Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.4.4.2.10; 1.2.26.2; 1.2.27.1; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3

2023 m. birželio 23 d.

nukentėjusiajam J. B..

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies, 1 punkto a papunkčiu, 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 2 mėnesiams;

2. Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų,

bausmę atlikęs (2019 m. spalio 11 d. paleistas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 2022 m. gegužės 28 d. apie 18 val. 10 min. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams atvykus pagal pranešimą dėl nepageidaujamų asmenų (duomenys neskelbtini), palydėtas iš šio buto prie laiptinės, (duomenys neskelbtini) tyrėjui M. V. pasakė ,,nori į snukelį?“, gniaužė kumščius ir kėlė rankas, o tyrėjui M. V. priėjus arčiau ir sugriebus jam už rankų bei pareikalavus nusiraminti, tyčia, galva vieną kartą smogė M. V. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžimą, nosies pertvaros iškrypimą, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, tai yra dėl nosies kaulų lūžimo, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui, atliekančiam savo funkcijas, ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl M. V. tarnybos pareigų vykdymo.

Be to, jis 2022 m. liepos 1 d. apie 20 val., viešoje vietoje - autobusų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini) įžūliu elgesiu, pašalinių asmenų akivaizdoje, rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, demonstruodamas elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, be jokios aiškios priežasties, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius autobusų stoties apsaugos darbuotojui J. B. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nubrozdinimą virš kairės akies, kraujosruvą dešinio antakio srityje, dešinio žandinio ančio viršutinės bei išorinės sienelių lūžius, tai yra dėl žandinio sienelių lūžio, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinamasis S. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl šių veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gegužės 28 d. išgėrinėjo, atėjo policijos pareigūnai ir paprašė išeiti. Jis išeidinėjo ir daugiau aplinkybių neatsimena, tačiau parodė, jog galėjo su galva trenkti policijos pareigūnui išėjus iš laiptinės. Antrojo įvykio, įvykusio 2022 m. liepos 1 d., taip pat nepamena, kadangi buvo neblaivus, prisimena, jog prašė žmogaus cigarečių, prie jo priėjo apsaugos darbuotojas ir jis jį „pasiuntė“, jis sudavė smūgius apsaugos darbuotojui su ranka, apsaugos darbuotojas jam taip pat sudavė. Po to jis buvo sulaikytas ir išvežtas policijos pareigūnų. Visus pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta. Pripažįsta visas kaltinimuose nurodytas aplinkybes, tačiau visų aplinkybių nepamena dėl didelio alkoholio kiekio įvykių metu (3 t., b. l. 119-120, 169-170).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, S. B. kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. V. parodė, kad jis 2022 m. gegužės 28 d. apie 18 val. patruliuojant kartu su (duomenys neskelbtini) vyr. patrule G. S. ir (duomenys neskelbtini) kursantu M. K. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjo namuose šiuo metu yra nepageidaujamas asmuo, kuris atsisako išeiti, konfliktuoja. Apie 18 val. 10 min. atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas K. R., kuris paaiškino, kad šiuo metu jo namuose - bute Nr. (duomenys neskelbtini) - yra du nepageidaujami asmenys, kurių jis asmeniškai nepažįsta. Pranešėjas K. R. pageidavo, kad minėti asmenys iš jo buto būtų išprašyti. Pabendravus su dviem nepageidaujamais asmenimis, kaip vėliau nustatyta - S. B. ir K. R., jiems buvo nurodyta, kad jie yra nepageidaujami, pranešėjas nori, jog jie išeitų, todėl asmenys buvo palydėti iš pranešėjo buto. Leidžiantis laiptais žemyn iš minėto buto, S. B. sustojo laiptinės aikštelėje tarp 3 ir 2 aukšto, tuo metu jis pareikalavo asmens, kad jis liptų laiptais žemyn, o S. B. atsisukęs į jį pasakė: ,,tu čia manęs neskubink, lauke pasiaiškinsim“. Tik išėjus iš laiptinės į lauką, S. B. jam agresyviai pasakė: ,,nori į snukelį?“ ir iš karto pradėjo gniaužti abiejų rankų kumščius bei kelti rankas į viršų, kadangi viskas įvyko labai greitai, pamačius, kad asmuo buvo agresyvus ir neprognozuojamas, greitai prisiartino arčiau ir sugriebė už S. B. rankų riešų bei žodžiu garsiai pareikalavo nusiraminti. Tuo metu S. B. viršugalvio dalimi vieną kartą sudavė jam į veido sritį ties veido kaire puse, taip sukeldamas jam stiprų fizinį skausmą. Iš karto po suduoto smūgio jis kartu su M. K. panaudoję kovinių imtynių veiksmus, pargriovė S. B. ant žemės ir panaudoję specialiąją priemonę – antrankius, asmenį sulaikė. S. B. toliau elgėsi agresyviai, aktyviais veiksmais priešinosi stangdindamas rankų raumenis ir vedamas į tarybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Jo kolegė G. S. iš karto po sulaikymo jam pasakė, kad ties veido kaire puse jam bėga kraujas. S. B. patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą apie 18 val. 25 min. ir uždarytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Jis visą laiką S. B. stebėjo, jam žodžiu aiškiai reiškė teisėtus reikalavimus, buvo kovinėje stovėsenoje. Nuo S. B. sklido alkoholio kvapas (1 t., b. l. 21-22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad 2022 m. gegužės 28 d. jis kaip kursantas pradėjo darbą su vyriausiąja patrule G. S. ir (duomenys neskelbtini) tyrėju M. V.. Apie 18 val. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjo namuose, šiuo metu yra nepageidaujami asmenys. Apie 18 val. 10 min. atvyko nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, kuris paaiškino, kad šiuo metu jo namuose yra du nepageidaujami asmenys, kurių jis nepažįsta ir pageidauja, jog minėti asmenys iš jo buto pasišalintų. Pabendravus su dviem nepageidaujamais asmenimis, jiems buvo paaiškinta, kad jie yra nepageidaujami, bei jie buvo palydėti iš pranešėjo buto. Leidžiantis laiptais iš minėto buto vienas iš nepageidaujamų vyrų pradėjo konfliktuoti su M. V.. Sakė aiškinsis su M. V. lauke. Tik išėjęs į lauką vyriškis pasakė M. V.: „nori į snukelį?“, pradėjo gniaužti kumščius ir kelti rankas į viršų. M. V., pamatęs sugniaužtus kumščius, paėmė jam už rankų ir bandė jas nuleisti sakydamas nurimti ir tuo metu vyriškis sudavė M. V. galva į galvos sritį prie nosies. Tada jie su M. V. vyriškį paguldė ant žemės, uždėjo antrankius. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Po smūgio M. V. skundėsi skausmu prie akies ir nosies srityje, buvo žaizda prie akies, matėsi kraujas (1 t., b. l. 52-53).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. S. parodė, kad 2022 m. gegužės 28 d. ji pradėjo darbą su (duomenys neskelbtini) tyrėju M. V. ir (duomenys neskelbtini) kursantu M. K.. Apie 18 val. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjo namuose yra nepageidaujami asmenys. Apie 18 val. 10 min. atvyko nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, kuris paaiškino, kad šiuo metu jo namuose yra du nepageidaujami asmenys, kurių jis nepažįsta ir pageidauja, kad minėti asmenys iš jo buto pasišalintų. Pabendravus su dviem nepageidaujamais asmenimis, jiems buvo paaiškinta, kad jie yra nepageidaujami, ir jie buvo palydėti iš pranešėjo buto. Leidžiantis laiptais M. V. ragino nepageidaujamus asmenis lipti laiptais, nes asmenys nenoriai jais lipo. M. V. pasakė, kad pakalbės visi lauke. Tik išėjęs į lauką vyriškis pasakė M. V.: „nori į snukelį?“, pradėjo gniaužti kumščius ir kelti rankas į viršų. M. V., pamatęs sugniaužtus kumščius, paėmė jam už rankų ir bandė jas nuleisti, sakydamas nurimti ir tuo metu vyriškis sudavė M. V. galva į galvos sritį prie nosies. Tada M. K. su M. V. vyriškį paguldė ant žemės, uždėjo antrankius. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Po smūgio M. V. skundėsi skausmu prie akies ir nosies srityje, buvo žaizda prie akies, matėsi kraujas (1 t., b. l. 57-58).

2022 m. gegužės 28 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2022 m. gegužės 28 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini) pareigūnai iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjo namuose šiuo metu yra nepageidaujamas asmuo, kuris atsisako išeiti. Pareigūnai apie 18 val. 10 min., nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), vienas iš nepageidaujamų asmenų - S. B., tik išėjus iš laiptinės pareigūnui M. V. pasakė: ,,nori į snukelį?“, po to pradėjo gniaužti kumščius ir kelti rankas, M. V. priėjus arčiau ir sugriebus S. B. už rankų bei pareikalavus nusiraminti, S. B. galva sudavė vieną kartą M. V. į veido sritį, taip sukeldamas jam stiprų fizinį skausmą (1 t., b. l. 9-10).

2022 m. gegužės 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1003/2022 (02) nurodyta, kad M. V. konstatuota nosies kaulų lūžimas, nosies pertvaros iškrypimas, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje užduotyje nurodytu laiku – 2022 m. gegužės 28 d., sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (1 t., b. l. 43-46).

2022 m. gegužės 28 d. 20.50.02 val. S. B. alkotesteriu „Drager 7510“ nustatytas 1,56 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 75).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėjas J. B. nurodė, jog 2022 m. liepos 1 d. apie 20 val. adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, autobusų stoties perone, jį sumušė jam nepažįstamas asmuo, suduodamas smūgius į veido sritį ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Kauno klinikų skubiosios pagalbos skyriuje jam nustatė skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžį. Prašo nubausti jį sumušusį asmenį įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad jis dirba uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos įmonėje apsaugos darbuotoju. 2022 m. liepos 1 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. autobusų stoties vidinėse patalpose per vaizdo stebėjimo kameras pamatė vaikštant du neblaivius jam nepažįstamus asmenis, kurie svirduliavo į šalis, kabinėjosi prie žmonių, buvusių autobusų stotyje, prašinėjo jų cigarečių. Šiuos neblaivius asmenis buvo matęs ir ankščiau, tai yra apie 18 val. Jis norėjo šiuos asmenis išvyti iš autobusų stoties, kadangi tai yra vieša vieta, o jie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Jam priėjus prie jų, jie jau buvo autobusų stoties perone. Jis jiems pasakė, kad jie pasišalintų iš autobusų stoties teritorijos. Vienas iš asmenų iš pradžių bandė šalintis, o kitas asmuo dar bendravo su kitais asmenimis, laukiančiais autobuso. Iš pradžių šie asmenys jam nieko nesakė. Tas asmuo, kuris bandė šalintis iš autobusų stoties teritorijos, apsisuko ir grįžo atgal prie jo į autobusų stoties peroną. Minėtas asmuo priėjo prie jo ir nieko nesakęs mėgino ranka trenkti jam į veidą, tačiau nepataikė. Po šių jo veiksmų jis nusprendė jį sulaikyti ir nusivesti į tarnybines patalpas. Jis nusprendė paimti jam už rankos ir užlaužti jo ranką, tačiau nepavyko paimti jo už rankos, kadangi jis vis mėgino jam trenkti su savo rankomis, buvo sugniaužęs kumščius. Tada tarp jų įvyko grumtynės ir jis šį asmenį parvertė ant žemės, o pats užgriuvo ant jo, tačiau jam nepavyko šio asmens sulaikyti. Šiam asmeniui atsistojus, o jam dar gulint, jis jam kumščiu trenkė į akį, dėl to jam aptemo akyse. Jam mėginant atsistoti, jis dar kartą kumščiu trenkė jam į veido sritį bei bandė įspirti. Jam atsistojus, šis asmuo dar kartą kumščiu trenkė į veido sritį. Į įvykio vietą atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Medikai iškarto jį išsivežė į Kauno klinikų skubiosios pagalbos skyrių, o policijos pareigūnai nuėjo bendrauti su jį užpuolusiu asmeniu. Visą šį įvykį matė pašaliniai asmenys, kadangi viskas vyko viešoje vietoje, autobusų stoties perone. Šis asmuo jam trenkė ne mažiau kaip du kartus į veido sritį ir ne mažiau kaip vieną kartą į dešiniąją akį. Po šio asmens smūgių jam skaudėjo. Asmuo galėjo jam trenkti ir daugiau kartų, tačiau visų aplinkybių jis tiksliai neprisimena, kadangi buvo susijaudinęs, išsigandęs, nuo smūgių jam aptemo akyse, todėl jo nurodytos aplinkybės gali būti šiek tiek netikslios. Grumtynių metu šiam asmeniui jis nei karto netrenkė. Asmuo, kuris jį sumušė, buvo tamsiai apsirengęs, tamsių plaukų, apie 175 cm ūgio, apie 30 metų amžiaus. Daugiau jo išvaizdos detalių neįsidėmėjo dėl susijaudinimo. Kauno klinikų skubiosios pagalbos skyriuje jam nustatė skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžį bei išleido gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 94-97).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad 2022 m. liepos 1 d. apie 19 val. 45 min. jis atvyko į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kadangi po darbo turėjo vykti namo autobusu. Pamatė einančius pro jį apsaugos darbuotoją ir asmenį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, plūdo apsaugos darbuotoją necenzūriniais žodžiais. Kaip suprato iš jų pokalbio, apsaugos darbuotojas bandė išprašyti asmenį iš autobusų stoties. Tada tarp jų prasidėjo susistumdymas, kas kam ir kokius smūgius sudavė, jis neįsidėmėjo. Matė, kad apsaugos darbuotojas bando sulaikyti asmenį, prispaudė jį prie žemės. Jis nenorėjo kištis į konfliktą, nes dėvėdamas darbo aprangą bijojo, kad jį gali irgi palaikyti autobusų stoties darbuotoju. Jis labai pasipiktino tokiu neblaivaus asmens elgesiu, buvo pavargęs po darbo ir toks incidentas viešoje vietoje jam sukėlė neigiamas emocijas, jį stipriai sujaudino. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai (2 t., b. l. 8-10).

2022 m. liepos 1 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2022 m. liepos 1 d. 20 val. 03 min. patruliuojant tarnybiniu automobiliu „WV Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini) patruliu K. M., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad ką tik agresyvus asmuo, apie 40 metų amžiaus, sumušė apsaugos darbuotoją. 20 val. 15 min. atvykus į įvykio vietą, greitosios medicinos pagalbos brigada jau buvo įvykio vietoje ir suteikė pirmąją pagalbą nukentėjusiam apsaugos darbuotojui J. B.. Paklausus J. B., dėl ko kilo konfliktas su autobusų stoties lankytoju, kaip vėliau buvo nustatyta - S. B., J. B. dėl sunkios emocinės būklės sunkiai dėstė savo mintis, tačiau paaiškino, kad pastebėjo kaip S. B. autobusų stoties teritorijoje vartoja alkoholinius gėrimus, todėl J. B. priėjus prie S. B. paprašyti, jog šis pasišalintų iš autobusų stoties, S. B. pradėjo elgtis agresyviai ir tyčia, kelis kartus sudavė J. B. per veido sritį, dėl ko J. B. patyrė fizinį skausmą ir šiam buvo padarytas veido dešinės pusės sumušimas. J. B. negali tiksliai nurodyti kiek smūgių ir iš ko jam sudavė S. B.. J. B. nurodė, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme, kuriame atvyksta autobusai pasiimti keleivių. Peržiūrėjus įvykio vietą filmuojančias vaizdo kameras buvo pastebėta, kad S. B., priėjęs prie J. B. dešine ranka, vieną kartą trenkė J. B. per pilvo sritį, dėl ko J. B. gindamasis trenkė atgal S. B. ir taip išsivystė grumtynės. Įvykio vietoje buvęs D. K. matė vykusiais grumtynes, tačiau nieko papasakoti negalėjo, kadangi skubėjo į autobusą. Greitosios medicinos pagalbos brigada J. B. išsivežė į Kauno klinikas detalesnei apžiūrai, todėl J. B. blaivumo įvykio vietoje nustatyti nepavyko, tačiau asmuo vizualiai atrodė blaivus ir teigė esą alkoholio nevartojęs. 2022 m. liepos 1 d. 20 val. 25 min. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0375, patikros sertifikato Nr. 1710552, patikrinus S. B. blaivumą, šiam nustatytas 2,33 promilių girtumas (1 t., b. l. 101).

2022 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 119-127).

2022 m. lapkričio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „20220701_203011“. Vaizdo įraše matoma (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matoma autobusų sustojimo ir įlaipinimo aikštelės. Vaizdo įraše užfiksuotas einantis nukentėjusysis apsaugos darbuotojas J. B., kuris dėvi apsaugos darbuotojo aprangą, ir jam iš priekio ateinantis S. B.. S. B. prieina prie J. B. ir dešinės rankos kumščiu smūgiuoja J. B. į pilvo sritį ir užsimojęs rankoje turėtu krepšiu suduoda juo J. B. per galvą. Po to J. B. spiria S. B. kaire koja, tačiau nepataiko, tada suduoda dešinės rankos kumščiu S. B. į galvos sritį, tačiau nesimato ar pataiko. Vėliau J. B. su S. B. susistumdo rankomis ir J. B. spiria kaire koja S. B., pataiko į S. B. rankose laikytą krepšį. Po to S. B. spiria J. B. į tarpkojį. Vėliau atsistoja nuo suoliuko liudytojas D. K., kuris suima S. B. už pečių, tačiau S. B. atsitraukia ir nueina iš kameros matymo zonos. Vėliau vėl matyti kaip S. B. kaire koja spiria J. B. į kairę koją, o J. B. spiria dešine koja du kartus S. B. į kairę koją. J. B. su S. B. dingsta iš kameros matymo zonos, tačiau po to į ją grįžta ir tuomet matyti kaip J. B. vieną kartą kaire koja ir du kartus dešine koja spiria S. B. į pilvo sritį. J. B. dešinės rankos kumščiu suduoda S. B. į krūtinę, o S. B. bando suduoti J. B. į veido sritį, tačiau pastarasis ranka smūgį nusimuša. Vėliau S. B. spiria dešine koja J. B. į pilvą ir J. B. pagauna rankomis S. B. koją ir jį parverčia ant žemės, keliais prispaudžia S. B. prie žemės ir laiko (2 t., b. l. 14-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1624/2022 (02) nurodyta, kad J. B. nustatyta: nubrozdinimas virš kairės akies, kraujosruva dešinio antakio srityje, dešinio žandinio ančio viršutinės bei išorinės sienelių lūžis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, nubrozdinimas, kraujosruva laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, žandinio ančio sienelių lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais) dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2022 m. liepos 1 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (2 t., b. l. 3-5).

2022 m. liepos 1 d. 20 val. 25 min. S. B. alkotesteriu „Drager 6810“ nustatytas 2,33 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 51-52).

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo ir pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto kvalifikuojamasis požymis konstatuojamas tada, kai žmogaus sveikata tyčiniais kaltininko veiksmais nesunkiai sutrikdoma dėl tarnybos pareigų vykdymo, kai tyčiniu nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiklą dabartyje ar siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje. Tarnybos pareigų vykdymu laikomi asmens veiksmai, susiję su jo profesija, valstybės tarnyba arba darbo sutartis su valstybės, savivaldybės, privačia ar kitokia nustatyta tvarka registruota įstaiga, įmone ar organizacija nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos ar su verslininku, kurio veikla neprieštarauja įstatymams. Šis kvalifikuojantis požymis atsiranda tada, kai žmogui nesunkiai sutrikdoma sveikata dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo kerštaujant už tokią veiklą praeityje, kai nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiklą dabartyje bei kai nesunkiai sutrikdoma sveikata siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje. Visais atvejais nusikaltimo priežastis yra nukentėjusio piliečio ar tarnybos pareigų vykdymas. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-467/2014 ir kt.). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-246-942/2020).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas S. B. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo ir pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pasitvirtino.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamų veikų padarymo, visų pirma, patvirtina paties kaltinamojo S. B. parodymai, kad įvykio dieną - 2022 m. gegužės 28 d. – vartojo alkoholį, į įvykio vietą atėjo policijos pareigūnai ir paprašė jo išeiti. Jis išeidinėjo iš įvykio vietos, tačiau daugiau aplinkybių neatsimena, bet neneigė, jog galėjo su galva trenkti policijos pareigūnui išėjus iš laiptinės (3 t., b. l. 119-120, 169-170). Kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo M. V. parodymai, jog įvykio dieną jis vykdė tarnybines pareigas – vyko į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado kaltinamąjį S. B.. Paprašius kaltinamojo išeiti ir jam besileidžiant laiptais žemyn, S. B. jam pasakė: ,,tu čia manęs neskubink, lauke pasiaiškinsim“, o išėjus iš laiptinės į lauką, pasakė: ,,nori į snukelį?“ ir iš karto pradėjo gniaužti abiejų rankų kumščius bei kelti rankas į viršų. S. B. viršugalvio dalimi vieną kartą sudavė jam į veido sritį ties veido kaire puse, taip sukeldamas jam stiprų fizinį skausmą (1 t., b. l. 21-22). Analizuojant šio įvykio loginę seką, taip pat matyti, kad nukentėjusiojo M. V. parodymai visiškai atitinka įvykio vietoje buvusios policijos pareigūnės G. S. ir kursanto M. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 57-58, 52-53). Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai nuoseklūs, duomenų, kad nukentėjusysis ir / ar liudytojai būtų anksčiau konfliktavęs su kaltinamuoju S. B., turėtų pagrindo pastarąjį apkalbėti, byloje nenustatyta, jie sutampa su kitu byloje esančiais įrodymais - tarnybiniais pranešimais (1 t., b. l. 9, 47), taip pat pažymėtina, jog nukentėjusysis ir liudytoja G. S. yra policijos pareigūnai, valstybės tarnautojai, vykdantys įstatymu jiems pavestas funkcijas, veikę teisėtai ir savo įgaliojimų ribose.

Kaltinamojo S. B. kaltę bei nukentėjusiajam M. V. padarytų sužalojimų mastą taip pat patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuota nosies kaulų lūžimas, nosies pertvaros iškrypimas, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke. Tokie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (nosies kaulų lūžimas), nes dėl to jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje užduotyje nurodytu laiku – 2022 m. gegužės 28 d., smūgiuojant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (1 t., b. l. 43-46).

Nukentėjusysis M. V. įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) tyrėjas ir įvykio vietoje vykdė tarnybines pareigas – pagal gautą iškvietimą vyko į įvykio vietą ir išvesdino asmenį iš buto, kuriame jis buvo nepageidaujamas, o kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino tarnybines pareigas vykdančiam policijos pareigūnui M. V. - vieną kartą galva smogė į nukentėjusiojo veidą, dėl tokių tyčinių kaltinamojo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Tokiais veiksmais kaltinamasis S. B. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip idealioji BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto ir 286 straipsnio sutaptis, kadangi nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo, BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis neapima, nes BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija už tokį sveikatos sutrikdymą numato griežtesnę bausmę nei BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui. Tai atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2010, 2K-4/2013, 2K-293/2011, 2K-258/2010, 2K-142/2015).

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimo

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2008, Nr. 2K-314/2012, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-258-693/2019 ir kt.).

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį nepakanka nustatyti tik objektyvųjį požymį – veiką, turi būti nustatyti ir dėl tokios veikos kilę padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-19-511/2020, 2K-239-697/2022). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad nagrinėjama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022). Pagal šį straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas S. B. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos sutrikdymo, pasitvirtino.

Kaltinamasis S. B. kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų patvirtina paties kaltinamojo parodymai, jog jis įvykio dieną – 2022 m. liepos 1 d. - buvo neblaivus, įvykio vietoje prašė žmogaus cigarečių, prie jo priėjo apsaugos darbuotojas ir jis jį „pasiuntė“, dėl to jis sudavė smūgius apsaugos darbuotojui su ranka. Dėl įvykio jis buvo sulaikytas ir išvežtas policijos pareigūnų (3 t., b. l. 119-120, 169-170). Kaltinamojo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir nukentėjusiojo J. B., kuris, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam paprašius kaltinamojo išeiti iš (duomenys neskelbtini) perono, kaltinamasis be jokios priežasties jam sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį, dėl to jam nustatytas skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis. Tiek pačio įvykio aplinkybes, tiek tai, jog įvykio metu buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir tvarka, patvirtina tiesiogiai įvykį matęs liudytojas D. K., kuris matė kaip kaltinamasis S. B. plūdo nukentėjusįjį J. B. necenzūriniais žodžiais, tada tarp jų prasidėjo susistumdymas, dėl kurio jis patyrė neigiamas emocijas, stipriai susijaudino (2 t., b. l. 8-10). Įvykio aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti kaltinamojo S. B. suduoti smūgiai nukentėjusiajam J. B. (2 t., b. l. 14-15). Analizuojant šio įvykio loginę seką, taip pat matyti, kad nukentėjusiojo J. B. parodymai neprieštarauja nei liudytojo D. K. parodymams, nei byloje esančiam vaizdo įrašui, nei kitiems byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.

Kaltinamojo S. B. kaltę bei nukentėjusiajam J. B. padarytų sužalojimų mastą taip pat patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodytaa, kad nukentėjusiajam nustatytas nubrozdinimas virš kairės akies, kraujosruva dešinio antakio srityje, dešinio žandinio ančio viršutinės bei išorinės sienelių lūžis. Minėti sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais) dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių (2 t., b. l. 3-5).

Anksčiau nustatytų aplinkybių visuma rodo, jog kaltinamasis be jokios aiškios priežasties sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį nukentėjusiajam, kuris paprašė jo išeiti iš (duomenys neskelbtini) teritorijos, toks elgesys (fizinio smurto naudojimas) nebuvo adekvatus atsakas į nukentėjusiojo prašymą pasišalinti, priešingai - tai buvo akivaizdus noras savo neteisėtais veiksmais pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekį priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, tai yra veikiant dėl chuliganiškų paskatų.

Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis iki įvykio nebuvo pažįstami, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis J. B. iki kaltinamojo smurtinių veiksmų būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus kaltinamojo atžvilgiu. S. B. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo be jokios asmeninio pobūdžio dingsties. Kaltinamojo S. B. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), be aiškios motyvacijos, naudojant smurtinius veiksmus (kumščiu suduodant ne mažiau nei du smūgius į veido sritį), nuo šių smurtinių nuteistojo veiksmų nukentėjusiajam J. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstama veika buvo padaryta matant kitiems asmenims, buvusiems (duomenys neskelbtini), kurie jautė neigiamas emocijas, stiprų susijaudinimą, į nusikaltimo vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai bei greitosios medicinos pagalbos medikai. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytą, šiuo atveju S. B. veikoje nustatyti ir visi būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tarp jų ir šio straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.

Tokiais veiksmais kaltinamasis S. B. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip idealioji BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 284 straipsnio sutaptis, kadangi BK 284 straipsnio dispozicija neapima nesunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnio. Tai atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-172-942/2016 ir kt.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam S. B. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis S. B. įvykdė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 286 straipsnyje ir 284 straipsnyje, bei du apysunkius nusikaltimus, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, nusikalstamos veikos įvykdytos tiesiogine tyčia, baigtos (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Jis anksčiau teistas du kartus, bausmes atlikęs, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui ir esant nepanaikintam įstatymo nustatyta tvarka, vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) (2 t., b. l. 122-125), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 126-133), šiuo metu bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 135).

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis nusikaltimus įvykdė būdamas recidyvistu bei nusikalstamas veikas

padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat atsižvelgiant į tai, jog S. B. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė išsamius, nuoširdžius parodymus, gailėjosi dėl padarytų veikų, tačiau teisiamas trečią kartą, nustatyta dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl jam skirtinos BK 284 straipsnio, 286 straipsnio, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijose numatytas minimalus (BK 50 straipsnis).

Skirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, apimant švelnesnę bausmę, skirtą už įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir paskiriant subendrintą bausmę. Skirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, apimant švelnesnę bausmę, skirtą už įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskiriant subendrintą bausmę. Subendrintos bausmės subendrintinos tarpusavyje visiško sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

Kadangi kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, todėl jam skirta galutinė bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje S. B. padarė du nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus, sunkios pasekmės nekilo, jis gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, siekia koreguoti savo gyvenimo būdą (gydosi savarankiškumo namuose), bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. B. atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5, 10 punktai).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo praleistas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2022 m. gegužės 28 d. 18 val. 25 min. iki 2022 m. gegužės 30 d. 16 val. 20 min.; nuo 2022 m. liepos 1 d. 20 val. 25 min. iki 2022 m. liepos 3 d. 11 val. 40 min. (1 t., b. l. 62-67, 2 t., b. l. 55-59) - 4 (keturios) dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė 8382,56 Eur civilinį ieškinį (3 t., b. l. 30-31). Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo M. V. ligos išmokos mokėjimu. Kaip nurodyta ieškinyje, dėl patirtų sužalojimų M. V. buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d., laikinojo nedarbingumo laikotarpiu jam išduoti nedarbingumo pažymėjimai. (duomenys neskelbtini) sprendimais buvo nuspręsta skirti M. V. ligos išmoką už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d., M. V. buvo paskaičiuota ir išmokėta 8382,56 Eur (3 t., b. l. 30-88). Atsižvelgiant į tai, jog dėl neteisėtų kaltinamojo S. B. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata nukentėjusiajam M. V., dėl to (duomenys neskelbtini) išmokėjo ligos išmoką nukentėjusiajam M. V., todėl (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo S. B..

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė 497,37 Eur civilinį ieškinį (2 t., b. l. 21-22). Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo J. B. ligos išmokos mokėjimu. Kaip nurodyta ieškinyje, dėl patirtų sužalojimų J. B. buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 25 d., laikinojo nedarbingumo laikotarpiu jam išduoti nedarbingumo pažymėjimai. (duomenys neskelbtini) sprendimais buvo nuspręsta skirti J. B. ligos išmoką už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 25 d., J. B. buvo paskaičiuota ir išmokėta 497,37 Eur (2 t., b. l. 21-43). Atsižvelgiant į tai, jog dėl neteisėtų kaltinamojo S. B. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata nukentėjusiajam J. B., dėl to (duomenys neskelbtini) išmokėjo ligos išmoką nukentėjusiajam J. B., todėl (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo S. B..

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė 9456,96 Eur civilinį ieškinį (2 t., b. l. 152-156). Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo M. V. kompensacijos išmokėjimu. Kaip nurodyta ieškinyje, (duomenys neskelbtini) viršininkas 2022 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 20-TE-1126 pripažino, kad M. V. sužalojimą (nosies kaulų) lūžį patyrė tarnyboje, atlikdamas tarnybines pareigas ir nusprendė išmokėti nukentėjusiajam pareigūnui M. V. 4,66 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, kuri sudaro 9456,96 Eur (2 t., b. l. 152-179). Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis M. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas jo naudai priteisti 2200 Eur, kadangi dėl kaltinamojo S. B. veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam buvo atliekama nosies operacija. Dėl operacijos negalėjo išeiti į lauką, dirbti, jaučia nepatogumus ir emocinius išgyvenimus dėl pakitusios išvaizdos veido srityje (1 t., b. l. 28-29).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Policijos departamento (nagrinėjamos bylos atveju – (duomenys neskelbtini)) prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatytų išmokų sumas. (duomenys neskelbtini), atlyginęs dėl nuteistojo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Ši nuostata teisę į regresą sieja su padarytos žalos dydžiu, o ne išmokėta suma, nebent įstatymai nustato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).

Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau – NADPLSDĮ) nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą. Lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ši įstatymo nuostata nesieja kompensacijos tik su pareigūno patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, kaip nustatyta NADPLSDĮ, todėl Policijos departamento (nagrinėjamos bylos atveju – (duomenys neskelbtini)) išmokama kompensacija gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, bet koks neteisėtas veiksmas, sukėlęs žalą sveikatai tarnybinių pareigų atlikimo metu, gali lemti ne tik turtinius padarinius nukentėjusiajam, išreiškiamus negautų pajamų ir patiriamų sveikatos priežiūros, reabilitacijos išlaidų forma, bet ir daugybę kitų padarinių, todėl valstybė, siekdama didesnės pareigūnų apsaugos ir skatindama juos aktyviai vykdyti savo pareigas, nepaisant kylančios didelės rizikos, įtvirtino alternatyvius žalos atlyginimo mechanizmus. Tačiau šiuo atveju neužtenka vien paties kompensacijos išmokėjimo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sukelto sveikatos sužalojimo fakto kompensacijos dydžiui pagrįsti, nes, sprendžiant dėl neturtinės žalos, turi būti nustatyta, ar tokia žala buvo padaryta, kuo ji pasireiškė ir koks jos dydis. Neturtinės žalos faktą ir dydį turi įrodyti regresinį reikalavimą pareiškęs asmuo. Neatmestina, kad dalis išmokėtos kompensacijos gali būti papildoma socialinė garantija pareigūnui, tiesiogiai nesusijusi su pareigūno patirta žala, arba gali nedengti visos pareigūno patirtos neturtinės žalos. Kiekvienu atveju kompensaciją išmokėjusi įstaiga turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiam pareigūnui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, atkreipė dėmesį į tai, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis). Tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).

Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog iš esmės egzistuoja visos nuteistojo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.250 straipsniai): S. B. sužalojo policijos pareigūną M. V. tarnybos metu jam einant tarnybines pareigas, šis dėl nuteistojo veiksmų patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą; nuteistojo kaltės forma – tiesioginė tyčia; S. B. veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį, šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškę išmokėtos sumos dydžio reikalavimą žalą padariusiam asmeniui ieškovai turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes, išmokėję kompensaciją, draudimo išmoką ar išmoką už nedarbingumo laikotarpį žalą patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. CK 6.283 straipsnyje nustatytas žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinys, nurodant, kad prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas; neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė. Asmens dėl sveikatos sužalojimo patirta žala nustatoma pagal netekto darbingumo laipsnį, vertinant asmens pajamų praradimą, sveikatos atstatymo ir palaikymo išlaidas, taip pat su prarasto darbingumo dalimi susijusius asmens patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam M. V. kaltinamasis S. B. padarė nosies kaulų lūžimą, nosies pertvaros iškrypimą, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kas vertintina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Už laikotarpį, kad policijos pareigūnas dėl nurodyto sveikatos sutrikdymo kurį laiką buvo nedarbingas - nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. atlygino ir išmokėjo (duomenys neskelbtini), kurio civilinis ieškinys šioje byloje tenkintinas visiškai. Jokia kita turtinė žala (neapimanti negautų pajamų) šioje byloje nėra įrodyta ir iš kaltinamojo civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) nepriteistina. Pasisakant dėl neturtinės žalos fakto ir jos dydžio, darytina išvada, jog policijos pareigūnas, kuris vykdė tarnybines pareigas padidėjusio pavojingumo ir rizikos gyvybei ir sveikatai aplinkybėmis, kaltinamajam galva vieną kartą smogus policijos pareigūnui M. V. į veidą, patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, fizinių suvaržymų ir nepatogumų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580,00 Eur iki 2 900,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.). Teismo vertinimu, 2000 Eur neturtinė žala konkrečiu atveju būtų teisinga, išlaikančia balansą, proporcinga padarytai žalai ir atitinkančia suformuotai teismų praktikai. Kadangi atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais, iš kaltinamojo civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) priteistina 2000 Eur už nukentėjusiajam atlygintą neturtinę žalą, nes, kaip jau minėta, ši nuostata teisę į regresą sieja su padarytos žalos dydžiu, o ne išmokėta suma.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, jog šiuo atveju (duomenys neskelbtini) M. V. išmokėta kompensacija visiškai padengia nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, bei atsižvelgiant į jau paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens (išskyrus tuos atvejus, kai išmokėta žala visiškai nepadengia patirtos žalos), nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga, nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmetamas. Tai atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-366-876/2022 ir kt.).

Kaltinamajam S. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimai periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – trys kompaktinės plokštelės, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (1 t., b. l. 40, 151; 2 t., bylos viršelis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, S. B. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, ir skirti S. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, S. B. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, ir skirti S. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, S. B. šiuo nuosprendžiu paskirtas subendrintas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą subendrinti visiškai sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą galutinę bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. B. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, S. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam pareigas: pradėti dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką, tai yra nuo 2022 m. gegužės 28 d. 18 val. 25 min. iki 2022 m. gegužės 30 d. 16 val. 20 min.; nuo 2022 m. liepos 1 d. 20 val. 25 min. iki 2022 m. liepos 3 d. 11 val. 40 min. - 4 (keturias) dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalis).

S. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimus periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo S. B. 8382,56 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 56 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo S. B. 497,37 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 37 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo S. B. 2000 Eur (du tūkstančius eurų), kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – tris kompaktines plokšteles, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.