Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimą bei tokio sandorio negaliojimo padarinius, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių atleidimą įrodinėjimo, teismo sprendimo įsiteisėjimo teisinius padarinius bei nustatančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, aiškinimo ir taikymo.Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašė teismo pripažinti negaliojančia A. M. ir UAB „Timera“ 2008 m. vasario 22 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį.Ieškovas A. Š. prašė teismo pripažinti negaliojančia A. M. ir UAB „Timera“ 2008 m. vasario 22 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį; taikyti restituciją – grąžinti UAB „Timera“ 3223,76 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Ieškiniuose nurodytos šios faktinės ginčo aplinkybės: 2006 m. gruodžio 11 d. atsakovas A. M. ir R. B. bei J. B. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – 2006 m. gruodžio 11 d. sutartis), pagal kurią atsakovas įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – siuvyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas).2007 m. ieškovas A. Š. su T. E. S. įkūrė UAB „Timera“ (kiekvienas turėjo po 50 proc. bendrovės akcijų) baldų gamybos ir sunkvežimių verslui vykdyti. Bendrovės vadovu paskirtas ieškovas.2008 m. vasario 22 d. A. M. ir UAB „Timera“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – 2008 m. vasario 22 d. sutartis), kuria atsakovas perleido ginčo turtą UAB „Timera“. Sutartyje šalys susitarė, kad parduodamų objektų kaina – 300 000 Lt (86 886,01 Eur): 50 000 Lt (14 481 Eur) pardavėjas gavo prieš pasirašydamas sutartį, o likusius 250 000 Lt (72 405 Eur) pirkėja įsipareigojo pervesti į pardavėjo sąskaitą iki 2011 m. kovo 1 d.UAB „Timera“ neatsiskaitė su ieškovu, todėl jis kreipėsi į teismą. Kauno apygardos teismas, bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, 2012 m. vasario 7 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1561-413/2012 (toliau – 2012 m. vasario 7 d. preliminarus sprendimas) ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Timera“ 250 000 Lt (72 405 Eur) skolos, 16 250 Lt (4706,33 Eur) delspinigių ir 5 proc. procesinių palūkanų. UAB „Timera“ nepareiškus prieštaravimų, preliminarus sprendimas įsiteisėjo. Antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal 2012 m. vasario 7 d. preliminarų sprendimą, areštavo ir iš UAB „Timera“ išieškojo 11 131 Lt (3223,76 Eur).Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-332/2011 (toliau – 2011 m. spalio 24 d. nuosprendis) pripažino A. Š., E. M., A. M., L. B. ir V. G. kaltais padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 262 straipsnyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nurodytus nusikaltimus ir paskyrė bausmes. Nuosprendyje nustatyta, kad A. Š., A. M., L. B., E. M., asmuo, kurio byla nutraukta, ir asmenys, kurių byla išskirta į atskirą bylą, veikdami organizuota grupe, nuo 2007 m. kovo iki 2008 m. birželio mėn. pastate (duomenys neskelbtini) neteisėtai pagamino, laikė įrenginius narkotinei medžiagai (kanapėms) gaminti (auginti) ir, pažeisdami nustatytą tvarką, augino didelį kiekį narkotinės medžiagos (kanapių) augalų, juos ten pat laikė, turėdami tikslą parduoti. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktais, žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatas ir kaip nusikalstamos veikos vykdymo priemonė.Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-183/2012 (toliau – 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendis) panaikino Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį dėl A. Š., E. M., A. M., L. B. išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priėmė naują (apkaltinamąjį) nuosprendį; pašalino atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes; kitą 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212/2013 atmetė prokuroro ir nuteistųjų kasacinius skundus.Prokuroras ieškinyje nurodė, kad nuosprendžiuose nustatytos aplinkybės patvirtina, jog turto įgijimas 2006 m. gruodžio 11 d. sutartimi buvo pasirengimas vykdyti nusikalstamą veiką (priemonės įgijimas); toks sutarties tikslas prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai.Nors nuo 2006 m. gruodžio 11 d. iki 2008 m. vasario 22 d. formalus turto savininkas buvo A. M., tačiau turtą kaip nusikalstamos veikos priemonę naudojo tikrieji jo įgijimo iniciatoriai ir finansuotojai – nuosprendžiais nuteisti asmenys ir T. E. S. 2008 m. vasario 22 d. sutartimi ginčo turtas perleistas UAB „Timera“, kurią kaip priedangą nusikalstamai veikai vykdyti įkūrė ir jai vadovavo vėliau nuteisti asmenys. Dėl to prokuroras darė išvadą, kad 2008 m. vasario 22 d. sutarties objektas buvo nusikalstamos veikos rezultatas ir nusikalstamos veikos priemonė, o sutarties tikslas – pašalinti formalų savininką, kad nusikalstamai veikai naudojamas turtas būtų ne tik realiai, bet ir formaliai teisiškai kontroliuojamas tikrųjų jo įgijėjų ir naudotojų. Šios sutarties tikslas ir objektas prieštarauja viešajai tvarkai, todėl sutartis yra niekinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnis). Anot prokuroro, viešasis interesas reikalauja niekinę 2008 m. vasario 22 d. sutartį pašalinti iš civilinės apyvartos, nes ja perleistas ginčo turtas teismų nuosprendžiais yra konfiskuotas ir parduotas trečiajam asmeniui.Bendraieškis A. Š. nurodė, kad A. M. ieškinys dėl 250 000 Lt (72 405 Eur) priteisimo (šios nutarties 4.4 punktas) negalėjo būti patenkintas, nes sutartis, iš kurios buvo kildinamas ieškovo reikalavimas, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžiu buvo pripažinta negaliojančia, o jos dalykas – konfiskuotas.Bendraieškis teigė, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog buvo sudarytas tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis), siekiant legalizuoti iš nusikalstamos veikos gautas pajamas. Visi UAB „Timera“ ir fizinių asmenų sudaryti sandoriai buvo fiktyvūs, taip pat ir 2008 m. vasario 22 d. sutartis. 2011 m. spalio 24 d. nuosprendyje konstatuota, kad pirminė 2006 m. gruodžio 11 d. sutartis yra negaliojanti ir sudaryta ne A. M., o kitų asmenų. Faktiškai nebuvęs pirminės pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, A. M. neturėjo teisės sudaryti ir antrosios pirkimo–pardavimo sutarties su UAB „Timera“, juolab iš teismo reikalauti ją pripažinti arba užtikrinti priverstinį tariamai jos pagrindu atsiradusių prievolių vykdymą.A. Š. manymu, 2008 m. vasario 22 d. sutartį pripažinus negaliojančia, taikytina restitucija ir UAB „Timera“ grąžintinos areštuotos bei A. M. pervestos lėšos – 11 131 Lt (3223,76 Eur).