Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Benedikto Stakausko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį areštu penkiasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 4 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nuosprendis – nukentėjusiojo Ž. Ž. elgesys pripažintas nuteistojo R. B. atsakomybe lengvinančia aplinkybe. R. B. nusikalstama veika dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, pagal 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė sumažinta iki keturiasdešimties parų arešto; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams.

Tie patys nuosprendžiai priimti ir dėl T. J., tačiau jie kasacine tvarka neskundžiami.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, gynėjo, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 14 d., 17.05 val., Panevėžyje, prie degalinės „Statoil“, esančios Parko g. 7a, kartu su T. J. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką – T. J. purškė dujas nukentėjusiajam Ž. Ž. į veidą, o R. B. dūrė vieną kartą peiliu jam į kairiąją šlaunį, taip padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Kasatoriaus manymu, abiejų instancijų teismai netinkamai vertino įrodymus, neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 20 straipsnis), taip pat paskyrė per griežtą bausmę, prieštaraujančią jos paskirčiai ir tikslams.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui pripažinus Ž. Ž. veiksmus lengvinančia nuteistojo atsakomybę aplinkybe, nebelieka chuliganiškų paskatų, nes tai reiškia, jog nukentėjusiojo provokacinis elgesys lėmė jo (R. B.) reakciją. Kasaciniame skunde nurodytos įvykio eigos aplinkybės, neblaivaus nukentėjusiojo Ž. Ž. veiksmai – kabinėjimasis prie pašalinių asmenų, necenzūriniai, užgaulūs žodžiai, peilio demonstravimas, grasinimai nudurti – rodo, kad tai nebuvo mažareikšmė priežastis konfliktui ir dėl to kilusiems padariniams. Nuteistasis tvirtina nesiekęs priešpastatyti save aplinkiniams, o tik norėjęs apsisaugoti nuo neblaivių, realią grėsmę keliančių asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, jas ištyręs neišsamiai ir nevisapusiškai, netinkamai kvalifikavo jo (R. B.) veiksmus pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Kasatoriaus manymu, Ž. Ž. sužalojimas atitinka BK 136 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, t. y. sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus. Nuteistasis nurodo, kad susidariusioje situacijoje jo veiksmų seka reaguojant į minėtą nukentėjusiojo elgesį, buvo nubėgimas prie automobilio paimti peilį apsisaugoti ir psichologiniam atsakui, grįžimas prie konfliktuojančiųjų; kai jis pamatė, kad T. J. papurškė dujomis į Ž. Ž. pusę, o po to kai šiam atsitraukus vėl puolė link T. J., pastarasis vėl papurškė dujų nukentėjusiajam į veidą. Tuo metu kilo sąmyšis. Pasak kasatoriaus, jis nežinojo, ar žodinis konfliktas nepereis į smurtinį, ar Ž. Ž. nesužalojo T. J., ir kadangi viskas vyko labai greitai, jis nespėjo įvertinti situacijos, labai susijaudino išsigandęs dėl T. J. sveikatos, todėl nuo emocinio streso, negalvodamas apie pasekmes, ėmė vytis Ž. Ž. ir dūrė jam į koją. Nuteistasis tvirtina, kad dėl psichologinės įtampos, kurią sukėlė agresyvūs ir įžeidžiami nukentėjusiojo veiksmai, jis buvo staigaus didelio susijaudinimo būsenos.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas nepaneigė fakto, jog nukentėjusysis grasino peiliu. Nors iš byloje pateikto vaizdo įrašo, padaryto įvykio vietoje („Statoil“ degalinės teritorijoje), nematyti, ar Ž. Ž. laiko peilį, tačiau sprendžiant iš to, kad vienoje rankoje laikė butelį degtinės ir sulčių pakelį, o kitą ranką buvo įkišęs į kelnių kišenę, galima teigti, kad joje ir laikė peilį. Teismas neįvertino nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad peilis, rastas B. T. automobilyje, yra jo. Minėta aplinkybė, vertinant konfliktinę situaciją, yra reikšminga, tačiau teismai atsižvelgė tik į nukentėjusiajam padaryto sunkaus sužalojimo faktą, konfliktinę situaciją neteisingai įvertino kaip menkavertę dingstį.

Kasatoriaus manymu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai kvalifikavo jo veiką pagal BK 135 straipsnį, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tyčinio sunkaus kūno sužalojimo dėl chuliganiškų paskatų ir tyčinio sunkaus kūno sužalojimo labai susijaudinus baudžiamosiose bylose. Apeliacinės instancijos teismas priėmė nepagrįstą nuosprendį, nes padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, sukliudžiusius priimti teisingą sprendimą.

Nuteistojo R. B. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasatoriaus prašymų

Iš nuteistojo R. B. kasacinio skundo turinio aišku, kad kasatorius nesutinka su jo veikos kvalifikacija ir, ginčydamas abiejų instancijų teismų sprendimus dėl jo nuteisimo už tyčinį sunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą, mano, kad jo padaryta veika atitinka ne BK 135 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, o turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 136 straipsnį, t. y. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl to nebuvo apskųstas ir šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtas.

Apeliacine tvarka skundas buvo paduotas ir byla nagrinėta dėl per griežtos bausmės paskyrimo. Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu (prokuroras ir nukentėjusysis nuosprendžio neskundė) neginčijo kaltės bei veikos kvalifikacijos, o prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, tuo pagrindu, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmių skyrimą (t. y. BK 54 straipsnio 3 dalis ir 62 straipsnis). Būtent šie klausimai pagal nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėti apeliacine tvarka ir išspręsti 2008 m. balandžio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu, iš dalies tenkinant nuteistojo R. B. apeliacinį skundą.

BPK 367 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys; kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija nenagrinėja tos kasacinio skundo dalies, kurioje skundžiami teismų sprendimai dėl nuteistojo R. B. veikos perkvalifikavimo į BK 136 straipsnį.

Dėl nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą

Kasatorius teigia, kad jo veika dėl sunkaus nukentėjusiojo Ž. Ž. sveikatos sutrikdymo netinkamai kvalifikuota ir todėl, jog nebuvo chuliganiškų paskatų, juolab kad apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiojo elgesį pripažino buvus provokuojantį ir tai nustatė kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Šis nuteistojo R. B. kasacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Kaip matyti iš bylos dokumentų, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu R. B. buvo pripažintas kaltu pagal pareikštą kaltinimą (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų) ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei 284 straipsnio 1 dalį (nusikaltimų sutaptis).

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis – pripažinta nuteistojo R. B. atsakomybe lengvinančia aplinkybe nukentėjusiojo Ž. Ž. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir bausmė sušvelninta. Be to, teismas ištaisė akivaizdų pirmosios instancijos teismo rašymo apsirikimą teisiškai vertinant R. B. veiką, t. y. klaidingai nurodant BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą. R. B. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir, kaip matyti iš apygardos teismo nuosprendžio turinio, pripažintos įrodyta aprašytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės atitinka BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos sudėtį – sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Šią apsirikimo klaidą apeliacinės instancijos teismas ištaisė, nesant dėl to paduoto apeliacinio skundo. Taigi iš esmės apeliacine tvarka nebuvo spręstas ir R. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą klausimas, nuteistasis neginčijo pripažintos įrodyta veikos faktinių aplinkybių bei jos teisinio vertinimo, o priešingai – savo apeliaciniame skunde pabrėžė, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą. Pažymėtina, kad nuteistasis iki šiol neginčija jo nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, t. y. tų pačių chuliganiškų veiksmų, kuriais sukeltų padarinių – kito asmens sunkaus sveikatos sutrikdymo – šio baudžiamojo įstatymo straipsnio dispozicija neapima, todėl veika, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, papildomai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistasis, nesutikdamas su teismų sprendimais, iš esmės ginčija nustatytas faktines aplinkybes bei teismų pateiktą įrodymų vertinimą, tačiau kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl to kolegija remiasi teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tarp jų – ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nustatyta aplinkybe, kad nukentėjusysis pasakė žodžius netoliese (degalinės teritorijoje) buvusiems nuteistiesiems „ko žiūri“ ir būtent šis nukentėjusiojo elgesys, atsižvelgus į nuteistųjų amžių bei jų bendravimo ypatybes, buvo pripažintas provokuojančiu ir taip pat R. B. (ir T. J.) atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje toks nukentėjusiojo elgesys pripažintas menkaverte priežastimi pradėti smurtauti prieš jį. Remdamasis įrodymais pirmosios instancijos teismas apie tai pateikė motyvuotas išvadas (jos apeliacine tvarka nebuvo ginčijamos). Taigi vertinant tikrąsias kaltininko paskatas, pirmosios instancijos teismo išvados pripažintos teisingomis. Tuo tarpu kasaciniame skunde ginčijant baudžiamojo įstatymo taikymą pateikiama nuteistojo versija, nurodant kitokias įvykio eigos ir veikos padarymo faktines aplinkybes (tam ir skirta didžioji dalis skundo), kurios nebuvo nustatytos nė vienu iš teismų sprendimų, o konstatuotas tik žodinis incidento dalyvių konfliktas ir po to sekę chuliganiški nuteistųjų veiksmai. Kasacinės instancijos teismas negali vertinti ir nevertina minėtų kasatoriaus aplinkybių, kuriomis jis grindžia kitokį savo veikos teisinį vertinimą. Nustatyta, kad nukentėjusysis Ž. Ž., kurio iki įvykio nuteistieji nepažinojo, nesielgė agresyviai, neatliko jokių kasatoriaus skunde nurodytų veiksmų, o tik pasakė frazę „ko žiūri“; šia dingstimi R. B. užpuolė nukentėjusįjį: po to, kai kitas nuteistasis T. J. papurškė Ž. Ž. į veidą dujomis ir šis bėgo nuo kaltininkų, R. B. pavijo Ž. Ž. ir dūrė jam peiliu.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes R. B. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, jo padaryta veika dėl sunkaus Ž. Ž. sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų pagal BK 135 straipsnio 8 punktą kvalifikuota teisingai.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų laikymosi

Nors kasaciniame skunde teigiama, kad teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, tačiau šis teiginys iš esmės neargumentuotas, o tai, kad bylos įrodymai įvertinti ir jų pagrindu padarytos išvados skiriasi nuo kasatoriaus pateiktų interpretacijų, nereiškia įstatymo pažeidimo. Teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pagal kuriuos teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad deklaratyvūs kasacinio skundo teiginiai apie esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus prieštarauja bylos duomenims, neatitinka tikrovės, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bausmės

Kasaciniame skunde nurodyta, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, tačiau kasatorius nenurodo jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių šį teiginį.

Apeliaciniu skundu prašydamas sušvelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, R. B. šį prašymą argumentavo tuo, kad, tinkamai taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir 62 straipsnį, jam turėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, t. y. paskirta švelnesnė bausmės rūšis negu numatyta įstatymo už padarytą veiką.

Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo skundą tenkino iš dalies ir bausmę sušvelnino sutrumpindamas jos trukmę: pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtą arešto bausmę sumažino iki keturiasdešimties parų, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtą laisvės atėmimo bausmę – iki dvejų metų, atitinkamai sutrumpino ir galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Sprendimą netaikyti apelianto nurodytų BK bendrosios dalies normų teismas pagrindė byloje nustatytomis ir reikšmę bausmės paskyrimui turinčiomis aplinkybėmis, laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų. Pagal kasacinį skundą nėra pagrindų, kuriems esant būtų galima teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bausmės klausimą, pažeidė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas pažymi, kad jis gali keisti teismų sprendimus dėl bausmės paskyrimo, jeigu tai susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis), tačiau tai pagrindžiančių ir nagrinėtinų argumentų kasatorius nepateikė.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, išnagrinėjus bylą pagal kasacinio skundo argumentus, nenustatyta BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriems esant apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, taip pat, neperžengiant kasacinio skundo ribų, nenustatyta pagrindų, leidžiančių pakeisti teismų sprendimus, jie pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. B. kasacinį skundą.