Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-361/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-11-16Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-06-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-08
Bylos Nr.
1A-58-361/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09074-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
D. K., A. K.
Advokatai
Edvardas Staponkus, Zigmas Pocius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-361/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09074-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.8.7.1; 1.1.8.14; 1.1.9.8; 1.2.23.2.2.1; 2.1.7.3; 2.1.7.4.5; 2.4.6.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Linai Gricienei,dalyvaujant prokurorui Donatui Blinstrubiui,nuteistajam D. K. ir jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,nuteistajam A. K. ir jo gynėjui advokatui Zigmui Pociui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Zigmo Pociaus, nuteistojo D. K. gynėjo advokato E. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę nuspręsta įskaityti A. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką – nuo 2022 m. balandžio 13 d. iki bausmės vykdymo pradžios.

D. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

D. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. balandžio 13 d. atliekant kratą A. K. gyvenamoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), paimtus pinigus – 3 750 Eur ir 540 Eur, kurie buvo rasti ir paimti atliekant kratą A. K. naudojamoje transporto priemonėje ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastoje piniginėje, iš viso – 4 290 Eur, kurie yra saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti valstybės nuosavybėn kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis nuosprendžiui įsiteisėjus iš A. K. nuspręsta konfiskuoti valstybės nuosavybėn 6 200 Eur, t. y. nusikaltimo darymui panaudotų pinigų vertę atitinkančią pinigų sumą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas su D. K., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), narkotinę medžiagą – kokainą, ir psichotropinę medžiagą – MDMA, o būtent: jis, veikdamas bendrai su D. K., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs 2022 m. balandžio 13 d. garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iki 16.15 val. laikė 1 310,347 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kol jas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, tuo pat metu savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iki maždaug 18.20 val., laikė 38,823 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), du folijos lankstinukus, kurių viduje buvo 0,464 g narkotinės medžiagos – kokaino – ir 62 vnt. tablečių, kurių sudėtyje iš viso buvo 0,752 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kol jas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taigi A. K. laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

2. D. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas su A. K., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), narkotinę medžiagą – kokainą, ir psichotropinę medžiagą – MDMA, o būtent: jis, veikdamas bendrai su A. K., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs, 2022 m. balandžio 13 d., garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iki 16.15 val. laikė 1 310,347 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kol jas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, tuo pat metu savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iki maždaug 18.20 val. laikė 38,823 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), du folijos lankstinukus, kurių viduje buvo 0,464 g narkotinės medžiagos – kokaino – ir 62 vnt. tablečių, kurių sudėtyje iš viso buvo 0,752 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kol jas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu D. K. laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

3. Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Z. Pocius apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti kaip neįrodytą A. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, ir sušvelninti A. K. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį skirtą bausmę.

3.1. Teigia, kad teismas nuosprendyje pripažino, jog A. K. nusikaltimą padarė veikdamas su D. K. ir A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė. Mano, kad ši A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė neįrodyta. A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad jis su tėvu D. K. garaže ne kartą rūkė „žolę“, D. K. matė garaže esančias narkotines medžiagas, tačiau narkotinių medžiagų nefasavo, jų niekam nerealizavo, jokio susitarimo su D. K. daryti BK 260 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką nei žodžiu, nei veiksmais nebuvo. D. K. taip pat neigė, kad garaže laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, o parodė, kad žinojo, jog garaže sūnus A. K. laiko narkotines medžiagas, kartu su sūnumi yra jas rūkęs, tačiau narkotinių medžiagų niekam nepardavė ir kitaip niekam neplatino.

3.2. Motyvuodamas, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupė, teismas vadovavosi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu vaizdo ir garso fiksavimo priemonėmis garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, užfiksuotais duomenimis ir kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusio pareigūno liudytojo R. K. nuomone, kad A. K. veikė bendrininkų grupe su D. K.. Iš tiesų, filmuotoje medžiagoje fiksuota, kad A. K. ir D. K. bendrauja garaže, kartu rūko „žolę“, tačiau joje nefiksuotas nė vienas faktas, kad D. K. kam nors parduotų narkotines medžiagas ar kitaip jas platintų. Byloje nėra nė vieno asmens, kuris patvirtintų, kad iš A. K. ar D. K. pirko narkotines medžiagas. Liudytojo R. K. parodymai, kad teisėsaugos institucijos neturėjo galimybės nustatyti tokio asmens ar nustatyti vaizdo įrašuose užfiksuoto Tomo tapatybės (žinant teisėsaugos institucijų šiuolaikines galimybes), vertintini itin kritiškai. Teismas gana detaliai išanalizavo kasacinio teismo praktiką dėl bendrininkavimo instituto, tačiau, pripažindamas A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė, visiškai nenurodė faktinių aplinkybių, kuriomis ją pagrindžia. Teismas deklaratyviai konstatavo, kad „byloje esantys vaizdo įrašų turinys, jais užfiksuotas bendravimo intensyvumas, atskleidžia, kad kaltinamieji jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko bendrai.“ Vaizdo įrašuose, gynybos nuomone, neužfiksuoti jokie objektyvūs duomenys, kurie leistų teigti, kad D. K. darė kokius nors nusikalstamus veiksmus. Iš vaizdo įrašų galima daryti tik prielaidą, kad jis galėjo bendrininkauti su A. K., tačiau prielaidomis nuosprendis negali būti grindžiamas. Intensyvus bendravimas tarp kartu gyvenančių sūnaus ir tėvo negali būti vertinamas kaip aplinkybė, rodanti, kad jie kartu padarė kokius nors nusikalstamus veiksmus.

3.3. Skirdamas bausmę A. K. teismas vadovavosi BK 41, 54 straipsnių reikalavimais, tačiau pripažinus, kad nusikaltimą jis padarė nesant jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikaltimą padarė bendrininkų grupė), įvertinus jo jauną amžių, šeiminę padėtį (vedęs), teigiamą charakteristiką iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, darytina išvada, kad teisinga jam skirti minimalią BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

4. Nuteistojo D. K. gynėjas advokatas E. Staponkus apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį D. K..

4.1. Argumentuoja, jog nuosprendis D. K. yra aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis). D. K. kaltę teismas grindė ne nenuginčytinais, objektyvais ir abejonių nekeliančiais įrodymais, o prielaidomis, kad jis galėjo įvykdyti jam inkriminuotą veiką. Teismas nekonkretizavo ir nedetalizavo, kokie įrodymai įrodo būtent D. K. kaltę, o tik konstatavo, jog išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą teismas daro abejonių nekeliančią išvadą, kad D. K. įvykdė jam inkriminuotą veiką.

4.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad D. K. nuteistas kartu su savo sūnumi A. K., su kuriuo jį sieja labai tamprūs socialiniai giminystės ryšiai. Nevedęs sūnus gyvena močiutės (D. K. mamos) bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atskirame kambaryje. Bute, nesant savininkės, gyvena ir D. K., čia jis laiko savo daiktus, dalį santaupų. Byloje vienintelis kaltinimo liudytojas – kriminalinės žvalgybos veiksmus, slaptą sekimą organizavęs policijos pareigūnas R. K. – tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme neparodė, jog pradinėje informacijos gavimo dėl narkotinių medžiagų platinimo stadijoje buvo gauta kokių nors duomenų, kad narkotinių medžiagų platinimu užsiima D. K., o nurodė, jog tokie duomenys buvo gauti tik apie A. K.. Todėl iš tokių šio liudytojo parodymų galima padaryti išvadą, jog jeigu D. K. būtų užsiėmęs šia veikla, tai tokia informacija jau pirminėje stadijoje būtų žinoma teisėsaugai, tačiau tokios informacijos nebuvo. Be to, šis liudytojas teisme parodė, jog apie tai, kad D. K. kartu su savo sūnumi užsiiminėjo narkotinių medžiagų platinimu, nėra jokių kitų įrodymų, kaip tik vaizdo įrašai. Tačiau ir šio liudytojo nurodytuose vaizdo įrašuose, slapta darytuose D. K. priklausančiame garaže, taip pat nėra jokių įrodymų, jog D. K., veikdamas bendrai su savo sūnumi A. kaip bendrininkas, dalyvavo platinant narkotines medžiagas. Nuteistojo A. K. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apie tėvą D. K. buvo nuoseklūs. A. K. parodė, kad: narkotines medžiagas laikė tėvui priklausančiame garaže; šias medžiagas įgijo tėvui nežinant; susitarimo su tėvu įgyti narkotines medžiagas, jas laikyti garaže ir realizuoti nebuvo; tėvas prie jo įsigytų narkotinių medžiagų platinimo neprisidėjo; jokių pinigų, kuriuos tėvas laikė bute, iš tėvo narkotinių medžiagų įsigijimui neprašė, neėmė ir nesiskolino; apie narkotinių medžiagų laikymą garaže tėvas sužinojo tik tada, kada norėdamas padėti tėvui nevartoti alkoholio, nes tėvas turėjo tam priklausomybę, pasiūlė jam pakaitalą vietoje alkoholio – organizmui nuraminti, išeiti iš stresinės situacijos – kanapių rūkymą; kadangi jis pats buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tai narkotinių medžiagų svėrimui, rūkymui buvo įsigijęs atitinkamą įrangą – smulkintuvą, svarstykles, rūkymo pypkę – ir ją laikė garaže; tėvas buvo ne narkotinių medžiagų platintojas, o vartotojas. Tai, kad D. K. tikrai turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, matyti iš Tarptautinio žmogaus rezervinių galimybių Instituto atstovybės Lietuvoje psichiatrinio kabineto 2016 m. spalio 16 d. pažymos, kad jis priėmė blaivybės įžadą 6 metams. A. K. taip pat parodė, jog kratos metu jo namuose rastos kanapės (antžeminės dalys), kokainas ir 62 tabletės, kuriose buvo psichotropinės medžiagos – MDMA, priklausė jam, nurodė jų įsigijimo aplinkybes, tačiau jos nebuvo skirtos pardavimui ir tėvas apie šių medžiagų buvimą bute nežinojo, prie jų įsigijimo platinimo tikslu neprisidėjo, jis vienas atskirai ar kartu su tėvu jų realizuoti neplanavo.

4.3. Minėtus A. K. parodymus patvirtino ir jo tėvas D. K., kuris parodė, jog: jokio susitarimo su sūnumi, kad jis pirks narkotines medžiagas, siekdamas jas platinti, laikyti garaže, nebuvo; jis pinigų narkotinių medžiagų pirkimui sūnui nedavė, o sūnus tam tikslui jo jokių pinigų ir neprašė; narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių nežino, tačiau žino, kad jos buvo laikomos garaže; tai, kad sūnus narkotines medžiagas realizuodavo kitiems asmenims, nežinojo, tačiau matė ir žino, kad narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis – rūkymui sūnus pavaišindavo į garažą atėjusius asmenis, iš jų ir nuosprendyje minimą garažo kaimyną T.; jis pats taip pat rūkydavo šias kanapes, tačiau už tai sūnui mokėti nereikėjo; kadangi įgytos narkotinės medžiagos priklausė sūnui, jo buvo įgytos už jo lėšas ir buvo jo nuosavybė, tai jis prie šių narkotinių medžiagų fasavimo, svėrimo, saugojimo ir, jei jos buvo realizuojamos, pardavimo neprisidėjo. Tai buvo grynai sūnaus reikalas.

4.4. Teismas nuosprendyje kaltinamųjų A. K. ir D. K. parodymus įvertino kritiškai – kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkų nusikaltimą, o kaltinamojo A. K. parodymus – kaip bandymą padėti tėvui išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendyje teigiama, kad kaltinamųjų teisme duoti parodymai paneigti ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma. Nors D. K. neigė, jog yra susijęs su bute ir garaže rastomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ir tvirtino, jog pats tik rūkė „žolę“, kurią sūnus turėjo savo reikmėms, ir su šių medžiagų platinimu niekaip nėra susijęs, o A. K. tvirtino, kad narkotinių medžiagų realizavimu užsiimdavo tik jis vienas, tėvas nieko nedarydavo, tačiau iš byloje surinktų įrodymų visumos galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog abu kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. – neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ( antžeminių dalių), kokainą ir psichotropinę medžiagą – MDMA. D. K. yra nuteistas būtent už didelį narkotinės ar psichotropinės medžiagos įgijimą ir laikymą siekiant jas platinti. Byloje jokių objektyvių duomenų apie tai, kad D. K. įgijo nurodytą nuosprendyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, nėra. A. K. parodė, jog būtent jis inkriminuotas narkotines medžiagas pats įgijo nežinant D. K., nurodė jų įgijimo aplinkybes. Šie A. K. parodymai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybių byloje nėra paneigti, todėl teismas nepagrįstai motyvavo, jog D. K. veikdamas bendrininkų grupe su A. K. įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas. Tokie teismo motyvai nepagrįsti jokiais objektyviais ir nenuginčytinais įrodymais, o tik yra prielaida apie tokios D. K. veikos galimumą.

4.5. BK 260 straipsnio dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymą. Jų laikymas – tai psichotropinių ir narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos: su savimi, patalpose, slėptuvėje ar kitose vietose (kasacinės bylos Nr. 2K-P-218/2009, 2K-162/2011, 2K-53-895/2016). Byloje yra neginčijamai nustatyta, jog A. K. narkotines ir psichotropines medžiagas laikė tėvui priklausančiame garaže, kuriuo ir jis naudojosi ir turėjo garažo raktus, bei močiutei priklausančiame bute, kuriame ir pats gyveno atskirame kambaryje, tačiau jokiu būdu šiose vietose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nelaikė D. K., kadangi jis jų bendrininkų grupe su sūnumi neįgijo, jokios teisės jomis disponuoti neturėjo ir nedisponavo, jų nei vienas, nei derindamas su sūnumi nerealizavo. Teismas kaltinimą, jog D. K. jam priklausančiame garaže laikė nuosprendyje nurodytą kanapių (antžeminių dalių) kiekį, iš esmės grindžia kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais su jų priedais – vaizdo medžiaga.

4.6. 2021 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 ir 11 straipsniais buvo sankcionuotas slaptas patekimas į A. K. naudojamą garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dėl techninių priemonių – vaizdo ir garso technikos įrengimo bei jos panaudojimo specialia tvarka, siekiant kontroliuoti ir fiksuoti A. K. pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus su galimais jo bendrininkais, nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. vasario 17 d. Iš 2022 m. kovo 22 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog po slapta D. K. priklaususiame garaže techninių priemonių įrengimo užfiksuota, jog 2022 m. vasario 12 ir 15 d. garaže lankosi A. K., kuris galbūt fasuoja narkotines medžiagas, o antrąją fiksavimo dieną jas netgi parduoda į garažą užėjusiam nenustatytam asmeniui. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiais atvejais D. K. su sūnumi garaže nebuvo. Iš 2022 m. kovo 22 d. vyr. tyrėjos G. R. tarnybinio pranešimo matyti, jog šio protokolo pagrindu, kad A. K. galbūt disponuoja narkotinėmis medžiagomis ir jas platina, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09074-22. 2022 m. kovo 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, priimta ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09074-22, tenkintas prokuratūros prašymas ir leista slapta įrengti vaizdo ir garso techniką ir ja leista atlikti slaptą A. K. sekimą nurodytame garaže nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. birželio 25 d. Iš byloje esančių slapto sekimo protokolų matyti, jog A. K. buvimas garaže fiksuotas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 12 d. iki 2022 m. balandžio 13 d., iš viso – 16 kartų. Iš šių atvejų matyti, jog A. K. ir jo tėvo D. K. buvimas kartu garaže fiksuotas 6 kartus: 2022 m. kovo 26, 31, balandžio 1, 7, 9, 12 dienomis. Jeigu būtų galima tikėti slapto sekimo protokolų duomenimis, tai pagrindinis narkotinių medžiagų išfasavimas į atskirus paketus, kai A. K., nedalyvaujant D. K., beveik valandos laikotarpiu išfasavo ne mažiau kaip 20 atskirų paketų, vyko 2022 m. kovo 25 d. Iš protokolo matyti, jog išfasuotos narkotinės medžiagos buvo laikomos plastikiniame maiše, o šis laikomas kuprinėje kairiajame garažo kampe. Iš tų 6 kartų, kai D. K. kartu su sūnumi buvo garaže, nustatyti 4 atvejai, kai į garažą atėjo ir pašaliniai asmenys. Matyti, jog 3 atvejais, iš jų ir du kartus atėjus T., specialia pypke buvo rūkomos kanapės, o ketvirtuoju atveju – pašalinis asmuo garaže užtruko tik 3 minutes ir jokio kontakto su D. K. neturėjo. Būnant garaže pašaliniams asmenims, iš jų ir T., nėra nustatyta, kad D. K. iš šių asmenų būtų paėmęs kokius nors pinigus, šiems asmenims pats ką nors perdavęs, aktyviai su jais bendravęs. Matyti, jog pinigines kupiūras iš šių asmenų paima A. K., kuris galbūt perduoda jiems ir narkotinę medžiagą. Taip pat akivaizdžiai matyti, jog D. K. nė karto nelindo į kuprinę, kurioje galbūt buvo laikomos narkotinės medžiagos, jis jų nepakavo ir nesvėrė, įpakavimo maišelių su žiebtuvėliu neuždegindavo, taigi jokių aktyvių veiksmų neatliko, o buvo tik pasyvus stebėtojas. Nenustatyta ir jokie tėvo ir sūnaus pokalbiai, kuriuose būtų kalbama narkotinių medžiagų pardavimo tema – apie įgytų narkotinių medžiagų kiekį, sumokėtą pinigų sumą, fasuojamų dozių svorį, kainą, pelną, jo pasidalijimą ir pan. Taip pat nėra nustatyta, jog ant garaže rastų kuprinių, plastikinių paketų būtų rasti D. K. DNR. Kaip matyti, tai garažo kaimynas T. buvo pastovus D. K. garažo lankytojas, nes užfiksuotas jame ne kartą, ir kaip A. K. pažįstamas nemokamai gaudavo parūkyti kanapių, todėl buvo suinteresuotas atvykti į garažą. Todėl tik tokia prasme ir reikia traktuoti 2022 m. balandžio 1 d. D. K. sūnui pasakytus žodžius, jog reikia paskambinti T., kad praneštų apie savo atvykimą į garažą, turint omenyje, kad T. ateis parūkyti „žolės“. Šio D. K. telefoninio skambučio T. negalima traktuoti kaip raginimo atvykti į garažą pirkti narkotinių medžiagų, kaip galbūt tai vertina teismas.

4.7. 2022 m. balandžio 12 d. vakare, sūnui ir tėvui būnant garaže, A. tėvui parodė narkotinę medžiagą ir pasakė, jog tai nauja partija, kad jis rytoj rytą ją paragautų. Iš šio A. K. pasakymo tėvui akivaizdžiai matyti, jog naujas narkotinių medžiagų partijas jis įgyja nežinant D. K., kad veikia savo nuožiūra ir interesais. Jei tėvas būtų bendrininkas šiame versle, tai apie naujų narkotinių medžiagų atvejus jis sūnaus būtų informuojamas, su juo būtų tai aptarinėjama, derinama ir pan., nes tai logiška ir gyvenimiška. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad narkotinės bei psichotropinės medžiagos, rastos garaže bei bute, būtų priklausiusios ne A. K., o bendrai abiem K. Nesant bendros narkotinių medžiagų priklausomybės, tikslo jas kartu įgyti platinimo tikslu, bendrų veiksmų jas platinant, D. K. jos neįgijus ir nedisponuojant, negalima ir jo baudžiamoji atsakomybė.

4.8. Byloje nėra nustatyta, kad D. K., nesant susitarimo su sūnumi bendrai įgyti narkotines medžiagas siekiant jas toliau platinti, prie jų platinimo prisidėjo savo kokiais nors konkliudentiniais veiksmais jau po narkotinių medžiagų įgijimo. Jei sūnus garaže ir platino narkotines medžiagas tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tai prie šio platinimo D. K., kad ir būdamas garaže sandorio metu, niekuo neprisidėjo. Vien tai, kad jis žinojo apie garaže laikomas narkotines medžiagas, galbūt apie tai, kad sūnus garaže platina narkotines medžiagas, buvimas tuo pačiu metu garaže, neužtraukia jam jokios baudžiamosios atsakomybės, nes atsakomybė pagal BK 238 straipsnį numatyta tik už nepranešimą apie labai sunkų nusikaltimą, o BK 260 straipsnio 2 dalis šiai nusikaltimų kategorijai nepriskiriama. Akivaizdu, jog pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, nenorėdamas sūnui blogos baigties, D. K. galėjo duoti neteisingus parodymus dėl jam žinomų bylos aplinkybių, bet tai darė grynai nenorėdamas pakenkti savo sūnui, be to, jis galėjo atsisakyti duoti parodymus prieš šeimos narį (BPK 82 straipsnio 2 punktas) ar atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką (BPK 21 straipsnio 4 dalis).

Šalies argumentai

4.9. Prie šios bylos pridėti ne visi daiktiniai įrodymai. Kratos metu nepaimta ir prie bylos nepridėta narkotinių medžiagų rūkymo pypkė, kuri, gynybos nuomone, reikšminga kaltinamiesiems, kadangi patvirtina A. K. keliamą versiją, jog norėdamas atpratinti tėvą nuo alkoholio vartojimo duodavo jam rūkyti kanapių, ir tai ne kartą fiksuota vaizdo medžiagoje. Nėra prie bylos pridėta vaizdo medžiaga, iš kurios būtų matyti, jog D. K., nedalyvaujant sūnui, pats vienas garaže rūko „žolę“, o tai, D. K. teigimu, buvo daugkartiniai atvejai. Kai sūnus jam nurodė, jog „pabandytų“ narkotines medžiagas iš naujos partijos, jis šias narkotines medžiagas garaže rūkė 2022 m. balandžio 13 d. ryte (kratos atlikimo garaže ir sūnaus sulaikymo diena ), tačiau vaizdo medžiaga apie šį jo apsilankymą prie bylos nepridėta. Taigi akivaizdu, kad pridėta prie bylos vaizdo medžiaga atrinkta selektyviai ir ji palanki kaltinimo pusei. Išsamios vaizdo medžiagos buvimas baudžiamojoje byloje akivaizdžiau parodytų, jog D. K. nebuvo narkotinių medžiagų platintojas, o tik jų vartotojas. Nesant byloje tokių būtinų įrodymų yra iš esmės pažeistas rungimosi principas ir kartu kaltinamojo teisė į tinkamą gynybą. Todėl, įvertinus byloje esančią medžiagą – slapto sekimo protokolus ir vaizdo medžiagą, galima daryti vienintelę išvadą, jog iš šios medžiagos daryti abejonių nekeliančią išvadą, kaip tai teigiama nuosprendyje, jog abu kaltinamieji, veikdami bendrininku grupe, padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, negalima. Priešingai, ši bylos medžiaga patvirtina, jog D. K. jam inkriminuotos veikos neįvykdė, o apkaltinamasis nuosprendis jam priimtas remiantis prielaidomis ir spėlionėmis, o ne objektyviais, byloje surinktais ir nenuginčytinais įrodymais.

4.10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavysta jų pašalinti. Aiškinant in dubio pro reo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali iškilti abejonės, aiškinimas kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių ( nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK numatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-30-689/2018). Būtent šių nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų nesilaikė teismas, nes apkaltinamąjį nuosprendį D. K. grindė prielaidomis. Byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių pastarojo kaltės įrodymų.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistųjų A. K. ir D. K. gynėjų apeliaciniai skundai atmetami.

6. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. ir D. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdami bendrai, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

7. Nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo A. K. paskirta bausme, prašo ją sušvelninti, teigdamas, jog byloje neįrodyta A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su D. K.; vaizdo įrašuose neužfiksuota nė vieno fakto, jog D. K. kam nors pardavė narkotines ir psichotropines medžiagas ar kitaip jas platino ar darė kokius nors kitus nusikalstamus veiksmus; iš vaizdo įrašų galima daryti tik prielaidą, kad D. K. galėjo bendrininkauti su A. K..

8. Nuteistojo D. K. gynėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nusikalstamą veiką A. K. ir D. K. padarė veikdami bendrininkų grupe, teigdamas, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog D. K., veikdamas bendrai su savo sūnumi A. K., dalyvavo platinant narkotines ir psichotropines medžiagas. Argumentuoja, jog pradinė žvalgybos informacija dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo buvo gauta tik apie A. K., o D. K. patvirtino A. K. parodymus, jog narkotines ir psichotropines medžiagas sūnus įgijo jam nežinant ir laikė jam (tėvui) priklausančiame garaže, dėl šių medžiagų įgijimo ir realizavimo jie nesitarė, prie šių medžiagų platinimo jis neprisidėjo. D. K. tik pasyviai stebėjo sūnaus prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis garaže, ten ir pats vartojo šias medžiagas su paties pasikviestu garažo kaimynu T., nes sūnus davė kaip pakaitalą nuo priklausomybės alkoholiui parūkyti kanapių. Apie bute pareigūnų rastas narkotines ir psichotropines medžiagas D. K. taip pat nieko nežinojo ir prie jų įsigijimo platinimo tikslu neprisidėjo. Galiausiai iš vaizdo įrašuose užfiksuotų 6 kartų, kai D. K. kartu su sūnumi buvo garaže, nustatyti 4 atvejai, kai į garažą atėjo pašaliniai asmenys, iš kurių trimis atvejais, o iš jų du kartus su „T., specialia pypke buvo rūkomos kanapės, o ketvirtuoju – pašalinis asmuo garaže užtruko tik 3 minutes ir jokio kontakto su D. K. neturėjo. Būnant garaže pašaliniams asmenims, iš jų ir T., nėra nustatyta, kad D. K. iš šių asmenų būtų paėmęs pinigus ar jiems ką nors perdavęs, aktyviai su jais bendravęs, o pinigus už perduotas narkotines medžiagas iš jų paėmė A. K.. D. K. nelindo į kuprinę, kurioje galbūt buvo laikomos narkotinės medžiagos, jų nepakavo, nesvėrė, įpakavimo maišelių su žiebtuvėliu neuždegindavo, taigi jokių aktyvių veiksmų neatliko, o buvo tik pasyvus stebėtojas. Taip pat nenustatyta ir jokių tėvo ir sūnaus pokalbių narkotinių medžiagų pardavimo tema apie įgytų narkotinių medžiagų kiekį, sumokėtas pinigų sumas, fasuojamų dozių svorį, kainą, pelną, jo pasidalijimą ir pan. Nenustatyta, kad ant garaže rastų kuprinių, plastikinių paketų būtų rasti D. K. DNR pėdsakai. Tokie gynėjo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia teigti, jog gynėjas apskritai kvestionuoja D. K. dalyvavimą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme.

9. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliantų skundų argumentais nesutinka. Apeliantų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį A. K. ir D. K. ar D. K. išteisinti. Apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai, nešališkai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, bei jais vadovaudamasis padarė pagrįstas išvadas dėl A. K. ir D. K. kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kiekvieno iš jų kaltę įrodo byloje nustatyta ir nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas tiek dėl A. K., tiek dėl D. K. atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdžio bei kaltės.

10. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir darytinų išvadų teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistieji ir jų gynėjai, savaime nereiškia, kad teismas priėmė neteisėtą nuosprendį remdamasis prieštaringais parodymais ir prielaidomis.

11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistųjų gynėjų apeliacinių skundų argumentus, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą – peržiūrėjusi teismo posėdyje aktualius vaizdo įrašus, susijusius su nuteistuoju D. K.: Nr. 20220326_191106 (į garažą pirmasis ateina A., po to jo tėvas D. su klientu „T.“, klientas, matant tėvui, išsitraukia piniginę ir paduoda pinigus A., o A. paduoda klientui paketą, tėvas toliau stebi kaip sūnus pakuoja ir perduoda prekę klientui, paima stiklinę pypkę (įrašo laikas nuo 06.22 min. iki 09.13 min.), Nr. 20220326_192116 (garaže tėvas pasiima ir išeina su stikline rūkymo pypke (įrašo laikas nuo 00.01 min. iki 00.30 min.), po to į garažą grįžta jis, sūnus ir klientas, A. nešasi šią pypkę, paima narkotinių medžiagų paketą, tėvas su klientas stebi kaip A. ruošia rūkymui narkotines medžiagas, A. kreipiasi į klientą „T.“ vardu ir tėvas šį klientą įvardija „T.“(įrašo laikas nuo 06.54 min. iki 07.03 min.), pirmasis užsirūko A. (įrašo 03.05 min.), o taip pat, vaizdo įrašus: Nr. 20220323_193126 (garaže klientas „T.“ perima iš A. stiklinę rūkymo pypkę, rūko (įrašo laikas 00.51 min.), po to, rūko tėvas (įrašo laikas 03.07 min.), Nr. 20220331_175955 (garaže A. atsineša popierinį paketą, paima dulkių siurblį), Nr. 20220331_181005 (garaže yra A., ateina tėvas ir iš savo avimo kairės kojos sportinio batelio, iš už kojinės, ištraukia ir perduoda sūnui paketėlį (žr. įrašo laiką nuo 02.56 min. iki 03.06 min.), tėvas ir sūnus bendrauja esant įjungtam ir garsiai veikiančiam dulkių siurbliui), Nr. 20220331_182015 (garaže tėvas ir sūnus toliau bendrauja esant įjungtam dulkių siurbliui, girdėti kaip tėvas į sūnaus svarstymus, kad jam atrodo, jog gali būti liūdnai jei mentai čia valkiojasi, atsako, kad jis nežino (įrašo laikas nuo 00.40 min. iki 00.45 min.), toliau tėvas kalbasi su sūnumi ir sako, kad asmuo jam sakė paimti porą porcijų (įrašo laikas nuo 01.56 min. iki 01.58 min.), jie aptarinėja klientų išvaizdą, A. ruošia rūkymui narkotines medžiagas, sako tėvui, jog kažką reikia daryti, kad kažkas paimtų pinigus (įrašo laikas nuo 03.31 min. iki 03.33 min.), po to, ateina klientas „T.“ ir sako, kad išsiurbliavo, kol jie kalbėjosi ir jiedu perduoda rūkyti jam A. paruoštą pypkę), Nr. 20220401_184036 (garaže yra tėvas ir sūnus, matant tėvui, sūnus tvarko kuprines, deda į jas paketus, sūnus teiraujasi, ar tėvas parašė žinutę, kalbasi kur važiuos, tėvas stebi kaip sūnus išpakuoja paketą, o išgirdęs automobilio padangų garsą lauke, greitai išeina iš garažo, po to grįžta su klientu, kuris prieina prie A., paduoda jam pinigus, o A. perduoda jam paketą bei grąžą (įrašo laikas nuo 08.50 min. iki 09.23 min.), Nr. 20220401_185046 (garaže tėvas ir sūnus rūko pypkę su klientu, baigus rūkyti, A. padeda paketus į minkštasuolį), Nr. 20220407_190056 (garaže A. tikrina kuprinę, girdėti kaip klientas klausia ar jo diskai neraižyti), Nr. 20220407_191106 (garaže yra tėvas, sūnus ir klientas, o pastarasis paduoda pinigus A., A. paima paketą, tėvas visa tai mato ir jie bendrauja su klientu), Nr. 20220409_150705, Nr. 20220412_190459 (garaže tėvas supakuoja paketą, išsineša šį paketą, vėl grįžta ir vėl išeina), Nr. 20220412_191509 (garaže tėvas pasiima kažkokį paketą, po to ateiną sūnus A. ateina, paima kuprinę, iš jos paima paketą ir sveria, tuo pat metu klausia tėvo, ar jis turi, o tėvas atsako, kas ne, o tada ateina tėvas sako, kad būtinai reikia užsipilti), Nr. 20220413_180328 (tėvas vaikšto po garažą, kartu su juo yra atėjusi moteris, tėvas eina prie vietų kur buvo kuprinės su paketais ir sako, kad nebėra kurpinių, tikrina minkštasuolį, kuriame taip pat buvo narkotinės medžiagos, svarstyklės ir sako, kad nieko nebėra ir pasako, kad sūnelis pakliuvo gerai (įrašo laikas nuo 02.47 min. iki 03.06 min.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas trūkumų neturi. Apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, išanalizuodamas kiekvieną jų atskirai, juos gretindamas ir jungdamas į vientisą loginę grandinę ir jais vadovaudamasis padarė pagrįstas išvadas dėl A. K. ir D. K. kaltės. Nuosprendis savo forma bei turiniu atitinka BPK jam keliamus reikalavimus. Nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet ir pateiktas aiškus įrodymų vertinimas, išdėstytos motyvuotos išvados bei motyvuotai atsakyta į gynybos baigiamųjų kalbų metu iškeltus klausimus.

12. Nors apeliantai kvestionuoja A. K. ir D. K. veikimo bendrininkų grupe aplinkybę, tačiau tokia gynybos pozicija atmestina kaip nepagrįsta. Apylinkės teismas nuosprendyje motyvuotai pagrindė, jog abu kaltinamieji, būtent veikdami bendrininkų grupe, padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. – tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgiję, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kokainą, ir psichotropinę medžiagą – MDMA. Apylinkės teismas, teismo posėdyje išsamiai ištyręs 2022 m. kovo 22 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, 2022 m. balandžio 13 d. ir 2022 m. birželio 9 d. slaptų sekimų protokoluose užfiksuotus duomenis (t. 1, b. l. 26–32, 65–67, 68–74), Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties Nr. S1-571RN pagrindu (t. 1, b. l. 26–32) garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, padarytose vaizdo ir garso įrašuose laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 12 d. iki 2022 m. balandžio 13 d. užfiksuotus D. K. kartu su A. K. atliktus veiksmus, jų pokalbius, kartu remdamasis informatyviais ir patikimais liudytojo R. K. – pareigūno, atlikusio žvalgybinius veiksmus, parodymais apie stebėtus ir fiksuotus kaltinamųjų veiksmus garaže, taip pat ištyręs 2022 m. balandžio 13 d. kratų, kurios atliktos A. K. ir D. K. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir jo pagalbinėse patalpose bei A. K. naudojamo garažo patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, protokoluose užfiksuotus duomenis (t. 1, b. l. 103–116, t. 2, b. l. 5–23), pagrįstai šių duomenų visumą įvertino kaip įrodymus, kurie patvirtina kaltinamųjų kaltę, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką bendrininkų grupe.

13. Todėl kaip pagrįstos vertinamos apylinkės teismo padarytos išvados, jog kai D. K. su A. K. būdavo garaže, ten buvo sveriamos, fasuojamos ir realizuojamos narkotinės medžiagos, o D. K. šiame procese dalyvavo aktyviai – kvietė asmenį, kuriam buvo perduodamos medžiagos (T.), apžiūrinėjo fasuojamas medžiagas, jas uostė, rūkė. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo vertinimu, jog D. K. žinojo ir suprato, kad garaže yra laikomas didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių, matė ir suprato, kad jos yra parduodamos, t. y. buvo laikomos siekiant jas parduoti bei kitaip platinti. D. K. ir pats duodavo parūkyti „žolės“ atėjusiems jo draugams, sūnaus klientams, o kartą, kaip užfiksuota vaizdo ir garso įraše Nr. 20220331_181005, ir pats atnešė į garažą paketą ir padavė jį sūnui, prie stalo fasuojančiam narkotines medžiagas. Galiausiai apylinkės teismas pagrįstai motyvavo, jog būtent D. K. suteikė priemones, reikalingas nusikaltimui daryti, t. y. savo garažą, kuriame ir buvo laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos.

14. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmais surinktų duomenų (slapto sekimo, vaizdo ir garso įrašų garaže) apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog šie duomenys patvirtina nevienkartinį, pakankamai intensyvų abiejų kaltinamųjų tarpusavio bendravimą – A. K. ateidavo į garažą, pasidėdavo ten narkotines medžiagas, jas sverdavo, fasuodavo, dalį jų išsinešdavo, garaže susitikdavo su klientais ir už atlygį perduodavo jiems narkotines medžiagas, o D. K. – taip pat ne kartą buvo garaže su A. K., matė, kaip sūnus A. K. sveria, fasuoja narkotines medžiagas, kontaktavo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų įgijėjais bei pats vartojo su klientais narkotines medžiagas. Aplinkybės, jog D. K. vartojo narkotines medžiagas garaže ir su garažo kaimynu T., ar tai, jog neva sūnus tik davė tėvui parūkyti su T. kanapių ir taip norėjo padėti tėvui išvengti priklausomybės alkoholiui, savaime nešalina D. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką būtent bendrai su sūnumi. Priešingai, šios aplinkybės sustiprina teisėjų kolegijos manymą, kad D. K. buvo aktyvus nusikalstamos veikos dalyvis, tokiu savo elgesiu ir anksčiau aptartais savo veiksmais, užfiksuotais minėtose vaizdo ir garso įrašuose garaže, aktyviai dalyvavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto laikymo ir platinimo veikoje, bei neabejotina, jog kartu pritarė sūnaus vykdomai šių medžiagų įgijimo, neteisėto jų laikymo ir platinimo nusikalstamai veikai.

15. Priešingai nei teigia apeliantai, kaltinamųjų A. K. ir D. K. parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai – kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkų nusikaltimą, o kaltinamojo A. K. parodymus – kaip bandymą padėti tėvui išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Nors iš A. K. gynybos argumentų matyti, kad sūnus nori visą kaltę ir atsakomybę už šį sunkų nusikaltimą prisiimti tik sau, tačiau šiuo konkrečiu atveju tėvo ir sūnaus bendri veiksmai aktualioje veikoje yra įrodyti patikimais, abejonių nekeliančiais, apylinkės teismo posėdyje ištirtais ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dar kartą patikrintais ir ištirtais įrodymais ir jų visuma.

16. Teisėjų kolegija nuteistojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog: jis nežinojo, kad garaže buvo narkotinės medžiagos; niekada nematė tokių medžiagų garaže; apie tai, kad garaže buvo narkotinės medžiagos sužinojo tik kai buvo sulaikytas sūnus, taip pat, 2022 m. birželio 1 d. papildomos apklausos metu duotus parodymus, jog jis niekada nematė, kad A. K. garaže turėtų narkotinių medžiagų, jas vartotų, bei apylinkės teisme duotus parodymus, jog jis nežinojo, kad sūnus pardavinėja narkotines medžiagas; jis jų nepardavinėjo, o tiktai rūkė; matydavo į garažą atėjusius klientus, kurie paduodavo pinigus sūnui, tačiau jis neklausdavo sūnaus už ką, nes manė, kad tai už detales, sugretinusi su ištirtuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotais bendrais aktyviais kaltinamųjų veiksmais, taip pat su liudytojo R. K. parodymais, turi pagrindą teigti, jog jie atskleidžia D. K. gudravimą, bandymą sumenkinti, nutylėti tikrąjį savo nusikalstamų veiksmų turinį, o kartu ir norą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors A. K. parodymai, duoti tyrėjams ir teismo posėdyje, sutampa su tėvo D. K. parodymais, tačiau juos paneigia aptarti anksčiau įrodymai ir jų visuma. Teisėjų kolegijos vertinimu, nedirbantys, narkotines ir psichotropines medžiagas ir patys vartojantys kaltinamieji suprato, jog kartu pragyvenimui pelnosi iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo ir tokį bendrą nusikalstamą sumanymą bendrais veiksmais realizavo kartu. Iš minėtų būtent vaizdo ir garso įrašų, o ne vien vaizdo įrašų, kaip nurodo gynėjai, matyti ir girdėti, kad sūnus ir tėvas garaže buvo ne kartą, ten bendraudavo apie tai, kur ir kam narkotines ir psichotropines medžiagas realizuoti, kartu jas vartojo ir vartojo su klientais, taip pat aptarinėjo potencialių klientų išvaizdą, gyvenamąją vietą ir kartu baiminosi, jog gali būti sugauti policijos, rūpinosi įgytų ir laikomų narkotinių medžiagų atsargomis, svarstė apie gautų iš prekybos šiomis medžiagomis pinigų panaudojimą.

17. Liudytojo R. K. parodymai apie tai, jog teisėsaugos institucijos neturėjo galimybės nustatyti vaizdo įrašuose užfiksuoto asmens – T. – tapatybės, priešingai nei teigia nuteistojo A. K. gynėjas, nešalina D. K. kaltės. Šio liudytojo parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamas ir patikimas įrodymų šaltinis ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi ir juos vertino visų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, nuspręsdamas dėl kaltinamųjų kaltės. Liudytojo R. K. apylinkės teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, be kita ko, apie tai, jog: garaže nuolatos būdavo A. K. tėvas, kuris taip pat dalyvaudavo sandėriuose; tėvas tikrai tuos visus dalykus turėjo matyti, taip pat būdavo atvejų kai matosi perdavimai, tėvas šalia būdavo; vienas epizodas ar daugiau užfiksuota, kaip tėvas vienam pirkėjui praneša, kad jis atvyktų, ir jis atvyksta; buvo situacija, jog A. K. sako D. K. parašyk „T.“, kad jis ateitų, tada „T.“ jam parašo, jie abu supranta, kad kviečia ne tam, kad šiaip ateitų pabūti, o kad jam galėtų parduoti narkotines medžiagas; vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip A. K. parsineša narkotines medžiagas, taip pat dalyvauja ir D. K., taip pat D. K. dalyvauja ir tuo metu, kada pirkėjas yra iškviečiamas ateiti, jis tiesiogiai su juo sukontaktuoja, dera su kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent su aptartuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotomis tėvo ir sūnaus buvimo ir bendravimo garaže aplinkybėmis, taip pat su 2022 m. balandžio 13 d. kratų protokoluose užfiksuotais narkotinių ir psichotropinių medžiagų radimo garaže bei bute faktiniais duomenimis – garaže kratos metu rasta kuprinė ,,Active sport“ su jos viduje esančiu juodos spalvos šiukšlių maišu ir jame esančių 10 vnt. paketėlių su augalinės kilmės medžiaga; kuprinė su užrašu ,,FK Palanga“, kurios viduje rastas mėlynos spalvos maišas su jo viduje esančiu suplėšytu vakuumavimui skirtu paketu ir jame esančia augalinės kilmės medžiaga; ant stalo, esančio garažo patalpose, rastas indelis ir smulkintuvas su augalinės kilmės medžiagos likučiais; minkštasuolyje rastas trintuvas, plastikinis indelis, elektroninės svarstyklės su juose ir ant jų esančiais augalinės kilmės medžiagos likučiais; bute rasta ir paimta žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, 10 vnt. mėlynos spalvos plastikinių maišelių dalių su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys).

18. Visuma anksčiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegijai leidžia kaip nepagrįstus vertinti nuteistųjų gynėjų skundų argumentus, jog slapta darytuose D. K. priklausančiame garaže vaizdo įrašuose neužfiksuoti jokie objektyvūs duomenys, kurie leistų teigti, kad D. K. darė kokius nors jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, o iš jų galima daryti tik prielaidą, kad jis galėjo bendrininkauti su A. K.. Be to, teisėjų kolegija, remdamasi aptartais įrodymais, kaip išgalvotą vertina nuteistojo D. K. gynėjo teiginį, jog D. K. apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvimą bute nežinojo, prie jų įsigijimo siekiant platinti neprisidėjo, jis vienas atskirai ar kartu su tėvu jų realizuoti neplanavo. Galiausiai nėra ginčo, jog abu nuteistieji gyveno viename bute, o atskleistos anksčiau aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad jie kartu vykdavo į garažą, ten atsinešdavo ir paketus su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ten jas laikė kurpinėse, minkštasuolyje, jas svėrė, pakavo, taip pat vartojo ir patys, ir su klientais. Taigi iš garažo nuteistieji kartu faktiškai vykdė prekybą šiomis medžiagomis.

19. Minėtų objektyvių liudytojo R. K. parodymų apie kaltinamųjų dalyvavimą jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, kuriuos aiškiai iliustruoja ir patvirtina ištirtų apeliacinės instancijos teismo posėdyje vaizdo ir garso įrašų garaže medžiaga, pagrįstumo, nepaneigia nuteistojo D. K. gynėjo kvestionuojamos aplinkybės, jog byloje nenustatyti asmenys, pirkę narkotines medžiagas, nenustatytas vien A. K. narkotines ir psichotropines medžiagas pardavęs asmuo, kuris, pastarojo teigimu, įgijo jas Vilniuje iš asmens, kuris jam tiesiog žaidžiant žaidimus pasiūlė jų įsigyti, o ant garaže rastų kuprinių, plastikinių paketų nenustatyti D. K. DNR pėdsakai. Pažymėtina, kad aptariama nusikalstama veika laikoma baigta atlikus bent vieną BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų, o tai, jog ikiteisminio tyrimo institucija nesiėmė veiksmų surinkti visus įmanomus duomenis apie įvykį – vaizdo įrašus, narkotines medžiagas garaže pirkusius, vartojusius asmenis, šias medžiagas A. K. pardavusį asmenį ar nepaėmė kratos metu stiklinės pypkės, kuria tėvas, sūnus ir jų klientai rūkė garaže kanapes, negali būti laikoma reikšmingu proceso trūkumu.

20. Įrodinėjimo procesas nėra begalinis ir turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. A. K. ir D. K. kaltė dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir neteisėto laikymo, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, neginčijamai nustatyta byloje surinktų pakankamų jų kaltės įrodymų visuma.

Dėl bausmių

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems A. K. ir D. K. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės yra neteisingos, neproporcingos, neatitinka kaltininkų padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio bei yra per griežtos. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas kaltinamiesiems bausmes, tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino kiekvieno iš jų padaryto nusikaltimo bei bausmės proporcingumą ir jiems paskyrė teisingas bausmes.

22. Iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė tiek į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltininkų asmenybes, kiekvieno iš jų vaidmenį veikos padaryme, į tai, kad nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tiek ir į kitas aplinkybes, visoms šioms aplinkybėms skirdamas vienodą dėmesį, jas vertino bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste.

23. Pažymėtina, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 10 metų. Už šį sunkų nusikaltimą pirmosios instancijos teismas A. K. skyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu siekia BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį, o D. K. – 8 metų laisvės atėmimo bausmę, taigi atitinkančią šios normos sankcijos žemutinę ribą.

24. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti skiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-126-693/2018, 2K-150-511/2022). Vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

25. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio taikymo pagrindų nė vienam iš nuteistųjų nėra, o nuteistojo A. K. gynėjas apeliaciniu skundu prašo ginamajam bausmę sušvelninti, panaikinus kaip neįrodytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Atsižvelgdama į tai, kad nuteistųjų dalyvavimo bendrininkų grupe aktualioje nusikalstamoje veikoje aplinkybė šioje byloje abejonių nekelia ir yra patikrinta anksčiau aptartais motyvais ir išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nei A. K., nei D. K. skirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Todėl tenkinti nuteistojo A. K. gynėjo prašymo ir sušvelninti ginamajam nuosprendžiu skirtą bausmę nėra įstatymų numatytų pagrindų.

Dėl turto konfiskavimo

26. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

27. Apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nusprendė konfiskuoti valstybės nuosavybėn kaip nusikalstamos veikos rezultatą kratos metu A. K. gyvenamoje vietoje ir naudojamoje transporto priemonėje rastus pinigus – 3 750 Eur ir 540 Eur. Vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, nuosprendžiui įsiteisėjus, iš nuteistojo A. K. konfiskuoti valstybės nuosavybėn 6 200 Eur, t. y. nusikaltimo darymui panaudotų pinigų vertę atitinkančią pinigų sumą.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistųjų gynėjų apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. gynėjo advokato Zigmo Pociaus ir nuteistojo D. K. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė