Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui Stasiui Skersiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau Klaipėdos aps. VPK) ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo ieškovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. 39287,83 Eur ieškovo naudai kaip padarytos žalos atlyginimą dėl turėtų nuostolių išmokėjus nukentėjusiajam pareigūnui kompensaciją už sveikatos sutrikdymą.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1073-980/2023) tenkino ieškinį, priteisė iš atsakovo 39 287,83 Eur ieškovo naudai, taip pat priteisė iš atsakovo 815 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

3. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi civ. byloje Nr. e2A-803-642/2023 panaikino 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą ir bylą kartu su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu grąžino Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl Klaipėdos aps. VPK atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo apimties ir sąlygų, t. y. pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo realiai pareigūnui padarytos žalos dydžio klausimo, netyrė aplinkybių dėl šios žalos dalinio ar visiško atlyginimo, nepasiūlė pateikti papildomų duomenų, susijusių su realiu žalos dydžiu ir tokiu būdu nenustatė į kokio dydžio žalos atlyginimą perėjo regresinis reikalavimas policijos įstaigai ir kuria kompensacijos dalimi buvo atlyginta realiai padaryta žala.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

18. Klaipėdos aps. VPK 2022 m. gegužės 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS3-7 konstatuota, kad G. S. sužalojimą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas (sužalojimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu), kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ar gyvybei.

19. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau CMEK) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, patvirtintu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų sąrašo (toliau – Sąrašas) nuostatomis 2022 m. spalio 25 d. Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 2298 konstatuota, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2022 m. balandžio 13 d. ir pareigūno G. S. sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys ir kad šis G. S. sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo (pagal sužalojimo metu galiojusias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles toks sutrikdymas turėtų būti priskiriamas prie „nesunkaus sveikatos sutrikdymo“). Pažymoje taip pat konstatuota, kad po sveikatos sutrikdymo likę sveikatos pakitimai: apsunkinti ir skausmingi judesiai dešinio peties sąnario srityje. Konstatuota, kad G. S. tinkamas tolimesnei tarnybai, rekomenduojama šeimos gydytojo stebėjimas.

20. Iki išnyks (jei išnyks) sveikatos pakitimai (liekamieji reiškiniai) nukentėjęs policijos pareigūnas yra atleistas (ir bus atleidžiamas ateityje) nuo fizinių ir kovinių veiksmų vykdymo (2022 m. spalio 14 d. medicininio pažymėjimo kopija). 2023 m. sausio 9 d. medicininiu pažymėjimu yra konstatuota, jog dėl patirto sužalojimo pasekmių G. S. negali užsiimti fizinės jėgos reikalaujančia veikla, todėl yra atleistas nuo sporto užsiėmimų, normatyvų laikymo. Galimybė užsiimti fizinės jėgos reikalaujančia veikla iš naujo bus vertinama 2024 metų pradžioje.

21. Nagrinėjamu atveju, svarbu pažymėti, jog netinkamas sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymas pirminės traumos apžiūros metu sąlygojo ir aplinkybę, jog atsakovui A. K. buvo taikyta tik administracinė atsakomybė, t.y. 2022 m. gegužės 30 d. administracinio nusižengimo protokolu A. K. pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą ANK 506 str. 4(1) d. Antrą kartą už tą patį pažeidimą baudžiamąja tvarka A. K. nebuvo ir negalėjo būti nubaustas.

22. Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis A. K. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-868-963/2022 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje (už neteisėtą laikymą didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti), ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo ir yra vykdomas, Klaipėdos apygardos teismui 2023 m. birželio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-58-361/2023 atmetus A. K. ir kartu už tą pačią nusikalstamą veiką nuteisto jo tėvo D. K. apeliacinius skundus. Iš nuosprendžio matyti, kad narkotinės medžiagos rastos ir konfiskuotos tiek tame A. K. tėvui priklausančiame garaže Nr. 30, esančiame garažų masyve adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kur G. S. su V. B. ir vėliau atvykusios papildomos policijos pajėgos siekė sulaikyti aktyviai vengiančio sulaikymo A. K., tiek jo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

23. Vadovaudamasis Statuto 59 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 5-V-548 „Dėl Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 5-V-410 redakcija; toliau - Aprašas), bei atsižvelgdamas į Klaipėdos aps. VPK 2022 m. gegužės 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadą ir CMEK 2022 m. spalio 25 d. pažymą Nr. 2298, Klaipėdos aps. VPK viršininkas 2022 m. lapkričio 4 d. įsakymu „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo G. S.“ Nr. 30-TE-778 pripažino, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ar gyvybei ir nusprendė išmokėti 13,97 mėnesio jo VDU dydžio kompensaciją. Policijos dep. FV apskaičiavo ir pateikė G. S. piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelę iš kurios matyti, jog 13,97 mėnesio VDU dydžio kompensacija sudaro 39287,83 Eur (1 darbo dienos VDU 134,56 Eur, mėnesio VDU 2812,30 Eur).

24. Apskaičiuota kompensacija 2022 m. lapkričio 17 d. buvo išmokėta pareigūnui G. S.

25. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo pareigūnui išmokėtą visą kompensacijos, susijusios su pareigūno sveikatos sutrikdymu atliekant pareigas, dydį, o atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, neigdamas savo kaltę dėl padaryto sveikatos sutrikdymo, nurodydamas, kad išmokėta kompensacija negali būti priteista iš jo visa apimtimi.

Dėl turtinės žalos

29. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime dėl žalos dydžio išieškant iš žalos padariusio asmens nustatymo pasisakė, kad dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis ar mažesnis. Policijos įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas tarnybos metu (išskyrus nedraudiminius įvykius), ar kompensacijas – tik tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba yra nužudomas, jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis dėl tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo.

31. Policijos ir kitos valstybės įstaigos, draudžiančios darbuotojus pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų reikalavimus, specialiaisiais teisės aktais prilyginamos socialinio draudimo įstaigoms, vykdančioms socialinio draudimo funkcija. Nurodytų išmokų paskirtis – atlyginti pareigūnui žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu ar kitais įstatyme nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala gali būti atlyginama skirtingomis formomis ir būdais. Be CK nustatytų žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija), žala gali būti atlyginama ir kitais – alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Tokie atvejai paprastai įtvirtinti ne civilinius teisinius santykius reglamentuojančiuose, bet viešosios teisės aktuose. Vienas alternatyvių žalos atlyginimo būdų – žalos atlyginimas remiantis žalos dydžio nustatymo metodikomis. Žala atlyginama ne individualizuotai, bet remiantis standartizuotais kriterijais; tai reiškia, kad toks žalos atlyginimas gali atitikti realiai padarytos žalos dydį, bet gali jo ir neatitikti – būti mažesnis ar didesnis. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatydamas išmokėtos socialinio draudimo kompensacijos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį sąlygą, numatė, jog kompensacijos dydis gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio. Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

32. Šioje byloje atsakovas neigia savo kaltę dėl pareigūno G. S. sužalojimo ir kad pareigūno patirta trauma (apysunkis sveikatos sutrikdymas) yra tiesiogiai susijusi su atsakovo A. K. sulaikymu. Visgi rašytiniai bylos duomenys, G. S., liudytojų pareigūnų – R. J., R. K., V. B. parodymai teisme leidžia daryti išvadą, kad atsakovo A. K. sulaikymas buvo sudėtingesnis nei įprastai, A. K. aktyviai vengė sulaikymo, už ką nubaustas administracine tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad jis buvo sulaikomas pirmą kartą, sulaikymas jam buvo netikėtas, sulaikymo vietoje buvo narkotinių medžiagų, kurių laikymu ir platinimu jis buvo įtariamas, todėl pagrįstai tikėtina, jog jis galėjo aktyviai vengti sulaikymo, stengtis pabėgti. Visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, jog atsakovo sulaikyme dalyvavę pareigūnai turėjo aktyviai naudoti kovinius veiksmus, nes sulaikomas asmuo itin muistėsi, nesidavė paguldomas ant žemės, stangrino rankas, bandė keltis lyg norėdamas bėgti. Nors iš į bylą pateiktos filmuotos medžiagos nematyti kaip vyko visas atsakovo sulaikymas (tik pati pradžia), tačiau iš atsakovo G. S. nuoseklių paaiškinimų ir liudytojo V. B. parodymų galima spręsti, kad A. K., aktyviai vengdamas sulaikymo stangrino rankas, muistėsi, V. B. išslydus jo rankai, A. K. pečiu trenkėsi į G. S., kurį parvertė ir ant kurio užkrito (2023-04-06 garso įrašo 19.14, 19.50, 34.14). G. S. teigimu nepanašu, kad jis neatsargiai atliktų tokius veiksmus, be to parkritęs ant jo A. K. dar specialiai alkūne įsirėmė į jo krūtinę, ketino išsilaisvinti ir bėgti. Norint sulaikyti A. K. prie sulaikymo prisijungė daugiau policijos pareigūnų, kurie pastebėjo, kad G. S. patyrė traumą, nes perėmus sulaikymą šis iš karto atsitraukė, buvo išbalęs, veidas perkreiptas skausmo, o sužalota ranka nusvirusi, jam buvo sunku toliau tęsti sulaikymą. Šių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovas įrodė, jog A. K. netiesiogine tyčia sužalojo G. S., t.y. suvokdamas daromų nusikalstamų veiksmų (aktyviai vengiant sulaikymo) pavojingą pobūdį, numatydamas pavojingų padarinių kilimą ir nors galimai ir nenorėjo tų padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti (CK 6.248 straipsnio 1 – 3 dalys, BK 15 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 8 straipsnio 3 dalis), o jo patirta trauma yra tiesiogiai susijusi su atsakovo A. K. sulaikymu ir tarp jo veiksmų sulaikymo metu ir G. S. traumos yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 3 dalis).

33. Nors atsakovas ir jo atstovas iš esmės ir neneigia atsakovo neteisėtų veiksmų ir kad dėl jų G. S. apysunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau šioje byloje yra ginčas dėl 2022 m. balandžio 13 d. įvykio šio asmens patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

34. Atsakovas su atstovu neginčija ieškovo patikslintu ieškiniu nurodytos G. S. turėtų 375 Eur išlaidų susijusių su gydymu, kurias ieškovas pagrindžia papildomai pateiktais mokėjimo kvitais: 2022 m. birželio 2 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės kvitas (134,18 Eur išlaidos); 2022 m. birželio 7 d. UAB „Grikšo klinika“ kvitas (50,45 Eur išlaidos); 2022 m. liepos 29 d. UAB „Salgymeda“ kvitas (20 Eur išlaidos); 2022 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Gintarinė vaistinė“ kvitas (45,54 Eur išlaidos pooperaciniam gydymui); 2022 m. rugsėjo 6 d. UAB „Grikšo klinika“ kvitas (50 Eur išlaidos); G. S. už maždaug 35 Eur įsigytas peties sąnario ir rankos įtvaras, vaistai ir medikamentai apie 30 Eur, kurių kvitų neišsaugojo; G. S. vykimo į reabilitacijos procedūras viešuoju transportu išlaidos apie 10 Eur (0,64 Eur x 15 d. d.), viso 375,17 Eur.

35. Šalių atstovai skirtingai skaičiuoja G. S. dėl minėto įvykio negautas pajamas.

36. Pirmiausia nurodo skirtingas sumas, kurias VSDFV G. S. išmokėjo prieš tai minėtais jo laikino nedarbingumo laikotarpiais – ieškovo atstovo teigimu, kad 5401,21 Eur ligos išmoką (pagal VSDFV pateiktą informaciją apie apskaičiuotas išmokas (numatomas išmokėti sumas)), atsakovo atstovo teigimu - VSDFV G. S. sumokėjo 6433,49 Eur nedarbingumo pašalpą (tokia suma nurodyta VSDFV 2023 m. vasario 1 d. regresiniame reikalavime A. K.). G. S. jam realiai VSDFV išmokėtų sumų nedarbingumo laikotarpiais nepatikslino, į bylą nėra pateikti VSDFV jam faktiškai sumokėtų sumų įrodymai (sąskaitos išrašas, mokėjimo pavedimai ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kadangi VSDFV informacija ieškovui tik apie numatomas išmokėti sumas, ne faktiškai išmokėtas, o preziumuotina, kad VSDFV pareikalavo iš atsakovo faktiškai G. S. nedarbingumo laikotarpiu išmokėtos sumos (šio VSDFV reikalavimo atsakovas neginčijo), todėl laikytina, kad teisinga VSDFV suma yra nurodyta atsakovo atstovo, t.y. kad VSDFV G. S. sumokėjo 6433,49 Eur nedarbingumo pašalpą.

37. Be to atstovai skirtingai skaičiuoja G. S. nedarbingumo laikotarpiu neišmokėto darbo užmokesčio sumas, - ieškovo atstovo teigimu dėl 2022 m. balandžio 13 d. įvykio G. S. prarado 8 240,15 Eur darbo užmokesčio (Policijos dep. FV 2022 m. lapkričio 22 d. atsakymas Klaipėdos aps. VPK Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui S. Skersiui), atsakovo atstovo teigimu 8746,40 Eur darbo užmokesčio (65 d.d.x134,56-8746,40). Paskaičiavus darbo dienas nedarbingumo laikotarpiais nuo 2022 m. balandžio 13 d. iki 2022 m. balandžio 15 d., nuo 2022 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. birželio 10 d. ir nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. spalio 14 d., atmetus šventines dienas, susidaro 65 darbo dienos (nuo pirmadienio iki penktadienio (imtinai)). Nėra aišku kaip buvo paskaičiuotos 2022 m. lapkričio 22 d. atsakyme Klaipėdos aps. VPK Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui S. Skersiui nurodytos prarastos darbo pajamos, nes jei skaičiuoti to paties Policijos dep. FV nurodytą G. S. VDU - 134,56 Eur, tai 8746,40 Eur suma gautųsi, jei būtų skaičiuota už 61,237737 darbo dieną, ne už 65 d.d. (61,237737 d.d.x134,56-8746,40). Todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo paskaičiuota suma.

38. Skaičiuojant G. S. už nedarbingumo laikotarpiu negautas pajamas abiejų šalių atstovai iš už nedarbingumo laikotarpį tikėtinai gautinos sumos atima VSDFV jam nedarbingumo laikotarpiu išmokėtą ligos pašalpą, todėl kadangi atsakovo atstovo dėl prieš tai minėtų aplinkybių atlikti paskaičiavimai yra tikslesni, teismas jais vadovaujasi ir pripažįsta, kad G. S. faktiškai prarado 2312,91 Eur darbo užmokesčio, kurį būtų gavęs, jei nebūtų buvęs A. K. sužalotas, 2022 m. balandžio 13 d. šį sulaikant (8746,40 Eur - 6433,49 Eur = 2312,91 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-228-403/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis admin. byloje Nr. A-4197-756/2018).

39. Pripažintina, kad ieškovas įrodė, kad atsakovas A. K. dėl 2022 m. balandžio 13 d. jo sulaikymo metu atliktų neteisėtų veiksmų G. S. padarė viso 2688,08 Eur turtinės žalos.

42. Kaip jau minėta kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Policijos departamentas, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tik tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais, todėl ieškovui regreso tvarka iš atsakovo priteistina 2688,08 Eur turtinės žalos (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl neturtinės žalos

43. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Kaip jau minėta šioje byloje konstatuota atsakovo tyčia, nustatytos visos jo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovo veiksmai sulaikymo metu įtakoję pareigūno apysunkį sveikatos sutrikdymą, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos pareigūno sveikatai atsiradimo bei atsakovo kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovas laikomas atsakingu dėl pareigūnui padarytos žalos, ir turi pareigą regreso tvarka sumokėti ieškovui (kreditoriui) šiai žalai atlyginti nukentėjusiam pareigūnui išmokėtą išmoką (šiuo atveju įrodytą neturtinės žalos dalį).

44. Neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė.

46. Patikslintu ieškiniu prašoma priteisti ieškovui iš atsakovo regreso tvarka 36 073,89 Eur neturtinės žalos. Nurodo, kad nuo sužalojimo (2022 m. balandžio 13 d.) iki operacijos atlikimo (2022 m. rugpjūčio 4 d.) G. S. jautė skausmą dešinio peties sąnario srityje. Siekdamas pagerinti gyvenimo kokybę, sugrįžti į poilsio režimą G. S. buvo priverstas vartoti vaistus nuo skausmo bei vaistus slopinančius sąnario uždegiminį procesą. Gydymas medikamentais buvo tęsiamas ir pooperacinio gydymo periodu. Iki išnyks (jei išnyks) sveikatos pakitimai (liekamieji reiškiniai) nukentėjęs policijos pareigūnas yra atleistas (ir bus atleidžiamas ateityje) nuo fizinių ir kovinių veiksmų vykdymo. Eilinio apsilankymo gydymo įstaigoje metu, t. y. 2023 m. sausio 9 d. medicininiu pažymėjimu yra konstatuota, jog dėl patirto sužalojimo pasekmių G. S. negali užsiimti fizinės jėgos reikalaujančia veikla, todėl yra atleistas nuo sporto užsiėmimų, normatyvų laikymo. Galimybė užsiimti fizinės jėgos reikalaujančia veikla iš naujo bus vertinama 2024 metų pradžioje. Sužalotas pareigūnas fizinį skausmą dešinio peties sąnario srityje jautė ne trumpiau kaip 6 mėnesius (nuo sužalojimo iki operacijos atlikimo bei pooperaciniu laikotarpiu (į tarnybą grįžo tik 2022 m. spalio 15 d.). Tai jam sukėlė nepatogumus, nuotaikų kaitą, trikdė įprastą poilsio rėžimą ir kt. Sužalojimo liekamieji reiškiniai yra jaučiami iki šios dienos, todėl policijos pareigūnas negali gyventi tokio gyvenimo kokį gyveno iki sužalojimo, t. y. jis negali sportuoti. Jis negali palaikyti ir nebeturi tokios fizinės formos, kokią turėjo iki sužalojimo. Po sužalojimo negali dalyvauti vykdant teisės pažeidėjų sulaikymus ir daugiau atlieka administracinio pobūdžio funkcijas. Dėl to susiformavo nepasitikėjimas savimi. Atsižvelgdamas į sužalojimo aplinkybes ir, svarbiausia, pasekmes (liekamuosius reiškinius), 36 073,89 Eur kompensacijos dalis yra kompensacija policijos pareigūnui už patirtą neturtinę žalą.

47. G. S. su tokio dydžio neturtine žala sutinka, nurodydamas, kad jam ieškovo išmokėta 13,97 mėnesio VDU dydžio kompensacija (39 287,83 Eur) atlyginta tiek jo turtinė tiek neturtinė žala. Papildomai pažymėjo, kad dėl 2022 m. balandžio 13 d. atsakovo sulaikymo metu A. K. jam padaryto sužalojimo iki operacijos atlikimo (2022 m. rugpjūčio 4 d.) dėl dešinio pomentinio raumens plyšimo ir bicepso raumens ilgosios galvos išnirimo jis gyveno su skausmu. Siekdamas mažinti skausmą, nuolat vartojo vaistus nuo skausmo bei vaistus slopinančius raumenų uždegiminį procesą (pvz. Nimesil, Ibumetin). Po operacijos, maždaug iki 2022 m. rugsėjo 20 d., dar jautė intensyvų skausmą ir vartojo vaistus nuo skausmo bei uždegimo, vėliau vaistus vartodavo nereguliariai, - kai skausmas neleisdavo užmigti ar naktį prabusdavo nuo skausmo. Pooperaciniu laikotarpiu (iki reabilitacijos pabaigos) naudojo peties ir rankos įtvarą. Po operacijos apie tris savaites, naktimis miegojo atskirame kambaryje, kadangi dėl skausmo kamavo nemiga, o vaistai nepadėdavo. Po atliktos reabilitacijos skausmas sumažėjo, tapo ne toks intensyvus, padidėjo rankos judesio amplitudė. Konsultuojantis su ortopedu - traumatologu buvo paaiškinta, kad po tokios traumos, po operacijos liekamieji reiškiniai gali tęstis iki metų laiko, tačiau gali pilnai ir neatsistatyti dėl pomentinio raumens sutrumpėjimo. Kadangi buvo aktyvus gyvenime ir mėgo įvairų jėgos sportą, šiuo metu yra atsisakęs kontaktinio sporto dėl dešinės rankos susilpnėjimo bei kai kurių pratimų negalimo ir skausmingo atlikimo. Kiekvieną dieną stengiasi mankštintis, sportuoja individualiai, psichologiškai dirba su savimi, kad nepalūžtų. Atlikus didesnio intensyvumo judesius, pasireiškia dešinio peties ir krūtinės viršutinės dalies skausmai, kurie trunka apie tris dienas, kartais, kai skausmas trukdo miegui tenka vartoti vaistus nuo skausmo. Dėl patirtos traumos 2023 m. sausio 9 d. UAB „Salgymeda“ šeimos gydytojos išduota medicininė pažyma (atleisti nuo sporto užsiėmimų normatyvų laikymo), neterminuota. Dėl nurodytų aplinkybių tapo ribotas darbinių funkcijų atlikimas, po traumos ir šiuo metu, tiesiogiai nedalyvauja įtariamųjų sulaikymo operacijose, kurias tik koordinuoja. Pilnai neatsistačius po patirtos traumos ilgą laiką jam gali iškilti problemų profesinėje srityje ne tik dėl fizinių savybių, bet ir dėl psichologinių, atsiradusio dirglumo, sumažėjusio pasitikėjimo savimi. Be to dėl emocinės būklės pokyčių susijusių su apatija, nenoro kartu leisti laisvalaikio (po įvykio ir pooperacinio gydymo metu) nukentėjo ir šeimos nariai. Atsižvelgdamas į sužalojimo sunkumą, gydymo trukmę, skausmo intensyvumą, liekamuosius reiškinius (traumos pasekmes) bei tai, kad atsakovo pasipriešinimas buvo nukreiptas prieš savo tarnybines pareigas vykdantį policijos pareigūną, kompensaciją už patirtą neturtinę žalą vertina 36 073,89 Eur.

48. Atsakovo atstovo teigimu ieškovės atstovas neturtinę žalą prašo nepagrįstai didelę (36 073,89 Eur), kurios pilnai nepagrindžia ir tokią sumą nurodo faktiškai iš pradiniu ieškiniu prašytos ieškinio sumos atimdamas prašomas priteisti 3 213,94 Eur sužaloto policijos pareigūno negautas pajamas ir patirtas išlaidas (39 287,83 Eur - 3 213,94 Eur = 36 073,89 Eur). Tai, kad atsakovas turėtų atlyginti G. S. dėl sveikatos sutrikdymo patirtą neturtinę žalą neginčija. Nurodė, kad atsakovas galėtų atlyginti 4 000 Eur – 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prašoma atsižvelgti į atsakovo sunkią turtinę padėtį, į tai, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo mėnesio pajamos apie 120 Eur, nekilnojamo turto neturi. Atsakovo atstovas pažymi, kad negalima civilinėje byloje remtis ieškovo atstovo baudžiamose bylose nurodyta teismine praktika kiek iš civilinio atsakovo reiktų priteisti neturtinės žalos esant apysunkiam sužalojimui.

49. Teismas su tokiais atsakovo atstovo teiginiais nesutinka, kadangi sprendžiant klausimą dėl sveikatos sutrikdymu padarytos žalos atlyginimo kaip tik atsižvelgiama į visą aktualią praktiką, kurioje esant tam tikram sveikatos sutrikdymui galima numatyti tam tikras ribas kokio dydžio žala galėtų būti priteista nagrinėjamoje byloje, neišskiriant, ar kasacinės instancijos teismas apie tai pasisakė civilinėje ar baudžiamojoje byloje. Analizuojant teisminę praktiką dėl Policijos įstaigų neturtinės žalos priteisimo regreso tvarka sumokėjus atitinkamas sumas pareigūnams daugiausia civilinėse bylose yra pasisakyta dėl lengvo (nežymaus) sveikatos sutrikdymo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-400-513/2019), o dėl apysunkio (nesunkaus) ar sunkaus pareigūno sveikatos sutrikdymo prisiteisiant regreso tvarka neturtinę žalą praktikos norint įvertinti šią žalą reikėtų ieškoti kasacinio teismo baudžiamosiose bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-222/2017), Lietuvos apeliacinio teismo ar apygardos teismų civilinėse bylose praktikos (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-174-425/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-889-252-2016, kt.). Susipažinus su aktualia praktika už lengvą sveikatos sutrikdymą priteistinos sumos svyruoja apytiksliai nuo 600 Eur iki 3500 Eur, o už apysunkį sveikatos sutrikdymą priteista iki 54 263,52 Lt (15 715,80 Eur), o už labai sunkų iki 23000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

50. Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovo veiksmai sulaikymo metu įtakoję pareigūno sveikatos sutrikdymą, priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos pareigūno sveikatai atsiradimo bei atsakovo kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovas laikomas atsakingu dėl pareigūnui padarytą neturtinę žalą ir turi pareigą sumokėti ieškovui (kreditoriui) šiai žalai atlyginti išmokėtą išmoką (atitinkamą jos dalį). Šiuo atveju kaip teisingai atkreipė teismo dėmesį atsakovo atstovas iš G. S. išmokėtos 39 287,83 Eur sumos negalima tiesiog atimti ieškovo paskaičiuotą turtinę žalą, priteisiant likusią sumą, o priteistina reali G.S. patirta neturtinė žala (CPK 185 straipsnis).

51. Teismas, įvertinęs šioje byloje atsakovo atliktus veiksmus, kurių negalima vertinti neatsargiais sužalojant savo tarnybines pareigas atliekantį pareigūną, įvertinęs šiam pareigūnui dėl aktyvaus atsakovo pasipriešinimo jį sulaikant sąmoningai padarytą apysunkį sveikatos sutrikdymą su liekamaisiais reiškiniais, į pareigūno nedarbingumo laikotarpius, sumažėjusį fizinį pajėgumą, kas gali įtakoti ateityje jo tarnybines pareigas (pareigūnui itin aktuali gera fizinė forma, kuri nuolat yra vertinama CMEK, kitų institucijų dėl galimybės dirbti šį darbą), į tai, kad dėl patirtos traumos pareigūną reikėjo operuoti, į ilgą laiką patirtą ir tebepatiriamą skausmą dėl traumos, apribotas G. S. galimybes dirbti, judėti, sportuoti ir t.t., įvertinus, kad už tokio pobūdžio sveikatos sutrikdymą Statutas numato pakankamai didelę kompensaciją (13,97 mėnesio VDU), kuri pareigūnui ieškovo išmokėta, taip pat atsižvelgus ir į atsakovo sunkią materialinę padėtį, tačiau dar jauną amžių ir galimybes užsidirbti bei sumokėti priteistą neturtinę žalą, teismo vertinimu šiuo atveju teisingas neturtinės žalos atlyginimas būtų 10 000 Eur suma (CK 6.283 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

52. Ieškovui patikslinus reikalavimus, ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo tokio reikalavimo pareiškimo (kartu su patikslintu ieškiniu, pradiniu ieškiniu tokio reikalavimo ieškovas nereiškė) priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 2.10 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017 36-40 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau mokėtinas žyminio mokesčio dydis už tokio pobūdžio turtinį reikalavimą yra 815 Eur. Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies (32 proc.), iš atsakovo valstybei priteistina 260,80 Eur žyminio mokesčio.

55. Kadangi ieškovo ieškinys yra patenkintinas iš dalies (32 proc.), iš ieškovo atsakovui priteistina 1360 Eur advokato atstovavimo išlaidų (pateikti įrodymai, kad viso turėta 2000 Eur tokių išlaidų), kurios įvertinus bylos sudėtingumo, atstovo ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laiką neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 98 straipsnis).

56. Ieškovas ir tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismų jų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

57. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 22,92 Eur. Iš ieškovo, kurio reikalavimų netenkinta 68 proc., priteistina 15,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, o iš atsakovo šios išlaidos nepriteistinos, nes likusi suma neviršija 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268 , 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. K. 2688,08 Eur turtinės žalos, 10 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą nuostolių sumą (12 688,08 Eur) nuo tokio reikalavimo teisme pareiškimo priėmimo (2023 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Priteisti iš ieškovo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 1360 Eur atstovavimo išlaidų atsakovo A. K. naudai.

Priteisti iš atsakovo A. K. 260,80 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato į valstybės biudžetą 15,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.