- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- e2-400-513/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, S. Č.
- Kategorijos
- 2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.1.1.2.22Teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų taikymas civiliniame procese
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.2.8.4Bylos nutraukimas, jeigu ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir teismas atsisakymą priėmė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir S. Č. dėl 26 183,22 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. B. 2018-01-16 pareikštu ieškiniu reiškė reikalavimą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir prašė priteisti 65 234,16 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (e. bylos I t., b. l. 1–6), 2018-08-02 ieškinį patikslino ir prašė priteisti iš AB „Lietuvos draudimas 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato – 50 215,68 Eur turtinei ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (e. bylos I t., b. l. 141–147).
Ieškovas 2019-08-11 padavė patikslintą pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo, kuriuo pareiškė šioje byloje nagrinėjamą reikalavimą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2 000 Eur neturtinės ir 26 183,22 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir nurodė, kad atsisako reikalavimo Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (e. bylos II t., b. l. 73–78, 88–94).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2019-08-13 nutartimi pareiškimas dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo priimtas, nurodyta, kad klausimas dėl reikalavimo atsisakymo ir bylos dalies nutraukimo bus išspręstas atskirai arba priimant procesinį sprendimą dėl ginčo.
Dėl dalies reikalavimų atsisakymo
CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis suteikia teisę ieškovui bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio. Ieškovas atsisako nuo ieškinio reikalavimų Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir prašo bylą nutraukti. Byloje nėra duomenų, kad atsisakymas nuo pareiškimo prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl atsisakymas nuo ieškinio dalies priimtinas ir ši civilinės bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Ieškinio reikalavimai
Ieškiniu, priimtu teismo 2019-08-13 nutartimi, ieškovas R. B. prašo iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 26 183,22 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodo, kad yra buvęs statutinis vidaus tarnybos pareigūnas. 2016-03-26 buvo sužalotas dėl kitos pareigūnės S. Č. kaltės įvykusio eismo įvykio metu tarnybiniu automobiliu vykdamas į įvykio vietą pagal iškvietimą. VĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje diagnozuotas (duomenys neskelbtini). 2016-04-25 specialisto išvadoje Nr. G754/2013(03) nurodyta, kad dėl eismo įvykio patyrė traumą, kuri atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Po šio įvykio ieškovas nuo 2016-03-23 iki 2017-04-18 buvo laikinai nedarbingas. Ligoninėje 2016-05-10 nustatyta patikslinta diagnozė – (duomenys neskelbtini), 2016-06-27 UAB „Ortogida“ nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2016-08-11 operuotas ir atlikta (duomenys neskelbtini), taikytas stacionarus reabilitacinis gydymas 2016-12-07–2016-12-23, atliktos ambulatorinės reabilitacinės procedūros, tačiau, ieškovo teigimu, išliko dešinio peties maudimas, nevisavertė funkcija. Tarnybinio patikrinimo metu buvo pripažinta, kad ieškovas traumą patyrė tarnybos metu, tačiau sužalojimas nesusijęs su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. 2017-04-20 ieškovas atleistas iš vidaus tarnybos, nes dėl sveikatos būklės pripažintas netinkamu tolesnei tarnybai.
Ieškovas argumentuoja, kad, vadovaujantis CK 6.254 straipsniu, civilinė atsakomybė draudžiama ir transporto priemonės valdytojas Klaipėdos apskrities vyriausiasis komisariatas (draudėjas) sudarė su atsakove AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė savo civilinę atsakomybę įvykus eismo įvykiui. Nurodo, jog pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (iš jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Vadovaujantis šiomis nuostatomis AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo jam, kaip nukentėjusiajam asmeniui, 497,79 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškovas argumentuoja, kad iki įvykio sveikatos problemų neturėjo ir, jeigu nebūtų įvykęs eismo įvykis, galėjo iki pirminės grandies pareigūno tarnybos pabaigos (55 metai) tarnauti dar 72 mėnesius. Nurodo, kad vidutinis darbo užmokestis įvykio dieną buvo 1 146,87 Eur arba 906,03 Eur atskaičius mokesčius ir 908,67 Eur atleidimo dieną, arba 697,44 Eur atskaičius mokesčius, t. y. vidutinis darbo užmokestis ligos laikotarpiu nuo 2016-03-26 iki 2017-04-20 sumažėjo nuo 906,03 Eur iki 697,44 Eur. Teigia, kad minimalus jo turtinis praradimas sudaro 65 234,16 Eur (906,03 Eur x 72 mėn.), iš šio dydžio atėmus jo gaunamas pajamas (39 050,94 Eur), patirtus netiesioginius prašomus priteisti nuostolius (negautas pajamas) sudaro 26 183,22 Eur. Taip pat nurodo, jog patyrė didžiulę neturtinę žalą, nes ilgai gydėsi, buvo operuotas, tačiau yra išlikęs nežymus skausmas dešiniajame peties sąnaryje atliekant maksimalius judesius, jis prarado profesinius sugebėjimus ir galimybes, iškentė fizinius ir dvasinius skausmus, kenčia nuo vidinės depresijos dėl iš esmės pasikeitusio gyvenimo būdo ir dėl to sumažėjusių jo ir šeimos pragyvenimo pajamų. Mano, kad sumokėta 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nėra pakankama, o teisingas ir protingas būtų įstatyme numatytas maksimalus 5 000 Eur dydis.
Ieškovas ir jo atstovas advokatas ieškinį palaiko ir prašo jame išdėstytų motyvų pagrindu ieškinį patenkinti. Nurodė, kad reikšti reikalavimą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atsisako, teisines pasekmes žino ir supranta.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pripažįsta ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ir nurodo, kad teismui paskyrus ekspertizę ir nustačius, kad ieškovas patyrė ne nežymų, kaip nustatyta pradinėje Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadoje, o nesunkų sveikatos sutrikdymą, papildomai sumokėjo ieškovui 2 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti, iš viso neturtinės žalos atlyginimui sumokėjo 3 000 Eur. Teigia, jog ši suma net viršija Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.2.3 punkto nuostatas, pagal kurias, jei gydymas trunka nuo 3 iki 6 mėnesių, išmokama iki 6 MMA kompensacija, 2016 metų pirmoje pusėje MMA buvo 350,00 Eur, ir atitinka teismų praktiką. Teigia, kad ieškovo neturtinė žala yra atlyginta visiškai ir nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo mokėti papildomą išmoką dėl neturtinės žalos.
Šalies argumentai
Dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas atsakovė argumentuoja, jog remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM (toliau NDNT) išvada Nr. SS-1333 „Dėl R. B. darbingumo lygio“ ieškovas ir po eismo įvykio yra 100 proc. darbingas, tačiau ieškinyje nenurodo, kodėl negali dirbti kitokio darbo ir gauti pajamų. Pažymi, kad ieškovas gauna valstybinę pareigūno pensiją ir priedą, šios pajamos padidina jo galimybes darbo rinkoje, nes gali dirbti ne visą darbo dieną, nėra priverstas dirbti bet kokį darbą, kad išgyventų, todėl gali skirti laiko geresnio darbo paieškoms. Mano, kad ieškovas pajamų neprarado ir neturi teisinio pagrindo reikalauti jas priteisti bei netinkamai skaičiuoja prašomas priteisti negautas pajamas. Nurodo, jog nors ieškovas yra 100 proc. darbingas, tačiau net ir darant prielaidą, kad jis 100 proc. nedarbingas, o gaunamos valstybinio socialinio draudimo išmokos ateityje nedidės, hipotetines ieškovo prarastas pajamas laikotarpiu nuo 2017-04-21 (atleidimo) iki 2023-03-23 (iki ieškovui sukaks 55 metai) galėtų sudaryti daugiausiai 6 632,53 Eur, t. y. ieškovo vidutinės grynosios pajamos iki atleidimo 2017 m. sausio–kovo mėn. sudarė 651,69 Eur (darbo užmokestis), iš kurio reikėtų atimti 4 167,31 Eur išeitinę išmoką, gaunamą pensiją ir kitas socialinio draudimo bei nedarbo išmokas.
Atsiliepimas
Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas prašo ieškinį atmesti jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dėl faktinių aplinkybių
Nustatyta, kad ieškovas, buvęs statutinis vidaus tarnybos pareigūnas, 2016-03-26 sužalotas dėl kitos pareigūnės S. Č. kaltės įvykusio eismo įvykio metu tarnybiniu automobiliu vykdamas į įvykio vietą pagal iškvietimą (e. bylos I t., b. l. 50––84). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-04-25 specialisto išvadoje Nr. G754/2013(03) nurodyta, kad tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose konstatuoti sužalojimai ((duomenys neskelbtini)) atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (e. bylos I t., b. l. 87–88). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-05-02 Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 30-IS3-16 pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) R. B. susižalojo tarnybos metu, o 2016-06-03 Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl traumos Nr. 30-IS3-17 pripažinta, kad ieškovo sveikata sutrikdyta tarnybos metu, sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei, ar su jo statusu vykdant tarnybines pareigas (e. bylos I t., b. l. 20–22, 23-26). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisija 2017-04-19 Ligos liudijimu Nr. 624 konstatavo, kad ieškovas netinkamas tolesnei tarnybai. Nuo 2017-04-20 ieškovas atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, nuo 2017-04-21 neterminuotai jam paskirta 292,88 Eur pareigūnų ir karių valstybinė pensija ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas už tarnybą nuo 2017-04-21 iki teisės jį gauti išnykimo (e. bylos I t., b. l. 30, 17, 28). Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-08-01 sprendimu Nr. S-136 netenkintas ieškovo skundas ir paliktas nepakeistas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2017-06-27 sprendimas Nr. SS-1333, kuriuo ieškovui nustatytas 100 proc. darbingumas (e. bylos I t., b. l. 8–16). Ginčas dėl išdėstytų faktinių aplinkybių byloje nekilo.
Nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui sumokėjo 497,79 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti (už atliktą operaciją) ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (e. bylos I t., b. l. 35–36). Nagrinėjamoje civilinėje byloje paskyrus teismo medicininę ekspertizę ir 2019-05-06 ekspertizės aktu Nr. EKG 12(89)/2019 (01) konstatavus, kad sužalojimai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes (duomenys neskelbtini) jo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, o pirminėje specialisto išvadoje nebuvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (e. bylos II t., b. l. 3–14), ieškovui papildomai AB „Lietuvos draudimas“ 2019-06-05 sumokėjo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (e. bylos II t., b. l. 44). 2019-05-06 ekspertizės aktu Nr. EKG 12(89)/2019 (01) taip pat konstatuota, kad ieškovo patirta (duomenys neskelbtini) trauma didesne apimtimi turėjo įtakos jo atleidimui iš vidaus tarnybos.
Dėl negautų pajamų
Ieškovas prašo priteisti 26 183,22 Eur negautas pajamas, kurias, jo teigimu, būtų gavęs, jei būtų tarnavęs iki 55 metų, t. y. nuo atleidimo iš tarnybos dienos dar 72 mėnesius. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kadangi įstatymas numato ne tik tiesioginių nuostolių atlyginimą, bet ir netiesioginių, t. y. negautų pajamų, įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimą.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas reguliuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas, redakcija, galiojusi įvykio metu, nuo 2015-01-01 iki 2017-01-01) ir šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rūšis, įtvirtinta įstatyme (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, Įstatymo 1 straipsnis). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 22 dalį žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui yra ir žala nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai. Kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (Įstatymo 15 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės, redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2018-11-01) 8 punkte įtvirtinta, kad nukentėjusio asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio asmens pateiktus arba iš nukentėjusio asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas).
Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu, taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas yra susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu, todėl taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Žalos dydis įrodinėjamas CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atveju sprendžiant turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį. Negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Prarasto darbingumo procentinė išraiška objektyviai išreiškia sumenkusias asmens kaip darbuotojo galimybes darbo rinkoje. Praradęs darbingumo dalį darbuotojas dėl pakitusių sveikatos savybių tampa mažiau pajėgus atlikti darbą, o sumažėjęs produktyvumas lemia ir darbo pajamų lygio sumažėjimą, palyginti su darbuotojo galimybėmis daugiau dirbti ir atitinkamai uždirbti esant normaliam darbingumui iki jo sumažėjimo. Todėl darbingumo dalies praradimas yra objektyvus veiksnys, dėl kurio asmuo netenka galimybių uždirbti didesnes pajamas. Jų netekimas apdraustiems asmenims yra jų patirta žala, kurią draudžiamųjų įvykių atvejais atlygina draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).
Nagrinėjamu atveju ieškovui nėra nustatytas nedarbingumas, priešingai, kaip minėta, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-08-01 sprendimu Nr. S-136 netenkintas ieškovo skundas ir paliktas nepakeistas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2017-06-27 sprendimas Nr. SS-1333, kuriuo ieškovui nustatytas 100 proc. darbingumas (e. bylos I t., b. l. 8–16). Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, ieškovas jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė savo teiginių, kad nebegali dirbti ir užsidirbti, o aplinkybė, kad ieškovas dėl sveikatos būklės po eismo įvykio buvo atleistas iš vidaus tarnybos, pati savaime nereiškia, kad ieškovas prarado pajamas. Priešingai, iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžių metu darytina išvada, kad nedirbti yra asmeninis ieškovo pasirinkimas. Ypač ieškovas teismo posėdžio metu akcentavo jam nepriimtiną darbo užmokestį už darbus, kuriuos siūlo Užimtumo tarnyba, teigdamas, jog darbo užmokestis per mažas, o pradėjęs dirbti prarastų kai kurias socialinio draudimo išmokas. Teismo vertinimu, ieškovas gali aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, pasirinkti išsilavinimą, kvalifikaciją ir sveikatos būklę atitinkantį darbą, o nedalyvavimas darbo rinkoje ir pajamų praradimas yra paties ieškovo pasirinktas elgesio modelis. Juo labiau, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas buvo trumpai įsidarbinęs (e. bylos II t., b. l. 67). Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo išvadai, kad ieškovas dėl patirtos traumos yra netekęs pajamų ir, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo iš atsakovės (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės papildomai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kaip minėta, ieškovui atsakovė sumokėjo 1 000 Eur ir, atlikus teismo medicininę ekspertizę, papildžius diagnozę, dar 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas argumentuoja, kad sumokėta 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža. Jo manymu, teisingas ir protingas būtų maksimalus Įstatyme numatytas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 22 dalį neturtinė eismo įvykio žala (toliau – neturtinė žala) – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pagal nagrinėjamu atveju taikomos Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (iš jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymo ginamai vertybei padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).
Pažymėtina, kad Įstatymas nustato ne maksimalų neturtinės žalos dydį, o maksimalią sumą, kurią privalo atlyginti draudikas. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia ieškinį būtent draudikui, todėl vertintina, ar draudiko sumokėta 3 000 Eur suma ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra pakankama. Ieškovas argumentuoja, jog po įvykio, kurio metu sužalota jo sveikata, gydėsi beveik vienerius metus, patyrė didelius skausmus ir išgyvenimus, prarado darbą, iki šiol jaučia traumos padarinius, yra pasunkėję rankos judesiai, negali dirbti.
Vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, draudikas ar Biuras, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais. Taisyklių 12.1 punkte buvo įtvirtintas konkretus neturtinės žalos atlyginimo dydis laikino nedarbingumo atveju – už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 6 eurus, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal Įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Šiuo metu galiojančios Taisyklių redakcijos 12 punkte nurodyta, kad patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.2 punkte nurodytas orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį, t. y. iki 1 mėnesio – iki 4 MMA; nuo 1 iki 3 mėnesių – iki 5 MMA; nuo 3 iki 6 mėnesių – iki 6 MMA; virš 6 mėnesių – iki 8 MMA.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau kartu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.
Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad dėl eismo įvykio ieškovas patyrė ir galbūt iki šiol patiria skausmą, stresą, nepatogumus, ilgai gydėsi, turėjo pakeisti gyvenimo būdą, buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Šios aplinkybės vertintinos kaip ieškovo patirta neturtinė žala. Dėl ieškovo teiginių, kad nebegali dirbti ir gauti pajamų, pasisakyta nagrinėjant jo reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, todėl plačiau nekartotina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi, nes įvairūs ir žalos dydžio nustatymo kriterijai bei nukentėję asmenys (pilnamečiai, nepilnamečiai). Įvertinus teismų praktiką matyti, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600,00 Eur iki 3 500,00 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-181-507/2016, 2K-95-222/2017, 2K-211-895/2018 ir kt.). Kaip minėta, ieškovas reiškia reikalavimą civilinės atsakomybės draudikui, todėl, taikant analogiją, įvertinus ieškovo sveikatos sužalojimo mastą, padarinius, tai, kad ieškovas yra 100 proc. darbingas, teismų praktiką panašiose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems buvo atlyginta neturtinė žala už patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą, atsižvelgiant į Taisyklėse ir Rekomendacijose įtvirtintus dydžius, įvertinus teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, ieškovo patirta neturtinė žala pagrįstai įvertinta 3 000 Eur. Taigi ieškovo neturtinė žala yra atlyginta visiškai ir, teismo nuomone, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės papildomą išmoką neturtinės žalos atlyginimui (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus ieškinį ieškovui nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259–260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo R. B. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl 26 183,22 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmesti, kitą bylos dalį nutraukti.
Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.