Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-803-642/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-26
Bylos Nr.: e2A-803-642/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07772-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Milda Skersienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Atsakovas: A. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-803-642/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07772-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.4; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Skersienės, Vilijos Valantienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis Policijos komisariatas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. 39 287,83 Eur ieškovui padarytos žalos atlyginimą dėl turėtų nuostolių išmokėjus nukentėjusiajam pareigūnui kompensaciją už sveikatos sutrikdymą. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. balandžio 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – Klaipėdos aps. VPK KP ONTV) 3-ojo skyriaus pareigūnai atliko veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-09074-22. T. y. 2022 m. balandžio 13 d., apie 14.50 val. Klaipėdos aps. VPK KP ONTV 3-ojo skyriaus viršininkas G. S.ir Klaipėdos aps. VPK KP ONTV 3-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. B. atvyko prie garažo Nr. 30, esančio garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini), kur siekė sulaikyti A. K. – asmenį įtariamą nusikalstamos veikos (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) padarymu. Naudojant kovinių imtynių veiksmus, kuriais buvo siekiama sulaikyti aktyviais veiksmais sulaikymo vengiantį ir taip besipriešinantį nusikalstamos veikos padarymu įtariamą A. K., policijos pareigūnas G. S. patyrė fizinį poveikį, nulėmusį sužalojimą. Dėl jaučiamo stipraus skausmo dešinio peties srityje G. S. 2022 m. balandžio 13 d. apie 16.40 val. kreipėsi į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyrių. Klaipėdos aps. VPK viršininkas 2022 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 30-TE-778 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo G. S.“ pripažino, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ar gyvybei, ir nusprendė išmokėti 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Finansų valdyba apskaičiavo ir pateikė G. S. piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelę, iš kurios matyti, jog 13,97 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija sudaro 39 287,83 Eur. Apskaičiuota kompensacija buvo išmokėta pareigūnui.

Atsiliepimas

2. Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka. Nurodė, jog jis sulaikymo metu pareigūnais prisistačiusiems asmenims, nesipriešino, nei vienam jį sulaikančiam asmeniui jis nesudavė jokio smūgio ir nei vieno asmens nestūmė ar kitaip nedarė jokio poveikio į minėtų asmenų kūnus. Atsakovas teigė, kad nėra deliktinės atsakomybės sąlygų. Atsakovo nuomone, tarnybinio patikrinimo išvada tik patvirtina tai, kad pareigūnas G. S. traumą patyrė tarnybinių pareigų atlikimo metu, bet neįrodo, kad dėl G. S. traumos kaltas atsakovas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje niekur nenurodoma, kad A. K. smūgiavo pareigūnui, stūmė jį ir dėl to pastarasis galėjo griūti, ar kaip nors tyčia paveikė fizine jėga pareigūną, kuris dėl to poveikio susižalojo. Visos išdėstytos aplinkybės rodo, kad žala pareigūnui kilo ne dėl A. K. neteisėtų veiksmų, o pareigūnui neišlaikius pusiausvyros, nugriuvus ir susitrenkus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovo atstovas S. S. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

Atsiliepimas

4. Atsakovas A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nesutiko su jam pareikštais ieškinio reikalavimais.

5. Atsakovo atstovas advokatas Z. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti arba tenkinti iš dalies. Patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo A. K. 39 287,83 Eur ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.

7. Teismas nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą leidžia daryti išvadą, jog ieškovas įrodė, kad G. S. sužalojimas ir patirta trauma yra tiesiogiai susijusi su atsakovo A. K. sulaikymu ir tarp jo veiksmų sulaikymo metu ir G. S. traumos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

8. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog 2022 m. gegužės 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. S. traumos“ konstatuota, kad Klaipėdos aps. VPK KP ONTV 3-ojo skyriaus viršininkas G. S. sužalojimą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas (sužalojimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu), kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai ar gyvybei.

9. Teismas nurodė, kad policijos pareigūnų teisinės padėties ypatumus sąlygoja jų profesinės veiklos pobūdis, todėl teisės aktai nustato specifines jiems taikomas socialines garantijas. Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 4 punktas numato, jog nelaimingas atsitikimas tarnyboje, nelaimingas atsitikimas pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos – kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą, o lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Minėtos nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose (toliau – ir Sąlygos). Pagal Sąlygų 26 punktą, įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka.

10. Teismas pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 3 dalimi nustatyta pareigūnų laikino nedarbingumo, kilusio dėl su tarnyba susijusios veiklos, apmokėjimo tvarka, nurodant, kad laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo, atveju pareigūnams mokama 100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio, taikant maksimalaus ir minimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžius vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) nuostatomis dėl ligos pašalpos skaičiavimo. NADPLSDĮ 13 straipsnyje nustatyta, kad mėnesio kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, 3,2 dydžio sumos (2 dalis) ir negali būti mažesnis už ketvirtadalį Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį (3 dalis). Draudžiamosios pajamos – Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos (NADPLSDĮ 3 straipsnio 7 dalis).

11. Teismas padarė išvadą, kad išanalizavus aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atstovo argumentai, jog VSDF pareigūnui išmokėta išmokos suma turi būti mažinamas priteistinos iš atsakovo sumos dydis.

12. Teismas konstatavo, kad byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovo veiksmai sulaikymo metu įtakoję pareigūno sveikatos sutrikdymą, priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos pareigūno sveikatai atsiradimo bei atsakovo kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, teismas nurodė, kad atsakovas yra atsakingas dėl pareigūnui padarytos žalos, ir turi pareigą sumokėti ieškovui (kreditoriui) šiai žalai atlyginti išmokėtą išmoką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

13.1. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį visa apimtimi netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nukentėjusio pareigūno žalos dydžio nustatymą, vertinant regresinį reikalavimą. Ieškovas nenurodė, kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

13.2. Apeliantas pažymi, kad valstybės prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik ją įgyvendinančias valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų.

13.3. Apeliantas nurodė, kad pagal Kasacinio teismo nuosekliai plėtojamą praktiką, Policijos departamentas, atlyginęs dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.

13.4. Atsakovas pažymi, kad iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad G. S. realiai patyrė žalą, kai 65 darbo dienas buvo nedarbingas. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Finansų valdybos pateiktos piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelės matyti, kad G. S. vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 134,56 eurai. Dėl A. K. sulaikymo metu patirtos traumos G. S. negavo 8 746,40 Eur darbo užmokesčio (65x134,56=8 746,40), tačiau VSDF jam sumokėjo 6 433,49 eurų nedarbingumo pašalpą, taigi dėl įvykio jis prarado 2 212,91 Eur darbo užmokesčio, kurį būtų gavęs, jei nebūtų buvęs sužalotas. Atsakovas mano, kad tokio dydžio žala ir galėtų būti priteista Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

13.5. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas prašė ieškovo pateikti įrodymus, kokia suma kompensuota pareigūnui kaip turtinė žala, kokia suma kaip neturtinė, kiek tiksliai apmokėta gydymo išlaidų, tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė, teigdamas, kad prašoma priteisti 39 287,83 Eur suma apima tiek G. S. patirtą neturtinę žalą, tiek nuostolius dėl kreipimosi į privačias gydymo įstaigas, tiek išlaidas vaistams. Teismas dėl tokios ieškovo pozicijos sprendime visiškai nepasisakė. Atsakovo G. K. nuomone, tiek nuostoliai dėl gydymo išlaidų, tiek neturtinės žalos dydis yra įrodinėjimo dalykas ir turi būti įrodyti leistinais įrodymais, bet ne deklaratyviais teiginiais, todėl, atsakovo nuomone, G. S. nuostolių dalis dėl gydymosi išlaidų ir neturtinės žalos dydis šioje byloje neįrodytas.

Atsiliepimas

14. Ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

14.1. Apeliantas neteisingai skaičiuoja ir pateikia sužaloto policijos pareigūno nedarbingumo laikotarpį – akivaizdu, jog dėl sužalojimo policijos pareigūnas nedarbingas buvo iš viso 89 dienas. Ir tai neskaitant 11 dienų atostogų laikotarpį, kurį jis buvo priverstas išnaudoti iš anksto suplanuotoms kasmetinėms atostogoms ir kuris iš esmės virto ne atostogomis, o gydymusi.

14.2. Pažymima, kad Klaipėdos aps. VPK už sužalotą policijos pareigūną mokėjo privalomą socialinio draudimo įmoką į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) sąskaitą ir jam esant nedarbingam. Pareigūnas buvo nedarbingas tik dėl neteisėtų apelianto (atsakovo) veiksmų, kuriais buvo sutrikdyta pareigūno sveikata. Tuo laikotarpiu pareigūnas negalėjo vykdyti jam priskirtų funkcijų. Jis negalėjo atlikti ir neatliko pareigų (darbo), kurių(-o) svarba visuomenei yra neabejotina, o privaloma socialinio draudimo įmoka į VSDFV sąskaitą buvo mokama / sumokėta. Ir tai taip pat vertintina kaip praradimas.

Šalies argumentai

14.3. Ieškovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata nesieja kompensacijos tik su pareigūno patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnyje, todėl policijos įstaigos išmokama kompensacija dengia ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017). Nagrinėjamu atveju sužalotas pareigūnas fizinį skausmą dešinio peties sąnario srityje jautė ne trumpiau kaip 6 mėnesius (nuo sužalojimo (2022 m. balandžio 13 d.) iki operacijos 3 atlikimo (2022 m. rugpjūčio 4 d.) bei pooperaciniu laikotarpiu (į tarnybą grįžo tik 2022 m. spalio 15 d.). Be abejo, jog tai sukėlė nepatogumus, nuotaikų kaitą, trikdė įprastą poilsio rėžimą ir kt. Sužalojimo liekamieji reiškiniai yra jaučiami iki šios dienos, todėl policijos pareigūnas negali gyventi tokio gyvenimo, kokį gyveno iki sužalojimo, t. y. jis negali sportuoti. Policijos pareigūnas negali palaikyti ir nebeturi tokios fizinės formos, kokią turėjo iki sužalojimo. Po sužalojimo negali dalyvauti vykdant teisės pažeidėjų sulaikymus ir daugiau atlieka administracinio pobūdžio funkcijas. Dėl minėtų aplinkybių susiformavo nepasitikėjimas savimi (G. S. parodė teismo posėdžio metu). Asmens dėl sveikatos sužalojimo patirta žala yra nustatyta pagal netekto darbingumo laipsnį, vertinant asmens pajamų praradimą, sveikatos atstatymo ir palaikymo išlaidas, taip pat su prarastu darbingumu susijusius asmens patirtus dvasinius išgyvenimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atgręžtinio reikalavimo, nukreipto į žalą padariusį asmenį (atsakovą) – A. K..

18. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovas yra atsakingas dėl pareigūnui padarytos žalos ir turi pareigą sumokėti ieškovui (kreditoriui) visą šiai žalai atlyginti išmokėtą išmoką – 39 287,83 Eur. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

19. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigūnų tarnybos pobūdžio nulemtą potencialų pavojų jiems, taip pat įvertindama tai, kad gera pareigūnų sveikatos būklė yra būtina sąlyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotiną svarbą visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigūnams suteikti papildomą (palyginus su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugą.

20. Valstybės prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik ją įgyvendinančias valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų.

21. Konstitucinis Teismas dėl žalos dydžio išieškant iš žalos padariusio asmens nustatymo pasisakė, kad dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis. Policijos įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas tarnybos metu (išskyrus nedraudiminius įvykius), ar kompensacijas – tik tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba yra nužudomas, jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis dėl tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžio, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala (visiško nuostolių atlyginimo principas; lot. – restitutio in integrum). Trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

23. Pagal kasacinio teismo nuosekliai plėtojamą praktiką, policijos įstaiga, atlyginusi dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.283 straipsnyje nustatytas žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinys, nurodant, kad prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas; neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė. Pagal darbo sutartį dirbančio asmens dėl sveikatos sužalojimo patirta žala nustatoma pagal netekto darbingumo laipsnį, vertinant asmens pajamų praradimą, sveikatos atstatymo ir palaikymo išlaidas, taip pat su prarasto darbingumo dalimi susijusius asmens patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017, 23 punktas).

25. Kaip matyti iš bylos duomenų, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Finansų valdyba apskaičiavo ir pateikė G. S. piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelę, iš kurios matyti, jog 13,97 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija sudaro 39 287,83 Eur.

26. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 59 straipsnio 3 dalies 6 punktas numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą, apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

27. Taigi, policijos įstaigos G. S. dėl 2022 m. balandžio 13 d. tarnybos metu patirto sveikatos sužalojimo sumokėta kompensacija apskaičiuota, vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu policijos pareigūno patirtos žalos dydžiu. Tuo tarpu remiantis CPK 178 straipsniu, žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jis žalą patyrė, t. y. ieškovas, pareiškęs turtinį reikalavimą atsakovui ir jį susiedamas su policijos pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu. Tokia įrodinėjimo našta tenka ieškovui nes, kaip minėta, išmokėjęs kompensaciją žalą patyrusiam policijos pareigūnui, ieškovas perėmė jo, kaip nuo atsakovo nukentėjusio asmens, teises ir pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas neįrodė, kad policijos pareigūno G. S. patirta reali žala dėl sveikatos sužalojimo 2022 m. balandžio 13 d. tarnybos metu atitinka jam ieškovo išmokėtos kompensacijos dydį ir kad atsakovui kyla pareiga atlyginti būtent tokio dydžio žalą.

28. Ieškinio dėl žalos atlyginimo tenkinimui, ieškovo pareiga pagrįsti ir įrodyti kitas civilinės atsakomybės sąlygas, tame tarpe ir žalos dydį, o teismo pareiga patikrinti, ar ieškovas turi reikalavimo teisę ir ar tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 27 punktas ir kt.).

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo apimties ir sąlygų. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.

30. Kaip minėta, žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje, taigi atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, realios žalos dydžio nenustatinėjo, t. y. nesiaiškino kokią konkrečiai turtinę žalą patyrė eismo įvykyje nukentėjęs policijos pareigūnas.

31. Nagrinėjamos bylos teisingam sprendimui būtina nustatyti G. S. realiai padarytos žalos dydį, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo realiai pareigūnui padarytos žalos dydžio klausimo, netyrė aplinkybių dėl šios žalos dalinio ar visiško atlyginimo, nepasiūlė pateikti papildomų duomenų, susijusių su realiu žalos dydžiu ir tokiu būdu nenustatė į kokio dydžio žalos atlyginimą perėjo regresinis reikalavimas policijos įstaigai ir kuria kompensacijos dalimi buvo atlyginta realiai padaryta žala, t. y. neįvertino visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo, nepasisakė dėl jų sprendime. Nagrinėjamu atveju inter alia (be kita ko) turi būti nustatyta, kokia pinigų suma policijos pareigūnui buvo kompensuotos negautos darbo pajamos už darbo dienas, per kurias pareigūnas dėl ligos negalėjo vykti į darbą, įvertinti, kokio dydžio policijos pareigūnui buvo išmokėta nedarbingumo pašalpa, nustatyti, kokio dydžio darbo užmokestį policijos pareigūnas prarado dėl įvykio, t. y. kurį būtų gavęs, jei nebūtų buvęs sužalotas.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pareigūno sužalojimo pasekmes, kad byloje nėra detalių duomenų apie sužalojimo gydymo būdą, medikamentus, taikytą reabilitaciją ar kt., neturi reikšmės sprendžiant dėl pareigūno darbo užmokesčio, kurį jis būtų gavęs, jei nebūtų buvęs sužalotas, dydžio.

33. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl policijos pareigūnui išmokėtos kompensacijos priteisimo ieškovui, nesiaiškino ir nevertino, ar šia kompensacija policijos pareigūnui buvo atlyginta ir dėl sveikatos sužalojimo patirta neturtinė žala, koks šios žalos dydis.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau įvardytos pirmosios instancijos teismo netirtos ir nevertintos aplinkybės, suponuoja išvadą dėl neatskleistos bylos esmės. Ginčui tinkamai išnagrinėti reikalinga bylą iš esmės nagrinėti naujais aspektais, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir kurių neanalizavo, o tai sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi byloje reikalinga tirti aplinkybes, kurios nebuvo vertinamos pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinėjimas apeliacinio proceso metu reikštų asmens teisės į apeliaciją apribojimą.

35. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė bylos esmės, nenustatė, neištyrė ir neįvertino ieškovo reikalavimams tinkamai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių. Bylos apeliacinėje instancijoje negalima išnagrinėti iš esmės, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

36. Esant tokiai procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir atsiliepimų į juos nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

37. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovo ir atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą ir bylą kartu su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu grąžinti Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Milda SkersienėVilija ValantienėDanutė Žvinklytė