai, kad buvo nustatyta ir priteista neturtinė žala kaip išmokėtos kompensacijos dalis, mano, kad priteistos 4 108,24 Eur bylinėjimosi išlaidos neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo bei būtinumo kriterijaus, yra akivaizdžiai per didelės ir paneigia teisės į teisminę gynybą esmę, todėl prašo sumažinti.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. J. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 25 d. sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Pagrindu keisti teismo sprendimą gali būti esminis procesinių teisės normų pažeidimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) ir materialinės teisės normų pažeidimas, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino (CPK 330 straipsnis). Apeliantas skunde nepagrindžia nei vieno, nei kito, tik deklaratyviai nurodo, neva pirmosios instancijos teismas ištyrė bylą neišsamiai, paviršutiniškai ir pan., nors iš tiesų pirmosios instancijos teismo sprendimas visais klausimais yra detaliai motyvuotas.

6.2. Pirmosios instancijos teismas ir taip priėmė labai palankų ieškovui sprendimą, kadangi Vidaus tarnybos statute aiškiai nurodyta, kad pareigūnų darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) (įstatymo 48 straipsnis), tačiau teismas apskaičiuodamas netekto darbo užmokesčio dydį motyvavo prielaida, kad trečiasis asmuo M. J. galbūt būtų dirbęs viršvalandžius.

6.3. Dėl neturtinės žalos dydžio apeliantas pateikia teismų praktiką bylose, kurių ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi nuo šios bylos, tačiau netgi apelianto nurodytose bylose nebuvo priteistas toks neturtinės žalos atlyginimo dydis, kurio apeliantas reikalauja dabar šioje byloje.

6.4. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad apelianto nurodytoje teismų praktikoje (baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-439/2023 nuteistasis smūgiavo pareigūnui kumščiu į veidą; baudžiamojoje byloje Nr. 1A-164-380/2019 nuteistasis tyčia sugriebė pareigūno ranką, tempė ją link savęs ir taip sužalojo pareigūną; civilinėje byloje Nr. e2-764-901/2024 pareigūnui buvo padaryti didesnio laipsnio sveikatos sutrikdymai; baudžiamojoje byloje Nr. 1-455-725/2024 nuteistasis tyčia koja įspyrė pareigūnui į veidą; baudžiamojoje byloje Nr. 1-743-946/2023 nuteistasis smogė pareigūnui į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžimą, nosies pertvaros iškrypimą, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke) visais atvejais žala padaryta aktyviais tyčiniais veiksmais, kurie buvo įvertinti kaip nusikalstami. Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamu atveju ieškinyje kaip žalos atsiradimo faktinį pagrindą ieškovas nurodo rankos sumušimą, tačiau net neteigia, kad atsakovas sumušė trečiajam asmeniui ranką.

6.5. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nors apeliantas pateikia žemesnių instancijų teismų procesinius sprendimus, kurie nebuvo peržiūrėti kasacine tvarka. CPK 4 straipsnyje nustatyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

6.6. Administraciniu nusižengimu padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja ir ANK 664 straipsnis, tačiau administracinė teisena pagal šį straipsnį nebuvo pradėta, nors tariamo sužalojimo faktas paaiškėjo nedelsiant, o bauda atsakovui už administracinius nusižengimus paskirta po įvykio praėjus daugiau kaip 2 savaitėms, t. y. 2023 m. birželio 13 d. nutarimu, tai yra jau turint duomenis, kad policijos pareigūnas patyrė sužalojimą ir gydosi ambulatoriškai, yra nedarbingas.

6.7. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį, būtent ieškovas turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Pareiškusi reikalavimą remdamasi išmokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui policijos įstaiga turi taip pat tokią įrodinėjimo pareigą, nes, išmokėjusi kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius.

6.8. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje net nedetalizavo, kuri reikalavimo dalis laikytina turtine, o kuri – neturtine žala. Tik vėliau savo 2024 m. kovo 15 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo buvo nedarbingas 15 d. d., taigi jo negautą darbo užmokestį sudaro 1 436,25 Eur (95,75 Eur x 15 d. d.), iš kurių VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius nepadengė tik 288,96 Eur. Taigi ieškovas neturtinės žalos dydį nusistatė tiesiog atlikęs aritmetinius veiksmus, t. y. po to, kai atsakovas atsiliepime išdėstė savo argumentus, ieškovas iš reikalavimo išminusavo turtinę žalą ir taip gavo neturtinės žalos dydį. Apeliaciniame skunde ieškovas neturtine žala jau laiko iš jo ieškinio sumos atėmus pirmosios instancijos teismo priteistą turtinės žalos atlyginimą. Visiškai akivaizdu, kad tokie formalūs aritmetiniai veiksmai negali būti laikomi neturtinės žalos dydžio įrodymu.

6.9. Argumentai, susiję su galimybe dirbti, turi reikšmės sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo ir negali būti panaudoti dar ir neturtinės (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita) žalos dydžiui pagrįsti.

6.10. Byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

6.11. Apelianto argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat yra nepagrįsti. Apeliantas nesąžiningai ir nepagrįstai remiasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo teisinės pagalbos išlaidos būtų daug mažesnės, jeigu ieškiniu būtų pareikštas 673,96 Eur reikalavimas, tačiau ieškovas pareiškė beveik 10 kartų didesnį reikalavimą ir jo laikėsi netgi po atsakovo motyvuotų atsikirtimų atsiliepime, o kai dalį turtinės žalos atlyginimo teismas priteisė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuri padengė didžiąją dalį trečiojo asmens patirtos turtinės žalos, ieškovas tiesiog išminusavo šią sumą ir likusią pavadino neturtine žala.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo reikalavimas tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Ieškovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas trečiojo asmens patirtos neturtinės žalos dydį (350 Eur) dėl sveikatos sužalojimo, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino ir ištyrė bylos faktines ir teisines aplinkybes, netinkamai pritaikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, vadovavosi ginčui neaktualia teismų praktika, aplinkybes dėl padarytos neturtinės žalos nagrinėjo formaliai, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliantas taip pat laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles ir neproporcingas bylinėjimosi išlaidas, taip paneigdamas teisės į teisminę gynybą esmę.

Faktinės byloje nustatytos aplinkybės

11. Tauragės apskrities VPK 2023 m. birželio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas E. J. nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje, 90 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. gegužės 27 d., 22.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,73 prom. neblaivumas (po paklaidos), viešoje vietoje nevykdė teisėtų Tauragės apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. J. reikalavimų, t. y. liepus atsitraukti ir netrukdyti kito asmens sulaikymui, atsakovas E. J. aktyviais veiksmais trukdė sulaikyti asmenį, atsistojęs prieš pareigūną M. J. atstatė kumščius, vartojo necenzūrinius žodžius jo ir Tauragės apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus viršininko atžvilgiu.

12. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2023 m. gegužės 28 d. pažymoje nurodyta, kad trečiasis asmuo M. J. 2023 m. gegužės 28 d. 0.18 val. atvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, jam diagnozuotas kairės plaštakos sumušimas, šis sveikatos sutrikdymas nepriskiriamas prie sunkių. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui M. J. buvo suteiktas laikinas nedarbingumas. Trečiajam asmeniui apskaičiuota 1 147,29 Eur ligos išmoka (neatskaičius mokesčių) (išmokėta 975,20 Eur) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

13. Tauragės apskrities VPK 2023 m. birželio 21 d. Nelaimingo tyrimo išvadoje siūloma: 1) Tauragės apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. J. sužalojimus pripažinti įvykusiais tarnybos metu ir siūlyti jam kreiptis į VSDFV dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos apskaičiavimo; 2) atlikti tarnybinį patikrinimą priežastiniam ryšiui tarp tarnybinių pareigų atlikimo ir sveikatos sutrikdymo nustatyti, taip pat nustatyti, ar pareigų vykdymas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, nes įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu tarnyboje. Tauragės apskrities VPK 2023 m. birželio 29 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje siūloma: 1) pripažinti, kad Tauragės apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas M. J. sužalojimus patyrė atlikdamas tarnybines pareigas; 2) išduoti jam siuntimą į CMEK patirtų sveikatos sutrikdymų mastui nustatyti; 3) gavus CMEK išvadą, parengti įsakymą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo M. J..

14. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2023 m. liepos 21 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 1560 nurodyta, kad: 1) tarp 2023 m. gegužės 27 d. įvykusio fizinio veiksmo ir pareigūno M. J. sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys (Tauragės apskrities VPK 2023 m. birželio 29 d. Tarnybinio patikrinimo išvada); 2) 2023 m. gegužės 27 d. įvykęs sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (Sąrašo 4.1.3 punktas); 3) po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko; 4) M. J. tinkamas tolesnei tarnybai; 5) rekomenduojamas šeimos gydytojo stebėjimas.

15. Tauragės apskrities VPK viršininko 2023 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta, jog Tauragės apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas M. J. 2023 m. gegužės 27 d. patyrė sužalojimą atlikdamas tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ar gyvybei, ir nuspręsta išmokėti jam 3,11 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Tauragės apskrities VPK 2023 m. rugpjūčio 11 d. piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelėje Nr. 5-IL-15366 nurodyta, kad kompensacija trečiajam asmeniui M. J. sudaro 6 223,67 Eur. 2023 m. spalio 5 d. mokėjimo pavedimu ieškovas Tauragės apskrities VPK pervedė trečiajam asmeniui M. J. 6 223,67 Eur piniginę kompensaciją už sveikatos sutrikdymą.

16. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius 2023 m. lapkričio 9 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo E. J. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus naudai priteisti 1 147,29 Eur atlyginimo dėl trečiajam asmeniui M. J. išmokėtos laikino nedarbingumo išmokos (civilinė byla Nr. e2-423-385/2024).

17. Ieškovas Tauragės apskrities VPK 2023 m. spalio 20 d. pateiktu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo E. J. 6 223,67 Eur Tauragės apskrities VPK padarytai žalai atlyginti dėl M. J. išmokėtos kompensacijos už tarnybos metu patirtą sveikatos sužalojimą (civilinė byla Nr. e2-183-1148/2024).

18. Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-183-1148/2024 ir Nr. e2-423-385/2024 sujungtos, pagrindine laikant civilinę bylą Nr. e2-423-385/2024. Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškovų VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus ir Tauragės apskrities VPK ieškiniai atmesti, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

19. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimu Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalis, kuria atmestas VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus ieškinys, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo E. J. ieškovo VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus naudai 1 147,29 Eur žalos atlyginimo. Taip pat panaikinta Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo Tauragės apskrities VPK ieškinys atsakovui E. J. dėl žalos atlyginimo, ir ši bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir panaikintas 2024 m. rugpjūčio 30 d. papildomas sprendimas.

20. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimo turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis padarė išvadą, kad būtent atsakovo sulaikymo metu ir buvo padaryti sužalojimai policijos pareigūnui. Taigi atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tęsė neteisėtus veiksmus, sulaikomas priešinosi, dėl šių priežasčių policijos pareigūnui buvo padarytas rankos sužalojimas, yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir policijos pareigūnui atsiradusios žalos (2025 m. sausio 16 d. sprendimo 18 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė ir tai, jog konstatavus priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir policijos pareigūnui atsiradusios žalos yra pagrindas ieškovui Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą (2025 m. sausio 16 d. sprendimo 22 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nebuvo nustatyta, kokio dydžio policijos įstaigai perėjo regresinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir kuria kompensacijos dalimi buvo atlyginta realiai padaryta žala (2025 m. kovo 16 d. sprendimo 28 punktas).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis).

22. Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimas) nustatytos atsakovo E. J. civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovui priteistino žalos atlyginimo dydžio vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimu.

23. Pirmosios instancijos teismas ieškovo Tauragės apskrities VPK ieškinį atsakovui E. J. tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 673,96 Eur žalos atlyginimą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio (jo motyvų) matyti, jog šią sumą sudaro 323,96 Eur turtinei žalai atlyginti ir 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.

24. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria išspręstas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, nesutinka. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neturtinę žalą įvertino per maža ir teismų praktikoje priteistinų dydžių neatitinkančia suma, taip pat neįvertino konkrečių šalies ekonominių rodiklių, susiklosčiusių po 2020 m. iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino ir ištyrė bylos faktines ir teisines aplinkybes, netinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, vadovavosi ginčui neaktualia teismų praktika, vertindamas neturtinės žalos dydį visiškai nemotyvavo šios sprendimo dalies, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

25. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

26. Pasisakydamas dėl CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų neturtinės žalos atlyginimo kriterijų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 170-185; 2023 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-823/2023).

27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

28. Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).

29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015. Teismų praktika. 2015, 44, p. 149–167).

30. Šiuo atveju, minėta, apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nemotyvavimo pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį.

31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti, kad bet koks sveikatos sutrikdymas sukelia tiek fizinių, tiek emocinių išgyvenimų. Teismas įvertino, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo pareigūnas buvo laikinai nedarbingas, todėl nurodė neturintis pagrindo abejoti, kad patirtas sužalojimas taip pat sukėlė tam tikrų nepatogumų trečiojo asmens buityje. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino byloje esančius duomenis, jog patirtas trečiojo asmens sužalojimas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo, byloje nenustatyta, kad sužalojimas būtų sukėlęs ilgalaikio pobūdžio padarinių (užkirtęs galimybę dirbti tam tikrą darbą ar atlikti tam tikras funkcijas, sumažinęs bendravimo galimybes, sukėlęs ilgalaikių dvasinių išgyvenimų), nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Taigi, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio motyvavo pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus šiuo aspektu.

32. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas iš dalies nepakankamai įvertino pažeistos vertybės pobūdį, sveikatos sužalojimo mastą (pakenkimo sveikatai laipsnį) ir šio sužalojimo padarymo aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose kaip vienu iš pagrindinių kriterijų nustatydamas neturtinės žalos dydį.

33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, viena vertus, teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (CPK 4 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). Todėl toks vertinimas lemia, jog dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 50 punktas; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021).

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismai neturėtų suabsoliutinti kasacinio teismo praktikoje nustatytų dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžių, nes, minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi nustatant asmeniui priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį būtina atsižvelgti ne tik į kasacinio teismo formuojamą praktiką, bet ir į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, į specifinius kriterijus, suformuotus kasacinio teismo praktikoje, taip pat į galimus kiekvieno ieškovo konkretaus sveikatos sutrikdymo atvejo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant sveikatos sužalojimo atveju priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžius būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, nes kasacinio teismo praktikoje nustatyti neturtinės žalos dydžiai gali nebeatitikti nurodytų pokyčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021. Teismų praktika. 2021, 56, p. 66–90).

35. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, suformuota baudžiamosiose bylose, kuriose spręstas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiems asmenims dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo klausimas, išnagrinėtose 2017–2020 metais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020 ir kt.).

36. Pastebėtina, jog kasacine tvarka išnagrinėtose baudžiamosiose bylose, kuriose priimtais procesiniais sprendimais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo svyravo nuo 150 Eur iki 500 Eur, tik baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-693/2019 neturtinei žalai atlyginti priteistos 1 500–2 000 Eur sumos už sveikatos sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas anksčiau nurodyta praktika rėmėsi nepagrįstai, kadangi joje nurodomas pakenkimo sveikatai laipsnis nėra analogiškas ar panašus į šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje esančius duomenis apie sveikatos sužalojimo mastą.

37. Be to, įvertinus orientacinius ginčijamame sprendime nurodytus dydžius neturtinei žalai atlyginti ir tai, kad procesiniai sprendimai, kuriuose šie dydžiai nurodyti, priimti 2017–2020 metais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, į ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius neatsižvelgė ir jų nevertino.

38. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ir prašydamas pareigūno neturtinę žalą išmokėtos kompensacijos sumoje įvertinti 5 990,71 Eur suma, remiasi Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-439/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-164-380/2019, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-764-901/2024, Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-455-25/2024, Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-743-946/2023.

39. Apeliacinės instancijos teismas susipažino su apelianto nurodoma teismų praktika, iš kurios matyti, jog minėtose bylose nukentėjusio asmens neturtinei žalai atlyginti priteistos sumos nuo 1 000 Eur iki 10 000 Eur. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nepaisant to, kad visose apelianto nurodomose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo pareigūnams, kai jie patyrė sveikatos sužalojimus tarnybos metu, nurodytų bylų faktinės aplinkybės ir šios civilinės bylos aplinkybės nėra tapačios, civilinėje byloje Nr. e2-764-901/2024 patirtas sveikatos sutrikdymo laipsnis, lėmęs neturtinės žalos dydį, atitiko apysunkį sveikatos sutrikdymą, o baudžiamoje byloje Nr. 1-455-725/2024 priteisto žalos atlyginimo dydis neindividualizuotas (neturtinei žalai atlyginti skirta išmokėtos kompensacijos dalis nenurodoma), byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

40. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

41. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-701/2021, 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodyta, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Kita vertus, teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju apelianto nurodyta teismų praktika vadovautis nėra pagrindo, kadangi, minėta, apelianto nurodomų bylų ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi, o precedento horizontalusis poveikis nebūtų pasiektas.

44. Jau nurodyta, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimą sveikatos sutrikdymo byloje, be bendrųjų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, būtina atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-313/2024 nurodoma kasacinio teismo praktika).

45. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad dėl sveikatos sužalojimo, patirto 2023 m. gegužės 27 d., pareigūnui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) suteiktas laikinas nedarbingumas. Taigi dėl patirto sveikatos sužalojimo daugiau nei 10 darbo dienų buvo sutrikdytos asmens galimybės dirbti. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu trečiasis asmuo paaiškino, kad jis dirbo 2023 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) miesto šventės metu; vykdydamas tarnybines pareigas dėl atsakovo veiksmų jis patyrė rankos sužalojimą – plyšo kairės rankos raiščiai, jis negalėjo tinkamai naudoti plaštakos. Dėl patirto sužalojimo jam kartais tirpdavo pirštai, todėl jis naudojo langetę, kartais pasirišdavo raiščiu ranką ties kaklu. Grįžęs į darbą, jis toliau jautė rankos skausmą, jo galimybė atlikti darbo funkcijas buvo apribota, todėl jis susitarė su ieškovu, jog tam tikrą laikotarpį kai kurių savo funkcijų, susijusių su fiziniu kontaktu (sulaikymai ir pan.), neatliks, tačiau tai neturėjo įtakos jo darbo užmokesčiui ar kitiems darbo teisiniams santykiams. Paaiškino ir tai, kad gyvena aktyvų gyvenimą, šeimoje auga 4 vaikai, dėl patirto sužalojimo jis nebegalėjo leisti aktyvaus laisvalaikio su vaikais, iš esmės negalėjo prisidėti prie jauniausiojo vaiko priežiūros, taip pat padėti savo 90 m. amžiaus močiutei atlikti ūkio darbų. Šiuos nepatogumus dėl sužalojimo jis jautė apie 1 mėnesį. Rankos skausmą, maudimą jis retkarčiais patiria iki šiol. Patirtą neturtinę žalą vertina tokiu dydžiu, kokio prašo ieškovas šioje byloje (2025 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 46 min. 29 sek. iki 1 val. 7 min. 15 sek.).

46. 2023 m. liepos 21 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 1560 nurodoma, jog 2023 m. gegužės 27 d. įvykęs sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (Sąrašo 4.1.3 punktas – sąnarių raiščių įtrūkimas) (nutarties 14 punktas).

47. Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

48. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar įmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų. Sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021. Teismų praktika. 2021, 56, p. 66–90; 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-313/2024).

49. Remdamasi anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija, mano, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepakankamai įvertino aplinkybes, jog neturtinė žala padaryta asmens sveikatai, kuri, kaip minėta, yra viena iš svarbiausių ir absoliučių asmens teisių. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad dėl patirto sužalojimo asmuo buvo laikinai nedarbingas, patirtas sužalojimas turėjo įtakos asmens kasdieniam gyvenimui, kliudė užsiimti įprasta veikla, prisidėti prie buities darbų, rūpintis artimaisiais. Tai neabejotinai sukėlė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, į ką pagrįstai, nors nepakankamai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas.

50. Minėta, kad vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų teismų praktikoje pripažįstama kitose analogiško pobūdžio bylose suformuota teismų praktika. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį į tai, jog trečiajam asmeniui padarytas sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo, tačiau toks skirstymas, teisėjų kolegijos vertinimu, skirtas pareigūnui mokėtinos kompensacijos dydžiui vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais apskaičiuoti nesiejant kompensacijos su realiu pareigūno patirtos žalos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie trečiajam asmeniui padarytą sveikatos sutrikdymą, laikotarpį, kurį asmuo negalėjo dirbti, trečiojo asmens sveikatos sutrikdymas atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 6.1 papunktį, todėl, spręsdamas klausimą dėl teisingumo, protingo ir sąžiningumo principus atitinkančio neturtinei žalai atlyginti nustatytino piniginio ekvivalento, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiems asmenims priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kaip orientacinius kriterijus.

51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad už panašaus pobūdžio kaip šioje byloje sveikatos sutrikdymo atvejus (esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui dėl neatsargumo) teismų praktikoje neturtinei žalai atlyginti priteisiamos sumos svyravo nuo 144,81 Eur iki 4 344 Eur, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-511/2024, Nr. 2K-327-495/2019, Nr. 2K-287-697/2017, Nr. 2K-526-693/2015, Nr. 2K-507/2014; Nr. 2K-18/2014; Nr. 2K-239/2013). Taip pat, pagal kasacinio teismo praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 Eur, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024).

52. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką ginčui aktualiu klausimu, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginių lėšų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo konkrečiu atveju neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Minėta, kad byloje nustatyta, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta trečiojo asmens M. J. sveikata, asmens sveikata sutrikdyta jam vykdant tarnybines pareigas, kai tarnybos pareigų vykdymas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno sveikatai. Dėl sveikatos sutrikdymo pareigūnas laikinai buvo nedarbingas, patyrė nepatogumų kasdieniame gyvenime. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, jog nepatogumus dėl sužalojimo kartais jaučia ir dabar, nors pagal byloje esančius duomenis asmuo yra tinkamas tolesnei tarnybai, o po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko (nutarties 14 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis bendraisiais ir specialiaisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, kasacinio teismo praktika nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiesiems bylose, šalies ekonominę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau sušvelninanti negatyvius padarinius už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir sudaranti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės, pripažintina 1200 Eur suma. Pažymėtina, jog apeliantas, prašydamas didesnio piniginio ekvivalento neturtinei žalai atlyginti, jokių reikšmingų tokią žalą pagrindžiančių aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).

53. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

54. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

55. Apeliantas, be kita ko, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles ir neproporcingas nagrinėjamos bylos situacijai ir ginčo dydžiui bylinėjimosi išlaidas, taip paneigdamas teisės į teisminę gynybą esmę. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka iš dalies.

56. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

57. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, jog būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-66-469/2020, 15 punktas). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas). Kertinis principas, kuriuo paremtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad pralaimėjęs moka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

58. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021).

59. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

60. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑831075/2020, 18 punktas).

61. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant klausimą, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑145‑403/2021, 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 51 punktas).

62. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog bylinėjimosi išlaidos byloje paskirstytos vadovaujantis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog civilinės bylos pagal VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus ir ieškovo ieškinius buvo sujungtos, bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgęs į pareikštų reikalavimų dydį, t. y. vertino, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl apelianto pareikštų reikalavimų bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme yra didesnės nei patirtos atsikertant į VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus ieškinį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, atkreipia dėmesį, kad apeliantas prašydamas sumažinti iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas jokių aplinkybių ar duomenų, sudarančių pagrindą byloje taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas nenurodė ir neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).

63. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021 pateiktu išaiškinimu. Teisėjų kolegija yra susipažinusi su nurodyta kasacinio teismo praktika, tačiau šiuo konkrečiu atveju, kolegijos vertinimu, remtis nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra pagrindo. Pastebėtina, kad kasacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos ir šios apeliacine tvarka nagrinėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Apelianto nurodomoje kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje reikalavimus valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso trukmės reiškė fizinis asmuo, byloje reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo apibrėžtas aiškia, konkrečia piniginių lėšų suma ir, nors tenkintas iš dalies, kasacinio teismo vertinimu, prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovės teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai.

64. Šioje civilinėje byloje ieškovas (institucija) pareiškė reikalavimą iš atsakovo (fizinio asmens) priteisti 6 223,67 Eur žalai atlyginti regreso tvarka dėl pareigūnui, tarnybos metu patyrusiam sveikatos sužalojimą, išmokėtos kompensacijos. Tik teisminio proceso metu ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose santykinai išskyrė, kokia kompensacijos dalimi kompensuota turtinė žala ir (ar) neturtinė žala, neturtinės žalos dydį ieškovas grindė (ir apeliaciniu skundu grindžia) aritmetiniais skaičiavimais iš išmokėtos kompensacijos atimdamas sumas, kurias priteisus padengiama turtinė žala. Taigi apelianto prašoma priteisti išmokėtos kompensacijos dalis, skirta neturtinei žalai atlyginti, kito atsižvelgiant į tai, kokios apimties reikalavimo (regreso) teisė dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovui pripažinta. Esant tokioms aplinkybėms, spręsti, jog civilinė byla išimtinai buvo susijusi su neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimais, kas sudarytų prielaidas vadovautis apelianto nurodoma kasacinio teismo praktika, nėra pagrindo.

65. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, kai reikalavimo teisė kildinama iš viešosios teisės normos reguliuojamų teisinių santykių (dėl kompensacijos, išmokėtos pareigūnui už sveikatos sužalojimus, patirtus tarnybos metu, priteisimo). Ieškovas tik teisminio bylos nagrinėjimo metu sąlyginai išskyrė ieškinio sumą sudarančias kompensacijos dalis, kuriomis atlygintina turtinė ir neturtinė žala. Ieškinio reikalavimas tenkintas iš dalies ir ieškovui iš esmės priteista visa turtinei žalai atlyginti skirta suma (atskaičius VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus išmokėtas pareigūnui sumas) ir dalis ieškovo nurodomos kompensacijos, skirtos neturtinei žalai atlyginti. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodoma, kad neturtinė žala iš esmės yra sunkiai įvertinama ir dažnai apima ankstesnių bylų tyrimą, siekiant, remiantis panašiomis aplinkybėmis, nustatyti galimą kompensacijos sumą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Stankov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 68490/01, par. 62; 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatija, peticijos Nr. 28963/10, par. 88; 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Colic prieš Kroatija, peticijos Nr. 49083/18, par. 54 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023).

66. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020, 90 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 99 punktą). Nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktą).

67. Naujausioje EŽTT praktikoje yra pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiška ir veiksminga, jeigu bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į pareikštų ir tenkintų bei atmestų reikalavimų kiekį. Bylose turi būti atsižvelgiama į bylos esmę apskritai ir ne tik į pareikštų tenkintų reikalavimų kiekį, bet ir į tai, kiek asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, pavyko kokybiškai laimėti ginčą (žr. 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Girdauskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 54171/21).

68. Taigi, remiantis pirmiau aptarta EŽTT praktika, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nacionaliniai teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet konkrečiu atveju įvertinti ir tai, kokie reikalavimai iš esmės buvo tenkinti, o kurie atmesti, taip pat vertinti, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-403/2024).

69. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teismų praktiką, išnagrinėtos civilinės bylos pobūdį, teisėjų kolegijos sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas remiantis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, todėl egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas nuo šių taisyklių nukrypti nepažeidžiant bylos šalių interesų pusiausvyros principų. Taip pat teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka ir nustačiusi pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, sprendžia esant pagrindą atitinkamai pakeisti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas taikant CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

70. Nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 4 616 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovo pareikštų reikalavimų (2 000 Eur + 672 Eur + 1 344 Eur + 600 Eur). Šalys pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio neginčijo.

71. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad tenkinta 11 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovo priteisė 4 108,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

72. Padidinus pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį iki 1 200 Eur, šalims neginčijant sprendimo dalies, kuria tenkintas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo (323,96 Eur), patenkinta 24 proc. ieškinio reikalavimų (1 523,96 Eur iš 6 223,67 Eur). Atitinkamai iš ieškovo atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai turėtų būti atlyginamos 3 508,16 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kaip nurodyta anksčiau, neatitiktų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų, todėl neturėtų būti taikomas mechaniškai. Teisėjų kolegija, įvertinusi procesinę bylos baigtį, išnagrinėtos civilinės bylos pobūdį ir tai, kad ieškovo reikalavimai iš esmės buvo tenkinami, tik ne visa jo prašoma apimtimi, nenustačiusi aplinkybių, jog ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis išimtinai būtų nulemtas tik ieškovo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo dydžiu (ieškinio suma) ar šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai, taip pat tai, kad civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama du kartus, o teisminis procesas iš esmės buvo nulemtas atsakovo veiksmų (ieškovas kompensaciją išmokėjo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų), mano, kad teisinga ir sąžininga atsakovui atlygintina jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, įvertinus išnagrinėtos civilinės bylos pobūdį ir dalyką, sudarytų 1 750 Eur, t. y. pusę atsakovo patirtų atlygintinų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovui iš ieškovo priteistina 1 750 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, CK 1.5 straipsnis).

73. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 23 Eur (673,96 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas, taip pat 26 Eur žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo atleistas VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

74. Padidinus ieškovui priteistą žalos atlyginimo sumą iki 1 523,96 Eur, iš atsakovo valstybei priteistas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo atleistas ieškovas, sudaro 35 Eur (1 523,96 x 3 proc. x 75 proc.). Esant nurodytoms aplinkybėms, bendra valstybei priteistino žyminio mokesčio suma padidintina iki 61 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

75. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir byloje esančių duomenų pagrindu teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, savo sprendimą motyvavo, tačiau nustatydamas neturtinės žalos dydžio piniginį ekvivalentą iš dalies neįvertino visų esminių kriterijų, nepagrįstai vienu iš esminių kriterijų laikė kasacinio teismo praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiesiems bylose, dėl ko neturtinę žalą įvertino per maža teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų neatitinkančia suma. Apeliacinės instancijos teismas išdėstytų motyvų pagrindu daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, iš atsakovo ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinant iki 1200 Eur, atitinkamai bendrą priteistą sumą padidinant iki 1 523,96 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

76. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teisme sprendime padaryta rašymo apsirikimų, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad priteista 673,96 Eur turtinės žalos atlyginimo, nors iš teismo motyvų matyti, kad priteistą sumą sudaro 323,96 Eur turtinės ir 350 Eur neturtinės žalos atlyginimas, mano, kad apsirikimai ištaisytini.

77. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant procesinį rezultatą, turi būti patikslinta pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis. Esant šioms aplinkybėms, nurodyti netikslumai teismo procesiniu sprendimu bus pašalinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

78. Apeliantas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

79. Apelianto skundą patenkinus iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 23 Eur žyminio mokesčio (3 proc. x (1200 Eur – 350 Eur) x 75 proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

80. Atsakovas byloje pateikė duomenis, jog patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias pagrindžia 2025 m. liepos 2 d. PVM sąskaita faktūra, serija DC, Nr. 2025/059 (suma 1 210 Eur), ir 2025 m. liepos 2 d. mokėjimo nurodymas. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, įvertinus sprendimo 65-69 ir 72 punkte nurodytą teismų praktiką ir teismo motyvus iš ieškovo atsakovui priteistini 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. J. 1 523,96 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt trijų eurų 96 ct) žalos atlyginimą (1 200 Eur neturtinei ir 323,96 Eur turtinei žalai atlyginti) ieškovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Priteisti iš atsakovo E. J. 61 Eur (šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybei.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5661).

Priteisti iš ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 750 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui E. J.“.

Kitą Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 23 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakovui E. J. 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Kristina DomarkienėErinija KazlauskienėAušra Maškevičienė